- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-05
- Bylos Nr.
- 1S-194-806/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Nuteistasis
- D. Z.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. Z. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutarties, kuria atmestas D. Z. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžiu D. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 8 (aštuonių) metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia pradėta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2017 m. liepos 4 d. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. sausio 7 d. iki 2017 m. liepos 4 d.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 9 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis: iš D. Z. kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad jis 2016 m. sausio 7 d. neteisėtai laikė 300 vnt. tablečių, kurių sudėtyje nustatytas didelis kiekis – 31,929 g, psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Kauno apygardos teismo 2018-03-15 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2017-06-27 nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė devyneri metai laisvės atėmimo. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2017 m. birželio 27 d. Kauno apygardos teismo nuosprendį.
3. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuteistajam D. Z. netaikytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu. Komisijos teigimu, nuteistojo D. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 85 taškai (statinių veiksnių taškai – 35, dinaminių – 50) ir nestebima pažanga mažinant ją, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio pasireiškimo tikimybė, D. Z. vangiai įsitraukia į resocializacijos procesą, stokoja vidinių resursų išvengti rizikingų situacijų, likusi didelė neatliktos bausmės dalis, D. Z. nusikalstamam elgesiui būdingas modelis, dirbti pataisos įstaigoje nemotyvuotas, jam būdingas impulsyvumas, finansiškai neprisideda prie savo vaikų išlaikymo, šią naštą perkelia savo artimiesiems, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi atmestas nuteistojo D. Z. skundas dėl Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam D. Z.. Teismo vertinimu, šiuo metu nuteistojo D. Z. elgesiui neatitinkant elementarių formaliųjų BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nesant lygtinio paleidimo taikymo pagrindo – pagrįsto manymo, kad D. Z. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam netaikytinas.
Šalies argumentai
5. Nesutikdamas su skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartimi nuteistasis D. Z. skundu prašo panaikinti minėtą nutartį, taikyti D. Z. lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
6. Skunde nurodoma, jog žemesnysis teismas nepaneigė faktų, patvirtinančių egzistuojančias formalias lygtinio paleidimo sąlygas, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių jo taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis pažeidžia motyvuotumo ir teisinio aiškumo reikalavimus, kadangi teismas nepateikė jokios faktų analizės, argumentų, tik pakartojo Komisijos nutarime nurodytus argumentus.
7. Nuteistojo teigimu, lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį, pakeitė požiūrį į savo padarytą nusikaltimą bei visuomenei reikšmingas vertybes, savo elgesiu įrodė pasiryžimą sugrįžti į visuomenę kaip visaverčiai jos nariai ir nekelia jai jokio pavojaus, išeiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. Lygtinio paleidimo institutas nėra atleidimas nuo bausmės, bet yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma jam atliekant bausmę švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, vykdant asmens laisvės suvaržymus ir apribojimus bei priežiūrą.
8. Skunde nuteistasis pažymi, jog skundžiamos apylinkės teismo nutarties išvada, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai. Jo teigimu, bausmės tikslas – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, yra pasiektas teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį. Jam atlikus didelę bausmės dalį nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Teismui skiriančiam bausmę BVK 157 straipsnio nuostatos buvo žinomos ir bausmę skyrė atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam. Bausmės teisingumas yra vienas iš baudžiamosios teisės principų. Paskyręs teisingą bausmę teismas įgyvendina teisingumo principą konkrečioje byloje, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti sprendimu realizuotą bausmės tikslą.
9. Skunde pateikiama teismų praktika, kurioje teismas taikė nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nors asmuo buvo nuteistas pagal analogišką nusikaltimą didesne laisvės atėmimo bausme.
Šalies argumentai
10. Nuteistasis skunde nurodo, nors Komisija nustatė, kad jis įvykdė visas individualiame socialines reabilitacijos plane numatytas priemones bei priklauso vidutinės rizikos grupei, tačiau nenurodo, kokius bruožus ar savybes jis turi pakeisti, jog atitiktų kriterijus, leidžiančius taikyti lygtinį paleidimą. Pažymi, jog jis pataisos įstaigoje buvo skatintas.
