Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo H. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo H. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir jam paskirta subendrinta 60 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir H. B. paskirta galutinė subendrinta 40 parų arešto bausmė.

Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ pareikštas 35,36 Eur dydžio civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš H. B. 35,36 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinio ieškovo UAB „Kilminė“ pareikštas 34,99 Eur civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš H. B. 0,22 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. H. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu už tai, kad 2020 m. balandžio 11 d. apie 18.28 val. iš UAB „K“ priklausančios parduotuvės „E. M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – UAB „K“ priklausantį turtą, o būtent: pasiėmė 1 vnt. prekinį maišelį, 0,08 Eur vertės, po ko pardavėjos - kasininkės V. R. žodžiu paprašė paduoti iš alkoholinių skyriaus lentynos viskį „J. D.“, 24,99 Eur vertės ir brendį „G. C.“ 10,29 Eur vertės, kuriuos susidėjo į prekinį krepšelį ir jį laikydamas rankose su minėtomis prekėmis, matant kasininkei - pardavėjai V. R., praėjo pro kasą nepateikęs prekių apmokėjimui, tokiu būdu UAB „Kilminė“ padarė bendros 35,36 Eur vertės turtinę žalą.

Be to, H. B. 2020 m. balandžio 14 d. apie 15.57 val. iš UAB „K“ priklausančios parduotuvės „E. M.“, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą – UAB „K“ priklausantį turtą, o būtent: iš alkoholio skyriaus lentynos paėmė viskio „G. J.“, 34,99 Eur vertės ir laikydamas jį rankose, matant pardavėjui - konsultantui M. D. praėjo pro kasą nesusimokėjęs už prekę, tokiu būdu UAB „Kilminė“ padarė 34,99 Eur vertės turtinę žalą. Veikos kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:

1.1. byloje esančių įrodymų visuma – paties kaltinamojo H. B. parodymais, liudytojų A. S., V. R., M. D., M. M. parodymais, įvykio vietos, parduotuvės vaizdo kamerų užfiksuotų vaizdo apžiūros protokolais, kitais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad H. B. kaltinime nurodytu laiku bei aplinkybėmis, atvirai pagrobė svetimą, UAB „K“ priklausantį turtą. H. B. suvokė, kad liudytojai matė bei suprato jo atliekamų veiksmų pobūdį, tačiau to nepaisė ir iš prekybos centro pabėgo, už prekes nesumokėjęs, todėl tokie jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip atvira vagystė.

1.2. H. B. teisiamas ne pirmą kartą, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracine tvarka. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu, H. B. paaiškino, kad buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir pinigų poreikis šiai priklausomybei buvo motyvas daryti nusikalstamas veikas. Kaltinamasis nurodė, kad gydosi metadono programoje, pateikdamas tai patvirtinančius dokumentus, taip pat, kad jam vasaros viduryje gimė dukra, jis registruotas Užimtumo tarnyboje, yra motyvuotas dirbti tačiau, kaip teigia, tam trukdo taikoma intensyvi priežiūra. Be to, kaltinamasis atlygino dalį nusikalstama veika padarytos žalos. Šios aplinkybės vertintinos teigiamai, rodančios ne tik nuoširdų asmens apgailestavimą dėl savo poelgių, bet ir aktyvias pastangas keisti savo gyvenimo būdą teigiama linkme, laikytis teisės aktais reguliuojamo elgesio reikalavimų. Įvertinus paminėtas aplinkybes, H. B. skirta arešto bausmė, jos trukmę nustatant mažesnę, nei šios bausmės rūšies vidurkis. Tokia bausmė yra proporcinga tiek kaltinamojo asmenybei, tiek padarytoms nusikalstamoms veikoms.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo H. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama H. B. kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas, tačiau apeliaciniame skunde teigiama, jog apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę, todėl prašo bausmę sušvelninti arba arešto bausmę paskirti atlikti savaitgaliais.

5. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas H. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikaltimų pavojingumą ir skirdamas bausmę išsamiai motyvavo. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam H. B. paskirta bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui ir atitinka bausmės paskirtį.

6. Pagal BK 178 straipsnį 2 dalį tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.

7. Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad teismas atsižvelgė į H. B. nusikalstamų veikų pobūdį – padarė du apysunkius nusikaltimus, į tai, kad veikė tiesiogine tyčia, nusikaltimai baigti, į jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes – baustas administracine tvarka, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo teistas 15 kartų už įvairių nusikalstamų veikų padarymą, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (vagystes, plėšimus, sukčiavimus ir kt.). Skundžiamu nuosprendžiu padarytas nusikalstamas veikas H. B. padarė esant neišnykus teistumui, būdamas recidyvistas, kas buvo pagrįstai pripažinta H. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ankstesniais teismo nuosprendžiais H. B. paskirtos bausmės jo neauklėjo, nedarė teigiamos įtakos jo elgesiui. Nuteistasis suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti ir vėl padarė analogiško pobūdžio nusikaltimą, už kurį yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

8. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis H. B. niekur nedirba, šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Kaip pats nuteistasis nurodo, jo pagrindinis pajamų šaltinis yra tik iš valstybės gaunama neįgalumo pašalpa. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo nuteistajam H. B. skirti baudos bausmę. Akivaizdu, kad tokia bausmės rūšis jam būtų per švelni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam H. B. skyrė griežtesnę BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą. Paskirto arešto bausmės dydis (40 parų) yra šiek tiek mažesnis nei numatytas šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto). Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, konstatuotina, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga ar per griežta.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat prašo arešto bausmę paskirti atlikti savaitgaliais. Kolegija sprendžia, jog pagrindo tenkinti tokį prašymą nėra. BK 49 straipsnio 5 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2019 m. liepos 6 d., buvo nustatyta, kad jeigu paskirta iki 45 parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau BK 49 straipsnio 5 dalis neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 50 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, nuo 2019 m. liepos 6 d. ). Taigi, nagrinėjamu atveju H. B. prašymas negali būti tenkintinas dėl to, kad BVK 59 straipsnio 2 dalies ir BK 49 straipsnio 5 dalies nuostatos neteko galios nuo 2019 m. liepos 6 d.

10. Akivaizdu, kad H. B. turi būti nubaustas ir sulaikytas nuo sistemingų nusikalstamų veikų darymo. Jokių išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ar jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima švelninti H. B. teisinę padėtį, šioje byloje nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad nuteistasis H. B. teigiamų išvadų dėl savo poelgio nepadarė ir toliau daro nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės tikslai negali būti pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę.

11. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam H. B. skyrė arešto bausmę, kurios dydis nustatytas šiek tiek mažesnis nei sankcijos vidurkis. Įvertinus apelianto asmenybę, padarytų veikų pobūdį, pavojingumą, skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytina neteisinga. Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė nėra per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, o pakeisti arešto bausmės atlikimo tvarką nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo H. B. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.