- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-08
- Bylos Nr.
- eI2-7231-1114/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04592-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Indrė Pukanasytė-Biekšė (pirm.), Gediminas Užubalis, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Advokatai
- Jurius Petreikis
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos, Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovei šios komisijos Tyrimų skyriaus vyresniajai patarėjai Justinai Žėkaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinei etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas K. K. (toliau ir – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau ir – VTEK, atsakovė) 2022 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. KS-98 „Dėl K. K.“ (toliau ir – Sprendimas); 2) priteisti pareiškėjo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas nurodo, kad VTEK Sprendimu nusprendė pripažinti, kad Pagėgių savivaldybės tarybos (toliau ir – Taryba) narys K. K., dalyvaudamas ir nenusišalindamas Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl sprendimo projekto Nr. T1-109 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“ (toliau ir – Projektas) įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau ir – Įstatymas) nuostatas.
3. Pareiškėjo įsitikinimu, VTEK neatsižvelgė į ginčui reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė, kad Projektas galėjo sukelti kokias nors pasekmes pareiškėjo artimam asmeniui (broliui V. K.), dėl ko pareiškėjas, balsuodamas dėl Projekto neįtraukimo į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę, pateko į interesų konfliktą.
4. Paaiškina, kad šiuo atveju buvo būtina nustatyti, ar Projektas apskritai galėjo sukelti kokias nors pasekmes pareiškėjui ir/ar jam artimam asmeniui (broliui V. K.), kurias būtų galima vertinti kaip pareiškėjo privatų interesą, dėl kurio jam būtų kilusi pareiga nusišalinti. Projektas tokių pasekmių sukelti negalėjo, nes jis yra neteisėtas.
5. Paaiškina, kad 2022 m. gegužės 26 d. vykusiame Tarybos posėdyje, prieš balsuojant dėl Projekto įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę, Tarybos posėdžiui pirmininkavęs Pagėgių savivaldybės meras supažindino posėdyje dalyvavusius Tarybos narius su Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse išvada, kad Projektas neatitinka Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau ir – VSĮ), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ir – VTĮ) bei Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau ir – TPĮ) nuostatų.
6. Pažymi, jog Vyriausybės atstovė rašte nurodė, kad tiek Tarybos ir mero sekretoriato sudarymas, tiek ir jo pareigybių skaičiaus nustatymas (pakeitimas), visų pirma, sietinas su savivaldybės mero siūlymu (teikimu); nesant savivaldybės mero iniciatyvos, Tarybos sprendimo priėmimas būtų laikytinas neteisėtu.
7. Pareiškėjo nuomone, nepaisant to, kad Projektas daugumos balsais buvo priimtas, įsitikinimą, kad Projektas buvo neteisėtas sustiprina ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eI3-6448-609/2022, kuria teismas nusprendė priimti Pagėgių savivaldybės mero V. B. skundą dėl Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. T-96 „Dėl Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ pakeitimo“.
8. Teigia, kad nurodytos aplinkybės pagrįstai leidžia teigti, kad Projektas buvo neteisėtas, todėl jis apskritai negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių, kurias būtų galima kvalifikuoti kaip pareiškėjo asmenį interesą, nes tai reikštų bendrojo teisės principo iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex iniuria ius non oritur) pažeidimą. Ši aplinkybė pareiškėjui, kaip ir kitiems Tarybos nariams, buvo žinoma dar iki balsavimo dėl Projekto įtraukimo į darbotvarkę, todėl pareiškėjas neturėjo jokio pagrindo manyti, kad Projektas susijęs su jo asmeniniais interesais ir kad balsuodamas dėl neteisėto Projekto, negalinčio sukelti jokių teisinių pasekmių, neįtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę, jis patenka į interesų konfliktą.
9. Akcentuoja, kad pareiškėjo sprendimas nenusišalinti ir balsuoti prieš Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę buvo nulemtas Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateiktos informacijos, kad Projektas yra neteisėtas, prieštaraujantis net kelių įstatymų nuostatoms, ir pareiškėjo, kaip Tarybos nario, pareigos siekti, kad Tarybos posėdžiuose būtų svarstomi tik teisėtumo reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai, vykdymo.
