Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-335-796/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-04-30
Bylos Nr.: e2A-335-796/2024
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Kristina Domarkienė
Ieškovas: AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.2.4.4Įrodinėjimo pareiga ir jos paskirstymas tarp šalių
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-335-796/2024Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00716-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.5.2.1; 3.2.4.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Ž. S., daugiabučių namų savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 220 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje, jį patikslinusi, nurodė, kad ieškovė Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu su „Baltic Holding Group“ sudarė Įmonių turto draudimo sutartį Nr. IT124919 ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. vasario 19 d. apdraustasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno. Ieškovė sumokėjo 220 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Ieškovė nurodė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra administruojamas UAB „Mano Būstas Baltija“, todėl šiuo atveju atsakomybė kyla atsakovei, nes atsakovė, būdama daugiabučio namo administratorė, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestinga ir neatidi namo administratorė, neatliko reikiamų veiksmų, siekdama išvengti užliejimo ir žalos, taip prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, taip pat atlyginti padarytą žalą. Papildomai nurodė, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, todėl būtent ji, administruodama turtą, įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Nustačius, kad atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti nuotekų vamzdynus, atsakovei kyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei 220 Eur nuostolius už turtui padarytą žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su reikalavimu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė turėtų įrodyti, jog buvo pažeistos atsakovei nustatytos pareigos. Ieškovė neįrodinėja, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, nepateikė įrodymų, kad objekto valdytojas teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai vykdė netinkamai. Ieškiniu neįrodytos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos. Atsakovės vertinimu, ieškovė taip pat tinkamai neįrodė patirtos žalos ir jos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 726 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybei iš ieškovės 47,27 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismo sprendimo motyvai:

4.1. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo, jog butas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir jam padaryta žala. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, kad, ieškovės įsitikinimu, atsakovė turi prisiimti atsakomybę ir kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl buto užliejimo, nes atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti nuotekų vamzdynus, t. y. kalta dėl atsiradusių pasekmių. Taip pat ginčas kilo ir dėl užpylimo šaltinio, t. y. ar užpylimas vandeniu įvyko dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdyno.

4.2. Teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 2 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų mokėjimo sutartį Nr. JRB-SUT-15-0002, todėl atsakovė, kaip daugiabučio namo administratorė, buvo paskirta ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 1 dalies pagrindu, o nurodytos sutarties, sudarytos namo bendrijos – trečiojo asmens DNSB „(duomenys neskelbtini)“, ir atsakovės, pagrindu. Teismas, įvertinęs DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės sudarytos Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų mokėjimo sutarties nuostatas, nustatė, kad atsakovė 2015 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą ir įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

4.3. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytos įvykio aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio faktui nustatyti. Pažymėta, kad bylos nagrinėjimo metu teismas ne kartą siūlė dalyvaujantiems byloje asmenims ir jų atstovams teikti byloje papildomus įrodymus. Teismas pripažino, kad iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti avarijos židinio ir vietos bei tikrosios įvykio priežasties. Ieškovei teigiant, kad apdraustasis turtas buvo užlietas dėl nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno, būtent ieškovei teko pareiga įrodyti, iš kurios vietos pratekėjo vanduo, sukėlęs nurodytas pasekmes. Tačiau iš ieškovės pateikiamų duomenų ir įrodymų negalima padaryti išvados, kad draudikė visapusiškai ištyrė įvykio aplinkybes, nustatė tikrąją įvykio priežastį, padarinius ir tinkamai nustatė žalos dydį. Pažymėta, kad ieškovė yra stipri draudimo teisinių santykių dalyvė, jai tai negali būti nesuprantama ir nežinoma, todėl viso to neatlikimo pasekmių ir tam tikra aplaidumo rizika to nepadarius tenka pačiai ieškovei.

4.4. Teismas vertino, kad ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą, tačiau ieškovė neįrodinėjo, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Byloje nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad nurodyto įvykio priežastimi buvo / galėjo būti atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, jai tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas, t. y. neteisėti veiksmai (neveikimas), sukėlę nurodytą žalą. Byloje nenustatyta, jog būtent atsakovės neveikimas lėmė žalos atsiradimą (nurodytų patalpų užpylimą); nepateikta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie inžinerinės sistemos gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui.

4.5. Nustatyta, kad 2021 m. balandžio 19 d. buvo atlikta buto, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra, jos metu buvo nustatyta, jog įvykęs vandens pratekėjimas galbūt atsirado dėl esančios nesandarios dušo kabinos, tačiau po dušo kabina esantys bendro naudojimo vamzdynai buto (duomenys neskelbtini) savininko buvo uždengti, dėl to atsakovė tinkamai negalėjo apžiūrėti vandens pratekėjimo vietos. Statinio apžiūros akte nurodyta, kad bus demontuota dušo kabinos apdaila apžiūrai, tačiau jokių duomenų ir įrodymų apie ginčo aplinkybes po dušo kabinos apdailos demontavimo byloje nepateikta. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra pasunkėjęs, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė ir administratorė prie tokių bendrojo naudojimo objektų gali patekti ir vykdyti jų priežiūrą (atlikti periodines patikras) tik gyventojo sutikimu (leidimu). Teismo vertinimu, akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių kaip vamzdžių, esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomoje vietoje, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų / bendrijos pirmininko pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Tačiau byloje nepateikta jokių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė iki nurodomo įvykio būtų gavusi pranešimų apie bendrojo naudojimo nuotekų vamzdyno netinkamą būklę ginčo vietoje, lašantį vandenį ir pan., jog būtų galima padaryti išvadą, kad administratorė, gavusi tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio tokios nurodytos avarijos atsiradimui. Nesant duomenų bei įrodymų, jog atsakovė žinojo apie bendrojo naudojimo vamzdžių defektus, ir nenustačius, kad įprastiniais būdais buvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusių vamzdžių, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą. Teismo vertinimu, namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus (CK 4.83 straipsnis). Šių subjektų, kaip bendraturčių, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo.

