Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1717-1151/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
e1-1717-1151/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37283-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julius Lankelis
Kaltinamasis
J. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1717-1151/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37283-2021-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.6.2.1.; 2.12.1.3.; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėjas Julius Lankelis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Žanos Sokolovskos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. T. (J. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. J. T. (J. T.) 2021-10-25, apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ir veda bendrą ūkį kartu su sugyventine A. B., kilusio konflikto metu, tyčia sudavė kumščiu sugyventinei A. B. du smūgius į veidą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajai nosies sumušimą, pasireiškusį kraujavimu iš nosies ertmių (landų), vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, po ko suėmęs už kaklo A. B. smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą. Aptartais veiksmais J. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą sugyventinei (nukentėjusiajai) A. B..

2. J. T. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad su A. B. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį kaip šeima 4 metus nuomojamame bute. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Tarpusavio santykiai su sugyventine įtempti dėl sugyventinės A. B. nesaikingo alkoholio vartojimo. 2021-10-25, apie 18 val., grįžęs po darbo namo, namuose rado netvarką ir neblaivią ant sofos miegančią sugyventinę. Jis (J. T.) pradėjo kalbinti sugyventinę, gėdinti, tačiau A. B. pradėjo atsikalbinėti. Kilusio žodinio konflikto metu jis (J. T.) paėmė už sugyventinės dešinės kojos ir patraukė į save, sugyventinei nukritus nuo sofos ant grindų, ant nugaros, nutempė ją (sugyventinę) iki koridoriaus prie išėjimo durų, paėmė striukę, batus ir liepė eiti iš namų ir grįžti prablaivėjus. Išgirdęs verkiant vaiką, nuėjo nuraminti, tačiau grįžęs koridoriuje rado sugyventinę apsirengusią, apsiavusią batus, kuri grasino, kad jį (J. T.) pasodins. Žodinio konflikto metu susistumdė ir sudavė A. B. į veidą vieną ar du smūgius delnu, laikė prirėmęs prie sienos A. B. už kaklo ir taip sukėlė fizinį skausmą. Atidaręs duris, griebė sugyventinei už kairės rankos ir palydėjo ją (sugyventinę) pro duris.

3. Be kaltinamojo J. T. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodinėta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. nukentėjusioji A. B. 2021-10-27 apklausos metu parodė, kad su J. T. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį kaip šeima 4 metus. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, t. y. bendras judviejų mažametis vaikas ir jos (A. B.) iš pirmos santuokos nepilnametė dukra. Santykiai su sugyventiniu įtempti (konfliktai kyla dėl buitinių priežasčių). J. T. yra priekabus, agresyvaus, ūmaus būdo. Įtempti santykiai ją (A. B.) vargina, todėl neištvėrusi 2021-10-25 nuėjo į parduotuvę, nusipirko brendžio butelį ir viena namuose, nematant vaikams, išgėrė. Apie 19 val. grįžęs iš darbo sugyventinis J. T. pradėjo priekaištauti. Kilusio žodinio konflikto metu J. T. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą, iš apatinės lūpos pradėjo bėgti kraujas ir suėmęs iš priekio už kaklo smaugė. Apsivilkusi striukę nuėjo pas mamą V. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini), bute buvo jos (A. B.) brolis J. R., kuris pamatęs ją (nukentėjusiąją) kruviną iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnams būdama susijaudinusi papasakojo, kad 2021-10-25 vakarą, namuose, sugyventinis J. T. žodinio konflikto metu sudavė ne mažiau kaip du smūgius į veidą ir suėmęs už kaklo smaugė, nurodė savaitės senumo įvykį, kuris buvo 2021 m. spalio mėn. viduryje, kai kilusio konflikto su sugyventiniu metu buvo išvyta iš namų ir nakvojo pas mamą, o sekančios dienos rytą jai (A. B.) sugrįžus į namus sugyventinis žodinio konflikto metu tyčia galva sudavė smūgį į kaktą, dėl ko kaktoje atsirado guzas ir taip sukėlė fizinį skausmą. 2021-10-25 apžiūros metu medikai rimtų sužalojimų nenustatė. Papildomos apklausos metu, vykusios 2021-11-26, parodė, kad 2021-10-25 kilusio konflikto su sugyventiniu J. T. metu galėjo netinkamai suprasti supančią aplinką dėl apsvaigimo nuo alkoholio, todėl negali pasakyti ar konflikto metu du smūgius į veidą sugyventinis sudavė kumščiu ar delnu, smūgiai buvo suduoti tikrai, nes iš lūpos ar nosies bėgo kraujas. Neprisimena momento, kai sugyventinis paėmė jai (A. B.) gulinčiai lovoje už kojos ir truktelėjo, dėl ko ji (A. B.) nukrito ant grindų, atrodo, kad ji (nukentėjusioji) pati atsikėlė iš lovos, todėl fizinio skausmo nesukėlė. Kai konflikto metu J. T. suėmė ranka jai (A. B.) iš priekio už kaklo ir prirėmė prie sienos ji (nukentėjusioji) tai suprato kaip smaugimą. Nors konflikto metu apsistumdė, tačiau žala sveikatai nepadaryta;

