- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-09
- Bylos Nr.
- I-1204-764/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Atsakovas
- Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos
- Kategorijos
- 27.1Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimai
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Margaritos Stambrauskaitės,
dalyvaujant atsakovės Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos atstovei Jūratei Kučinskaitei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atsakovei Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja restruktūrizuojama UAB „Diena Media News“ pateiktame skunde prašo panaikinti Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. SPR-144.
Skunde nurodoma, kad atliekant viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse stebėseną, buvo nustatyta, kad skelbiant žinią apie savižudybę, buvo paskelbti nusižudžiusios moters asmens duomenys, t. y. vardas, pavardė, šeimyninė padėtis, todėl atsakovė nusprendė įspėti pareiškėją dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo publikacijoje „Nusižudė politiko V. K. dukra“, reikalaujant pažeidimą pašalinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su nustatytu pažeidimu nesutinka ir pažymi, kad straipsnis buvo paskelbtas remiantis kitų publikacijų informacija apie įvykusį įvykį, todėl publikacijoje nurodyti duomenys buvo paremti kitų dienraščių paskelbta informacija, o ne atliktu savarankišku tyrimu.
Pareiškėja nurodo, kad informacijos apie asmens duomenis ribojimo tikslas - apsaugoti mirusio asmens privatumą, tačiau mirusiosios I. K. privatumo tolesnis gynimas prarado savo prasmę, kai jos vardas ir pavardė bei savižudybės faktas buvo paviešinti pirmąjį kartą. Pareiškėja pažymi, kad ginčo publikacija pasirodė vėliau nei pirmieji pranešimai apie I. K. savižudybę kitose visuomenės informavimo priemonėse, todėl informacijai tapus vieša, nebeliko pagrindo jos neatskleisti, nes net ir nuasmeninus publikaciją, skaitytojams būtų žinoma, apie kokį asmenį rašoma.
Pareiškėja mano, kad atsakovė nepagrįstai nevertino argumento, kad pasklidus žiniai apie V. K., kuris yra viešas asmuo, t. y. (duomenys neskelbtini) savivaldybės meras, dukters mirtį, siekiant informacijos tikslumo ir aiškumo, buvo būtina nurodyti mirusiosios vardą, kadangi V. K. turi dvi dukras, todėl būtų pažeisti kitos jo dukters interesai, nes iš informacijos būtų neaišku, kuri iš dukterų mirė. Skunde pažymima, kad informacija apie V. K. šeimyninę padėtį yra viešai skelbiama internete.
Skunde taip pat teigiama, kad mirusiosios tėvas neslėpė informacijos ir žiniasklaidai teikė savo komentarus, nurodydamas tiek dukters vardą, tiek asmeninio gyvenimo detales, todėl darytina išvada, kad mirusiosios tėvas yra davęs sutikimą dėl informacijos, apie dukters privataus gyvenimo atskleidimą. Remdamasi skunde išdėstytomis aplinkybėmis, pareiškėja prašo skundą tenkinti ir skundžiamą sprendimą panaikinti.
Pareiškėja, restruktūrizuojama UAB „Diena Media News“, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką šaliai pranešta tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka ir nurodo, kad Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata yra imperatyvi ir griežtai formuluoja paliepimą, kad viešosios informacijos rengėjai ir (ar) skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Atsiliepime pažymima, kad nėra ginčo, jog pareiškėja, skelbdama žinią apie savižudybę, paskelbė nusižudžiusio asmens, t. y. I. K. asmens duomenis, nors įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja šiame kontekste susilaikyti nuo tokio elgesio. Todėl pareiškėjai, kaip viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, gali ir turi būti taikoma atsakomybė už atliktą pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, jog nebūdama pirma, kuri paviešino žinią apie I. K. savižudybę, ji nebeturi pagrindo laikytis teisės aktų reikalavimų bei pažymi, kad pareiškėja, kaip viešosios informacijos skleidėja, visais atvejais turi pareigą užtikrinti skleidžiamos informacijos teisėtumą.
Atsiliepime pažymima, kad Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtintos pareigos laikymuisi visiškai neturi reikšmės argumentas, kad V. K. teikė komentarus www.lrytas.lt dienraščiui, paviešindamas dukters vardą, asmeninio gyvenimo detales. Atsakovė pažymi, kad duodamas sutikimą dėl informacijos apie dukters privataus gyvenimo atskleidimą, jį suteikė UAB „Lrytas“ o ne pareiškėjai. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad pareiškėja savo publikaciją paskelbė 2017 m. rugsėjo 25 d., o UAB „Lrytas“ tik 2017 m. rugsėjo 26 d. ir pats sutikimas nagrinėjamoje situacijoje yra teisiškai nereikšminga aplinkybė, nes asmens valia dėl sutikimo davimo gali keistis.
Atsakovė nurodo, kad minima teisės aktų nuostata išskiria savižudybės tematiką ir jos tikslas – savižudybių prevencija, kad apie savižudybę galvojantys, sunkumus patiriantys, rizikos faktoriuje esantys žmonės, nepadarytų to paties, todėl nagrinėjamu atveju, svarbu tai, kad kalbama ne apie bet kokią mirtį, o apie savižudybę, kurios kontekstą įstatymų leidėjas aptariamoje teisės normoje papildomai riboja.