10. Nurodo, kad kiekvieno savivaldybės tarybos nario pareiga yra užtikrinti, kad savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų Konstituciją ir įstatymus, t. y. neprieštarautų VSĮ įtvirtintam teisėtumo principui. Atsižvelgdamas į tai ir laikydamasis šios imperatyvios pareigos, pareiškėjas ir balsavo prieš Projekto, kurio prieštaravimą keliems įstatymams konstatavo Pagėgių savivaldybės administracinę priežiūrą vykdanti Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę.
11. Pasak pareiškėjo dėl VTEK Sprendimo susiklostė paradoksali ir teisiniu požiūriu alogiška situacija, nes pareiškėjas VTEK pripažintas pažeidęs Įstatymą dėl to, kad, vadovaudamasis pareiga užtikrinti, kad tarybos veikla atitiktų teisėtumo reikalavimus, balsavo prieš neteisėto ir jokių teisinių pasekmių negalinčio sukelti Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Pagėgių savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
12. VTEK, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, turėjo įvertinti, ar Projektas objektyviai gali sukelti kokias nors teisines pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip pareiškėjo asmeninis interesas ir tik tuomet spręsti, ar pareiškėjas pateko į interesų konfliktą. Tačiau VTEK tokio vertinimo neatliko ir apsiribojo paviršutinišku ir formaliu teisiškai reikšmingų aplinkybių ir pareiškėjo elgesio vertinimu.
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti. Įstatymas nenumato sprendimo būdo tokios situacijos kaip pareiškėjo; Įstatymas VTEK nesuteikia teisės spręsti situacijos vadovaujantis protingumo, teisingumo principais. Pareiškėjas balsavo prieš tai išklausęs Vyriausybės atstovo, kuris vykdo administracinę priežiūrą, raštu išdėstytų aiškių nurodymų (kuriuos Tarybos posėdyje pristatė meras), kad Projektas negali būti teikiamas į darbotvarkę, negali būti svarstomas ir priimamas.
Šalies argumentai
14. VTEK nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
15. Nurodo, kad Įstatymo nuostatų pažeidimui konstatuoti pakanka identifikuoti vien formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, ir įvertinus tai, kad, nagrinėjamu atveju, pareiškėjas, eidamas Tarybos nario pareigas, dalyvavo Tarybos posėdyje sprendžiant klausimą, susijusį su jam artimo asmens privačiais interesais, nenusišalino nuo šio klausimo svarstymo, laikytina, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
16. Paaiškina, jog tyrimo metu VTEK nustatė, kad pareiškėjui Tarybos posėdyje sprendžiant klausimą dėl Projekto įtraukimo į darbotvarkę (balsavus prieš), jam artimas asmuo (brolis V. K.) ėjo Pagėgių savivaldybės mero patarėjo (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo) pareigas. Teigia, kad tuo tarpu Projektu, dėl kurio įtraukimo į darbotvarkę balsuota, buvo teikiamas siūlymas pakeisti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių, t. y. nustatyti 0 (nulį) vietoj buvusių 2 (dviejų). Atsakovės nuomone, Projektas buvo neabejotinai tiesiogiai susijęs su pareiškėjo brolio privačiais interesais (einamomis pareigomis).
17. Nurodo, kad pareiškėjui kilo Įstatyme nurodyta pareiga, siekiant išvengti interesų konflikto ir net tokio konflikto regimybės, nusišalinti nuo Taryboje sprendžiamo klausimo dėl Projekto įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę.
18. VTEK vertinimu, pareiškėjo nurodoma jo pareiga tinkamai vykdyti savivaldybės tarybos nario pareigas, negali būti laikoma viršesne už pareiškėjui taip pat taikomą pareigą vengti interesų konflikto.
19. Akcentuoja, kad Sprendime VTEK pažymėjo, kad Įstatymas nenustato išimčių, kada nereikia atskleisti asmeninio suinteresuotumo ir nusišalinti nuo interesų konfliktą keliančio klausimo svarstymo, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad Projektas prieštaravo teisės aktų reikalavimams, negali būti laikomos atleidžiančiomis pareiškėją nuo jam taikomos pareigos, vykdant Tarybos nario funkcijas, laikytis Įstatymo nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto situacijos, o šiai iškilus - nusišalinti.
