Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Egidijos Puzinskaitės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ atstovui advokatui Andžejui Čaikovskiui (Andžej Čaikovski),

atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei šios institucijos patarėjai Jūratei Kučinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

Visi pagrindiniai naujienų portalai pranešė skaitytojams apie FK „Trakų“ vartininko E. D. savižudybę, jie tai padarė, nurodydami, kad nusižudęs yra FK „Trakų“ vartininkas, taip pat jo vardą, pavardę ir amžių: „Nusižudė perspektyvus „Trakų“ vartininkas“ (tv3.lt, 14.50 val.), „Tragedija Lietuvos futbole: nusižudė 19-metis vartininkas“ (lrytas.lt, 15.08 val.), „Tragedija futbole – nusižudė 19-metis Trakų klubo vartininkas“ (15min.lt, 15.30 val.), tai reiškia, kad visi naujienų portalai vienodai suprato teisinį reglamentavimą, toks supratimas buvo tuo labiau pagrįstas, nes apie savižudybes naujienų portalai pranešdavo ir anksčiau, o Inspektorius neįžvelgdavo jokio pažeidimo, pavyzdžiui, pranešimai apie V. Š. savižudybę (delfi.lt, 15min.lt, tv3.lt, www.lrytas.lt), apie I. N. savižudybę: „Vilniuje rasta negyva televizijos laidos „Aplink pasaulį su žvaigžde“ vedėja I. N.“ (delfi.lt, lrytas.lt, 15min.lt, tv3.lt. Iki Sprendimo pareiškėja niekada nebuvo bausta už Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimą. Inspektorius ignoravo visas nurodytas reikšmingas faktines aplinkybes.

2.2. Dėl Konvencijos 10 straipsnio taikymo, Lietuvos teismų ir institucijų pareigos vadovautis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir EŽTK) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika

2.3. Dėl Įstatymo normai klaidingai priskiriamo tikslo

Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto dispozicija yra „privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų“, o „skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti“ yra normos hipotezė. Todėl sutikti su Sprendimo argumentacija, kad normoje įtvirtinto ribojimo tikslas yra savižudybių prevencija, negalima. Pagal Sprendimo logiką įstatymų leidėjas apskritai būtų uždraudęs skelbti žinias apie savižudybes ir bandymus nusižudyti.

Visuotinai žinoma, kad Lietuva pagal savižudybių skaičių nuosekliai užima labai aukštą vietą pasaulyje, bet Sprendime daroma tik prielaida apie neva egzistuojantį ryšį tarp informacijos apie įvykusią savižudybę paskelbimo ir savižudybių skaičiaus augimo, o jokie duomenys nepateikti. Svarbiausia viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų pareiga, pranešant apie savižudybę ar bandymą nusižudyti, yra informuoti skaitytojus (ypač tuos, kurie gali nusižudyti, taip pat tokių asmenų artimuosius) apie teikiamą emocinę ir psichologinę pagalbą. Publikacija su tokia informacija ne kenkia, bet apsaugo nuo savižudybių.

Taigi, Inspektorius klaidingai nustatė Įstatymo normos tikslą ir aiškiai nepagrįstai bei tik formaliai nurodė, kad viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) paaiškinimo argumentai dėl teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės balanso paieškos bei su tuo susijusios EŽTT jurisprudencijos išaiškinimai nagrinėjamu atveju yra neaktualūs. Be to, saviraiškos laisvę ir jos ribojimus reglamentuoja EŽTK 10 straipsnis, todėl jokie argumentai negali atleisti Inspektoriaus nuo pareigos taikyti EŽTK 10 straipsnį.

