Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Rasai Rutienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, tretieji asmenys UAB „Snoras distressed assets“, Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo posėdyje nedalyvavo, jos interesus teisme atstovavo advokato padėjėjas K. Černiauskas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas į posėdį, išnaudojus kitus, įstatyme numatytus procesinių dokumentų įteikimo būdus (15, 17, 22, 34 b. l.), įteikti viešo paskelbimo būdu 2015-04-30 paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (48-49, 50 b. l.). Atsakovas atsiliepimo nepateikė, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, teismo posėdyje nedalyvavo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (18 b. l.).

Trečiasis asmuo UAB „Snoras distressed assets“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, savo pozicijos dėl ieškinio reikalavimo pripažinti M. R. skolinį įsipareigojimą minėtam kreditoriui asmenine atsakovo prievole nereiškė, todėl laikytina, jog kreditorius minėtam ieškinio reikalavimui neprieštarauja.

Trečiojo asmens UAB „Snoras distressed assets“ atstovas teismo posėdyje, apie kurį pranešta įstatymo nustatyta tvarka (54 b.l.), nedalyvavo, prašymų nepateikė, todėl byla teismo posėdyje išnagrinėta trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Elektronine forma pateikti ieškinio priedai patvirtina, kad santuoka tarp M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudaryta (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). M. R. ir S. Ž. santuokos metu nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo. Antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš M. R. kreditoriaus UAB „Snoras distressed assets“ naudai (išieškoma suma – 793,32 Lt / 229,76 Eur, byla užvesta 2009 m.), antstolės R. P. kontoroje vykdomas išieškojimas iš M. R. kreditoriaus Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (išieškoma suma – 86 Lt / 24,91 Eur, byla užvesta 2014 m.).

Dėl santuokos nutraukimo pagrindo

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Taigi ištuoka galima, kai nustatyta, kad sutuoktinis iš esmės pažeidė santuokines pareigas, nustatytas CK 3.26 -3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. CK 3.61 str. 1 d. nustato, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, yra konstatavęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Pagrindinės sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nurodė, jog nei ieškovė, nei atsakovas aktyviais veiksmais nedėjo pastangų puoselėti santuoką, gyventi santuokinį gyvenimą, todėl santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų nepareiškė, todėl laikytina, kad atsakovas neginčijo reikalavimo nutraukti šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atkreiptinas dėmesys, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 str.). Todėl įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 str., nedėjo pastangų puoselėti santuoką, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).

Dėl sutuoktinių pavardžių

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 str. 2 d.).

Ieškovas pageidavo, kad po santuokos nutraukimo jai liktų pavardė „Ž.“, nurodė, kad atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina pavardė „R.“. Atsižvelgiant į aplinkybę, jog byloje nustatyta, kad yra pagrindas pripažinti šalių santuoką iširus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsakovui savo pozicijos nepareiškus, ieškovei paliktina santuokos metu turėta pavardė „Ž.“, atsakovui – pavardė „R.“.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Elektroninės bylos duomenys patvirtina, kad šalys santuokos metu nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neįgijo, todėl byloje turto padalijimo klausimai nesprendžiami..

Dėl nepilnamečių vaikų.

Šalys nepilnamečių vaikų neturi, todėl klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu ir išlaikymo priteisimu, nespręstini.

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo.

Ieškovė nurodė, kad ji yra darbinga, jos pajamos per mėnesį padengia būtiniausius jos poreikius, todėl išlaikymo iš atsakovo po santuokos nutraukimo ieškovė nereikalauja. Byloje nėra duomenų, jog atsakovui santuokos nutraukimo momentu būtų reikalingas išlaikymas, atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (kitokių duomenų byloje nėra), šalys santuokoje nepilnamečių vaikų neturi, todėl, nutraukus šalių santuoką, išlaikymas atsakovui iš ieškovės nepriteistinas (CK 3.72 str.).

