Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo O. Š. (O. Š.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Swedbank“ ieškinį atsakovams O. Š., I. Š., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei ,,Paslaugos būstui“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimu už akių buvo patenkintas ieškovės ieškinys atsakovams, juo nuspręsta iš atsakovų priteisti 8 664,60 Eur skolą, 3 (trijų) procentų sutartines palūkanas už negrąžintą kreditą (7 488,23 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. kovo 29 d. iki sprendimo įvykdymo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 8 664, 60 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų šešiasdešimt keturių Eur 60 ct) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas po 97,50 Eur.

2. Atsakovas O. Š. pateikė pareiškimą dėl 2017 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog neturėjo ir negalėjo būti atsakovu šioje byloje. Atsakovas nurodė, jog su I. Š. negyvena daugiau nei 18 metų nuo to momento, kai gimė pareiškėjo sūnus. Po sūnaus gimimo visą laiką ir dabar, kai grįžta į Lietuvą gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šį adresą yra deklaravęs ir gyventojų registre. Todėl visi procesiniai dokumentai turėjo būti teikiami pareiškėjui jo gyvenamosios vietos adresu, o ne atsakovės I. Š., jai asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, adresu. Nurodė, jog apie šią bylą nebuvo informuotas, todėl negalėjo apsiginti. Nurodė, jog 2015 m. sausio 12 d. buvo nutraukta pareiškėjo ir atsakovės santuoka, sprendime nurodyta, jog pareiškėjas su atsakove nuo 2010 m. liepos mėn. neveda bendro ūkio. Teismo sprendimu butas, esantis (duomenys neskelbtini) perduotas I. Š. asmeninėn nuosavybėn, todėl nuo šio momento bet kokios teisės ir pareigos, susijusios su šiuo butu, yra pasibaigusios. Papildomai nurodė, jog tiek sprendime, tiek ieškinyje yra nurodyta ne jo pavardė, pareiškėjo pavardė - ,,Ščukin“, o visur nurodoma, jog byla pradėta ir sprendimas priimtas Ščiukino vardu.

2.1. Ieškovė pateikė atsiliepimą į pareiškimą, juo prašė netenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, jog atsakovo pareiškime nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir nesudaro pagrindo panaikinti priimto sprendimo už akių. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymėjo, jog tiek 2013 m. balandžio 22 d. įvykusio daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo metu, tiek 2014 m. liepos 15 d kredito sutarties, kurios pagrindu O. Š. ir I. Š. buvo suteiktas 11 848,34 Eur kreditas pasirašymo metu, buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais buvo atsakovai. Prievolė pagal pasirašytą kredito sutartį yra asmeninė, todėl I. Š. ir O. Š. santuokos nutraukimas ir aptariamo buto nuosavybės pasikeitimas neturi įtakos I. Š. ir O. Š. iki santuokos nutraukimo prisiimtoms pareigoms. Pažymėjo, jog nutraukiant atsakovų santuoką nebuvo atskleistos aplinkybės, susijusios su I. Š. ir O. Š. kreditoriais – nuo teismo buvo nuslėpta, kad atsakovai turi bendrą kreditorių. Papildomai nurodė, jog procesiniuose dokumentuose dėl rašymo apsirikimo, susijusio su vizualiu abiejų atsakovų pavardžių panašumu, procesiniuose dokumentuose atsakovo pavardė buvo nurodyta klaidingai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Nutarė palikti galioti 2017 m. birželio 1 d. sprendimą už akių.

3.1. Teismas nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, įstatymo nustatyta tvarka, tačiau atsakovas gindamas savo interesus nebuvo pakankamai rūpestingas ir aktyvus.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, peržiūrėti sprendimą už akių ir priimti procesinį sprendimą.

4.1. Teigia, jog su atsakove I. Š. negyvena daugiau nei aštuoniolika metų, o visą laiką gyveno ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą yra deklaravęs ir Gyventojų registre.

4.2. Tikina, kad visi procesiniai dokumentai privalėjo būti teikiami jo gyvenamosios vietos adresu, ne atsakovės I. Š. jai asmenine nuosavybės teise priklausančio buto adresu. I. Š., žinodama tikslų atsakovo adresą, privalėjo jį nurodyti teismui bei ieškovui, gi ji nieko tokio nedarė, priėmė apelianto vardu adresuotus procesinius dokumentus ir juos nuo O. Š. nuslėpė. Pažymi, jog apie šią bylą nebuvo informuotas, todėl neturėjo galimybių apsiginti, neturėjo galimybių atsikirsti į ieškinį.

