Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis mažojoje bendrijoje (toliau – MB) „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) dvylika kartų, paskutinius iš jų:

1) Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Plungės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu ir Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nuosprendžiu, ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės 2019 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 7 d. nutartimi subendrinta bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu, paskirta bausme ir T. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Įskaičius įskaitytinus laikotarpius, laikoma, kad T. M. atliko laisvės atėmimo bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

T. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis T. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusysis su žmona vykdė prekybą priešais kaltinamojo paviljoną. Apie dvejus metus santykiai buvo draugiški, nebuvo jokių konfliktų. Vėliau pasirodė (duomenys neskelbtini) kitas prekybininkas, kuris pradėjo kurstyti T. M. nebūtais dalykais ir dėl jo įmonės buvo pradėti rašyti įvairūs skundai. Vienas iš nukentėjusiojo brolių ne kartą prašė įsigyti paviljoną iš jo, bet jis nesutiko. Dėl besitęsiančių įvairaus pobūdžio konfliktų (detaliau nurodyti 2023 m. rugsėjo 12 d. teisiamojo posėdžio protokole) T. M. sugalvojo padaryti akciją prieš nukentėjusįjį neturėdamas tikslo įžeidinėti, o juokais. Nežinojo M. M. kilmės, tautybės ar religijos, šis buvo prisistatęs, kad (duomenys neskelbtini) metų gyvena Lietuvos Respublikoje. Važiuoja nuolat pirkti bazėse prekes, tokie asmenys kaip M. M. vadinami čiurbanais. Skelbimai buvo pakabinti bylai reikšmingos dienos ryte, pakabėjo vieną valandą (nuo 9 val. iki 10 val.), pareigūnai atvykę teigė, kad nieko neteisėto nenustatė, sakė nukabinti skelbimus. Neturi jokių tautos nusistatymų, nėra rasistas, smerkia savo poelgį, kuris kvailas ir neapgalvotas. Nori viešai atsiprašyti M. M., jei įžeidė.

Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus T. M. parodė, kad jis yra ekspeditorius – prekių pardavėjas. Nukentėjusiojo prekyvietė buvo per šešis metrus nuo jo prekyvietės kitoje pusėje. Pats atspausdino ir iškabino plakatus ant vieno paviljono lango. Ketino vieną dieną kabinti užrašus. Taip buvo pasielgta iš pykčio (pavyzdžiui, kaltinamojo prekės buvo vadinamos supuvusiomis). (duomenys neskelbtini) visi tokius asmenis kaip M. M. vadina čiurbanais, taip pat dar čiurkomis. Nukentėjusysis nebuvo prisistatęs, iš kur jis yra. T. M. pasisakė ne prieš kilmę, o prieš nukentėjusįjį ir jo žmoną, kaip prekybininkus, jų prekybos vietą, taip pat joje dirbusią pardavėją. Viename iš plakatų jis turėjo galvoje, kad jų produkcija nėra geresnė, nei kaltinamojo. „Espumizamas“ – vaistai nuo viduriavimo. Prieš rašydamas skelbimus, jis pasižiūrėjo lietuvių kalbos žodyne, ką reiškia žodis „čiurbanas“. Jei byloje yra specialisto išvada, tai gailisi dėl savo veiksmų. Dabar taip nesielgtų. Kol neprasidėjo reikalai su policija, nežinojo M. M. vardo ir pavardės, aplinkiniai vadindavo jį M.. (duomenys neskelbtini) susitikdavo su nukentėjusiuoju, pasisveikindavo ir artimiau nebendraudavo. Žinojo, kad M. M. yra ne lietuvis, nes pagal išvaizdą matyti, kad jo kilmė ar tautybė yra kita. Pagalvojo, kad nukentėjusysis iš Kaukazo regiono. T. M. nuomone, galėjo įsižeisti asmenys. Nežino, kas iškvietė policiją. (duomenys neskelbtini) daugiau žmonių būna nuo 10 val., pikas 11–14 val., vėliau 16–18 val.

Nukentėjusysis M. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su T. M. prekiauja vienas priešais kitą, atstumas tarp jų prekyviečių penki ar šeši metrai. Anksčiau kaltinamasis daug kartų jį įžeidinėjo. Nesutarimų priežastis – jų prekyba vyksta sėkmingai, o iš T. M. niekas nieko neperka. Bylai reikšmingą dieną T. M. užkabino užrašus ant lango, žmonės pastebėjo užrašus ir pasakė jiems, nutarė paskambinti policijai. Policija atvažiavo (gal po dviejų valandų atvyko policija, kai žmonės jam pasakė apie tuos lapus), ilgai aiškinosi, kaltinamasis nenorėjo nuimti skelbimų, tačiau po ilgo pokalbio jis padarė tai. Nukentėjusiojo tautybė yra (duomenys neskelbtini). T. M. žinojo jo tautybę, daug kartų sakė jam važiuoti į (duomenys neskelbtini). Žmona pažiūrėjo į lapus, kas juose parašyta, ji supranta lietuviškai. Ten buvo parašyta nepirkti iš „juodojo“, kad nunuodys ar panašiai (nepirkti iš priešais prekiaujančių „juodukų“). Jam buvo skirtas žodis „čiurbanas“, kuris yra įžeidžiantis, nes visi žmonės žino, kad jis yra tamsaus gymio prekiautojas. Nukentėjusysis priešais prekiauja, be jo daugiau nėra kitų šios tautybės žmonių. Lapai nukabinti buvo apie pietus, ryte jie buvo iškabinti. Šiuo metu su T. M. nėra jokių santykių.