2.4. Dėl E. D. artimųjų skundo nebuvimo ir dėl Inspektoriaus teisės pradėti tyrimą savo iniciatyva

Jokioje ginčo stadijoje Inspektorius neteigė, kad E. D. artimieji padavė skundą ar kitaip išreiškė savo valią, kurios pagrindu Inspektorius pradėjo ar tęsė tyrimą. Remiantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 7 punktais, Inspektorius savo iniciatyva 2017 m. lapkričio mėnesį negalėjo pradėti tyrimo, nes tokiais atvejais būtinas skundas(-ai) (šiam ginčui neaktualus 2018 m. sausio 12 d. priimtas Įstatymo pakeitimas). Galiojusi Įstatymo redakcija ir EŽTT sprendimas byloje MAC TV s.r.o. prieš Slovakiją turėtų būti suprantamas kaip įpareigojimas Tarnybai nustatyti nusižudžiusio asmens artimųjų valią dėl publikacijų apie mirusį, tuo labiau, kai ginčo publikacija nežemina mirusio, taip pat pareigą gerbti nusižudžiusio artimųjų valią. Be artimųjų atitinkamai išreikštos valios visuomenės informavimo priemonės administracinis persekiojimas galimas tik tuo atveju, kai artimųjų nėra ar jie negeba išreikšti savo valios.

2.5. Dėl EŽTK 8 ir 10 straipsniuose įtvirtintų lygiaverčių vertybių ir balanso tarp jų būtinybės

EŽTT Didžioji kolegija nuosekliai reikalauja užtikrinti sąžiningą balansą tarp pareiškėjų teisės į pagarbą jų privačiam gyvenimui pagal EŽTK 8 straipsnį ir 10 straipsniu garantuotos leidėjo teisės į saviraiškos laisvę (bylos Von Hannover prieš Vokietiją, Axel Springer AG prieš Vokietiją, Couderc prieš Prancūziją). LAT, aiškindamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.23 straipsnį nurodė, kad ginant asmens teisę į privatų gyvenimą yra dviejų lygiaverčių konstitucinių vertybių – teisės į privatų gyvenimą ir visuomenės teisės žinoti (teisės skleisti informaciją) – konfliktas, todėl kiekvienu atveju būtina ieškoti protingos ir sąžiningos šių dviejų teisės ginamų vertybių pusiausvyros (civilinė byla Nr. 3K-3-87/2004).

Taigi, negalima sutikti su bandymu Sprendime suabsoliutinti Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktą, ignoruojant normoje tiesiogiai nurodytą privatumo ir asmens duomenų apsaugą bei būtinumą ją derinti su EŽTK 10 straipsniu. Būtinumas kiekvienu atveju motyvuotai derinti teisę į privatumą ir saviraiškos laisvę kelia aukštus reikalavimus Inspektoriaus sprendimui, kurių Sprendimas akivaizdžiai neatitinka. Net jeigu Inspektorius nesutinka dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto tikslo, jis negali neigti, kad Sprendimas riboja pareiškėjos saviraiškos laisvę, o todėl Inspektoriui privaloma pagrįsti, kad saviraiškos laisvės ribojimas nepažeidžia EŽTK 10 straipsnio.

2.6. Dėl EŽTK prasme tinkamos praktikos pagal Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktą

Negalimas toks Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto aiškinimas, kuris visais atvejais draustų nurodyti nusižudžiusio ar mėginusio nusižudyti asmens duomenis, tai įrodo EŽTT praktika (bylos Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, Keenan prieš Jungtinę Karalystę, July ir SARL Libération prieš Prancūziją, Morice prieš Prancūziją, Haas prieš Švecariją, Berger-Krall ir kiti prieš Slovėniją). Akivaizdu, kad absoliutaus draudimo skelbti nusižudžiusių ar bandžiusių nusižudyti asmens duomenis nėra ir negali būti; kad EŽTT nelaiko tokios informacijos skelbimo neteisėtu. Turi būti ieškoma sąžiningo balanso tarp teisės į privatumą ir tarp saviraiškos laisvės, ir būtent taip turi būti aiškinama ir taikoma EŽTK.

