Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1116-460/2015

2015 m. rugsėjo 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės, Virginijos Nijolės Griškevičienės, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Tadui Būdvyčiui, atsakovui A. Š., atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens G. E. Š. atstovui advokatui Arūnui Ivanciui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-50-838/2015 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. Š., trečiasis asmuo G. E. Š. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, ir atsakovo A. Š. bei trečiojo asmens G. E. Š. (apeliantai) apeliacinius skundus dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė 2013-09-05 kreipėsi į Klaipėdos rajono apylinkės teismo su ieškiniu, juo prašė įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją, sumokant įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą ir jį pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijai, o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per vieną mėnesį likviduoti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2009-10-06 savavališkos statybos akte Nr. 70 (14.10) – pertvarkyti savavališkai perstatytas statinio, esančio Rimkų k., Dovilų sen., Klaipėdos r., dalis pagal išduotą 2007-02-27 statybos leidimą Nr. GN 07-145, nepažeidžiant 2007 m. koreguoto projekto esminių sprendinių, jei šių įsipareigojimų atsakovas nustatytu terminu neįvykdys, įpareigoti atsakovą sumokėti po 28,96 Eur (100,00 Lt) baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, skaičiuojant nuo termino, per kurį turės būti išardytos savavališkai perstatytos statinio dalys, pasibaigimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovui 2011-04-13 paveldėjimo pagal testamentą liudijimo Nr. 2284 pagrindu nuosavybės teisė įregistruota į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 2009-10-06 atsakovo tėvui V. Š. buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. 70 (14.10), dėl to, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytas gyvenamasis namas, pažeidžiantis esminius 2007 m. koreguoto projekto sprendinius (t. 1, b. l. 10–14). Klaipėdos apskrities viršininko administracija 2009-10-26 įpareigojo V. Š. likviduoti savavališkos statybos padarinius per 6 mėnesius (t. 1, b. l. 15). Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2013-06-28 atliko patikrinimą dėl savavališkos statybos padarinių likvidavimo ir nustatė, kad nėra likviduoti savavališkos statybos padariniai (t. 1, b. l. 16). Atsakovas (V. Š. teisių perėmėjas) teismui pateikė Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2012-01-19 nutartį, kuria panaikintas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos sustabdymo aktas Nr. 70 ir Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2009-10-01 reikalavimas Nr. 2-3045-(2.20), administracinė byla dalyje dėl savavališkos statybos akto Nr. 70 (14.10) nutraukta.

Nagrinėjamu atveju, ginčas kilo dėl to, jog ieškovė pareikalavo atsakovą (kaip teisių perėmėją) pašalinti savavališkos statybos padarinius, dėl jų surašytas Savavališkos statybos aktas Nr. 70 (14.10),: juo atsakovas įpareigotas pertvarkyti savavališkai perstatytas statinio, esančio (duomenys neskelbtini), dalis pagal išduotą 2007-02-27 statybos leidimą Nr. GN 07-145, nepažeidžiant 2007 m. koreguoto projekto esminių sprendinių.

Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog A. Š. apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas teismo sprendimas grindžiamas 2009 m. spalio 6 d. surašytu savavališkos statybos aktu Nr. 70 (14.10), kuriame nurodyti duomenys dėl gyvenamojo namo statybos ne statinio projekte nustatytoje vietoje yra niekiniai ir neatitinkantys tikrovės. Šiuo aspektu atsikertant į atsakovo teiginius pažymėtina, jog savavališkos statybos 2009 m. spalio 6 d. akte užfiksuota, kad žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)., gyvenamasis namas pastatytas 2,07 m atstumu nuo sklypo ribos, nors statinio projekte, kurį 2007 m. parengė R. J. Davidavičienės projektavimo firma, ir pagal kurį Klaipėdos rajono savivaldybė 2007 m. vasario 27 d. išdavė statybos leidimą Nr. GN 07-145, gyvenamasis namas turėjo būti statomas 13 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Nėra pagrindo prieštarauti ieškovei dėl to, kad tokiu būdu buvo pažeisti esminiai statinio projekto sprendiniai apibūdinantys statinio statybos vietą. Tuo tarpu atsakovo tvirtinimu, tiek 2001 m. statinio projekto, kuriam Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 2001 m. rugpjūčio 7 d. išdavė statybos leidimą Nr. 41/87, tiek 2007 m. statinio projekte (2001 m. projekto korektūra), pagal kurį 2007 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybė išdavė statybos leidimą Nr. GN 07-145, gyvenamasis namas turi būti statomas 3 metrų atstumu nuo sklypo ribos. Kolegijos vertinimu, korekcijos priežasčių (2001 m. statybos leidime nurodyta 3 m, 2007 m. nurodyta 13 m) ir jos teisinės prigimties sprendimas nėra šios bylos dalykas ir esminės reikšmės bylos išsprendimui neturi, todėl plačiau dėl to nepasisakoma ir netiriama.