4.6. Pažymėta ir tai, kad po draudžiamojo įvykio (buto užliejimo) atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų ar bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbų, tačiau pakartotinių užpylimų užfiksuota nebuvo, todėl kyla pagrįstų abejonių, jog vandens pratekėjimas įvyko iš nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno.

4.7. Teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju neįrodyta, jog būtent atsakovės neveikimas nulėmė žalos atsiradimą (patalpų užpylimą), t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl padaryta išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Net pasitvirtinus aplinkybei, kad į buto (duomenys neskelbtini) patalpas vanduo pateko iš viršuje esančio nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdyno, tačiau nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažinta, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo.

4.8. Teismas pripažino, kad byloje neįrodyta, jog atsakovė savo netinkamu veikimu ar neveikimu pažeidė administravimo paslaugų sutartį. Teismo vertinimu, nenustačius ir neįrodžius žalos atsiradimo priežasties, neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų netinkamai administruojant daugiabutį pastatą, nenustačius šios atsakovės veiksmų ar neveikimo priežastinio ryšio su ginčo įvykiais, nėra pagrindo teigti, jog yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl teismas ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant ieškinį; priteisti iš atsakovės 500 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

5.1. Apeliantės vertinimu, teismas išėjo už ginčo ribų, nes byloje nebuvo ieškinio reikalavimo ir ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju. Ieškovė nurodo, kad ji įrodė, jog Įmonių turto draudimo taisyklių pagrindu su „Baltic Holding Group“ buvo sudariusi Įmonių turto draudimo sutartį ir apdraudė turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė taip pat įrodė, kad, įvykį pripažinus draudžiamuoju, buvo sumokėta draudimo išmoka. Dalis teismo sprendimo motyvuojamosios dalies yra ne aktualios bylos dalykas.

Šalies argumentai

5.2. Apeliantė nurodo, kad draudimo išmoka draudėjui (nukentėjusiajam) mokama nustačius draudžiamojo įvykio faktą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta tiksli užpylimo priežastis, ar yra nustatytas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo. Ieškovė pažymi, kad atsakovė pateikė į bylą įrodymus, kurie patvirtina pačios atsakovės nustatytą įvykio priežastį. Atsakovės 2021 m. balandžio 8 d. raštas ieškovei patvirtina, kad apie 2021 m. vasario 19 d. dienos įvykį atsakovei tapo žinoma tą pačią dieną. Atsakovė nurodė, kad, siekiant išsiaiškinti priežastį, dėl kurios galėjo į butą patekti vanduo, atsakovė atliks išsamią apžiūrą ir informuos papildomai. Apeliantė akcentuoja 2021 m. balandžio 20 d. atsakovės surašyto statinio apžiūros akto duomenis ir 2023 m. sausio 2 d. atsakovės pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose nurodomus argumentus. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovės parengtus įrodymus, kurie pagrindžia, kad avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, kuris yra atsakovės atsakomybės ribose, taip pat įvertinęs, kad šių atsakovės pateiktų įrodymu neginčijo nei ieškovė, nei atsakovė, nusprendė, jog šie įrodymai nepatvirtina įvykio priežasties, t. y. teismo išvados akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai ir yra nelogiškos.

5.3. Ieškovės prašymu, taip pat teismo įpareigojimu, atsakovės turėjo pateikti įrodymus, t. y. apžiūros aktą, nuotraukas, atliktų darbų aktą, tačiau atsakovė, žinodama, kad šiuos įrodymus turi tik ji viena, bei suprasdama, kad šie įrodymai patvirtins bendrojo naudojimo vamzdyno apžiūrą po dušo demontavimo, įrodymus atsisakė teikti, nurodydama, kad tokių nėra, taip netiesiogiai kaltindama Ž. S. ir M. L. teismo klaidinimu. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl contra spoliatorem (prieš pažeidėją) principo taikymo. Ieškovės nuomone, atsakovės elgesys, kai atsakovė neteikia įrodymų, kai šie įrodymai yra ar turi būti atsakovės žinioje, suponuoja contra spoliatorem prezumpcijos taikymą, kai reikia laikyti egzistuojančius tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs.

5.4. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios nurodo, kad administratorius turi teisę gauti pajamas už bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą, o vamzdynus turi prižiūrėti patys daugiabučio namo savininkai. Kadangi atsakovė 2015 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą, jai taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys, 4.240 straipsnis), tai reiškia, kad atsakovė, administruodama turtą, įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą. Nepriežiūros pasekmės yra akivaizdžios, kai dėl nesandaraus vamzdyno vanduo pateko į apdraustas patalpas. Ieškovės vertinimu, atsakovė pažeidė savo, kaip namo administratorės, pareigą rūpestingai ir atidžiai vykdyti namo bendro naudojimo objektų techninę priežiūrą ir taip veikė neteisėtai. Būtent namą administruojanti įmonė privalėjo laiku nustatyti bendrojo naudojimo vamzdynų būklę ir apie būtinybę atlikti remontą informuoti daugiabučio namo patalpų savininkus ir, įvykus avarijai, būtent atsakovė yra atsakinga už padarytą žalą, nes netinkamai vykdė teisės aktais nustatytus įpareigojimus. Ieškovės vertinimu, neveikimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su padaryta žala ir atsakovei kyla civilinė atsakomybė bei prievolė atlyginti draudimo išmoką išmokėjusiai ieškovei nuostolius už turtui padarytą žalą.