Liudytoja K. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bylai reikšmingos dienos ryte ji su vyru išsidėliojo prekes ir pradėjo dirbti, apie 9 val. prie jų pradėjo eiti žmonės ir klausti, kas vyksta, ar skaitė, kas parašyta ant lango. Susidomėjusi nuėjo pažiūrėti ir perskaitė, kad parašyta nepirkti iš „čiurbanų“, pirkti priešais iš ūkio, taip pat kad nepirkti iš „čiurbanų“, nes gers tabletes „Espumizam“. Tada iškvietė policiją ir parašė pareiškimą. Konfliktiniai santykiai su T. M., nes iš jų perka daugiau prekių nei iš kaltinamojo, todėl šis pavydi. T. M. žinojo jos vyro tautybę. Negali pasakyti, iš kur žinojo. Vyras jai tik padeda, liudytoja pati prekiauja. Atvykus policijai, kaltinamasis nenorėjo nuimti užrašų, todėl prašė policijos neišvažiuoti, kol jis nepašalins užrašų. Užrašai kabėjo apie pusę dienos. Kol laukė policijos, daug žmonių vaikščiojo ir skaitė užrašus. Iki policijos iškvietimo nekalbėjo su T. M.. Jis iki tol pravardžiuodavo tokiais pačiais žodžiais. Dabar jokių santykių su T. M. nėra. Mano, kad užrašai įžeidė vyrą. Daugiau nėra pardavėjų iš Kaukazo regiono.

Ekspertas L. L. teisiamojo posėdžio metu patvirtino surašytą išvadą. Paaiškino, kad žodis „čiurbanas“ yra nelietuviškas, atėjęs per slavų kalbas į lietuvių kalbą. Žodis „čiurbanas“ reiškia medžio nuopjovą ar kelmiuką, antra jo prasmė – turintis psichinių nukrypimų asmuo, gal ne iki galo viską suprantantis, tas, kuris nesusigaudo iš karto. Šiuo atveju kalbama ne apie medį, todėl linkęs remtis antrąja žodžio reikšme. Šis žodis paprastai yra skiriamas tamsaus gymio žmonėms. Mano, kad žodis „čiurbanas“ yra įžeidžiančio pobūdžio. Nagrinėjamu atveju tas žodis kartojasi du kartus su sarkazmu ir ironija, kad gali sukelti viduriavimo problemų, o tai yra neigiamas vertinimas. Linksmo veiduko padėjimas nėra rašomoji kalba, tai – šnekamoji kalba raštu, jai taikomi visai kiti reikalavimai, matyt, paprasčiausias aiškinimas, kad sakytojas gerai nusiteikęs, jei šypsosi. Žodis „čiurbanas“ visiškai gerai suprantamas, pakankamai gerai žinomas žodis ir tas, kuris eina į (duomenys neskelbtini), žino, ką norima pasakyti. Dėl to žodžio, aišku, prekyba nedraudžiama, tai buitinis lygmuo. Lietuvių kalbos žodyne nėra tokio žodžio.

M. M. 2022 m. rugsėjo 2 d. pareiškime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. apie 10 val. Vilniaus m. savivaldybės administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), T. M. ant savo (duomenys neskelbtini) kiosko viešai matomojoje vietoje, ant išorinių kiosko stiklų, pakabino A4 formato lapus su jam skirtais ir jį įžeidžiančiais žodžiais. T. M. viešai tyčiojosi iš jo, jį niekino, skatino neapykantą jo rasei ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl tautybės. T. M. ant pirmo lapo parašė – „nepirk iš spekuliantų lauke priešais pirk iš ūkio tiesiai“ (jis su žmona kaip tik prekiauja priešais). Ant antro lapo T. M. parašė – „nepirk iš čiurbanų lauke priešais pirk iš ūkio tiesiai“. Ant trečio lapo T. M. parašė – „nepirk vaisių iš čiurbanų nes gali tekti gerti...espumizaną“. Pro šalį einantys žmonės buvo sutrikę, klausinėjo, kas vyksta, kodėl T. M. viešai iš jo tyčiojasi ir jį žemina.