11. Skunde pažymima, jog ankstesnių nusikaltimų sunkumas nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas nuostatas. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas bei jų kiekis nėra veiksniais (bendrasis teisės principas non bis in idem) įtakojančiais lygtinio paleidimo taikymą (bylos Nr. 1S-1006-478/2012, 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012). Nuteistasis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatomis, nurodo, kad teismų praktikos formavimas išimtinai tik Lietuvos Aukščiausiojo ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismų kompetencija, Lietuvos Respublikos teismai esamos teismų praktikos keisti negali, ir yra saistomi precedentų bei teisės aiškinimo taisyklių.
Atsiliepimas
12. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. Z. skundas atmetamas.
13. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius.
14. Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam D. Z. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė apylinkės teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs žemesnės instancijos teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis D. Z. skunde nepateikė.
15. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis D. Z. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas, sutiktinai su nuteistojo skunde nurodytu argumentu, sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
16. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei – jo vertinimo balas – 85. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Vertinant nuteistojo pažangą, jos kontekste vertinami ir nuteistajam nustatyti kriminogeniniai veiksniai, sprendžiant, ar jiems esant yra pakankamas pagrindas manyti, jog nuteistasis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Iš nuteistajam nustatyto nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių 35 balai jų sudaro statiniai, kurių nėra galimybės sumažinti, ir 50 balų – dinaminiai veiksniai. Prie pastarųjų priskirtini darbinės patirties stygius, nestabili finansinė padėtis, lėšų paskirstymo įgūdžių stoka, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos, kontroliuojantis elgesys, impulsyvumas, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes, ankstesnė negatyvi patirtis priimant taikytas poveikio priemones bei nepakankamas gebėjimas laikytis nustatytų taisyklių ir reikalavimų, tam tikros kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, iš asmens bylos matyti, kad nuteistojo D. Z. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2019 m. iki šių metų įvertinimo negali būti vertinama kaip nuosekliai gerėjanti, tuo labiau – mažėjanti. Atkreiptinas dėmesys, jog, vertinant nuteistojo D. Z. nusikalstamo elgesio riziką nuo paskutinio įvertinimo (Socialinio tyrimo išvada 2020 m. spalio 15 d.), ji visiškai nepakito. Pažymėtina, jog dinaminiai veiksniai išliko tie patys, kaip ir ankstesnio vertinimo metu. Teismo vertinimu, šiuo metu nėra maksimaliai išnaudotos galimybės sumažinti riziką iki minimumo, kas būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nebenusikals.
17. Apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitus, šiam klausimui spręsti svarbias aspektus t. y. nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, jo požiūrį į padarytus nusikaltimus, paskirtą bausmę, taikomas resocializacijos priemones ir kt. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad D. Z. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – nors 2017-2018 m. jis buvo šešis kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą Socialinės reabilitacijos skyriaus organizuojamose renginiuose, tačiau 2019 m. buvo du kartus baustas už režimo reikalavimų pažeidimus. Po minėtų nubaudimų nuteistasis D. Z. nebuvo nei kartą skatintas, kas visgi rodo, kad šiuo metu taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų rezultatai, pastarojo pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankami, kad nuteistąjį būtų galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.
18. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, pastebėtina ir tai, kad nepaisant itin nestabilios jo finansinės padėties (D. Z. skolingas pagal patvarkymą dėl vaiko išlaikymo išieškojimo bei kitus vykdomuosius dokumentus sumai – 8 820,02 Eur), pataisos namuose D. Z. nededa pastangų pradėti dirbti, įgyti darbinės patirties ir už atliekamą darbą gauti papildomų pajamų. Iš pateiktos bylos matyti, kad jis pataisos namams nebuvo teikęs prašymų dėl įdarbinimo. Iš Socialinio tyrimo išvados 2021 m. balandžio 27 d. matyti, kad nuteistasis D. Z. nejaučiąs būtinybės dirbti bausmės atlikimo laikotarpiu, nes yra finansiškai remiamas artimųjų, jo manymu, jei yra laisva darbo vieta, tai geriau ją užimtų kitas nuteistasis, kuriam to labiau reikia. Minėtos aplinkybės neabejotinai patvirtina menką nuteistojo motyvaciją dirbti ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir būdamas laisvėje savo tikslų jis sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juo labiau, iki suėmimo nuteistasis D. Z. niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, duomenų apie sukauptą oficialaus darbo patirtį nėra.
19. Nors nuteistojo teigimu, asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas negali būti vertinamuoju kriterijumi sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, aukštesniojo teismo vertinimu, svarstant lygtinio paleidimo galimybes, būtina atsižvelgti už kokias nusikalstamas veikas asmuo buvo nuteistas, koks jo pavojingumo visuomenei laipsnis, kokios jo nusikalstamų veiksmų pasekmės, nes tik šių aplinkybių kontekste galima objektyviai įvertinti nuteistojo elgesio pokytį ir jo išreikšto apsisprendimo toliau gyvenimą tęsti laikantis visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad D. Z. anksčiau teistas penkis kartus, t. y. 4 kartus teistas Lietuvoje ir 1 vieną kartą teistas Vokietijoje. Kaip matyti, dauguma padarytų nusikalstamų veikų, susijusios su nusikaltimais nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir interesais. Galima teigti, kad nuteistasis nusikaltimus darė siekdamas finansinės naudos, t. y. dėl savanaudiškų paskatų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO taip pat matyti, kad nuteistajam D. Z. buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau nusikalstamą veiką, už kurią šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, matyti, kad nuteistasis yra linkęs ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nekeičia savo nusikalstamo gyvenimo būdo, yra linkęs nusikalsti, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje.
20. Nuteistasis D. Z. skunde nurodo, jog lygtinis paleidimas taikomas ir asmenims, nuteistiems už analogišką nusikaltimą paskiriant didesnę laisvės atėmimo bausmę, vis tik atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienu atveju dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą asmens atžvilgiu sprendžiama individualiai, įvertinus jo atitikimą įstatymo numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumai. Sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien pastarojo išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad paleidus į laisvę nuteistąjį jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Šiuo konkrečiu atveju tokia išvada dar nėra galima. Nors nuteistasis skunde nurodo, kad nežino, kokių veiksmų turi imtis siekdamas būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, iš Komisijos nutarimo matyti aiškios konkrečiai D. Z. nustatytos rekomendacijos – tęsti dalyvavimą elgesio pataisos programose, įsidarbinti ir pradėjus dirbti išlaikyti darbą, dengti priteistus ieškinius bei skolas, siekiant mažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką visu Komisijos nustatytu rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys, kad prieš tai priimtame Komisijos nutarime nuteistajam D. Z. buvo paskirtas analogiškos rekomendacijos, kurias nuteistasis vykdė tik formaliai, artėjant pakartotiniam jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos svarstymui, ir iki šiol nėra įdarbinęs, todėl šį kartą D. Z. turi galimybę paskirtas rekomendacijas vykdyti tinkamai ir taip įrodyti, kad gali likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.
21. Apygardos teismas pažymi, kad teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nors nuteistasis šiuo metu bausmę stengiasi atlikti tinkamai, tačiau aukščiau išdėstyti duomenys, teismo vertinimu, rodo, jog nuteistojo D. Z. elgesys laisvės atėmimo vietoje vis tik nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios leistų jį vertinti itin teigiamai ir sudarytų pagrindą manyti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nenusikals. Nesant pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo metu lygtinai paleidus D. Z., jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, apylinkės teismas pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos 2021 m. balandžio 30 d. nutarimą dėl jo lygtinio paleidimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo D. Z. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.