5.5. Ieškovė nesutinka su teismo išvadomis, kad administruojančiai įmonei nekyla pareiga pagal teisės aktų reikalavimus vykdyti nuolatines ir kasmetines apžiūras. Atsakovė nepateikė duomenų apie tai, kad namo priežiūra, įskaitant vamzdynus, buvo atliekama kasmet, kaip tai numato Statybos techninės priežiūros reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujųjų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Atsakovė privalėjo stebėti vamzdynų būklę ir apie galimus pavojus privalėjo informuoti namo gyventojus. Administruojanti įmonė turi visapusišką informaciją apie jos administruojamame daugiabutyje įvykusias avarijas, atliktus darbus, todėl administruojanti įmonė privalėjo pateikti duomenis apie tai, kad vykdė bendrojo naudojimo objektų kasmetines ir periodines apžiūras, fiksavo jų būklę, iki įvykio inicijavo bendrojo naudojimo objektų bendraturčių susirinkimus dėl poreikio organizuoti tokios įrangos remontą, nepateikė duomenų, kad atsakovė, likviduodama avariją, nustatė, jog bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos avarija įvyko dėl kitų asmenų veiksmų.

5.6. Apeliantė pažymi, kad atsakovė yra verslininkė, jai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsakovė, įrodinėdama maksimalias pastangas, siekiant išvengti žalos, pripažino, kad neteikė ir neteiks jokių įrodymų dėl vamzdynų peržiūros, nes vamzdžiai yra uždengti. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovė pagrįstai neprižiūrėjo bendrojo naudojimo vamzdynų, nes jie yra butų viduje. Ieškovė prašo taikyti teismų suformuotą praktiką dėl tokio pobūdžio įrodinėjimo, kai administruojanti įmonė nevykdo jai patikėtų vamzdynų priežiūros, nes vamzdžiai yra sienoje ar kitaip uždengti. Ieškovė nurodo, kad atsakovė privalėjo pateikti įrodymus, jog vamzdžiai iš tiesų yra neprieinami, kad atsakovės darbuotojai būtų bandę prie jų patekti per daugiabučio namo gyventojų butus, kad būtų bandžiusi atlikti vandentiekio vamzdžių hidraulinius bandymus arba bent teikusi siūlymų gyventojams spręsti dėl hidraulinių bandymų vykdymo. Nebuvo pateikti duomenys, kad atsakovė kreipėsi į kurio nors buto savininką su prašymu leisti apžiūrėti bute esantį bendrojo naudojimo vamzdyną ir toks leidimas nebuvo suteiktas. Atsakovė nepateikė jokių duomenų dėl bendradarbiavimo su gyventojais. Pripažinus, kad atsakovė, veikdama pagal 2015 m. lapkričio 2 d. Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų mokėjimo sutartį, privalėjo atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, ir, vadovautis teisės aktais, kurie nustato priemones tikslams įgyvendinti, atsakovei taikytina teismų praktika dėl namo techninės priežiūros atlikimo, keliamų reikalavimų ir įrodinėjimo pareigos.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“ prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti ir 2023 m. gruodžio 1 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą; iš apeliantės priteisti atsakovės išlaidas, turėtas apeliacinėje instancijoje. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

6.1. Atsakovės teigimu, apeliantė klaidingai interpretuoja teismo sprendimą, neva teismas nusprendė, ar įvykis yra pripažintinas draudžiamuoju. Tokių aplinkybių teismas nagrinėjimo metu netyrė, šalys dėl to nepasisakė, įrodymų neteikė, t. y. paminėtų aplinkybių teismas nenagrinėjo ir dėl tokių aplinkybių teismo sprendime nepasisakė. Visas bylos nagrinėjimas vyko, įrodymai buvo teikiami dėl ieškovės pareikšto reikalavimo, jis nėra susijęs su įvykio pripažinimu draudžiamuoju.

6.2. Dėl įvykio aplinkybių nustatymo byloje tarp šalių buvo kilęs ginčas. Atsakovė nesutiko, kad jai turi būti perkelta įrodinėjimo našta, ir laikė, kad būtent ieškovė turi įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas. Pažymi, kad ieškinio 2 punkte ieškovė dėl įvykio nurodė aplinkybes dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio name ir bylos nagrinėjimo metu poziciją dėl vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų keitė neaiškias motyvais. Atsakovės vertinimu, tai patvirtina, kad ieškovė praktiškai neatliko jokių įvykio aplinkybių tyrimo ir siekė įrodinėjimo naštą perkelti atsakovei, o tai nėra pagrįsta sprendžiant ieškinio klausimą dėl žalos atlyginimo.

6.3. Atsakovė nurodo, kad visiškai nepagrįstas apeliantės argumentas, jog atsakovė neteikė įrodymų į bylą, nes tai paneigia byloje atsakovės pateikti įrodymai. Ieškovė nemini aplinkybės, kad 2023 m. kovo 10 d. nutartimi buvo atnaujintas bylos nagrinėjimas, atsakovei nustatyti įpareigojimai dėl duomenų pateikimo, liudytojų kvietimo liudyti byloje, t. y. teismas įrodinėjimo procese buvo aktyvus. Atsakovė, atsižvelgdama į teismo įpareigojimą, pateikė bylai papildomus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus.