Prie pareiškimo pridėtos nuotraukos, iš kurių matyti, kad ant MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybinio kiosko lango iškabinti A4 formato lapai, ant kurių buvo parašyta „NEPIRK IŠ SPEKULIANTŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“, „NEPIRK IŠ ČIURBANŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“ ir „NEPIRK !!! VAISIŲ IŠ ČIURBANŲ NES GALI TEKTI GERTI..... ESPUMIZAMA!“ (1 t., b. l. 1–6).

2022 m. rugsėjo 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šią dieną buvo bendrauta su M. M., kuris paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 31 d. jo žmona ant T. M. priklausančio kiosko iš vidinės pusės pamatė lietuvių kalba užklijuotus užrašus, įžeidžiančius kitos tautybės asmenis. Dėl to buvo iškviesti policijos pareigūnai. Policijos pareigūnų reikalavimu šiuos užrašus T. M. nuėmė (1 t., b. l. 32).

2023 m. sausio 12 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota užrašų, pakabintų ant kiosko, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 59–60).

Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos eksperto (specialisto), teikiančio išvadas dėl viešosios informacijos priskyrimo informacijos, kuria skatinama nesantaika lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar apžiūrų, kategorijai 2023 m. gegužės 30 d. išvadoje Nr. EAN-5 (toliau – 2023 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. EAN-5) nurodyta, kad:

1) komunikacijos aktu „NEPIRK IŠ SPEKULIANTŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“ išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prekybos srityje – apriboti tam tikrų prekiautojų veiklos apimtį, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas kažin ar įmanomas dėl daugelio sėkmingo komunikacijos akto sąlygų netenkinimo ar dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir dėl raginamų veiksmų pobūdžio. Šiuo pasakymu iš nieko nesityčiojama, niekas neniekinamas kokiu nors pagrindu;

2) komunikacijos aktu „NEPIRK IŠ ČIURBANŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“ išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prekybos srityje – apriboti tam tikrų prekiautojų veiklos apimtį, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas kažin ar įmanomas dėl daugelio sėkmingo komunikacijos akto sąlygų netenkinimo ar dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir dėl raginamų veiksmų pobūdžio. Šiuo pasakymu niekinama žmonių grupė ar jai priklausantys užduotyje minimi konkretūs asmenys dėl jų kilmės, iš jų tyčiojamasi;

3) komunikacijos aktu „NEPIRK !!! VAISIŲ IŠ ČIURBANŲ NES GALI TEKTI GERTI..... ESPUMIZAMA!“ išreikštas raginimas imtis diskriminacinių veiksmų prekybos srityje – apriboti tam tikrų prekiautojų veiklos apimtį, tačiau komunikacijos akto sėkmingumas kažin ar įmanomas dėl daugelio sėkmingo komunikacijos akto sąlygų netenkinimo ar dalinio tenkinimo, kylančio iš adresanto bei adresato hipotetiškumo ir dėl raginamų veiksmų pobūdžio. Šiuo pasakymu niekinama žmonių grupė ar jai priklausantys užduotyje minimi konkretūs asmenys dėl jų kilmės, iš jų tyčiojamasi (1 t., b. l. 80–84).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2023 m. birželio 27 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) seniūno 2017 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūno 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos, be prekybos vietos įrengimo projekto, vietų sąrašo tvirtinimo“ priedo pakeitimo“ buvo patvirtinta 10 prekybos vietų iš (nuo) laikinojo įrenginio, adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 5 d. įvyko pasitarimas pas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją, kurio metu (duomenys neskelbtini) seniūnui buvo pavesta dėl numatomų pėsčiųjų tako atnaujinimo darbų nuo 2023 m. sausio 1 d. prekybos vietose, esančiose (duomenys neskelbtini), neišduoti naujų leidimų prekybai nuo laikino įrenginio. Tuo pagrindu 2022 m. rugsėjo 7 d. buvo priimtas seniūno įsakymas (duomenys neskelbtini) „Dėl (duomenys neskelbtini) seniūno 2015 m. lapkričio 24 d. įsakymo (duomenys neskelbtini) „Dėl prekybos, be prekybos vietos įrengimo projekto, vietų sąrašo tvirtinimo“ priedo pakeitimo“, kuriuo nuo 2023 m. sausio 1 d. iš prekybos be prekybos vietos įrengimo projekto vietų sąrašo išbrauktos prekybos vietos (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir nauji leidimai šioje vietoje nuo 2023 m. sausio 1 d. nebeišduodami. Šiuo metu yra galiojantys (duomenys neskelbtini) leidimai prekiauti iš (nuo) laikinojo įrenginio, adresu (duomenys neskelbtini), išduoti M. M. ((duomenys neskelbtini) vieta), N. G. ((duomenys neskelbtini) vieta) ir MB „(duomenys neskelbtini)“ ((duomenys neskelbtini) vieta). Seniūnijos parengta (duomenys neskelbtini) prekybos vietų schema yra principinė, t. y. nurodoma, kurioje maždaug vietoje yra prekybos vietos ir koks jų eiliškumas, kad gavęs leidimą asmuo galėtų orientuotis pagal savo vietos numerį. Asmuo leidimą prekiauti gauna leidime nurodytam terminui ir leidime nurodytoje prekybos vietoje (leidime nurodomas suteiktos prekybos vietos numeris). Prekybos vietos nekeičiamos. Leidimai prekiauti išduodami nustatytam terminui (dienai, mėnesiui, 3 mėn., metams ir pan.), pagal pateiktą prašymą, atitinkamai pagal tai yra mokama vietinė rinkliava už leidimo išdavimą. Asmuo, norintis gauti leidimą, prašymą pateikia nuotoliu (dokumentai pateikiami elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paslaugos užsakymo formą, siunčiant elektroniniu paštu arba dokumentai siunčiami registruotąja pašto siunta, per kurjerį) ar tiesiogiai atvykęs į savivaldybę ne anksčiau kaip prieš 3 mėn. ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas nuo leidimo galiojimo pradžios.