3.2. liudytojo apklausos metu J. R. parodė, kad gyvena kartu su mama V. R.. 2021-10-25, apie 19 val., pas juos (J. R. ir V. R.) atėjo sesuo A. B., jos (nukentėjusiosios) veidas buvo kruvinas, iš nosies ar lūpos bėgo kraujas, susijaudinusi ir verkdama pasakė, kad konflikto metu J. T. jai (A. B.) sudavė smūgius į veidą ir smaugė. Tuomet jis (J. R.) pranešė apie įvykį;

3.3. iš 2021-11-05 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis specialistas Januš Rybalko, susipažinęs su A. B. medicininiais dokumentais, padarė išvadą, jog nukentėjusiajai nustatytas nosies sumušimas, pasireiškęs kraujavimu iš nosies landų, daugybiniai tarpusavyje lygiagretūs odos įbrėžimai rausvos spalvos krūtinės priekiniame paviršiuje viršutinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu. Nosies sumušimas padarytas vienu trauminiu poveikiu, kietu, buku daiktu, tikėtina suduodant smūgį, daugybiniai odos įbrėžimai krūtinėje galėjo būti padaryti braukiant per odą rankų nagais (pirštais), tikėtina pačios nukentėjusiosios rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

4. Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą J. T. užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už 2021-10-25 padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021-10-25 20.02 val. iki 2021-10-27 13.18 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

5. Kaltinamasis J. T. sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs pareiškimą,

konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti J. T. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

Dėl prielaidų priimti baudžiamąjį įsakymą

7. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokuroras – inkriminuoja kaltinimą J. T. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. BPK 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

9. Teismas pažymi, jog aptariamu atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas J. T., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimu iki gyvos galvos bausme ir byloje nėra duomenų apie tai, jog kaltinamasis būtų padaręs žalą.

10. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis J. T. neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

11. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl J. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas šio straipsnio (BK 140 straipsnio – teismo pastaba) 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį (žmogų) sužalojo ar trumpam susargdino – teismo pastaba) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 straipsnyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimą) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui A. B..

13. Nustatyta, kad kaltinamojo J. T. 2021-10-25 padaryta neteisėta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariui – sugyventinei A. B.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, duotas 2021-10-26, tiek nukentėjusiosios A. B. 2021-10-27 parodymai bei 2021-11-26 papildomi parodymai, tiek liudytojo J. R. parodymai, duoti 2021-11-07, tiek 2021-10-26 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija bei fotolentelėje esančios nuotraukos, tiek 2021-12-01 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

14. Teismas konstatuoja, kad J. T. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės dydžio

15. Valstybinį kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikantis subjektas – prokuroras – siūlo kaltinamajam J. T. skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, vietoj intensyvios priežiūros bausmės atlikimo laikotarpiu, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2021-10-25 20.02 val. iki 2021-10-27 13.18 val. (2 paras); skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

16. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Prokurorė prašo skirti laisvės apribojimą (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

