Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. N. (S. N.), valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama valstybės įmonės „Turto bankas“, atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį praneštą tinkamai.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, jog (duomenys neskelbtini) grįžo iš Vokietijos aplankyti motinos ir rado ją be gyvybės ženklų. Į butą negalėjo įeiti, nes raktas buvo paliktas duryse, teko laužti balkono duris. Organizavo motinos laidotuves, visas išlaidas pats apmokėjo. Darbdavys skubiai iškvietė į Vokietiją, todėl turėjo išvykti. Buto raktus paliko L. M., paprašė jos prižiūrėti butą ir atsiųsti sąskaitas, kurias reikia apmokėti. 2019 m. balandžio mėn. grįžo į Lietuvą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo pasakyta, kad praleistas terminas palikimui priimti. Su broliu S. N. seniai nebendrauja, motina taip pat skųsdavosi, kad sūnus S. nekelia ragelio; pats motinai jis niekada neskambino, jie bendraudavo kelis kartus per metus motinos iniciatyva. Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties 2006 m. jis vienas pats rūpinosi mama, kasdien jai skambino, ją lankydavo, rūpinosi motinos sveikata.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis). Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis turi priimti palikimą, kad jį įgytų. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina N. N., po kurios mirties liko jai priklausęs nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). N. N. turėjo du vaikus: pareiškėją A. N. ir suinteresuotą asmenį S. N.. N. N. 2018 m. liepos 30 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos miesto 5-ojo notaro biuro notarė R. K., notarinio registro Nr. 5567, kuriuo visą jai priklausantį turtą, kilnojamus ir nekilnojamus daiktus bei daiktines teises, kur jie bebūtų ir iš ko besusidėtų, kurie priklausys mirties dieną, ir turtą bei daiktus, daiktines teises, į kuriuos nuosavybės teisė atsiras po mirties, paliko sūnui pareiškėjui A. N.. Pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Po motinos mirties pareiškėjas prižiūri butą, naudojasi jame esančiais kilnojamaisiais daiktais (baldais, buitine technika), moka buto komunalinius mokesčius. Klaipėdos miesto 15-ojo notaro biuro notarės A. G. 2020 m. vasario 5 d. raštas Nr. S-38 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtina, kad iki 2020 m. vasario 5 d. Klaipėdos miesto 15-ajame notaro biure pas notarę A. G. paveldėjimo byla nėra pradėta, t. y. nėra gautas nei vieno įpėdinio pareiškimas apie palikimo priėmimą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. M. parodė, kad jos dukra yra pareiškėjo A. N. sugyventinė, jie turi du vaikus. Pareiškėjas labai mylėjo ir rūpinosi mama. Pareiškėjui pradėjus dirbti užsienyje, jis paprašė jos pasirūpinti jo motina. Liudytoja gyveno netoli N. N., todėl sutiko padėti. Po pareiškėjo motinos mirties su pareiškėju susitarė, kad prižiūrės butą, surinks sąskaitas. Pareiškėjas sąskaitas, kurias įmanoma apmokėti internetu, apmoka pats, o kitas pareiškėjo prašymu apmoka ji. Bute dabar niekas negyvena. Kitas N. N. sūnus S. N. dalyvavo motinos laidotuvėse. Pareiškėjas su broliu nebendrauja. Liudytoja apklausta A. N. parodė, kad yra suinteresuoto asmens S. N. žmona. Paaiškino, kad bendravo su savo anyta, padėdavo, kai ši paprašydavo, padėdavo apmokėti sąskaitas už butą. Rakto nuo buto neturėjo, jo nepasidarė, nes bijojo, kad bus apkaltinti vagyste, kadangi anyta nuolat visus kaltindavo ją apvogus. Nežinojo, kad yra surašytas testamentas. Po anytos mirties, sutuoktinis įstatymo nustatytu terminu nuėjo pas notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau buvo pasakyta, jog yra testamentas, kurį galima teismine tvarka užginčyti. Tačiau su sutuoktiniu neturi sveikatos ir jėgų kreiptis į teismą ir bylinėtis. Po anytos mirties į jos butą negalėjo patekti. Liudytoja apklausta I. V., S. N. duktė, parodė, kad nuo 2018 m. vasaros bent kartą per dvi savaites aplankydavo močiutę N. N., nuolat pasidomėdavo, ar jai nereikia ko nors atvežti. Pagal savo amžių ji buvo neblogos fizinės būklės, tačiau ėmė ryškėti psichikos ligos požymiai, kildavo panikos priepuoliai, jai atrodydavo, kad ją kažkas apvagia, nuolat aplinkinius kaltindavo vagystėmis. Raktų nuo močiutės namų neturėjo. Nieko nežinojo apie močiutės surašytą testamentą, nors dar 2018 m. spalio mėn. močiutė sakė, kad reikia pasidalinti turtą. Tėvas norėjo priimti palikimą, buvo nuvykęs į notaro biurą, tačiau buvo pasakyta, kad surašytas testamentas. Liudytoju apklaustas A. Š. parodė, kad yra pareiškėjo buvęs bendradarbis. Pareiškėjas rūpinosi savo mama, nuolat kalbėdavo su ja telefonu. Pareiškėjui ne kartą padėjo: jo motinos bute keitė spyną, santechniką, sode virino vartus, vandentiekio vamzdį, tvarkė tvorą, laistė daržą. Nežinojo, kad N. N. turi dar vieną sūnų, ji niekada apie jį nekalbėjo. Vieną kartą girdėjo, kaip N. N. pasakė, jog visas turtas paliks A. N.. Liudytoja apklausta A. S. parodė, kad yra pareiškėjo duktė. Penkis mėnesius iki močiutės mirties prižiūrėjo močiutę, kasdien ją aplankydavo. Raktų nuo buto neturėjo. Po močiutės mirties iš močiutės telefono pati skambino suinteresuotam asmeniui S. N., jo žmonai ir dukrai, bet jie nekėlė ragelio. Po močiutės mirties tėčio paprašyta nueina į butą, paima mokesčių lapus, sumoka mokesčius.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes,- perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Savo valią įpėdinis turi išreikšti per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, - kreipdamasis į vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, arba faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.

CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Taigi, asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).

Šioje byloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisių: pareiškėjas A. N. įrodinėja, kad jis vienas faktiniu valdymu priėmė po motinos N. N. mirties atsiradusį palikimą, o suinteresuotas asmuo S. N. tvirtina, kad taip pat siekė priimti po motinos mirties atsiradusį palikimą, tačiau nebuvo prileistas prie po motinos mirties likusio turto.

Nagrinėjamu atveju tai, kad pareiškėjas A. N. po savo motinos mirties rūpinosi ir prižiūrėjo likusį turtą, - butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įrodo teismui pateiktos komunalinių paslaugų teikėjų AB „Klaipėdos energija“, AB „Klaipėdos vanduo“, UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus UAB „Vėtrungės būstas“ pažymos, iš kurių matyti, jog mokesčiai už komunalines paslaugas, šildymą, vandenį, kitas paslaugas, teiktas šio buto adresu, buvo mokami, įsiskolinimų už paslaugas nėra. Pareiškėjas A. N. pateikė mokėjimų kvitus, kurie patvirtina, kad būtent jis sumokėdavo mokesčius už butą pagal paslaugų teikėjų sąskaitas. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po motinos N. N. mirties atliko aktyvius veiksmus, faktiškai valdė palikėjos N. N. turtą (butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini)), siekdamas įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą.

Tuo tarpu vertinant suinteresuoto asmens S. N. pasisakymus dėl trukdymo jam priimti palikimą galima teigti, kad jis nenurodo nei vieno fakto, jog po motinos N. N. mirties per tris mėnesius jis būtų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus, siekdamas pradėti valdyti mamos turtą, bet kokią jos turto dalį ar daiktą. Iš teismui pateiktos Klaipėdos penkioliktojo notaro biuro notarės A. G. informacijos matyti, jog S. N. pareiškimo apie palikimo priėmimą neteikė, nors jam buvo „išaiškinta, jog pareiškimas apie palikimo priėmimą notarui turi būti pateiktas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos“. Nors suinteresuotas asmuo S. N. teismui teigė, jog pareiškėjas į motinos butą jo neįleido, jokių motinos daiktų pasiimti neleido, tačiau, teismo nuomone, palikimo priėmimas yra asmeninė asmens teisė. Asmuo, žinodamas apie palikėjos mirtį bei siekdamas priimti palikimą, turėjo imtis aktyvių veiksmų savo teisei įgyvendinti: pateikti per įstatymo nustatytą terminą pareiškimą notarui, kreiptis į notarą ar kitas įstaigas dėl paveldimo turto suradimo ir pan.

Visumos išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo A. N. pareiškimas pagrįstas, jis mirus motinai N. N. perėmė jai priklausiusį turtą, jį prižiūrėjo ir valdė, todėl paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos N. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 444 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

2020 m. vasario 19 d. teisme gautas suinteresuoto asmens S. N. atstovės advokatės M. K. prašymas stabdyti civilinę bylą ir atidėti nutarties paskelbimą, nes teismui pateiktas ieškinys dėl testamento pripažinimo negaliojančiu.

Pažymėtina, jog 2020-02-06 po baigiamųjų kalbų teismas nutarė, jog sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidedamas 20 dienų, iki 2020-02-26 (CPK 257 straipsnis). Išėjęs į sprendimo priėmimo kambarį, teismas daugiau jokių procesinių veiksmų byloje neatlieka ir tuo metu privalo priimti sprendimą arba vieną iš nutarčių, t. y. nutartį atidėti sprendimo priėmimą ir paskelbimą, baigti bylą nepriėmus sprendimo (ją nutraukti ar ieškinį palikti nenagrinėtą, taip pat atnaujinti bylos nagrinėjimą, jeigu pripažįsta, kad reikia nustatyti naujas bylai reikšmingas aplinkybes arba ištirti naujus įrodymus (CPK 258 straipsnio 1 dalis). CPK įtvirtinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principai reikalauja, kad dalyvaujantys byloje asmenys sąžiningai naudotųsi ir nepiktnaudžiautų jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoto asmens S. N. atstovės advokatės M. K. prašymas teismui buvo pateiktas bylai jau esant išnagrinėtai teismo posėdyje iš esmės, ištyrus dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus ir kitus įrodymus. Teismui sprendimų priėmimo kambaryje nenustačius pagrindų atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nėra teisinio pagrindo tenkinti advokatės prašymą dėl bylos nagrinėjimo atnaujinimo bei stabdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259- 260, 270, 444, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. (A. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.