20. Pažymi, kad VTEK savo veikloje vertina fizinių asmenų elgesio atitiktį Įstatymo nuostatoms, o sprendžiant, ar valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo nesilaikė Įstatymo nuostatų, reikia tik nustatyti, ar jo atliktos tarnybinės pareigos buvo susijusios ir su jo (ar jo artimo asmens) privačiais interesais.
21. Pažymi, kad pareiškėjui nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti klausimus, susijusius su jo paties, kaip Tarybos nario, tarnybinėje veikloje susidariusia interesų konflikto situacija.
22. Atsakovė taip pat nemano, kad ši administracinė byla, pagal pareiškėjo teikiamą prašymą, turėtų būti sustabdyta, iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-6448-609/2022. Pabrėžia, kad VTEK atlikto tyrimo dalykas buvo tik pareiškėjo elgesio vertinimas pagal Įstatymo nuostatų reikalavimus, o ne Projekto atitiktis kitų teisės aktų reikalavimams.
23. VTEK atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškino, kad esmė – kaip LVAT išaiškino Įstatymo nuostatų taikymą, LVAT per daugelį metų formavo nuoseklią praktiką. Pagal Įstatymą šiuo atveju svarbi aplinkybė, ar Projektas buvo susijęs su pareiškėjo, šiuo atveju jo artimo asmens, privačiais interesais. Projektas buvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjo brolio einamomis pareigomis. Tarybos posėdyje Projektą pristatęs Tarybos narys paaiškino, kad Projektu siekiama, kad iš pareigų būtų atleistas pareiškėjo brolis. Vertinant, ar asmuo nesilaikė Įstatymo, svarbu nustatyti, ar dalyvavimas Tarybos posėdyje kaip Tarybos nariui, sprendžiant klausimą dėl darbotvarkės sudarymo, klausimo įtraukimo, ar spręstas klausimas buvo susijęs su pareiškėjo brolio privačiais interesais. VTEK nuomone buvo, nes buvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjo brolio einamomis pareigomis. Pareiškėjas suprato, kad Projektas susijęs su jam artimo asmens interesais, nes vėliau, Tarybos posėdyje priėmus sprendimą įtraukti Projektą į darbotvarkę, pareiškėjas nusišalino nuo vėliau Taryboje vykusio Projekto nagrinėjimo, t. y. suprato ir manė, kad kiltų interesų konfliktas. VSĮ viena iš savivaldybės tarybos nariui taikomų praeigų yra nustatyta tvarka informuoti merą, tarybos narius apie kylantį interesų konfliktą, nusišalinti; jokios išimtys nėra nustatytos; jeigu klausimas susijęs su privačiais interesais, reikia pareikšti nusišalinimą. Pareiškėjui, kaip Tarybos nariui, nėra suteikta teisė savarankiškai spręsti klausimų, susijusių su jo paties veikloje susidariusio konflikto situacija. Remiasi Įstatymo 11 straipsnio 3 dalimi. Pareigų priešprieša sprendžiama teikiant pirmenybę interesų konflikto vengimui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
24. Šioje byloje ginčas kilo dėl VTEK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
25.1. Pagėgių savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ 1 punktu nustatytas mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 2 (du).
25.2. 2022 m. gegužės 16 d. Pagėgių savivaldybės mero potvarkiu Nr. M2-32 „Dėl V. K. priėmimo į mero patarėjo pareigas“ V. K. nuo 2022 m. gegužės 17 d. priimtas į Pagėgių savivaldybės mero patarėjo pareigas mero įgaliojimų laikotarpiui.
25.3. Kaip matyti iš VTĮ 1 priede pateiktos lentelės – mero patarėjo pareigybė yra priskirta politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybėms.
25.4. 2022 m. rugsėjo 9 d. Gyventojų registro duomenimis nustatyta, kad V. K. yra pareiškėjo brolis.