Dėl kreditorinių prievolių paskirstymo

Ieškovė nurodė, kad ji santuokos su atsakovu metu nei asmeninių, nei bendrų su atsakovu kreditorinių įsipareigojimų neįgijo, apie atsakovo asmeninius kreditorius UAB „Snoras distressed assets“, Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, ieškovė sužinojo tik rengiant dokumentus teismui dėl santuokos nutraukimo.

Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad antstolio R. B. kontoroje yra vykdomas išieškojimas iš M. R. kreditoriaus UAB „Snoras distressed assets“ naudai (išieškoma suma – 793,32 Lt / 229,76 Eur, byla užvesta 2009 m.), antstolės R. P. kontoroje vykdomas išieškojimas iš M. R. kreditoriaus Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (išieškoma suma – 86 Lt / 24,91 Eur, byla užvesta 2014 m.). Ieškovė nurodė, kad vertinant aplinkybę, jog minėti skoliniai įsipareigojimai atsirado šalims jau ilgą laiką nevedant bendro ūkio bei vien atsakovo iniciatyva, todėl prašo šiuos skolinius įsipareigojimus po santuokos nutraukimo pripažinti atsakovo asmeninėmis prievolėmis.

Ieškovės pateikti duomenys patvirtina, kad kreditoriams UAB „Snoras distressed assets“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, išsiųsta iekšinio kopija ir pranešimas, kuriame nurodyta, jog kreditoriams prieštaraujant dėl kreditorinių prievolių paskirstymo, apie prieštaravimus pranešti Kauno apylinkės teismui. Kreditorius Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, atsiliepimu į ieškinį nurodė, kad M. R. prievolė valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, vykdomojoje byloje Nr. 0183/14/00486, yra asmeninio pobūdžio ir laikytina asmenine prievole, už šią prievolę skolininkas atsako savo turtu (18 b.l.). Kreditorius UAB „Snoras distressed assets“ prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo po santuokos nutraukimo pripažinti skolinį įsipareigojimą minėtam kreditoriui atsakovo asmenine prievole nepareiškė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai kreditoriams atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Dėl sutuoktinių prievolių kreditoriams, taip pat kai kuriais kitais, su tuo susijusiais klausimais teismų praktika yra suvienodinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas, t. y. kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra asmeninė ar bendra, pastaruoju atveju – solidari ar dalinė. Teismas, nagrinėdamas sutuoktinių ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo, privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Teismui nenustačius bendros sutuoktinių prievolės, nėra teisinio pagrindo pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis vieno iš sutuoktinių santuokos metu įgytas skolines prievoles tretiesiems asmenims.

Ieškovė nurodė, jog atsakovo kreditorinės prievolės atsirado šalims negyvenant kartu, todėl jos pripažintinos atsakovo asmeninėmis prievolėmis, kreditoriai prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimo nepareiškė, todėl skolinės prievolės UAB „Snoras distressed assets“ ir Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai VMI prie LR FM, po santuokos nutraukimo pripažintinos asmeninėmis M. R. prievolėmis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė prašė ieškinį patenkinus priteisti iš atsakovo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškinyje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovė šioje byloje yra sumokėjusi 30,75 Eur žyminį mokestį, 30 Eur procesinių dokumentų įteikimo atsakovui per antstolį ir 593,08 Eur teisinės pagalbos išlaidas, iš viso – 653,83 Eur. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

Valstybė šioje byloje patyrė 6,05 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, todėl, visiškai patenkinus ieškinį, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d.; 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), ir S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo M. R. palikti prigimtinę pavardę – R., S. Ž. palikti pavardę – Ž.

Kreditorinį įsipareigojimą UAB „Snoras distressed assets“, į. k. 301270560, A. Goštauto g. 40A, Vilnius, Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į .k. 188659752, Vasario 16-osios g. 14, Vilnius, pripažinti asmeninėmis atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) prievolėmis

Patvirtinti ieškovės S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsisakymą nuo išlaikymo.

Priteisti iš atsakovo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei S. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 653,83 Eur (šeši šimtai penkiasdešimt trys eurai 83 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,05 Eur (šeši eurai 05 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.