Verta atkreipti dėmesį, jog atsakovo pateiktoje geodezininko A. K. parengtoje schemoje ir VĮ Registrų centro kadastriniuose matavimuose atstumas nuo gyvenamojo namo iki žemės sklypo ribos nustatytas ne nuo VĮ Nekilnojamojo turto registre įregistruotos A. Š. žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir besiribojantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), skiriančios ribos. Svarbu tai, kad su žemės sklypu, kuriame buvo vykdoma statyba, 2009 m. spalio 6 d. surašytu savavališkos statybos aktu pripažinta savavališka, besiribojantis žemės sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal kadastrinius matavimus (tai nurodyta 2013 m. gruodžio 2 d. VĮ Registrų centro parengtuose kadastriniuose matavimuose aprašant A. S. sklypo gretimybes, t. 1, b. l. 159). Tuo tarpu atsakovo A. Š. žemės sklypas pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą buvo suformuotas atliekant preliminarius matavimus (t. 1, b. l .157, 159), kurie nebuvo suderinti nustatyta tvarka ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Atsakovas tik bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme pateikė savo žemės sklypo kadastrinius matavimus (t. 2, b. l. 67–70, 71–79). Minėti nauji rašytiniai įrodymai (CPK 314 straipsnis) nepaneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad ginčo pastatas (jo artimiausia statybinė konstrukcija) ir gretimo sklypo riba yra mažiau negu trys metrai (CPK 12, 178, 197 straipsniai).

VĮ Registrų centro 2013 m. gruodžio 2 d. parengtuose atsakovo žemės sklypo kadastriniuose matavimuose, kurie parengti tik pagal A. S. pasiūlymą ir skirti tik teismui, nurodytos dvi žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) skiriančios ribos (t. 1, b. l. 159). Viena jų, kuri pažymėta raudona spalva, yra arčiau atsakovo statomo gyvenamojo namo, kita, kuri pažymėta juoda spalva – toliau nuo gyvenamojo namo. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame VĮ Registrų centro plane 10,46 m ir 8,89 m atstumas iki gyvenamojo namo paskaičiuotas nuo juoda spalva žymimos sklypo ribos. Tačiau iš šio plano akivaizdžiai matyti, kad ši juoda spalva žymima riba persidengia su gretimu sklypu kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ribos žymimos raudona spalva. Atsižvelgiant į tai, kad gretimas sklypas kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) suformuotas atliekant kadastrinius matavimus, t. y. šio žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre, teigtina, kad atsakovo teikiami duomenys apie 10,46 m ir 8,89 m atstumus nuo statomo gyvenamojo namo iki sklypo ribos yra paskaičiuoti tik pagal atsakovo pasiūlymą, o ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis.

Vėlgi, vertinant atsakovo pateiktus naujus rašytinius įrodymus – kadastrinius matavimus (CPK 314 straipsnis), juose nėra jokių duomenų apie atsakovo nurodomus 10,46 m ir 8,89 m atstumas iki gyvenamojo namo nuo gretimo sklypo. Dar daugiau, atsakovo ankstesniame pateiktame pasiūlyme, kuriame atsakovo nurodomi 10,46 m ir 8,89 m atstumai, koordinačių sistemoje x/y taškai 4 ir 3 (x koordinatė) nesutampa su atsakovo naujuose kadastriniuose matavimuose atitinkamai esančiais taškai 2 ir 3 (x koordinatė). Taigi, atsakovo pateiktame pasiūlyme (teismui) pažymėti atstumai ir koordinatės negali būti vertintini kaip neabejotinai turintys įtakos ir reikšmės bylos išsprendimui. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje nustatyta taisykle, visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

Teisingai ieškovė nurodo, kad net ir tuo atveju, jeigu laikytume atsakovo iniciatyva pateiktus duomenis ir atliktus skaičiavimus apie statomo gyvenamojo namo atstumą iki sklypo ribos teisingais, išvados, kad ginčo statinys pastatytas laikantis nustatytų projekto sprendinių, negalima (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis, 2 straipsnio 93 dalis).