25.5. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 2 d. Tarybos posėdžio protokolo Nr. T3-8, 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomas ir klausimas dėl Projekto (vieno iš papildomų 5 darbotvarkės klausimų, pažymėto Nr. 50) įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Kaip matyti iš posėdžio protokolo, pareiškėjas, balsuojant dėl Projekto įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę, nenusišalino, o balsavo; Tarybos narių balsų dauguma (už - 9; prieš - 8) Projektas buvo įtrauktas į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę.
25.6. 2022 m. rugpjūčio 11 d. Pagėgių savivaldybė raštu Nr. R2-1004 pateikė VTEK vardinio balsavimo, sprendžiant klausimą dėl Projekto įtraukimo į Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. darbotvarkę, rezultatus, iš kurių matyti, kad pareiškėjas balsavo prieš Projekto įtraukimą į darbotvarkę.
25.7. Kaip matyti iš 2022 m. birželio 2 d. Tarybos posėdžio protokolo, 2022 m. gegužės 26 d. įvykusio Tarybos posėdžio metu, prieš Tarybai pradedant svarstyti Projektą (Tarybos posėdžio patvirtintos darbotvarkės 50 klausimas), pareiškėjas informavo, kad dėl viešų ir privačių interesų konflikto nusišalina nuo Projekto svarstymo ir priėmimo, ir išėjo iš posėdžių salės. Tarybos posėdžio pirmininkui pasiūlius balsuoti dėl pareiškėjo nusišalinimo, posėdyje dalyvavusių Tarybos narių balsų dauguma buvo pritarta pareiškėjo nusišalinimui nuo Projekto svarstymo ir priėmimo.
25.8. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš Tarybos posėdžio protokolo, pareiškėjas, vengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, 2022 m. gegužės 26 d. raštu nusišalino nuo Tarybos 41-ojo posėdžio darbotvarkės (į kurią tuo metu dar nebuvo įtrauktas klausimas dėl Projekto svarstymo ir priėmimo) patvirtinimo dėl to, kad nusišalins nuo 10, 18, 30, 40 ir 46 darbotvarkės klausimų, nuo kurių svarstymo ir priėmimo irgi nusišalino.
25.9. Projektu siūlyta, vadovaujantis VSĮ 18 straipsnio 1 dalimi, pakeisti Tarybos 2019 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. T-68 „Dėl mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičiaus nustatymo“ 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių - 0.“ Projektą parengė Tarybos narys E. K. Projekto aiškinamajame rašte buvo nurodyta, kad Projekto tikslas nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 0, galiojančiame sprendime yra nustatyti 2.
25.10. Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje svarstant Projektą, Tarybos narys, šio projekto teikėjas, nurodė, kad Projektu siekiama sumažinti savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų skaičių, nes į šias tarnautojo pareigas buvo priimtas iš savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų atleistas V. K.; taip pat paaiškino, kad projekto tikslas yra ir savivaldybės lėšų taupymas. Projekto teikėjas nurodė, kad savivaldybės merui pakaks turėti vieną patarėją, ir patikslino, kad Projekte tarnautojų skaičius mažinamas iki 1, o ne iki 0 (pateiktame Projekte nurodomas tarnautojų skaičius - 0); taip pat pasiūlė Projekte pakeisti įsigaliojimo datą (nuo 2022 m. birželio 6 d.), nes tuo metu V. K. buvo išvykęs į komandiruotę.
25.11. Posėdžio pirmininkui pasiūlius balsuoti už Projektą su pataisymais, balsavo 16 Tarybos narių: Projektui pritarė 9 Tarybos nariai, 5 balsavo prieš, 3 susilaikė. 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio protokole užfiksuota, kad po įvykusio balsavimo pareiškėjas grįžo į posėdžių salę.
25.12. 2022 m. birželio 3 d. VTEK gautas 2022 m. gegužės 30 d. Pranešimas apie galimą pažeidimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas galimai pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalis, kai 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje svarstant klausimą dėl Projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, pareiškėjas neinformavo mero ir Tarybos narių apie pareiškėjui kilusį interesų konfliktą bei nenusišalino nuo Projekto įtraukimo Tarybos darbotvarkę.
25.13. VTEK 2022 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-1099-(1.2) „Informacija apie pradėtą tyrimą“ informavo pareiškėją apie VTEK vykdomą turimą pareiškėjo atžvilgiu, paprašė raštu pateikti aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, paaiškinimą.
