- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-01
- Bylos Nr.
- 2-426/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Egidijus Žironas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- E. B., A. S., J. S.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Swedbank“, "Swedbank" Kauno filialas
- Trečiasis asmuo
- "Usana"
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Egidijaus Žirono (pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. B. ir atsakovų A. S. ir J. S. atskiruosius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-3520-485/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams E. B., A. S., J. S., trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Usana“ dėl skolos priteisimo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB „Swedbank“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų E. B., A. S. (kredito sutarties su UAB ,,Usana“ laiduotojų) ir J. S. (laiduotojos sutuoktinio) solidariai 101 691,56 eurų skolą, kintamas metines palūkanas, 6 procentų metines procesines palūkanas už priteistą sumą, nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Sprendimo tinkamam įvykdymui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - ieškinio sumai areštuoti atsakovams priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ir turtines teises, nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, atsakovai elgiasi nesąžiningai, nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi ieškovo prašymą patenkino areštavo atsakovo E. B., A. S. ir J. S. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, pinigines lėšas 101 691,56 eurų sumai. Teismas nurodė, kad reikalavimas pareikštas dėl didelės sumos priteisimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, nustačius minėtą aplinkybę preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Atskiraisiais skundais atsakovas E. B., A S. ir J. S. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti. Apeliantai nurodo, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, kadangi ieškovo pareikšto reikalavimo atsakovams įvykdymas yra užtikrintas nekilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių įkeitimu. Taikytos priemonės pažeidžia ekonomiškumo principą.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „Swedbank“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atskiruosius skundus atmesti. Nurodo, jog apeliantai nepateikė įrodymų patvirtinančiu, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės apsunkino atsakovų padėtį. Visas įkeistas turtas, užtikrinant prievolių pagal kredito sutartį įvykdymo užtikrinimą, priklauso trečiajam asmeniui bankrutuojančiai UAB ,,Usana“, šio turto realizavimas ir kreditinio reikalavimo tenkinimas bus nagrinėjamas bankroto byloje. Bankui nėra įkeistas joks atsakovams priklausantis turtas, todėl reiškiamas reikalavimas nėra užtikrintas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirieji skundai tenkinami.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.), tačiau šios priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą.
Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą kildina iš kredito sutarties ir jos pakeitimų, kuriais trečiajam asmeniui UAB „Usana“ buvo suteiktas 101 538,50 eurų kreditas. Kredito sutarties įvykdymas buvo užtikrintas: atsakovų laidavimo sutartimis (kuriose numatyta solidari kredito gavėjo ir laiduotojų atsakomybė, 3.1 p.); hipoteka, įkeičiant kreditoriui 320 000 Lt vertės skolininko nekilnojamąjį turtą (pastatą esantį (duomenys neskelbtini)); įkeičiant skolininko pinigines lėšas (220 000 Lt) bei turtines teises (200 Lt). Įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi skolininkui UAB „Usana“ iškelta bankroto byla. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtintas AB „Swedbank“ 1 004 311,87 Lt kreditinis reikalavimas BUAB „Usana“ (990 969,90 Lt negrąžinto kredito, 10 316,31 Lt palūkanų, 3 025,66 Lt delspinigių).
Iš paminėtų duomenų matyti, kad ieškovas kreditinį reikalavimą skolininkui BUAB „Usana“ pareiškė bankroto byloje, o taip pat ieškiniu dalies kreditinio reikalavimo laiduotojams. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, jog įkeitimu užtikrintos prievolės įvykdymui garantuoti laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tai reikalavimų daliai, kurių įvykdymui užtikrinti nepakanka įkeisto turto (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-174/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-984/2008). Todėl nagrinėjamu atveju reikia vertinti, ar įkeisto nekilnojamojo turto realiai pakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui.
Ieškinyje nurodyta, jog bendrovės „Usana“ skola ieškovui pagal kredito sutartį, už kurios tinkamą įvykdymą laidavo atsakovai, sudaro 101 691,56 eurų. Iš byloje esančio Hipotekos lakšto matyti, kad 2006 m. kovo 10 d. kredito sutartis užtikrinta BUAB „Usana“ priklausančio nekilnojamojo turto (pastato esančio (duomenys neskelbtini)) įkeitimu. Lakšto priedu Nr. 3 šalys nustatė, kad įkeičiamo daikto vertė 845 000 Lt, prievolės dydis 101 367 eurų. Akivaizdu, kad įkeisto daikto vertė gerokai viršija reikalaujamą priteisti sumą (b. l. 58). Byloje nėra duomenų, jog šalys hipotekos sutarčių (lakštų) pasirašymo metu būtų nesutikę su įkeisto turto verte, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad įkeisto turto nepakaktų tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui. Pažymėtina, jog pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą (CK 4.192 str. 1 d., ĮBĮ 34 str.). Kadangi, sprendžiant iš byloje esančios medžiagos, hipoteka apsunkinto ir ieškovui įkeisto turto pakanka ieškovo reikalavimams pagal kredito sutartį užtikrinti, todėl papildomi suvaržymai atsakovų (laiduotojų) turtui, kurių prašo ieškovas, būtų neproporcingi procese siekiamiems tikslams, t. y. suvaržytų atsakovų teises labiau, nei tai yra būtina būsimo, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Nagrinėjamu atveju nėra objektyvaus ir būtino pagrindo taikyti papildomus atsakovų kaip laiduotojų turtinių teisių apribojimus, taikant laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tiek prievolės užtikrinimu įkeitimu (hipoteka), tiek laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama tų pačių tikslų – kreditoriaus (ieškovo) reikalavimų, kylančių iš kredito sutarties, patenkinimo. Tenkinus nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus, skolos suma būtų priteista iš laiduotojų, o taip pat ta pati, skolininko prievolę kreditoriui atitinkanti skolos suma, bankroto byloje būtų išieškota iš įkeisto turto. Atsižvelgiant į tai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje yra perteklinis, pažeidžiantis ekonomiškumo principą (CPK 145 str. 2 d.). Ieškovo argumentai, jog jis turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynimo būdą, nesudaro pagrindo taikyti papildomus ribojimus (laikinąsias apsaugos priemones) atsakovams ir taip varžyti jų teises.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, skundžiama nutartis naikinama, klausimas išsprendžiamas iš esmės ir ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsniu 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti.
Ieškovo AB „Swedbank“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.