6.4. Atsakovė dėl jai teismo nustatytų įpareigojimų pažymi, kad po įvykio apžiūros atsakovė trečiajam asmeniui buvo nurodžiusi, jog, norint tinkamai apžiūrėti, reikia išardyti dušo apdailą. Apie išardytą apdailą trečiasis asmuo turėjo informuoti administratorę. Kadangi atsakovė taip ir negavo informacijos apie padarytą priėjimą prie reikiamos vietos, atsakovė nevykdė pakartotinės apžiūros trečiojo asmens bute. Pažymi, kad pakartotinių užpylimų nebuvo. Atsakovė taip pat nurodo, kad jos darbuotojų patekimas prie bendrojo naudojimo objektų, esančių (įrengtų) gyventojų butuose, yra pasunkėjęs, nes butai yra kiekvieno gyventojo asmeninė nuosavybė. Tai reiškia, kad atlikti techninę priežiūrą be buto savininko valios ir priežasties objektyviai buvo neįmanoma. Atsakovė, remdamasi CK 4.85 straipsnio 8 dalimi ir CK 4.83 straipsnio 3 dalimi, nurodo, kad akivaizdu, jog dalies funkcijų, tokių, kaip vamzdžių, tarp jų ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų / bendrijos pirmininko pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Atsakovė teismui nurodė darbuotojo V. J. kontaktinius duomenis, jis buvo apklaustas byloje.

6.5. Atsakovė nurodo, kad apeliantė kritikuoja teismo argumentaciją dėl buto savininko atsakomybės už jo bute ir savininko atsakomybės ribose esančio vamzdyno priežiūrą, tačiau kritikuojančių argumentų nemotyvuoja. Atsakovė 2023 m. gegužės 23 d. byloje pateikė duomenis, kad namą administruoja sutartiniais pagrindais pagal sudarytą sutartį su bendrija, dėl to apeliantės motyvai apie atsakovei taikytiną teisinį reguliavimą, kaip namo administratoriui, paskirtam savivaldybės administracijos įsakymu, yra nepagrįsti. Atsakovė siūlė ieškovei pakeisti netinkamą atsakovą į tinkamą. Apeliantei neįrodžius (neįrodinėjant) civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė negali būti laikoma atsakinga pagal pareikštą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, nenustatė būtinybės skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės, kaip draudikės, pagal turto draudimo sutartį išmokėjusios draudėjai draudimo išmoką už apgadintą turtą, subrogacijos teisės įgyvendinimo, reikalaujant išmokėtos sumos priteisimo iš už žalą atsakingo asmens – nagrinėjamu atveju reikalaujant išmokėtos sumos priteisimo iš atsakovės, kaip bendrojo naudojimo patalpų ir objektų administratorės, įrodinėjant ją netinkamai vykdžius administratorės pareigas.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

11. Remiantis 2021 m. sausio 14 d. Įmonių turto draudimo liudijimo / poliso Nr. IT124919 duomenimis, ieškovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“, atstovaujama filialo Lietuvoje, (draudikė) Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 pagrindu su „Baltic Holding Group LLC“ (draudėja) sudarė Įmonių turto draudimo sutartį ir apdraudė turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis byloje esančių rašytinų įrodymų duomenimis, šalių paaiškinimais ir liudytojos M. L. parodymais byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad draudimo laikotarpiu 2021 m. vasario 19 d. buvo užlietas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

12. Ieškovė nurodė, kad dėl nurodyto įvykio, vadovaudamasi draudžiamąjį įvykį ir žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, sumokėjo draudėjai 220 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdrausto turto. Byloje pateiktas 2021 m. vasario 22 d. komercinis pasiūlymas kosmetiniam brokui taisyti, jame nurodyta darbų ir išlaidų (sienų, lubų defektų pašalinimo, glaistymo, armavimo, šlifavimo, gruntavimo, dažymo ir kt.) vertė – 220 Eur. Byloje pateiktame 2021 m. balandžio 15 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. ITD/21/000095 (nurodyta įvykio data – 2021 m. vasario 19 d.) nurodyta išmokama draudimo išmokos suma – 120 Eur, naudos gavėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“; 2021 m. balandžio 20 d. Draudžiamojo įvykio tyrimo akte Nr. ITD/21/000095/2 (nurodyta įvykio data – 2021 m. vasario 19 d.) nurodyta išmokama draudimo išmokos suma – 100 Eur, naudos gavėja – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė byloje pateikė tik 2021 m. balandžio 15 d. mokėjimo nurodymą dėl 120 Eur sumos išmokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal aktą Nr. ITD/21/000095. Byloje ieškovės pateiktoje 2022 m. birželio 28 d. įvykių išklotinėje dėl 2021 m. vasario 19 d. įvykio, bylos Nr. ITD/21/000095 pateikti duomenys, kad pagal 2021 m. balandžio 15 d. aktą Nr. ITD/21/000095 ir 2021 m. balandžio 20 d. aktą Nr. ITD/21/000095/2 išmokos gavėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėtos atitinkamai 120 Eur ir 100 Eur sumos, iš viso 220 Eur.

13. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė su 2021 m. birželio 2 d. pretenzija dėl 220 Eur sumos atlyginimo dėl 2021 m. vasario 19 d. įvykusio draudžiamojo įvykio (užliejimo) kreipėsi į trečiąjį asmenį Ž. S., nurodydama, kad atsakingu už šį įvykį asmeniu pripažintas(-a) buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas. Byloje pateiktos elektroninio susirašinėjimo medžiagos duomenimis, 2021 m. birželio 14 d. elektroniniu laišku trečiasis asmuo Ž. S. su pateikta pretenzija nesutiko. Remiantis bylos duomenimis, ieškovė su 2022 m. balandžio 15 d. pretenzija dėl 220 Eur sumos atlyginimo dėl 2021 m. vasario 19 d. įvykusio draudžiamojo įvykio (užliejimo) kreipėsi į atsakovę UAB „Mano bustas Baltija“, nurodydama, kad atsakingu už šį įvykį asmeniu pripažinta buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratorė UAB „Mano bustas Baltija“.

14. Byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis nustatyta, kad pastatui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), 2001 m. kovo 16 d. Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 53 ir 2002 m. vasario 1 d. Savivaldybės valdybos sprendimu Nr. 12 buvo nustatytas bendro naudojimo objektų valdymas (įsteigta daugiabučio namo savininkų bendrija). Juridinių asmenų registre 2001 m. kovo 16 d. įregistruota daugiabučio namo savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“. 2015 m. lapkričio 2 d. DNSB „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakovė sudarė Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų mokėjimo sutartį Nr. JRB-SUT-15-0002, šia sutartimi atsakovė įsipareigojo eksploatuoti, prižiūrėti pastatą, jo inžinerinę įrangą ir bendrojo naudojimo vietas, atlikti smulkius remonto darbus, parengti namą žiemos sezonui ir informuoti gyventojus apie statinio būklę, o buto (namo), esančio (duomenys neskelbtini), savininkas įsipareigojo apmokėti bendras pastato eksploatavimo ir priežiūros išlaidas pagal galiojančius tarifus proporcingai savo valdomam gyvenamųjų patalpų plotui; už papildomus, gyventojų pageidavimu atliktus darbus moka savininkai pagal darbų sąmatinę vertę. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarties sąlygas, nustatė, kad atsakovė UAB „Mano bustas Baltija“ 2015 m. lapkričio 2 d. sutarties pagrindu prisiėmė daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų administravimą ir įgijo pareigą atlikti visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

15. Iš byloje esančio Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. V21-961724 duomenų taip pat matyti, kad tame pačiame objekte ((duomenys neskelbtini)) UAB „Mano Būstas Baltija“ 2021 m. balandžio 12 d. buvo užregistruotas kitas įvykis (užpylimas); darbo aprašyme nurodyta, kad koridoriuje virš durų yra drėgna dėmė, pasikartojo užpylimas (panaši situacija buvo vasario mėn.), virš buto yra butas (duomenys neskelbtini), jie jokio gedimo nepripažįsta, taip pat pažymima, kad butas yra apdraustas, ir prašoma atvykti užfiksuoti užpylimo faktą balandžio 10 d. Minėto Atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. V21-961724 duomenimis ir byloje pateikto 2024 m. balandžio 19 d. Įvykio vietos apžiūros akto duomenimis, 2024 m. balandžio 19 d. atsakovės technikui V. J. atvykus į įvykio vietą apžiūrėtos patalpos, padarytos nuotraukos, užpildytas užpylimo aktas. Byloje pateiktas UAB „Mano Būstas Baltija“ 2021 m. balandžio 20 d. Statinio apžiūros aktas Nr. DA381612.

Dėl ginčo esmės

16. Reikšminga pažymėti tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovė kaip ieškinio reikalavimų faktinį pagrindą nurodo 2021 m. vasario 19 d. įvykusį apdrausto turto, adresu (duomenys neskelbtini), užliejimą. Ieškovė nurodo, kad būtent dėl 2021 m. vasario 19 d. ginčo įvykio (užliejimo) ieškovė sumokėjo 220 Eur draudimo išmoką dėl apgadinto apdraustojo turto.

17. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), nustatyta, kad, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis.

18. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

19. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad daugiabučio namo administratorė nėra bendrojo naudojimo objektų savininkė, todėl ji negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Apeliacine tvarka nekilo ginčo dėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl atsakovės civilinės atsakomybės, netaikytinos CK 6.266 straipsnyje išdėstytos nuostatos.

20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl žalos atlyginimo bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai). Civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai). Siekiant išsiaiškinti, ar atsakovei šiuo atveju kyla civilinė atsakomybė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų.

21. Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje būtent ieškovei, pareiškusiai ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo atsakovei, tenka procesinė įrodinėjimo pareiga įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi būtent ieškovei tenka pareiga įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), o atsakovei tenka procesinė pareiga paneigti kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

22. Apeliaciniame skunde ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tinkamai nustatytos įvykio aplinkybės, būtinos draudžiamojo įvykio faktui nustatyti, pažymi tai, jog byloje nebuvo ginčo dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, ir teigia, kad dalis skundžiamo teismo sprendimo motyvų nėra bylos dalykas. Šiuo aspektu, kaip tai teisingai pažymi apeliantė, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog aplinkybė, ar įvykis yra draudžiamasis (ar nedraudžiamasis), yra reikšminga tik tuomet, kai sprendžiamas draudėjo ir draudiko ginčas dėl draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau ji nėra reikšminga vertinant draudiko subrogacijos pagrindu perimto galbūt atsakingam už žalą asmeniui pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Pastarasis asmuo tokiu atveju nuo pareikšto reikalavimo turėtų gintis, remdamasis deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normomis, kurios būtų taikomos, jeigu dėl žalos atlyginimo tiesiogiai į atsakovą būtų kreipęsis nukentėjęs asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑13‑1075/2023, 32 punktas).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nėra pagrindo padaryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nagrinėjo ir sprendė klausimą, ar ginčo įvykis pagal draudikės ir draudėjos sudarytos draudimo sutarties sąlygas (Įmonių turto draudimo taisykles) gali būti pripažįstamas draudžiamuoju (nedraudžiamuoju) įvykiu. Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad ieškovės, kaip draudėjos, elgesys, atsižvelgiant į procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymą tarp šalių, pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas pagal ieškovės ieškiniu atsakovei pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, siekiant nustatyti, ar byloje yra įrodytos visos atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės pažymimus skundžiamo teismo sprendimo motyvus, taip pat įvertinęs apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, akivaizdžiai išėjo už ginčo ribų.

24. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar yra pagrindas nagrinėjamu atveju atsakovei taikyti deliktinę civilinę atsakomybę. Ieškovės vertinimu, atsakovė, kaip namo administratorė, netinkamai vykdė pareigą prižiūrėti nuotekų vamzdynus, dėl to yra kalta dėl atsiradusių pasekmių ir turi prisiimti atsakomybę ir kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl buto užliejimo. Taip pat tarp šalių ginčas kilo ir dėl užpylimo šaltinio, t. y. ar užpylimas vandeniu įvyko būtent dėl nesandaraus bendro naudojimo vamzdyno. Ieškovė teigė, kad apdraustame turte įvykęs vandens pratekėjimas galbūt atsirado iš viršuje esančio, tikėtina, nesandaraus, dušo nuotekų vamzdyno. Atsakovė su ieškovės pozicija byloje nesutiko ir laikėsi pozicijos, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas avarijos židinys, nenustatyta, iš kur tiksliai pratekėjo vanduo, taip pat nenurodytos tikslios avarijos priežastys. Atsakovės vertinimu, apdrausto turto užliejimas galėjo įvykti ir dėl viršutinio buto nesandaraus dušo pado.

25. Apeliantė remiasi argumentais, kad draudimo išmoka draudėjui (nukentėjusiajam) mokama nustačius draudžiamojo įvykio faktą, t. y. nepriklausomai nuo to, ar yra nustatyta tiksli užpylimo priežastis, ar yra nustatytas atsakingas dėl žalos padarymo asmuo. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Kasacinis teismas, nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus, yra išaiškinęs, jog asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010). Taigi draudikui nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, tarp jų ir atsakovo neteisėtus veiksmus ir tai, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais.

26. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir ištyręs bei įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog iš byloje pateiktų įrodymų nėra galimybės nustatyti avarijos židinio ir vietos bei tikrosios ginčo įvykio (2021 m. vasario 19 d. įvykusio užpylimo) priežasties. Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja bylos medžiagai.

27. Šiuo atveju nagrinėjamo ginčo kontekste būtina akcentuoti ir įrodinėjimo svarbą civiliniame procese. Kaip minėta, įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Remiantis įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykle, ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Jeigu ieškovas neįrodo ieškinio pagrindą sudarančių aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

28. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nuoseklioje ir išplėtotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑92-378/2022 23 punktą).

29. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, iš bylos duomenų visumos padarydamas galutines išvadas dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, pažeidė proceso įstatyme įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Iš bylos proceso eigos pirmosios instancijos teisme matyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu šalims teismo buvo siūlyta pateikti papildomus įrodymus byloje, Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi bylos nagrinėjimas iš esmės buvo atnaujintas, bylos nagrinėjimas buvo atidedamas, byloje kviesti ir apklausti liudytojai, taigi šalims buvo sudarytos procesinės galimybės pateikti bylai įrodymus dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo turinys patvirtina, kad teismas visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir išvadas apie šalių įrodinėjimų aplinkybių buvimą ar nebuvimą padarė iš įrodymų visumos.

30. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl aktualaus ginčo įvykio (užliejimo) aplinkybių nustatymo. Ieškovė ieškinyje teigė, kad ginčo įvykis įvyko dėl užsikimšusio bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžio name, tačiau konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų ieškovės teiginius, jog 2021 m. vasario 19 d. įvykęs apdrausto turto užliejimas įvyko būtent dėl nurodytos priežasties, ieškovė nepateikė. Ieškovė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kad buto užpylimo šaltinio vieta buvo būtent bendro naudojimo kanalizacijos vamzdis atsakovės atsakomybės ribose. Byloje nepateikta objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės teiginius, kad ginčo įvykio (užliejimo) priežastimi buvo / galėjo būti atsakovės, kaip daugiabučio namo administratorės, jai tenkančių pareigų prižiūrėti daugiabutį namą nevykdymas.

31. Apeliantė, remdamasi atsakovės 2021 m. balandžio 8 d. raštu, 2021 m. balandžio 20 d. atsakovės surašytu Statinio apžiūros aktu ir atsakovės pateiktų 2023 m. sausio 2 d. rašytinių paaiškinimų turiniu teigia, kad atsakovės parengti dokumentai pagrindžia, jog avarija įvyko bendrojo naudojimo vamzdyne, kuris yra atsakovės atsakomybės ribose. Vertinant šiuos apeliantės argumentus, nustatyta, kad atsakovės 2021 m. balandžio 8 d. rašte, atsakant į iš ieškovės 2021 m. vasario 24 d. gautą paklausimą dėl 2021 m. vasario 19 d. įvykio aplinkybių, adresu (duomenys neskelbtini), pateikta informacija, kad minėto buto gyventojai dėl galbūt įvykusio draudžiamojo įvykio į administratorę kreipėsi 2021 m. vasario 19 d., informuodami, kad per lubas bėga vanduo, viršuje gyvena nuomininkai, pas juos patekę nebuvo; taip pat atsakovė pažymėjo, kad šią dieną aplinkybės yra tikslinamos: siekiant išsiaiškinti priežastį, dėl kurios galėjo į butą patekti vanduo, reikalinga atlikti išsamią apžiūrą tiek pastato konstrukcijų, tiek viršutiniame bute esančių santechnikos įrangos; šią dieną yra perduota atsakingiems asmenims dėl apžiūros atlikimo, gavus apžiūros aktą bus pateikta papildoma informacija. Šio rašto duomenys patvirtina aplinkybę, kad atsakovei apie 2021 m. vasario 19 d. įvykį tapo žinoma tą pačią dieną, tačiau nepatvirtina apeliantės teiginio, kad atsakovė šiuo raštu nustatė būtent ieškovės nurodomo pobūdžio įvykio priežastį.