2.7. Dėl citatos ir atsakomybės už ją

Ginčo straipsnio pagrindas yra ši citata: „Visa FK „Trakų“ šeima, reiškia gilią užuojautą E. D. šeimai ir artimiesiems. Norime pabrėžti, kad savižudybė nėra tinkamas būdas spręsti sunkumus arba problemas, net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“, – rašoma „Trakų“ feisbuko paskyroje“. FK „Trakai“ socialiniame tinkle Facebook šį postą viešai paskelbė 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val., t. y. prieš pusantros valandos iki ginčo straipsnio paskelbimo, postas skelbiamas iki šiol (žr. posto ekrano vaizdą), kai apie savo vartininko savižudybę pirmiausia viešai pranešė sporto klubas FK „Trakai“. Nėra jokių prielaidų manyti, kad naujienų portalo Delfi straipsnis paskelbtas kitokiu tikslu, negu tai padarė FK „Trakai“. Užuojautos reiškimas yra žmoniškai suprantamas ir negali būti smerkiamas.

Akivaizdu, kad portalą Delfi mėginama patraukti atsakomybėn už kito asmens žodžius, o tai prieštarauja EŽTT išaiškinimams, jog toks baudimas negalimas, nebent tam būtų ypatingai svarios priežastys (bylos Jersild prieš Daniją, Couderc prieš Prancūziją, Thoma prieš Liuksemburgą, July and SARL Libération prieš Prancūziją, Novaya Gazeta ir Milashina prieš Rusiją.

2.8. Dėl viešo pranešimo apie E. D. savižudybę ir kilusios viešos diskusijos

FK „Trakai“, socialiniame tinkle Facebook 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val. viešai pranešęs apie vartininko E. D. savižudybę, nurodė nusižudžiusiojo vardą ir pavardę. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką (Einarsson prieš Islandiją), informacijos paskelbimas socialiniame tinkle neabejotinai yra tos informacijos paviešinimas, ką ir padarė FK „Trakai“. Nėra pagrindo manyti, kad žiniasklaida negali aptarinėti savižudybės klausimo, tai patvirtina EŽTT praktika (byla Cumpana ir Mazare preiš Rumuniją), LAT praktika (civilinė byla D. J. prieš UAB „Ekstra žurnalas, bylos Nr. 3K-3-193/2009). Neturėtų kilti abejonių, kad E. D. kaip sportininko klubo ir padėties klube nurodymas – ypač po viešo FK „Trakų“ posto – buvo pagrįstas ir proporcingas. Sprendime Inspektorius nekaltina pareiškėjos, kad ginčo straipsnyje paskelbta informacija, jog nusižudęs yra FK „Trakų“ vartininkas. Skelbiant, kad nusižudė FK „Trakų“ vartininkas, nebuvo jokios pagrįstos priežasties neskelbti jo vardo ir pavardės. Savo straipsniuose visi pagrindiniai naujienų portalai tai suprato visiškai vienodai.

2.9. Dėl kitų aktualių pavyzdžių teisėtai pranešant apie savižudybes

Tinkamas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto aiškinimas galimas tik turint omeny ir kitas viešai aptarinėjamas savižudybes, pavyzdžiui, apie S. P., kuris viešai nusižudė, Tribunolo salėje išgėręs nuodų (apie tai skelbė https://www.15min.lt, https://pasaulis.lrytas.lt, www.alfa.lt, www.bbc.com, edition.cnn.com), o portale BBC jau 2017 m. lapkričio 30 d. straipsnio pavadinime (S. P. savižudybė: Olandijos policija rado mirtinų chemikalų buteliuke“) nurodoma, kad rašoma apie savižudybę, ir nurodomi savižudžio vardas ir pavardė. Kitas aktualus pavyzdys – Klaipėdoje iš balkono iškritusi D. D., kai portalas 15min.lt 2017 m. lapkričio 24 d. paskelbė straipsnį „Klaipėdoje iš balkono iškritusi ir žuvusi mergina – Lietuvos mados pasaulyje žinomas modelis“.

II

1. Šioje byloje aktualus Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto taikymas ir aiškinimas. Ši Įstatymo nuostata yra imperatyvi: viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Šios teisės normos įgyvendinimas nėra paliktas paties viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuožiūrai, o formuluoja privalomo elgesio taisyklę.