Atsiliepime taip pat akcentuojama, jog atsakovė UAB „Lrytas“ atžvilgiu irgi priėmė sprendimą, kuriuo konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimą bei skyrė įspėjimą, o UAB „Lrytas“ tokio sprendimo ne tik, kad neskundė, bet ir įvykdė nurodymą – pašalino iš savo portalo publikacijas, kuriose nustatytas minėtas pažeidimas.
Atsiliepime pažymima, kad pareiga neminėti asmens duomenų, skelbiant žinias apie savižudybes, yra numatyta ne tėvams, kurių vaikai nusižudė, o eksplicitiškai įstatyme nurodytiems subjektams, t. y. viešosios informacijos rengėjams ir (ar) skleidėjams. Atsižvelgus į tai bei į atsiliepime išdėstytas aplinkybes, atsakovė mano, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, todėl skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. SPR-144 teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Žurnalistų etikos inspektorius, atlikdamas viešosios informacijos visuomenės informavimo priemonėse stebėseną, nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 25 d. publikacijoje „Nusižudė politiko V. K. dukra“ buvo paskelbti nusižudžiusios moters asmens duomenys: vardas, pavardė, šeimyninė padėtis. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 2017 m. spalio 23 d. išsiuntė pareiškėjai raštą Nr. S-773 dėl paaiškinimo pateikimo apie minėtą publikaciją (b. l. 97). Pareiškėja 2017 m. lapkričio 3 d. pateikė paaiškinimus Nr. VS-17-160, kuriuose nurodė, jog nėra pirmoji visuomenės informavimo priemonė, atskleidusi žinią apie V. K. dukters mirtį, todėl nėra pagrindo laikytis slaptumo, o detali informacija buvo reikalinga dėl V. K. šeimyninės padėties, nes jis turėjo dvi dukras (b. l. 85).
Atsakovė, įvertinusi susiklosčiusią situaciją ir pateiktus paaiškinimus, priėmė skundžiamą 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. SPR-144 (b. l. 81 – 83), kuriuo nusprendė įspėti pareiškėją dėl Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkto pažeidimo publikacijoje „Nusižudė politiko V. K. dukra“, nurodant šį pažeidimą pašalinti.
Vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punktu, viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai privalo saugoti ir gerbti žmogaus teisę į privatumą mirties ar ligos atveju, neminėti asmens duomenų skelbdami žinias apie savižudybes ar bandymus nusižudyti. Remiantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, asmens duomenys, tai bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu – duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai.
Teismas, įvertinęs minėtą Įstatymo nuostatą, daro išvadą, kad joje nustatytas imperatyvus reikalavimas viešosios informacijos rengėjui ir skleidėjui, kuris savižudybės ar bandymo nusižudyti atveju draudžia skelbti tokio asmens duomenis. Pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys yra bet kurie duomenys, kurie leidžia aiškiai identifikuoti asmens tapatybę. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja publikacijoje „Nusižudė politiko V. K. dukra“ paskelbė nusižudžiusios moters vardą ir pavardę, taip aiškiai identifikuodama nusižudžiusio asmens tapatybę.
Pareiškėja teigia, kad nusižudžiusi moteris buvo identifikuota paties V. K. ir kitų viešosios informacijos skleidėjų, taip pat asmens tapatybės atskleidimas buvo reikalingas dėl to, jog V. K. turėjo dvi dukras ir neatkleidus informacijos, skaitytojas galėjo klaidingai suprasti skelbiamą žinią, tačiau teismas su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka.
Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog šią žinią jau yra paskelbusios kitos viešosios informacijos skleidėjos, o pats V. K. yra atskleidęs mirusios dukters tapatybę, neturi įtakos pareiškėjos tinkamų pareigų, nustatytų Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte, vykdymui. Sutiktina su atsakovės išdėstytais argumentais, kad V. K. paskelbta informacija apie dukters mirtį, nagrinėjamu atveju, yra teisiškai nereikšminga. Konstatuotina, kad minėta Įstatymo nuostata yra imperatyvi ir išimčių dėl jos laikymosi nėra nustatyta, todėl pareiškėja, neatsižvelgdama į kitų viešosios informacijos skleidėjų paskelbtas publikacijas, ar V. K. viešus pasisakymus, turėjo laikytis imperatyvių teisės aktų reikalavimų ir neatkleisti nusižudžiusios moters asmens duomenų, t. y. vardo ir pavardės.
Remiantis išdėstytų aplinkybių ir teisės aktų nuostatų visuma, konstatuotina, kad pareiškėja pažeidė imperatyvią Įstatymo 22 straipsnio 11 dalies 5 punkte įtvirtintą nuostatą ir atkleidė nusižudžiusios moters asmens duomenis, t. y. vardą ir pavardę, todėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba skundžiamu sprendimu pagrįstai įspėjo pareiškėją ir teisėtai įpareigojo pašalinti pažeidimą. Atsižvelgus į tai, pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjos restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Diena Media News“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.