32. Pastebėtina tai, kad, remiantis bylos duomenimis, UAB „Mano Būstas Baltija“ 2021 m. balandžio 20 d. Statinio apžiūros aktas surašytas po kito įvykio (t. y. 2021 m. balandžio 12 d. užregistruoto 2021 m. balandžio 10 d. užpylimo). Iš 2021 m. balandžio 19 d. Įvykio vietos apžiūros akto duomenų matyti, kad jame nurodyta įvykio priežastis – tikėtinai nesandari dušo kabina virš žalą patyrusio buto (duomenys neskelbtini) esančiame bute (duomenys neskelbtini). Byloje kaip liudytojas apklaustas apžiūrą atlikęs ir minėtą aktą sudaręs V. J. taip pat nurodė, kad tikslios priežasties negalėjo nustatyti, nebuvo požymių, kad viršutiniame bute vanduo bėgų per lubas ir sienas, dušas buvo drėgnas, nes buvo nurodyta, jog dušu buvo naudotasi, po dušu patikrinti nebuvo galima, drėgmės ant grindų nematė; nurodė, kad buvo įtarimas, jog dušo kabina nesandari. 2021 m. balandžio 20 d. Statinio apžiūros akte dėl pastebėtų defektų, deformacijų ir gedimų nurodyta, kad į buto (duomenys neskelbtini) patalpas patenka vanduo iš viršuje esančio, tikėtina, nesandaraus dušo nuotekų vamzdyno; esančių vamzdynų vizualiai negalima apžiūrėti, jie yra paslėpti po apdaila; taip pat pažymėta, kad buto (duomenys neskelbtini) gyventojas minėjo, jog apžiūrai maždaug kitos savaitės viduryje (2021 m. balandžio 29 d.) demontuos dušo kabinos apdailą. Pastebėtina ir tai, kad trečiasis asmuo Ž. S. 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad dušo kabinos demontavimas vyko vėliau – po dviejų–trijų savaičių, ardymo darbus atliko jos kviestas meistras, ardyta nedalyvaujant liudininkams dieną prieš apžiūrą, po apžiūros jokie dokumentai jai pasirašyti nebuvo pateikti. Taigi nėra pagrindo vertinti, kad 2021 m. balandžio 20 d. Statinio apžiūros aktas patvirtina, jog atsakovė nustatė būtent ieškovės įrodinėjamą įvykusios avarijos priežastį.

33. Nors apeliantė savo teiginiams pagrįsti cituoja atsakovės 2023 m. sausio 2 d. pareiškime dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo nurodytus argumentus, kuriuose pažymima vandens nutekėjimo vieta, tačiau pastebėtina tai, kad nurodytais argumentais atsakovė, pažymėdama 2021 m. balandžio 19 d. atliktos buto / patalpų apžiūros aplinkybes, iš esmės argumentavo kitą teiginį, t. y. kad negalima besąlygiškai teigti, jog šiuo atveju atsakovei kyla pareiga atsakyti be kaltės. Atsiliepime į ieškinį ir bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad administratorė negali atsakyti už bet kokį turto sugadinimą, kai šiuo atveju net nėra nurodyta avarijos priežastis.

34. Apeliantė teigia, kad atsakovė nepagrįstai nepateikė įrodymų apie po 2021 m. balandžio 20 d. statinio apžiūros akto surašymo vykusią kitą apžiūrą po dušo kabinos demontavimo, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą dėl contra spoliatorem principo taikymo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad po įvykio apžiūros atsakovė buvo nurodžiusi, jog, norint tinkamai apžiūrėti, reikia išardyti dušo apdailą, kadangi atsakovė taip ir negavo informacijos apie padarytą priėjimą prie reikiamos vietos, atsakovė nevykdė pakartotinės apžiūros trečiojo asmens bute.

35. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad contra spoliatorem taisyklė yra teisės doktrinoje žinoma ir kasacinio teismo praktikoje išplėtota prezumpcija, kuria vadovaujantis, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Contra spoliatorem prezumpcija taikytina tuomet, kai nustatyta, jog dokumentus atsisakoma pateikti sąmoningai, tyčia juos sunaikinus, o ne dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo subjekto, galinčio (turinčio) juos pateikti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-823/2020, 59 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021, 115 punktą).

36. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nutartimi, kuria buvo atnaujintas civilinės bylos nagrinėjimas iš esmės, atsakovė UAB „Mano Būstas Baltija“, be kita ko, buvo įpareigota pateikti taip pat antrosios apžiūros trečiojo asmens bute dušo kabinos metu nustatytas ir fiksuotas aplinkybes (aktas ar kitas / kiti dokumentai) ir nurodyti šioje apžiūroje dalyvavusio / dalyvavusių atsakovės atstovų / darbuotojų konkrečius kontaktinius duomenis. Atsakovė 2023 m. kovo 24 d. pareiškime dėl papildomų paaiškinimų ir įrodymų pateikimo nurodė, kad atsakovė negavo informacijos apie padarytą priėjimą prie reikiamos vietos, atsakovė nevykdė pakartotinės apžiūros trečiojo asmens bute. Atsakovės teismui nurodytas atsakovės darbuotojas V. J. buvo apklaustas byloje kaip liudytojas, jis nurodė, kad virš užlieto buto esančiame bute lankėsi vieną kartą. Nors trečiasis asmuo Ž. S. paaiškino, kad tas pats atsakovės atstovas buvo atvykęs kelis kartus, tačiau pastebėtina ir tai, kad trečiasis asmuo Ž. S. 2023 m. sausio 9 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog po kitos apžiūros jai nebuvo pateikti jokie dokumentai pasirašyti, nenurodė, kad atsakovės atstovas rašė apžiūros aktą. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas taip pat įvertina tą aplinkybę, kad apeliantės akcentuojamos apžiūros vyko ne po ginčo įvykio, t. y. apdrausto turto užliejimo, įvykusio 2021 m. vasario 19 d., o po kito įvykio, įvykusio 2021 m. balandžio mėnesį.