25.14. Pareiškėjas 2022 m. birželio 27 d. raštu „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliekamo tyrimo“ paaiškino, kad 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdyje, prieš balsuojant dėl Projekto įtraukimo į darbotvarkę, meras supažindino posėdyje dalyvavusius Tarybos narius su Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse išvada, kad Projektas prieštarauja VSĮ, VTĮ, TPĮ nuostatoms. Pareiškėjas paaiškino, kad VSĮ 4 straipsnio nuostatos, LVAT praktika neabejotinai suponuoja visos savivaldybės tarybos ir kiekvieno savivaldybės tarybos nario pareigą užtikrinti, kad savivaldybės priimami sprendimai atitiktų Konstituciją ir įstatymus, todėl pareiškėjas ir balsavo prieš Projekto įtraukimą į Tarybos darbotvarkę, tačiau kadangi dalis Tarybos narių nepaisė šios pareigos, Projektas vis dėlto buvo įtraukas į Tarybos darbotvarkę.
25.15. Byloje yra Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2022 m. gegužės raštas „Dėl sprendimo projekto“, kuriame nurodyti konkretūs VSĮ, VTĮ ir TPĮ straipsniai, kurių neatitinka Projektas.
25.16. 2022 m. rugsėjo 14 d. VTEK Sprendime nurodė, kad pareiškėjo veikla Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje, kai jis dalyvavo sprendžiant klausimą dėl Projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, nors minėtasis Projektas laikytinas susijusiu su artimo asmens einamomis pareigomis, atitinka Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą interesų konflikto sąvoką – situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais. Esant tokiai situacijai siekdamas išvengti interesų konflikto, pareiškėjas privalėjo nusišalinti, bet tokio nusišalinimo nepareiškė, todėl jo elgesys tiriamuoju atveju prieštarauja imperatyviems Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių reikalavimams.
25.17. VTEK Sprendimu pripažino, kad pareiškėjas, Tarybos narys, dalyvaudamas ir nenusišalindamas Tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdyje sprendžiant klausimą dėl Projekto įtraukimo į posėdžio darbotvarkę, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
25.18. Pareiškėjas nesutikdamas su tokiu VTEK Sprendimu, 2022 m. spalio 17 d. pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
26.1. Artimi asmenys – deklaruojančio asmens sutuoktinis, sugyventinis, partneris, kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka (toliau – partneris), taip pat jų ir deklaruojančio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai (įbroliai), seserys (įseserės), seneliai, vaikaičiai ir jų sutuoktiniai, sugyventiniai ar partneriai (2 straipsnio 1 dalis).
26.2. Interesų konfliktas – situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (2 straipsnio 2 dalis).
26.3. Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (2 straipsnio 3 dalis).
26.4. Valstybės tarnyboje dirbantys asmenys: 1) valstybės politikai; <...> (2 straipsnio 5 dalis).
26.5. Viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo: 1) nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas; 2) teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra; <...> (3 straipsnio 1 dalis).
26.6. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (11 straipsnio 1 dalis). Apie Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (11 straipsnio 2 dalis). Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys), vadovaudamiesi VTEK nustatytais kriterijais, motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nepriimti deklaruojančio asmens pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti jį toliau atlikti tarnybines pareigas (11 straipsnio 3 dalis).
