- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-27
- Bylos Nr.
- ATP-364-309/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-01584-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Pažeidėjas
- M. D.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. D. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria M. D. prašymas sutrumpinti jam teisių vairuoti transporto priemones atėmimo, skirtą Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimu, terminą netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2013 m. birželio 25 d. M. D. Šiaulių apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 100 Lt (vieno šimto litų) dydžio bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu paskirtos nuobaudos subendrintos apėmimo būdu griežtesnei nuobaudai apimant švelnesnę nuobaudą, ir paskirta subendrinta 3000 Lt bauda su teisių vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, už tai, kad 2013 m. gegužės 29 d. 18.05 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, važiuodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu ir atsitrenkė, bei apgadino kitą kieme stovėjusį automobilį, po to tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
2013 m. liepos 31 d. Šiaulių apygardos teismas paliko galioti 2013 m. birželio 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nutarimą ir M. D. skundo netenkino.
2014 m. balandžio 1 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi pakeitė Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. nutarimą ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį M. D. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą sumažino iki 10 (dešimties) mėnesių.
2014 m. balandžio 25 d. Šiaulių apylinkės teisme gautas M. D. prašymas sutrumpinti teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
2014 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi prašymas netenkintas.
Šalies argumentai
Skundu aukštesniajam teismui M. D. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 5 mėnesių.
M. D. mano, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atmetė jo prašymą, todėl nutartis turi būti panaikinta. Nes teismas nepagrįstai nurodo, kad ta aplinkybė, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas skyrė mažesnę nuobaudą negu minimali sankcijoje nurodyta, reiškia, jog sutrumpinus terminą nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymi, kad teismo, nagrinėjančio administracinio teisės pažeidimo bylą, pareiga yra paskirti teisingą nuobaudą, jei padarytas pažeidimas. Kasacinis teismas konstatavo, kad teisinga nuobauda šiuo konkrečiu atveju yra 10 mėnesių specialiosios teisės atėmimas. Taip pat pažymi, kad ATPK 329 straipsnis neįtvirtina jokių teisinių kliūčių sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tuo atveju, jei teisinga nuobauda konkrečiu atveju yra švelnesnė negu įstatymo numatytoji. Teisingumas, skiriant nuobaudą, yra pasiekiamas tiek skiriant minimalią ATPK numatytą, tiek ir švelnesnę negu numatyta nuobaudą. Todėl abiejų situacijų atvejų įvykdžius teisingumą, nėra suprantama, kodėl vienu atveju terminas gali būti trumpinamas, o kitu – negali. Tokia teisinė situacija yra ydinga, kadangi diskriminuoja asmenį, kuris iš esmės padarė ne tokį sunkų administracinį teisės pažeidimą. Pavyzdžiui, šiuo konkrečiu atveju eismo įvykiu ATPK 130 straipsnio prasme laikytas kitos transporto priemonės įbrėžimas. Akivaizdu, kad M. D. negalėjo būti skirta tokia pati bausmė kaip asmeniui, kuris ženkliai apgadino transporto priemonę ar visiškai ją sugadino. Kita vertus, pažymi ir tai, kad administracinės nuobaudos tikslai buvo akivaizdžiai pasiekti – M. D. specialiosios teisės atėmimo metu nepadarė jokio teisės pažeidimo, be to jis yra itin teigiamai charakterizuojamas, gerai besimokantis moksleivis, nėra padaręs jokio kito teisės pažeidimo per visą savo gyvenimą, niekada neturėjo jokios patirties su valstybės institucijomis. Šios aplinkybės patvirtina, kad egzistuoja ATPK 329 straipsnio formalios taikymo sąlygos bei papildomos aplinkybės, kurios suponuoja, kad valstybei būtų teisinga ir protinga pasitikėti juo, jog jis nedarys kitų administracinių teisės pažeidimų.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas atsiliepimu į M. D. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Mano, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas M. D. skundą pažymi, kad specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimas yra sprendžiamas vykdymo procese, o ne nagrinėjant bylą iš esmės, todėl priimta nutartis gali būti apskųsta atskiruoju skundu per septynias dienas (ATPK 302¹⁵ straipsnis). Tačiau dėl šio teismo padarytos procesinės klaidos apeliantui neturi būti sudaroma formali kliūtis priimtam pirmos instancijos teismo sprendimui apskųsti, todėl skundas nagrinėjamas iš esmės.
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Iš šios teisės normos analizės matyti, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, turi būti įvertintos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-91/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011 pažymėjo, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad byloje nėra aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios M. D. atsakomybę, arba, kad jam skirta būtų aiškiai neproporcinga ir jos sudarytų pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas bei sutrumpinti paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Aplinkybės, kad M. D. po nuobaudos skyrimo nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, sumokėjo skirtą baudą, nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, yra formaliosios ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios negali būti vertinamos kaip jo atsakomybę švelninančios aplinkybės. Tai, kad M. D. ir iki pažeidimo padarymo administracine tvarka nebuvo baustas, nelaikytina išskirtine ar ypatinga aplinkybe, nes teisės aktų laikymasis yra privalomas visiems piliečiams. Nors skunde nurodo, kad jis yra itin teigiamai charakterizuojamas, gerai besimokantis moksleivis, tačiau tokių argumentų nepatvirtina jokie bylos duomenys, todėl jie laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Aukštesnysis teismas, taip pat įvertina tai, kad M. D. yra jauno amžiaus, pažeidimus padarė praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams po to kai įgijo teisę vairuoti transporto priemones, kad jo padaryti pažeidimai priskiriami prie itin pavojingų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs M. D. asmenybę, jo padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, bei kitą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad M. D. sutrumpinus teisės atėmimo vairuoti transporto priemones terminą, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinėms nuobaudoms keliami tikslai, todėl daroma išvada, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartis yra teisėta, pagrįsta ir jos keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. D. skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.