37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip liudytoja byloje apklausta M. L., dirbanti ieškovės apdraustą butą ((duomenys neskelbtini)) administruojančioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodė, kad pirmasis įvykis (užliejimas) buvo vasario mėnesį, o antrasis įvykis galėjo būti balandžio mėnesį, patvirtino, kad po to užpylimai nebesikartojo, ir pažymėjo, jog antrą kartą užpylimas buvo mažesnis. Liudytoja M. L., duodama paaiškinimus dėl 2021 m. vasario mėnesį vykusio užliejimo galimos priežasties, nurodė, kad virš užlieto buto durų yra viršuje esančio buto dušas, dėl to darė prielaidą, kad aplieta iš viršaus.

38. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Draudiko reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 4 dalis). Taigi draudikas, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl draudiko pareigos tirti aplinkybes dedant reikiamas pastangas, pažymima, kad ši pareiga reiškia, jog jis turi veikti be nepateisinamo delsimo, negali suabsoliutinti iš draudėjo, naudos gavėjo ir (ar) nukentėjusio trečiojo asmens gautos informacijos ir (arba) tik ja apsiriboti, o turi pats, elgdamasis profesionaliai, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai bei vadovaudamasis protingumo kriterijumi, rinkti reikšmingą informaciją, ją tikrinti ir tinkamai ištirti reikšmingas aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-701/2016).

39. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinio reikalavimus kildina iš 2021 m. vasario 19 d. įvykusio įvykio (užliejimo) fakto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje jos šalims tenkančias procesines įrodinėjimo pareigas, pagrįstai atsižvelgė į tai, jog iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų šioje byloje negalima padaryti išvados, kad ieškovė, kaip draudikė, visapusiškai ištyrė ginčo įvykio (t. y. 2021 m. vasario 19 d. užliejimo) aplinkybes. Iš ieškovės pateiktų duomenų ir įrodymų negalima padaryti išvados, kad ieškovė visapusiškai apžiūrėjo įvykio vietą ir atsakingai rinko duomenis apie vietą, iš kurios kildinamas žalos atsiradimas, nustatė ar dėjo protingas pastangas nustatyti tikrąją įvykio ir kilusios žalos priežastį, apdrausto turto užpylimo šaltinio vietą.

40. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, konkrečioje nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad po ginčo draudžiamojo įvykio (buto užliejimo) atsakovė neatliko jokių avarijos likvidavimo darbų ar bendrojo naudojimo vamzdyno remonto darbų, tačiau pakartotinių užpylimų po 2021 m. balandžio mėnesio įvykio užfiksuota nebuvo. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl ieškovės teiginių dėl vandens pratekėjimo iš nesandaraus bendrojo naudojimo dušo nuotekų vamzdyno, kadangi, nepašalinus avarijos židinio, vanduo ir toliau būtų tekėjęs.

41. Apeliantė nurodo argumentus, kad atsakovė, kaip namo administratorė, nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų padaryti išvadą, kad atsakovė tinkamai vykdė bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą. Pažymėtina, kad šiuo atveju ieškovei tenka procesinė pareiga įrodyti tiek atsakovės neteistus veiksmus (neveikimą), tiek ir priežastinį tokių veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos ryšį, kaip civilinės atsakomybės sąlygas (CPK 178 straipsnis). Žalos atlyginimas iš atsakovės gali būti priteistas tik ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė byloje neįrodė savo teiginių, jog žala kilo būtent dėl nesandaraus bendrojo naudojimo vamzdyno, esančio atsakovės atsakomybės ribose, už kurio priežiūrą būtų atsakinga atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė priežastinio ryšio, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. kad būtent ieškovės įrodinėjamas atsakovės neveikimas nulėmė žalos atsiradimą (apdraustų patalpų užpylimą) (CK 6.246 straipsnis, CPK 178, 185 straipsniai). Kadangi nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo atsakovei taikyti civilinę atsakomybę.

42. Civilinė atsakomybė negali būti taikoma, jeigu neįrodyta bent viena iš būtinųjų jos taikymo sąlygų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nustačius, kad ieškovė neįrodė, jog patalpos buvo užlietos dėl bendrojo naudojimo objekto, apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovės, kaip administratorės, pareigų vykdyti bendrojo naudojimo vamzdynų priežiūrą, nuolatines ir kasmetines apžiūras bei su tuo susijusių aspektų įrodinėjimo pareigos, neturi esminės teisinės reikšmės galutiniam teisiniam bylos rezultatui ir pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

43. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą ir įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apibendrindamas tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo padaryti priešingas išvadas dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

44. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus apie apeliacinės instancijos teisme turėtas 242 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Įvertinus atsakovės prašomų prisiteisti bylinėjimosi išlaidų dydį, šios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, atsakovei priteisiamos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ iš ieškovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvos Respublikoje veikiančios per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 242 Eur (du šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja Kristina Domarkienė