Nesutiktina su tuo, kad pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą pertvarkyti savavališkai statomą statinį pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą (2007-02-27 statybos leidimą Nr. GN 07-145) pažeidė proporcingumo ir protingumo principus. Priešingai, šių principų taikymas buvo užtikrintas sudarant galimybę atsakovui Statybos įstatymo nustatytu būdu įteisinti savavališkai pastatytą statinį ir taip išvengiant nepageidautinų savavališkos statybos padarinių - pareigos perstatyti statinį pagal galiojantį statybą leidžiantį dokumentą.

Nesutiktina ir su tuo, kad šios konkrečios bylos atveju turėjo būti nustatytas ginčo statinio statybos laikas ir tai turi esminės įtakos pažeidimo kvalifikavimui. Šiuo atveju ginčo statinio statyba nėra baigta, statybos užbaigimo procedūros, kurių metu, be kita ko, konstatuojama statybos pabaiga, nėra atliktos. Sutiktina su ieškove, jog tiek 2001 m., tiek ir 2007 m. išduotuose statybos leidimuose yra įrašyta aiški statytojo pareiga griežtai laikytis suderinto projekto (įskaitant nustatyta tvarka suderintus jo pakeitimus) reikalavimų. Todėl tai, kad statyba vykdoma nesilaikant statinio projekto sprendinių, suponuoja neabejotiną statybos teisės nustatytų taisyklių nesilaikymą ir tęstinį statytojo bendrosios pareigos statinio statybą vykdyti pagal statinio projektą pažeidimą, kuris negali likti nepašalintas.

Atsakovas A. Š. kartu su trečiuoju asmeniu G. E. S. savo pateiktuose apeliaciniuose skunduose teigia, kad šioje byloje egzistuoja procesinio bendrininkavimo santykiai, kurių pasekoje Inspekcijos ieškinio reikalavimai turėjo būti pareikšti ir trečiajam asmeniui G. E. S. kaip 1/2 dalies žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkei, kurį nuosavybės teisę į 1/2 dalį žemės sklypo įgijo dovanojimo sutarties pagrindu iš A. Š.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal notarės Agnės Griškevičienės išduotą 2012 m. balandžio 13 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, notarinio reg. Nr. 2284, tik A. Š. buvo nurodytas mirusio V. Š. turto įpėdiniu. Atitinkamai tik A. Š. gali būti laikomas statytojo teisės, kuri pagal 2007 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimą Nr. GN 07-145 buvo suteikta V. Š., paveldėtoju. Vadovaujantis Civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, po santuokos sudarymo paveldėtas sutuoktinio turtas laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe.

Apeliaciniuose skunduose, vadovaujantis Civilinio kodekso 4.40 straipsnio 1 dalimi, įrodinėjama, kad 1/2 nebaigto statyti ginčo statinio taip pat priklauso trečiajam asmeniui, kuris yra 1/2 dalies žemės sklypo savininkas pagal dovanojimo sutartį. Tačiau pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 6 dalį, kai perleidžiama statinio projekte, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, suprojektuoto nebaigto statinio dalis, šią dalį įsigijęs asmuo turi teisę užbaigti statinio projekte numatytus statybos darbus ir negavęs statybą leidžiančio dokumento savo vardu, jeigu yra galiojantis šio statinio statybą leidžiantis dokumentas statinio dalį perleidusio statytojo (užsakovo) vardu ir su juo Civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaryta rašytinė sutartis dėl turtinių teisių pasidalijimo užbaigus statinio statybą. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo E. G. Š. nėra pateikusi nurodytos sutarties, todėl ji neįgijo teisės vykdyti statinio statybą pagal 2007 m. vasario 27 d. Klaipėdos rajono savivaldybės statybos leidimą Nr. GN 07-145, net jeigu ir laikytume, kad ji yra 1/2 dalies statomo statinio savininkė pagal CK 4.40 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Aptartas teisinis reguliavimas ir Išanalizuotos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės leidžia neabejotinai teigti, kad atsakovas vykdo statybas pažeisdamas įstatymų nuostatas.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.