Prie rašto pridėta: 1) seniūno įsakymas; 2) prekybos vietų schema; 3) prekybos vietų panaikinimo įsakymas; 4) M. M. leidimas ((duomenys neskelbtini) vieta); 5) N. G. leidimas ((duomenys neskelbtini) vieta); 6) MB „(duomenys neskelbtini)“ leidimas ((duomenys neskelbtini) vieta); 7) iškarpa iš interaktyvaus savivaldybės žemėlapio; 8) reali vietos nuotrauka, iš kurių matyti, kad M. M. prekybos vieta yra iš esmės tiesiai priešais MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos vietą (1 t., b. l. 87–100).

2023 m. birželio 29 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš Vilniaus miesto savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos buvo gauta (duomenys neskelbtini) prekyvietės nuotrauka (priedas Nr. 1). Susisiekus telefonu su seniūnijos darbuotoja, ši paaiškino, kad nuotraukoje matoma baltos spalvos palapinė (pirma nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“) yra vieta, kurioje prekiauja M. M.. Seniūnijos darbuotoja nurodė, kad kitoje pusėje esantys (duomenys neskelbtini) baltos spalvos kioskai nepriklauso seniūnijai, tačiau ji žino, kad (duomenys neskelbtini) kioskuose prekiauja T. M. ((duomenys neskelbtini) kioskas nuo prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“). Analizuojant vietos nuotrauką, matyti, kad M. M. palapinė yra tiesiai prieš T. M. kioską. Seniūnijos darbuotoja nurodė, kad kitos etninės kilmės žmonių, išskyrus M. M., (duomenys neskelbtini) prekiaujančių nėra. Taip pat seniūnija atsiuntė (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausančiose vietose prekiaujančių asmenų duomenis ir vietas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) vietoje prekiauja M. M., (duomenys neskelbtini) vietoje – N. G. ir E. G., o (duomenys neskelbtini) vietoje – E. M. iš MB „(duomenys neskelbtini)“ (priedas Nr. 2) (1 t., b. l. 101–104).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 170 straipsnyje įtvirtintas draudimas pagrįstas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, pagal kurią laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Papildomi objektai yra visuomenės saugumas, taip pat žmogaus gyvybė, sveikata, orumas. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatyta veika reiškiasi vienu ar keliais alternatyviais veiksmais: a) tyčiojimusi iš tam tikros grupės ar jai priklausančio asmens; b) jų niekinimu; c) neapykantos jiems skatinimu; d) kurstymu juos diskriminuoti. Šios veikos turi būti padarytos viešais pareiškimais plačiam neapibrėžtam žmonių ratui, nukreiptais prieš žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų. Tyčiojimasis – tai garbės ir orumo žeminimas, žmogaus ar žmonių grupės vaizdavimas kaip pajuokos objekto. Niekinimas – tai labai neigiamas, nepagarbus atsiliepimas apie žmogų ar žmonių grupę, džiūgavimas dėl juos ištikusios nelaimės arba prieš juos padarytų nusikaltimų ir pan. Neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei. Kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Visos veikos pasižymi kraštutinumu, jų diskriminacinis pobūdis turi būti akivaizdus.

Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos. BK 170 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali – ji laikoma baigta nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Aptariama veika padaroma tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį, ir nori taip veikti.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymą už nusikalstamos veikos, numatytos BK 170 straipsnio 2 dalyje, padarymą taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos veikos, dėl kurių padarymo kaltininkas traukiamas atsakomybėn. Pripažįstant ar nepripažįstant tam tikrus viešus pareiškimus kurstymu prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę, būtina nustatyti dėl jų kilsiančios (galinčios kilti) grėsmės baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms realumą. Tai suponuoja išvadą, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 170 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien įžeidžiančio, niekinančio pobūdžio viešo pareiškimo, jeigu jame nėra konkretaus tiesioginio ar netiesioginio neapykantos, diskriminacijos skatinimo, dėl kurio galėtų kilti reali grėsmė šio baudžiamojo įstatymo saugomam objektui (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-976/2018). Nors šiuo metu BK 170 straipsnio 2 dalies redakcija, palyginus baudžiamuoju įstatymu, kurį aiškino kasacinės instancijos teismas, yra šiek tiek pasikeitusi, tačiau BK 170 straipsnio 2 dalies dispozicija veiksmų prasme yra ta pati (išplėstas tik asmenų ar jų grupės ratas, prieš kurį draudžiama kurstyti), todėl minėti išaiškinimai yra aktualūs ir šioje byloje.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog T. M. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Šioje byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad T. M. bylai reikšmingu laiku ir vietoje ant jam priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos kiosko lango visiems matomoje vietoje buvo iškabinęs A4 formato lapus, ant kurių buvo parašyta „NEPIRK IŠ ČIURBANŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“ ir „NEPIRK !!! VAISIŲ IŠ ČIURBANŲ NES GALI TEKTI GERTI..... ESPUMIZAMA!“. To neneigė ir bylą nagrinėjant teisme pats kaltinamasis. Lapai su minėtais užrašais buvo iškabinti (duomenys neskelbtini) teritorijoje, į kurią dienos metu gali patekti bet kuris asmuo, t. y. T. M. padarė minėtus veiksmus viešai, ir su jų turiniu galėjo susipažinti neapibrėžtas asmenų ratas.

T. M. teisme teigė, kad jis dėl konfliktinių santykių sugalvojo padaryti akciją prieš nukentėjusįjį M. M. neturėdamas tikslo įžeidinėti, o juokais. Taigi, pirmiausia pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo bylai reikšmingu laiku buvo susiklostę konfliktiniai santykiai. M. M. ir liudytoja K. M. teisme taip pat patvirtino, kad pirkėjai iš jų perka daugiau prekių nei iš kaltinamojo, todėl šis pavydi. Byloje nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiojo (jo žmonos) prekybos vietos buvo viena priešais kitą nedideliu (maždaug penkių–šešių metrų atstumu). Pasak nukentėjusiojo ir liudytojos K. M., pirkėjai, priėję prie jų prekybos vietos, teiravosi, kodėl kokių priežasčių yra pakabinti minėti lapai. Taigi pašaliniai asmenys siejo T. M. pakabintuose lapuose nurodytus teiginius būtent su prekybos vieta, kurioje dirbo M. M., o ne kita prekybos vieta. Būtina atsižvelgti į žodžio „čiurbanas“ reikšmę. 2023 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. EAN-5 nurodyta, kad žodžio „čiurbanas“ reikšmė yra visiškas kvailys, bukagalvis, avinas, dar jis gali reikšti purvinas, nesiprausęs, nemalonus, nesirūpinantis savo išvaizda, t. y. vertinamas akivaizdžiai niekinamai (1 t., b. l. 80–84). Teismas apklausė ekspertą L. L., surašiusį minėtą specialisto išvadą, kuris patvirtino, kad viena iš žodžio „čiurbanas“ reikšmių yra turintis psichinių nukrypimų asmuo, gal ne iki galo viską suprantantis, tas, kuris nesusigaudo iš karto. Šis žodis paprastai yra skiriamas tamsaus gymio žmonėms. Žodis „čiurbanas“ visiškai gerai suprantamas, pakankamai gerai žinomas žodis ir tas, kuris eina į (duomenys neskelbtini), žino, ką norima pasakyti. Eksperto nuomone, žodis „čiurbanas“ yra įžeidžiančio pobūdžio. Teismui nekyla abejonių, kad žodis „čiurbanas“ turi neigiamą atspalvį.

Kritiškai vertintina T. M. versija, kad jis apskritai nežinojo, ką reiškia žodis „čiurbanas“, todėl tikrinosi žodyne internete. Pats kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme pripažino, kad jis yra pusiau (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, taip pat į kaltinamojo darbo pobūdį (prekybą (duomenys neskelbtini), kur didesnė tikimybė sutikti įvairios kilmės asmenų, todėl gal tekti bendrauti ne tik lietuvių, bet ir rusų kalba), nėra abejonių, kad jis bent jau bendrais bruožais žinojo žodžio „čiurbanas“ neigiamą atspalvį. Pažymėtina, kad lietuvių kalbos žodyne tokio žodžio apskritai nėra (http://www.lkz.lt), o kituose interneto puslapiuose pateikiama žodžio „čiurbanas“ reikšmė nėra oficiali (https://www.zodynas.lt/jaunimo-zodynas/CC/ciurbanas, http://www.barbarizmai.lt/zodis/ciurban as.html). Ekspertas L. L. teisme paaiškino, kad žodis „čiurbanas“ yra nelietuviškas, atėjęs per slavų kalbas į lietuvių kalbą. Taigi lietuvių kalbos žodyne apskritai negali būti žodžio „čiurbanas“ reikšmės, nes šis žodis nėra lietuviškos kilmės. Be to, pagal byloje nustatytas aplinkybes, visiškai nelogiška, kad kaltinamasis galėjo turėti galvoje kitą žodžio „čiurbanas“ reikšmę – medžio nuopjovą ar kelmiuką.