2. Šiuo atveju nėra ginčo, kad pareiškėja, skelbdama žinią apie savižudybę, paskelbė nusižudžiusio žmogaus, t. y. E. D. asmens duomenis, nors įstatymų leidėjas aiškiai įpareigoja šiame kontekste susilaikyti nuo tokio elgesio: viešosios informacijos rėmėjai ir (ar) skleidėjai privalo <... neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Iš nurodytų faktinių aplinkybių visumos ir Įstatymo nuostatos formuluotės akivaizdu, kad pareiškėjai, kaip viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, gali ir turi būti taikoma atsakomybė už jos pažeidimą. Pareiškėja kaip viešosios informacijos skleidėja visais atvejais turi pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą (Įstatymo 2 straipsnio 80 dalis), išimčių Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies normų taikymui Įstatyme nenustatyta. Pareiškėjos pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių taisyklių nepašalina aplinkybė, kad tokios taisyklės nesilaikė kitas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas).

3. Pareiškėjos argumentas, jog publikacijos pagrindas yra FK „Trakai“ postas Facebook paskyroje, be to, apie E. D. savižudybę savo publikacijose pranešė visi pagrindiniai naujienų portalai, neatleidžia pareiškėjos nuo pareigos, skelbiant informaciją, laikytis Įstatymo reikalavimų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 80 dalį viešosios informacijos skleidėjas atsakingas už visuomenei skleidžiamos viešosios informacijos teisėtumą.

4. Sprendime išdėstyti aiškūs motyvai, jis yra pagrįstas faktais ir teisės normomis. Be to, už analogišką pažeidimą paskelbiant žinią apie E. D. savižudybę buvo įspėti dar 9 viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai): UAB „15min“, UAB „Lrytas“, UAB „Ali Media Lithuania“, UAB „Diena Media News“, UAB „Vakarų ekspresas“, UAB „Alfa Media“, VšĮ „Šiauliai plius“, UAB „Trakų žemė“, VšĮ „Sporto leidinių grupė“. Atitinkami Atsakovo sprendimai buvo priimti dėl publikacijų apie E. D. savižudybę. Ne tik pareiškėja, bet ir paminėti viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) Inspektoriaus sprendimuose įspėti dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo, todėl pareiškėja neturi jokio teisinio pagrindo teigti, jog Sprendimas pažeidžia teisinio apibrėžtumo ir teisėtumo principus. Pareiškėjo minimos kelerių metų senumo publikacijos apie V. Š. ir I. N. yra nesusijusios su nagrinėjama administracine byla ir neturi jokios reikšmės Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, pareiškėja klaidingai interpretuoja aiškinamoje teisės normoje esantį teisinį imperatyvą, nes įstatymų leidėjas ne žinias apie savižudybes draudžia skelbti, o minėti asmens duomenis, skelbiant tokias žinias ar apie bandymus nusižudyti.

5. Pareiškėja nepagrįstai suabsoliutina EŽTK 10 straipsnį, įtvirtinantį saviraiškos laisvę: EŽTK 10 straipsnio 2 dalis nurodo, jog saviraiškos laisvė gali būti ribojama. Žmogaus teisių ribojimai laikomi pagrįstais, jeigu jie yra nustatyti įstatyme, jais siekiama teisėto tikslo, jie būtini demokratinėje visuomenėje ir proporcingi siekiamam tikslui. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju saviraiškos laisvės ribojimas yra teisėtas.

6. Pareiškėja, klaidingai aiškindama taikomos teisės normos apsaugos objektą ir tikslą, visiškai nepagrįstai remiasi EŽTT praktika, nes nesutampa pareiškėjos nurodomų EŽTT sprendimų ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi. Pareiškėjos argumentai dėl teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės balanso paieškos bei su tuo susijusios EŽTT jurisprudencijos išaiškinimai nagrinėjamu atveju yra visiškai neaktualūs, tai aiškiai nurodyta Sprendime.