4.3. Jo nuomone, nebuvo atkreipia dėmesio į tą aplinkybę, kad O. Š. ir I. Š. yra nutraukę santuoką ir dokumentų įteikimo metu nebuvo sutuoktinė ir iš viso nebuvo šeimos narys, todėl neturėjo jokios teisės priimti O. Š. adresuotų dokumentų.

4.4. Teigia, jog 2015-01-12 buvo nutraukta jo santuoka su I. Š., Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-119-639/2015 yra konstatuota, kad negyvenu su I. Š. nuo 2010 metų liepos mėnesio.

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė su skundu nesutinka, prašo jo netenkinti.

5.1. Nurodo, jog atsakovo deklaruojamas adresas buvo ir ieškinyje nurodytas adresas (duomenys neskelbtini).

5.2. Tikina, kad apeliantas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo pareigą dėl renovacijos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, (duomenys neskelbtini) straipsnis).

7. Ginčas byloje kilo dėl nutarties, kuria peržiūrėtas atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių netenkintas, (ne)teisėtumo. Apeliantas tikina, kad jam procesiniai dokumentai buvo įteikti netinkamai, teismas konstatavo priešingąi.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 285 straipsnio (redakcija nuo 2017-01-02 iki 2017-07-01), reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimą, 1 dalyje nurodyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių.

9. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285straipsnio 3 dalies 1 punktas).

10. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03). EŽTT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad galimybė bylos šalims dalyvauti teisminiame nagrinėjime išplaukia iš Konvencijos 6 straipsnio paskirties ir tikslų (žr. 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

11. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą (123 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra, išskyrus atvejus, kai fizinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir asmenį, kuriam galima juos įteikti, arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 122 straipsnio 1 dalis) (redakcija nuo 2017-01-02 iki 2017-07-01). CK 2.16 straipsnyje nustatyta, kad fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena, arba vieta, su kuria asmuo yra labiausiai susijęs, jei jis faktiškai gyvena keliose vietose. Fizinio asmens gyvenamoji vieta nustatoma vadovaujantis CK 2.17 straipsnyje įtvirtintais kriterijais. CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Remiantis CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 135 straipsnio 1 dalimi atsakovo gyvenamąją vietą teismui turi nurodyti ieškovas. Dėl nurodyto reglamentavimo nėra pagrįsta suabsoliutinta aplinkybę, kad atsakovo deklaravimo adresas sutapo su ieškinyje nurodomu adresu. Deklaravimo vieta tapo aktualesnė nuo CPK 2017-07-01 įsigaliojimo. Kaip minėta, procesiniai dokumentai yra įteikiami fizinio asmens gyvenamojoje ar darbo vietoje arba kitoje vietoje, kurioje jis yra. Nors teismui nebuvo žinoma jo gyvenamoji vieta, kurią nurodo atsakovas ir kurią nuo 2017-08-07 deklaravo – (duomenys neskelbtini), tačiau proceso metu turėjo kilti natūrali abejonė, kad siunčiamu adresu atsakovas negyvena. Viena vertus atsakovė, priimdama procesinius dokumentus, skirtus jai ir atsakovui, tik vienasmeniškai teismui teikė prašymus dėl termino pratęsimo atsiliepimui pateikti, teikė atsiliepimą, prašymą dėl posėdžio atidėjimo, atsakovo (kaip proceso dalyvio) į savo prašymus neįtraukė. Kita vertus, atsakovė išreiškė atvirą priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi nurodydama, kad už skolą atsakingas atsakovas, tai buvo papildomas pagrindas abejonėms dėl tinkamo įteikimo (CPK 123 straipsnio 3 dalis). Be to, nors duomenys apie fizinių asmenų gyvenamąją vietą kaupiami viešame Gyventojų registre, pagal CK 2.17 straipsnio 1 dalį registro duomenys apie fizinio asmens gyvenamąją vietą yra tik vienas iš gyvenamosios vietos nustatymo kriterijų. Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012). Pirmosios instancijos teismas, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, turėdamas pareigą išnaudoti visas įteikimo galimybes, pagrįstai kilus abejonėms dėl atsakovo gyvenamosios vietos, turėjo galimybę LITEKO duomenimis sužinoti, kad 2015-01-12 buvo nutraukta atsakovo ir I. Š. santuoka, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-119-639/2015 yra konstatuota, kad atsakovas negyvenu su I. Š. nuo 2010 m. liepos mėnesio, nuo to laiko nebeveda bendro ūkio (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

12. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje iš esmės pažeidė CPK 123 straipsnio nuostatas, nes atsakovas, neturėdamas jokios informacijos apie prieš jį pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, o iš bylos aplinkybių nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises.

13. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai taikė sprendimo už akių institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir, vadovaujantis proceso koncentracijos principu, klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą už akių, nes jis negalėjo būti priimtas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas, CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartį.

Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.