T. M. teisme patvirtino, kad, kol neprasidėjo reikalai su policija, nežinojo M. M. vardo ir pavardės, tačiau žinojo, kad nukentėjusysis yra ne lietuvis, nes pagal išvaizdą matyti, kad jo kilmė ar tautybė yra kita; pagalvojo, kad šis yra iš Kaukazo regiono. Vadinasi, kaltinamasis pripažino, kad jis suprato, kad M. M. nėra lietuviškos kilmės asmuo. Tokią išvadą netiesiogiai patvirtina ir iškabintuose lapuose vartojamas žodis „čiurbanas“. Akivaizdu, kad toks žodis paprastai nėra vartojamas europietiškos kilmės asmenims (baltaodžiams). Be to, tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja K. M. teisme parodė, kad kaltinamajam buvo žinoma M. M. kilmė.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes (konfliktinių santykių turėjimą su M. M., akivaizdžią vizualiai matomą nukentėjusiojo nelietuvišką (ne europietišką) kilmę, T. M. supratimą, kad nukentėjusysis nėra lietuvis, o yra iš Kaukazo regiono, taip pat byloje nustatytą žodžio „čiurbanas“ reikšmę), nėra abejonių, kad T. M., būdamas psichiškai sveikas, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, neabejotinai suprato savo pavartoto žodžio „čiurbanas“ reikšmę iškabintuose lapuose ir tai darė būtent prieš nukentėjusįjį M. M. (norėjo akcentuoti nukentėjusiojo kilmę neigiama prasme). Kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme teigė, kad jis pasisakė ne prieš kilmę, o prieš nukentėjusįjį ir jo žmoną, kaip prekybininkus, jų prekybos vietą, taip pat joje dirbusią pardavėją. T. M. neturėjo jokios būtinybės ir pateisinamų priežasčių vartoti žodį „čiurbanas“ iškabintuose lapuose. Jis galėjo lapuose tiesiog užrašyti lapuose kitokio pobūdžio teiginius (pavyzdžiui, „nepirkite iš kitų prekybos vietų“ arba „nepirkite iš x prekybos vietos“ ir pan.). Kita vertus, jis nedarė to, o sąmoningai vartojo neigiamą atspalvį turintį žodį „čiurbanas“. Šiame kontekste pasakytina ir tai, kad viename iš lapų buvo nurodyta, kad „NEPIRK !!! VAISIŲ IŠ ČIURBANŲ NES GALI TEKTI GERTI..... ESPUMIZAMA!“, t. y. vaisiai yra nekokybiški iš „čiurbanų“, todėl gali tekti gerti vaistus. T. M. teisme nurodė, kad „Espumizamas“ – vaistai nuo viduriavimo. Akivaizdu, kad toks teiginys taip pat įrodo, kad, kaltinamojo teigimu bylai reikšmingu laiku, „čiurbanų“ parduodamomis prekėmis negalima pasitikėti, t. y. tokio pobūdžio žmonės parduoda nekokybiškas prekes.

Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad T. M. veikė tiesiogine tyčia. Tokiai išvadai neturi reikšmės, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktinės situacijos dėl prekybos ar tarpusavio santykių; M. M. anksčiau baustas administracine tvarka dėl veiksmų prieš kaltinamąjį; ne visi užrašai pripažinti niekinančiais ar susiję su tyčiojimusi. BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties būtinuoju požymiu nėra nusikalstamos veikos motyvas, t. y. dėl kokios priežasties kaltininkas daro tokią nusikalstamą veiką. Kita vertus, atsižvelgiant į T. M. ir M. M. tarpusavio santykius, akivaizdu, kad kaltinamojo padaryti veiksmai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, juolab reikėjo surinkti tekstą kompiuteriu, po to lapus atspausdinti ir juos pakabinti viešoje vietoje.

Teismas šalina iš kaltinimo, kad T. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis skatino neapykantą ir kurstė diskriminuoti žmonių grupę ir jai priklausantį konkretų asmenį (M. M.) dėl kilmės. Kaip minėta, pagal teismų praktiką neapykantos skatinimas – tai primetimas žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse, sukelia priešiškumą ar provokuoja nepakantumą žmogui ar jų grupei, o kurstymas diskriminuoti – tai tiesioginis kvietimas arba netiesioginis skatinimas riboti žmogaus ar jų grupės teises ir laisves, lyginant su kitais žmonėmis ar jų grupėmis. Šiuo atveju nenustatyta, kad T. M. minėtais užrašais ant lapų primetė žmogui ar jų grupei nebūtų dalykų, kurie juos neigiamai apibūdina visuomenės akyse ir kt., taip pat skatino riboti žmonių grupės ir / ar jai priklausančiai konkretaus asmens (M. M.) teises ir laisves dėl kilmės. Pagal bylos aplinkybes, kaltinamasis siekė paniekinti, pasityčioti iš Kaukazo regiono ((duomenys neskelbtini)) kilmės asmenų, taip pat iš M. M.. Minėti nusikalstamos veikos sudėties objektyvieji požymiai, apibūdinantys veiką, yra pertekliniai.