Esmė yra ta, kad minėtoje teisės normoje (nagrinėjamu atveju aktualioje jos dalyje dėl savižudybės) įtvirtinto ribojimo tikslas nėra apsaugoti mirusio asmens privatumą, kaip tikina pareiškėja, bet ginti visos visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teisės normoje įtvirtinto ribojimo tikslas – savižudybių prevencija, kad apie savižudybę galvojantys, sunkumus patiriantys, rizikos faktoriuje esantys žmonės, nepadarytų to paties. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kalbama ne apie bet kokią mirtį, o apie savižudybę. Įstatymų leidėjas aptariamoje teisės normoje ne veltui išskyrė informacijos skleidimo kontekstą („skelbdami žinias apie savižudybes“), kuriame viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali minėti asmens duomenų. Jokia kita mirties priežastis nedaro įtakos teisiniams santykiams ir neuždeda viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) papildomų pareigų. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje teisės normoje eksplicitiškai numatydamas savižudybę, kaip mirties priežastį ir kontekstą, apie kurį skelbiant negalima minėti asmens duomenų, įstatymų leidėjas siekė ne savitikslio žiniasklaidos laisvės ribojimo, bet konkretaus visai visuomenei svarbaus tikslo – užkirsti kelią savižudybių plitimui. Toks aiškinimas paremtas ne prielaidomis, o yra konstituciškai pagrįstas ir objektyviai būtinas, įstatymų leidėjui siekiant užtikrinti savižudybių prevenciją. Taigi, Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto apsaugos ir gynybos objektas – ne E. D. privatus gyvenimas, o bendras visuomenės ir valstybės interesas užtikrinti savižudybių prevenciją. Nagrinėjamu atveju taikytas ne Įstatymo 14 straipsnis (privataus gyvenimo apsauga), kurio pažeidimas gali būti konstatuotas tik esant suinteresuoto asmens arba jo teisėto atstovo skundui, o 22 straipsnio 11 dalis (jos 5 punktas), kurią Inspektorius įgaliotas taikyti savo iniciatyva, todėl pareiškėjos argumentas, kad Inspektorius privalėjo nustatyti E. D. artimųjų valią dėl tyrimo atlikimo, yra visiškai nepagrįstas.

Be to, pareiškėjos pozicija dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo prieštarauja oficialiam šios teisės normos aiškinimui, kurį pateikė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. balandžio 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1204-764/2018. Teismas padarė išvadą, kad minėta Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir išimčių dėl jos taikymo nenumatyta, todėl pareiškėjas turėjo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir neatskleisti nusižudžiusio asmens duomenų. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

III

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:

1. Sporto klubas FK „Trakai“ socialiniame tinkle Facebook 2017 m. lapkričio 5 d. 13.40 val. viešai paskelbė šį pranešimą: „Visa FK „Trakų“ šeima, reiškia gilią užuojautą E. D. šeimai ir artimiesiems. Norime pabrėžti, kad savižudybė nėra tinkamas būdas spręsti sunkumus arba problemas, net ir juodžiausia neviltis nesitęsia amžinai“.

2. Delfi portalas 2017 m. lapkričio 5 d. 15.08 val. paskelbė straipsnį „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (toliau – ir Straipsnis), kuriame skelbiant žinią apie savižudybę paskelbti nusižudžiusiojo vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos.

3. Tarnyba 2017 m. lapkričio 20 d. rašte Nr. S-864 informavo pareiškėją apie savo iniciatyva pradėtą tyrimą dėl Straipsnio, pažeidžiančio Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktą ir paprašė pateikti paaiškinimą.