27. VTĮ 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad savivaldybės tarybos nariai yra valstybės politikai.
29. Pareiškėjas paaiškino, kad Projektas apskritai negalėjo sukelti kokių nors pasekmių pareiškėjui ir/ar jam artimam asmeniui (broliui V. K.), kurias būtų galima vertinti kaip pareiškėjo privatų interesą, dėl kurio jam būtų kilusi pareiga nusišalinti. Akcentuoja, kad pareiškėjo sprendimas nenusišalinti ir balsuoti prieš Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę buvo nulemtas Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateiktos informacijos, kad Projektas yra neteisėtas, prieštaraujantis net kelių įstatymų nuostatoms, ir pareiškėjo, kaip Tarybos nario, pareigos siekti, kad Tarybos posėdžiuose būtų svarstomi tik teisėtumo reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai, vykdymo. Nurodo, kad kiekvieno savivaldybės tarybos nario pareiga yra užtikrinti, kad savivaldybės tarybos priimami sprendimai atitiktų Konstituciją ir įstatymus, t. y. neprieštarautų VSĮ įtvirtintam teisėtumo principui. Atsižvelgdamas į tai ir laikydamasis šios imperatyvios pareigos, pareiškėjas ir balsavo prieš Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę. Pareiškėjas VTEK pripažintas pažeidęs Įstatymą dėl to, kad, vadovaudamasis pareiga užtikrinti, kad tarybos veikla atitiktų teisėtumo reikalavimus, balsavo prieš neteisėto ir jokių teisinių pasekmių negalinčio sukelti Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Pagėgių savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkę.
30. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, kai Projektą buvo pasiūlyta įtraukti į Pagėgių savivaldybės tarybos 2022 m. gegužės 26 d. posėdžio darbotvarkę, pareiškėjo brolis V. K. dirbo Pagėgių savivaldybės mero patarėju (politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoju). Tuo metu Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu buvo nustatyta, kad mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičius – 2 (du).
31. Pareiškėjui, kaip Pagėgių savivaldybės tarybos nariui, negalėjo būti nežinoma, kad jo brolis V. K. yra Pagėgių savivaldybės mero patarėjas. Ginčo dėl to byloje nėra.
32. Kaip minėta, Projekto tikslas buvo nustatyti mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių skaičių – 0, galiojančiame sprendime yra nustatyti 2.
33. Taigi, įtraukus Projektą į darbotvarkę, tada Projektą priėmus, galėjo susiklostyti situacija, kad pareiškėjo brolis būtų netekęs užimamų pareigų – būtų atleistas iš Pagėgių savivaldybės mero patarėjo pareigų. Taigi Projekto įtraukimas į darbotvarkę ir jo svarstymas (priėmimas arba atmetimas) turėjo tiesioginę įtaką pareiškėjo broliui. Teismo vertinimu, nėra jokių pagrįstų argumentų teigti, kad pareiškėjas to nesuprato, t. y. nesuprato, kad Projekto įtraukimas į darbotvarkę (nes įtraukus Projektą į darbotvarkę jis gali būti priimtas) būtų turėjęs tiesioginės įtakos artimam jam asmeniui – broliui. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos medžiagą, nėra argumentų, kurie sudarytų pagrindą paneigti tai, kad pareiškėjas, spręsdamas su broliu susijusius klausimus, negali likti objektyvus ir nešališkas, atlikdamas savo savivaldybės tarybos nario pareigas Taryboje, ir šiuo atveju pareiškėjui kyla arba gali kilti privatus interesas, susijęs su jo broliu.
34. Atsižvelgiant į tai, kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo argumentas, kad Projektas apskritai negalėjo sukelti kokių nors pasekmių pareiškėjui ir/ar jam artimam asmeniui (broliui V. K.), kurias būtų galima vertinti kaip pareiškėjo privatų interesą, dėl kurio jam būtų kilusi pareiga nusišalinti.
35. Pareiškėjas akcentuoja, kad pareiškėjo sprendimas nenusišalinti ir balsuoti prieš Projekto įtraukimą į 2022 m. gegužės 26 d. Tarybos posėdžio darbotvarkę buvo nulemtas Vyriausybės atstovės Klaipėdos ir Tauragės apskrityse pateiktos informacijos, kad Projektas yra neteisėtas, prieštaraujantis net kelių įstatymų nuostatoms, ir pareiškėjo, kaip Tarybos nario, pareigos siekti, kad Tarybos posėdžiuose būtų svarstomi tik teisėtumo reikalavimus atitinkantys sprendimų projektai, vykdymo.
36. Teismas sutinka su pareiškėjo pozicija, kad savivaldybės tarybos nariai turi siekti, jog savivaldybių tarybų posėdžiuose būtų svarstomi ir priimami tokie teisės aktai, kurie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Tačiau, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti akivaizdu ir suprantama, kad Projektas yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo broliu (su pareiškėjo brolio užimamų pareigų išlaikymu arba praradimu), tikėtina, pareiškėjo broliui nepalankus, todėl ir Projekto įtraukimas į darbotvarkę buvo tiesiogiai susijęs su pareiškėjo broliu ir, tikėtina, pareiškėjo broliui nepalankus.
37. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2022 m. gegužės 26 d. įvykusio Tarybos posėdžio metu, prieš Tarybai pradedant svarstyti Projektą (Tarybos posėdžio patvirtintos darbotvarkės 50 klausimas), pareiškėjas informavo, kad dėl viešų ir privačių interesų konflikto nusišalina nuo Projekto svarstymo ir priėmimo, ir išėjo iš posėdžių salės. Taip pat pareiškėjas, vengdamas viešųjų ir privačių interesų konflikto, 2022 m. gegužės 26 d. raštu nusišalino nuo Tarybos 41-ojo posėdžio darbotvarkės (į kurią tuo metu dar nebuvo įtrauktas klausimas dėl Projekto svarstymo ir priėmimo) patvirtinimo dėl to, kad nusišalins nuo 10, 18, 30, 40 ir 46 darbotvarkės klausimų, nuo kurių svarstymo ir priėmimo irgi nusišalino.
38. LVAT yra pažymėjęs, kad nustatant Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą (vertinant jį kartu su 11 str. 1–2 d.), taip pat svarbu pažymėti, kad LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, jog privatus interesas apima ir kitokio pobūdžio, nebūtinai materialinį, suinteresuotumą. Jis (interesas) gali būti ir nematerialus, bet nukreiptas į konkretaus asmens naudos sukūrimą ar prielaidas tai naudai atsirasti ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-30/2012; 2017 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1161-858/2017; 2022 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022).
39. Pagal LVAT praktiką pakanka interesų konflikto regimybės, o ji šiuo atveju akivaizdi, nes pareiškėjas neginčija, kad balsavo dėl Projekto, kuris tiesiogiai susijęs su jo broliu, neįtraukimo į Tarybos darbotvarkę. Tačiau nuo Projekto svarstymo Tarybos posėdyje pareiškėjas nusišalino, nes suprato, kad kyla viešų ir privačių interesų konfliktas. Taigi ir nuo balsavimo dėl Projekto įtraukimo/neįtraukimo į darbotvarkę pareiškėjas turėjo nusišalinti dėl tų pačių priežasčių – Projektas tiesiogiai susijęs su pareiškėjo broliu.
40. Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT išplėstinė kolegija 2022 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1423-756/2022 konstatavo, kad tam, jog būtų galima konstatuoti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimą, pakanka nustatyti, jog priimdamas tam tikrą sprendimą valstybės tarnyboje dirbantis asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja viešųjų ir privačių interesų konfliktas; kitaip tariant, pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog valstybės tarnyboje dirbantis asmuo savo (jam artimo asmens) privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius (Įstatymo 2 str. 2 ir 3 d.) bei nustatyti, kad toks asmuo neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos informuoti apie kilusį interesų konfliktą ir nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą.
41. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. birželio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 konstatavo, jog Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte (iki 2012 m. birželio 27 d. – 3 str. 2 p.) numatytam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą pareiškėjas nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio Įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; kt.). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalauja susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011; kt.). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013; kt.).
42. Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; kt.).
43. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad pareiškėjui kilo pareiga siekiant išvengti interesų konflikto ir net tokio konflikto regimybės, nusišalinti nuo Taryboje sprendžiamo klausimo dėl Projekto įtraukimo į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo, kaip savivaldybės tarybos nario, pareiga siekti, jog savivaldybių tarybų posėdžiuose būtų svarstomi ir priimami tokie teisės aktai, kurie neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, yra viršesnė ir svarbesnė už pareiškėjo pareigą vengti interesų konflikto. Teismo vertinimui šiuo atveju, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalimis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, pareiškėjo nurodoma pareigų priešprieša turėjo būti sprendžiama suteikiant viršenybę pareigai vengti interesų konflikto.
44. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
45. Pareiškėjas prašo priteisti iš VTEK pareiškėjo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
46. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (1 dalis); proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (5 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš VTEK.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo K. K. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.