Taigi byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad T. M. 2022 m. rugpjūčio 31 d. nuo apie 8 val. iki apie 12 val. Vilniaus miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ant jam priklausančios MB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos kiosko lango visiems matomoje vietoje tyčia, turėdamas tikslą viešai tyčiotis ir niekinti žmonių grupę ir jai priklausantį konkretų asmenį dėl kilmės, buvo iškabinęs A4 formato lapus, ant kurių buvo parašyta „NEPIRK IŠ ČIURBANŲ LAUKE PRIEŠAIS PIRK IŠ ŪKIO TIESIAI !!! :)“ ir „NEPIRK !!! VAISIŲ IŠ ČIURBANŲ NES GALI TEKTI GERTI..... ESPUMIZAMA!“, taip dėl kilmės viešai tyčiojosi tiek iš visų Kaukazo regiono tautų, įskaitant azerbaidžaniečių tautą, tiek iš konkretaus Kaukazo regiono tautų atstovo – M. M., kuris yra (duomenys neskelbtini), ir niekino tiek visas Kaukazo regiono tautas, įskaitant azerbaidžaniečių tautą, tiek konkretų Kaukazo regiono tautų atstovą – M. M., kuris yra (duomenys neskelbtini).

T. M. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje.

Baigiamojoje kalboje kaltinamojo gynėja prašė spręsti klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo.

BK 37 straipsnyje nurodyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumo teismas prieina išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek į subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-427/2010, 2K-500/2010, 2K-7-109/2013, 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018 ir kt.).

Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti T. M. BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas visų pirma pažymi, kad BK 170 straipsnis patenka į XXV skyrių, kuris reglamentuoja baudžiamąją atsakomybę asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta, kad laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija. Taigi aukščiausios teisinės galios Lietuvos Respublikos teisės akte yra ginami žmonės nepaisant tautybės ir kitų požymių nuo nusikalstamų veikų, kuriomis peržengiama laisvė reikšti įsitikinimus, o neleistini veiksmai laikomi netoleruotinais.

Pagal bylos aplinkybes negalima daryti išvados, kad T. M. padarytas nusikaltimas yra mažareikšmis. Pirma, kaltinamasis pakabino lapus su minėtais teiginiais ne momentiškai, o pakankamai ilgą laiką. Antra, jis nukabino lapus ne savo iniciatyva, o tik atvykus policijai ir nurodžius tai padaryti. T. M. teisme teigė, kad jis ketino laikyti lapus visą dieną, t. y. žymų laiką. Trečia, kaltinamasis pakabino neleistiną lapą ne vieną, o du. Tai buvo padaryta šviesiu paros metu, kai palengvinama galimybė pastebėti pakabintus lapus su teiginiais. Ketvirta, byloje nustatyta, kad pašaliniai asmenys ((duomenys neskelbtini) pirkėjai) atkreipė dėmesį į T. M. pakabintus lapus ir informavo apie tai prekybos vietoje buvusius M. M. ir K. M.. Taigi kaltinamojo padaryti veiksmai sukėlė tam tikrą pašalinių asmenų reakciją. Kaltinamojo padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo nepagrindžia tai, kad teiginiai buvo užrašyti lapuose (duomenys neskelbtini), o ne paskleisti internete. Kaip minėta, pagal byloje nustatytas aplinkybes, T. M. veiksmai nebuvo formalaus pobūdžio. Nukentėjusiojo atsiprašymas taip pat nesudaro pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, juo labiau kad BK 170 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika yra aprašyta formaliąja sudėtimi, t. y. laikoma baigta nuo veiksmų padarymo momento. Kaltinamojo gynėja baigiamojoje kalboje, be kita ko, akcentavo, kad buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nagrinėjamo įvykio (1 t., b. l. 17–19). Teismas pažymi, kad prokuroro 2022 m. gruodžio 9 d. nutarimu buvo panaikintas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 21–22), vadinasi toks nutarimas laikytinas negaliojančiu ir neturinčiu reikšmės vertinant T. M. padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamojo gynėjos teiginys, kad baudžiamoji atsakomybė savo prasme yra kraštutinė priemonė ir turėtų būti taikomas ultima ratio principas, yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, nustatytos T. M. padaryto nusikaltimo aplinkybės neleidžia teigti, kad kaltinamojo padarytas nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu. Todėl kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį nėra pagrindo. Vien T. M. gynėjos manymas, kad ginamojo nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, savaime neleidžia taikyti BK 37 straipsnio nuostatas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 170 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – T. M. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, priskiriamą nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

T. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad kaltininko atsakomybę lengvina jo prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar jo parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju T. M. pripažino faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje pakabino lapus su atitinkamais užrašais. Kita vertus, kaltinamasis nurodė, kad jis neturėjo tikslo niekinti ar tyčiotis iš M. M. ar Kaukazo regiono asmenų, tai buvo padaryta iš pykčio dėl konfliktinių santykių / juokais, savaip vertino užrašus ant lapų. Be to, T. M. iš esmės tvirtino, kad jis nežinojo žodžio „čiurbano“ neigiamos reikšmės. Taigi kaltinamasis bylą nagrinėjant teisme bandė sumažinti savo kaltės laipsnį, be to, minėtos aplinkybės turi esminės reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 170 straipsnio 2 dalį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad T. M. pripažino visas esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, ir tai neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad jo parodymai prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo. Jo prisipažinimas laikytinas labiau formalus, o ne nuoširdus (to nepaneigia, kad T. M. atsiprašė nukentėjusiojo). Todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra pagrindo.

T. M. atsakomybę sunkina tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes nusikalto neišnykus ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikinus teistumo.

Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad T. M. anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) (1 t., b. l. 157–182), taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 142 – 156). Jis dirba ir yra vedęs. Byloje duomenų apie T. M. gydymą psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

Prokuroras baigiamosios kalbos metu prašė T. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant. Kaip minėta, T. M. iš tiesų anksčiau daug kartų teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn). Kita vertus, kaltinamasis anksčiau buvo trauktas baudžiamojon atsakomybėn daugiausia už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą. Jis pirmą kartą padarė šioje byloje įrodytą nusikalstamą veiką asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama kita T. M. baudžiamoji byla pagal BK 170 straipsnio 2 dalį, nes byla yra neišnagrinėta ir neaišku, koks bus priimtas galutinis procesinis sprendimas. Paskutiniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu kaltinamasis nuteistasis dar už 2019 m. nusikalstamų veikų padarymą. Kiti paskutiniai trys apkaltinamieji nuosprendžiai buvo priimti per trumpą laikotarpį (laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio iki 2020 m. vasario mėn.). Kita vertus, pirmieji nuosprendžiai dėl T. M. priimti itin seniai. Atsižvelgiant į tai, vien ankstesnių dėl kaltinamojo priimtų nuosprendžių skaičius savaime negali būti pagrindu pripažinti, kad jis yra toks pavojingas visuomenei, kad jam turėtų būti taikoma laisvės atėmimo bausmė. Kaltinamasis taip pat daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka. Tai rodo, kad kaltinamasis nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Visgi pažymėtina, kad T. M. šioje byloje padarė nesunkų nusikaltimą, t. y. pagal savo pavojingumo pobūdį vieną iš mažiau pavojingų nusikalstamų veikų. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį, taip pat atsižvelgia į anksčiau aptartas nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be kita ko, teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis dirba, yra vedęs.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. M. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, o ne laisvės atėmimo bausmę, net ir jos vykdymą atidėjus. Dabartiniu metu kaltinamasis nėra toks pavojingas, kad būtų poreikis jam skirti laisvės atėmimo bausmę.

BK 48 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. M. už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 170 straipsnio 2 dalyje, parinkus 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmę (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį, šios bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo ir 15 dienų) be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 8 mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 6 dalis);

5) draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti ar kitaip ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. M. (BK 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad T. M. nesilaikant įpareigojimų ar draudimų, jam bausmę vykdančios institucijos teikimu teismas gali pakeisti laisvės apribojimo bausmę į areštą. Nors kaltinamasis dirba, tačiau, teismo vertinimu, pirmų dviejų įpareigojimų vykdymas yra įmanomas, T. M. gali savo laiką organizuoti taip, kad sugebėtų tiek vykdyti teismo paskirtus įpareigojimus, tiek dirbti, juolab įpareigojimams įvykdyti nustatyti gana ilgi terminai.

V. Kiti klausimai

T. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. 1. 125–128). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Atsižvelgiant į priimamo procesinio sprendimo pobūdį, tenkinti T. M. gynėjos prašymą priteisti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti nėra pagrindo.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirti 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros su:

1) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas);

2) įpareigojimu per 8 (aštuonis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas);

3) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas);

4) įpareigojimu visą bausmės atlikimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalis);

5) draudimu visą bausmės atlikimo laikotarpį bendrauti ar kitaip ieškoti ryšių su nukentėjusiuoju M. M. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

T. M. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Netenkinti T. M. gynėjos prašymo priteisti T. M. išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1. atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos;

2. laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3. pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2) bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551, elektroninio pašto adresas – vilnius@probacija.lt). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą;

3) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.