4. Pareiškėja 2017 m. gruodžio 4 d. paaiškinimuose prašė pripažinti, kad portalas Delfi pažeidimo nepadarė.

5. Inspektoriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendime Nr. SPR-52 „Dėl Publikacijoje „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05) paskelbtos informacijos“ nusprendė įspėti viešosios informacijos rengėją (skleidėją) UAB „Delfi“ dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo publikacijoje „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt 2017-11-05) ir reikalauti pažeidimą pašalinti. Sprendime, be kita ko, nurodyta:

5.1. Inspektoriui atliekant viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse stebėseną, buvo pastebėta, kad publikacijoje „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05), skelbiant žinią apie savižudybę, paskelbti nusižudžiusio vaikino asmens duomenys: vardas, pavardė, amžius, nuotraukos, todėl Inspektorius savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo.

5.2. Informacijos laisvė yra pamatinė demokratinė vertybė, bet ji nėra absoliuti. Viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) savo veikloje privalo vadovautis įstatymuose įtvirtintais imperatyvais. Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, jos įgyvendinimas nepaliktas paties viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) nuožiūrai.

5.3. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Straipsnyje paskelbti nusižudžiusio asmens duomenys: vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos, jame nurodyta, jog „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis <...>“, „Prieš save ranką pakėlęs iš gyvenimo pasitraukė <...> E. D.“, „E. D. buvo vos 19 metų“, jis iliustruotas E. D. nuotraukomis. Iš paminėtos teisės normos turinio aišku, kad įstatymų leidėjas draudžia naudoti asmens duomenis tokiame kontekste. Skelbdamas žinias apie savižudybes, viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) privalo užtikrinti asmens duomenų konfidencialumą, tačiau šiuo atveju tai nepadaryta, todėl konstatuotinas Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimas.

5.4. Pareiškėjos argumentas, kad Straipsnio pagrindas yra paaiškinime nurodyta FK „Trakai“ citata Facebook paskyroje, be to, apie E. D. savižudybę pranešė visi pagrindiniai naujienų portalai, vertinamas kaip neatleidžiantis UAB „Delfi“ nuo pareigos, skelbiant informaciją, laikytis Įstatymo reikalavimų. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 80 dalį viešosios informacijos skleidėjas yra atsakingas už visuomenei skleidžiamos viešosios informacijos teisėtumą. Viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) pareigos laikytis teisės aktuose nustatytų imperatyvių taisyklių nepašalina aplinkybė, kad tokios taisyklės nesilaikė kitas viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas). Išimčių Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies normų taikymui įstatymų leidėjas nėra nustatęs. UAB „Delfi“ privalėjo užtikrinti, kad jos skelbiama informacija atitiktų įstatymų reikalavimus.

5.5. Taikomoje teisės normoje (aktualioje jos dalyje dėl savižudybės) įtvirtinto ribojimo tikslas nėra tik apsaugoti mirusio asmens privatumą, kaip paaiškinime teigia pareiškėja, bet ginti visos visuomenės teises ir teisėtus interesus. Teisės normoje įtvirtinto ribojimo tikslas – savižudybių prevencija. Svarbu tai, kad šiuo atveju kalbama ne apie bet kokią mirtį, o apie savižudybę. Įstatymų leidėjas aptariamoje teisės normoje ne veltui išskyrė informacijos skleidimo kontekstą („skelbdami žinias apie savižudybes“), kuriame viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) negali minėti asmens duomenų. Jokia kita mirties priežastis nedaro įtakos teisiniams santykiams ir neuždeda viešosios informacijos rengėjams (skleidėjams) papildomų pareigų, todėl akivaizdu, kad nagrinėjamoje teisės normoje eksplicitiškai numatydamas savižudybę, kaip mirties priežastį ir kontekstą, apie kurį skelbiant negalima minėti asmens duomenų, įstatymų leidėjas siekė ne savitikslio žiniasklaidos laisvės ribojimo, bet konkretaus visai visuomenei svarbaus tikslo – užkirsti kelią savižudybių plitimui. Tai, pareiškėjos paaiškinimo argumentai dėl teisės į privatumą ir saviraiškos laisvės balanso paieškos bei su tuo susijusios EZTT jurisprudencijos išaiškinimai nagrinėjamu atveju yra neaktualūs.

Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto apsaugos ir gynybos objektas – ne E. D. privatus gyvenimas, o visuomenės interesas užtikrinti savižudybių prevenciją, todėl pareiškėjos argumentas, jog Inspektorius privalėjo nustatyti E. D. artimųjų valią dėl tyrimo atlikimo, yra visiškai nepagrįstas.

6. Sprendimas pareiškėjai išsiųstas su 2018 m. balandžio 24 d. raštu Nr. S-311.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus 2018 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. SPR-52 „Dėl Publikacijoje „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“ (www.delfi.lt, 2017-11-05) paskelbtos informacijos“ (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 5 punktą).

2. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-2 punktus), t. y. Delfi portalas 2017 m. lapkričio 5 d. 15.08 val. paskelbė straipsnį „Iš gyvenimo pasitraukė 19-metis Lietuvos futbolo talentas“, kuriame skelbiant žinią apie savižudybę paskelbti nusižudžiusiojo vardas, pavardė, amžius, jo nuotraukos. Atsakovė Sprendime nurodo, kad pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostatą, jog viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, tuo tarpu pareiškėja su tokiu atsakovės atliktu jos veiksmų teisiniu vertinimu nesutinka.

Teismas pabrėžia, kad Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostata yra imperatyvi, t. y. nagrinėjamos bylos kontekste svarbi formuluotė, kad „viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo <...> neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes <...>“. Tokią praktiką formuoja ir teismai (žr. įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1204-764/2018). Pareiškėja šioje byloje minėtą nuostatą aiškiai pažeidė, nes paskelbė apie savižudybę ir paminėjo asmens duomenis. Todėl pareiškėjos platūs argumentai, esą, apie netinkamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 10 straipsnio (numatančio saviraiškos laisvę) ir jį aiškinančios Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos taikymą šioje byloje visiškai nereikšmingi. Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, turėdamas diskreciją (angl. margin of appreciation, pranc. marge d'appréciation) riboti saviraiškos laisvę, laikydamasis Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų (Naudojimasis šiomis laisvėmis, kadangi tai susiję su pareigomis bei atsakomybe, gali būti sąlygojamas tokių formalumų, sąlygų, apribojimų ar bausmių, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar viešosios tvarkos interesams, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams ir nusikaltimams, žmonių sveikatai bei moralei, taip pat kitų asmenų orumui ar teisėms apsaugoti, užkirsti kelią konfidencialios informacijos atskleidimui ar

teisminės valdžios autoritetui ir nešališkumui garantuoti), teismo vertinimu, proporcingai ir pagrįstai nustatė draudžiamojo pobūdžio imperatyvią nuostatą viešosios informacijos rengėjams ir/ar skleidėjams neminėti asmens duomenų skelbiant žinias apie savižudybes. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad ginčui aktualia Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto nuostatos formuluote „viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo <...> neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes <...>“ įstatymų leidėjas saugo ne asmenų privatų gyvenimą, o visos visuomenės teises ir teisėtus interesus, be kita ko, siekdamas užtikrinti savižudybių prevenciją. Todėl skundžiamo sprendimo nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

3. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šią žinią jau buvo paskelbusios kitos viešosios informacijos skleidėjos, neturi įtakos pareiškėjos tinkamų pareigų, nustatytų Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte, vykdymui. Konstatuotina, kad minėta įstatymo nuostata yra imperatyvi ir išimčių dėl jos laikymosi nėra nustatyta, todėl pareiškėja, neatsižvelgdama į kitų viešosios informacijos skleidėjų paskelbtas publikacijas, turėjo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir neatkleisti nusižudžiusio asmens duomenų.

4. Teismas pabrėžia ir tai, kad atsakovė savo iniciatyva turėjo galimybę pradėti tyrimą (Visuomenės informavimo įstatymo 50 straipsnio 2 dalies 1 punktas): tai ji ir padarė. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjos argumentų, kad atsakovė negalėjo savo iniciatyva atlikti tyrimo, negalima laikyti pagrįstais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Delfi“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.