17. Laisvės apribojimas (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 48 straipsnis) – tai bausmė, kurios esmę sudaro terminuotas įstatymo ir teismo nustatytų pareigų (draudimų ir įpareigojimų) taikymas nuteistajam (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-05-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-228/2009). Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų (BK 48 straipsnio 2 dalis). Prokurorė siūlo mažesnį už sankcijos vidurkį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės terminą. Sankcijos vidurkis būtų 13,5 mėnesio (24 mėn. (bausmės maksimumas) + 3 mėn. (bausmės minimumas) = 13,5 mėnesio arba 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) (BK 61 straipsnio 3 dalis). Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4–5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti J. T. nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalis).

18. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. T., atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); J. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos (nusikalstamos veikos) padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 straipsnis); iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2021-10-25 išrašo nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas išnykęs; iš Administracinių nusižengimų 2021-10-26 registro duomenų nustatyta, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka (visgi, teismo vertinimu, padaryti administraciniai nusižengimai (greičio viršijimas, žemės kasimo darbų reikalavimų nesilaikymas, saugos diržų neprisegimas) nerodo kaltinamojo smurtinio elgesio tendencijų); apie psichiatrinio ir priklausomybės ligų gydymo įskaitas duomenų nėra. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį ir bausmės dydį – 9 (devynių) mėnesių trukmės laisvės apribojimą.

19. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam J. T. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 3 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad skirtina galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

20. Bylos duomenimis, kaltinamasis J. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2021-10-25 20.02 val. iki 2021-10-27 13.18 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 2 (dvi) paras. Prokurorė siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

21. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytinos 2 (dvi) kaltinamojo išbūtos laikino sulaikymo dienos.

22. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi J. T. nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventinę A. B.), todėl teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, turi nurodyti terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių laikotarpį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

Dėl kardomųjų priemonių galiojimo

23. Įstatymų leidėjas teismą įpareigoja baudžiamojo įsakymo rezoliucinėje dalyje, be kita ko, išspręsti klausimą dėl kardomosios priemonės likimo (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

24. Nustatyta, kad kaltinamajam J. T. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021-10-26 nutartimi taikyta kardomoji priemonė, t. y. skirtas įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B., gyvenančios (duomenys neskelbtini), nesiartinti prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje ir kitose vietose, kuriose būna nukentėjusioji. Teismas, priėmęs baudžiamąjį įsakymą, turi išspręsti ir paskirtos kaltinamajam kardomosios priemonės galiojimo klausimą (BPK 421 straipsnio 4 punktas).

25. Prokurorė kardomąsias priemones, skirtas kaltinamajam, prašo panaikinti. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį J. T. kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti kardomąsias priemones. Teismo vertinimu, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam dokumentui. Visgi, įpareigojimas gyventi skyrium, atsižvelgus į aplinkybę, jog kaltinamasis 2021-11-04 susitaikė su nukentėjusiąja, yra dirbantis, o šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, reikalingi priežiūros, sprendžia, jog turi būti panaikintas nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo momento.

Dėl procesinės bylos baigties

26. Nustatyta, kad civilinių ieškinių nepareikšta, todėl žalos atlyginimo klausimas neaktualus; nenustatyta, jog būtų buvę patirta proceso išlaidų (BPK 421 straipsnio 4 punktas). Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), kuriuos reikėtų spręsti, neliko, todėl baudžiamoji byla, išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka, užbaigiama teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį – teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 straipsnio 1–2 dalys, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. T. (J. T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. T. galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti jį (J. T.) nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, 65–66 straipsniais, į paskirtą sumažintą bausmę įskaityti J. T. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-10-25 20.02 val. iki 2021-10-27 13.18 val. (2 paras), 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, J. T. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2021-10-27 nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021-10-26 nutartimi taikytą kardomąją priemonę – įpareigojimą J. T. (J. T.) gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. B. – panaikinti nuo baudžiamojo įsakymo priėmimo momento.

J. T. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis (J. T.) turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nesaistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Julius Lankelis