- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-12-12
- Bylos Nr.
- 2A-1873-460/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02469-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Žydrūnas Bertašius
- Ieškovas
- D. A.
- Atsakovas
- VšĮ „Nuo pradžios“
- Kategorijos
- 14.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1873-460/2014
Teisėjas Marius Dobrovolskis (Proceso Nr. 2-06-3-02469-2014-9)
2014 m. gruodžio 12 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Virginijos Nijolės Griškevičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-4337-826/2014 pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovei VšĮ „Nuo pradžios“ dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo, neišmokėto darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir atsakovės VšĮ „Nuo pradžios“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2014-03-04 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė: pakeisti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-19 sprendimą Nr. DGKS-2008; priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį – 765 Lt bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas; priteisti iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo; priteisti iš atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo atleidimo iš darbo dienos (2011-11-10) iki reikalavimų pateikimo teismui dienos (2014-01-17), iš viso 483,90 Lt; priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal neterminuotą darbo sutartį nuo 2007-02-19 iki 2011-11-10 dirbo koordinatore VšĮ „Nuo pradžios“. Teigė, kad nutraukiant darbo sutartį darbdavys su ieškove tinkamai neatsiskaitė, liko skolingas 6 817 Lt. Pažymėjo, kad iki šios dienos jai nėra išmokėtas ne tik darbo užmokestis, bet ir kitos su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos. Teigė, kad ne kartą kreipėsi į darbdavį dėl neteisėtai neišmokėtos atlyginimo dalies, bet iki šios dienos jokio atsiskaitymo nėra gavusi. Pažymėjo, kad dėl minėtų aplinkybių kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl jai neišmokėtos atlyginimo dalies išieškojimo iš darbdavio, bet minėtos komisijos 2013-12-19 sprendimu ieškovės prašymas patenkintas nebuvo. Patikslino, kad per laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2013-12-06 darbdavys jai išmokėjo 6052,45 Lt darbo užmokesčio skolos, liko skolingas 765 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad darbo užmokesčio skolos dydis viršija ieškovės vidutinį mėnesio darbo užmokestį, mano, kad yra pagrindas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo. Dėl tos pačios priežasties – pavėluoto darbdavio atsiskaitymo su ieškove, mano, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės 0,02 proc. dydžio delspinigius nuo atleidimo iš darbo dienos iki reikalavimų pateikimo teismui dienos, iš viso 483,90 Lt (t. 1, b. l. 3–9).
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė koordinatore VšĮ „Nuo pradžios“ dirbo nuo 2007-02-20 iki 2011-11-10, o ne nuo 2007-02-19. Pažymėjo, kad VšĮ „Nuo pradžios“ yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, kuri pajamų neuždirbdavo, o gaudavo paramą iš Informacijos ir paramos gausiai šeimai centro bei gaudavo iš Klaipėdos darbo biržos subsidijas VšĮ „Nuo pradžios“ darbuotojų atlyginimams sumokėti. Nurodė, kad 2011-05-02 ieškovė pateikė rašytinį prašymą dirbti puse etato nuo 2011-05-02, o, išeidama atostogų, 2011-10-07 pateikė rašytinį prašymą dėl atleidimo iš darbo 2011-11-10 jai pačiai prašant. Nurodytu metu atsakovė turėjo darbo užmokesčio įsiskolinimą ieškovei, todėl šalių susitarimu tarp VšĮ „Nuo pradžios“ buhalterės, ieškovės ir įstaigos steigėjo įgalioto asmens buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl ieškovei neišmokėtos darbo užmokesčio skolos (6 817,45 Lt) sumokėjimo iki 2012-07-01. Teigė, kad iki Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos posėdžio siūlė ieškovei atvykti į atsakovės biurą ir susitikrinti darbo užmokesčio skolos dydį, nes iš abiejų pusių buvo skirtingi įsiskolinimo duomenys. Pažymėjo, kad ieškovė Darbo inspekcijos Darbo ginčų komisijos posėdyje bei pareiškimu Klaipėdos apylinkės teismui prašė priteisti 624 Lt darbo užmokesčio skolą, tačiau ieškiniu ieškovė jau pašo priteisti kitokio dydžio darbo užmokesčio įsiskolinimą – 765 Lt. Pabrėžė, kad minėtas įsiskolinimas ieškovei buvo sumokėtas dar iki kreipimosi į minėtas institucijas. Nurodė, kad ieškovei nepriklauso kompensacija už nepanaudotas atostogas, nes ieškovė išnaudojo visas jai priklausiusias atostogas. Sutiko sumokėti ieškovei delspinigius, apskaičiuotus įstatymų nustatyta tvarka, nuo 2011-11-10 iki visiško atsiskaitymo dienos – 2013-12-06. Nesutiko su ieškovės reikalavimais dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies – 765 Lt bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas, taip pat dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo (t. 1, b. l. 44–47).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-09-01 sprendimu panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-19 sprendimo Nr. DGKS-2008 dalį, kurioje buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių ir vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo. Ieškinį tenkino iš dalies. Nusprendė priteisti iš atsakovės VšĮ „Nuo pradžios“ 934,47 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, 3 695,25 Lt vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsikaityti laiką nuo 2012-07-02 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos – 2013-12-06 ir 600 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei D. A.. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Priteisė iš atsakovės VšĮ „Nuo pradžios“ 139 Lt žyminio mokesčio valstybei. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, jog ieškovė, jai dirbant pas atsakovą, iki atleidimo iš darbo dienos buvo išnaudojusi visą jai priklausantį mokamą atostogų laiką, todėl apylinkės teismas padarė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 765 Lt darbo užmokesčio skolos bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas priteisimo yra nepagrįstas, todėl atmetė. Pažymėjo, jog ieškovė neįrodė, kad 364 Lt minėtas įsiskolinimas – tai dalis neišmokėto viso minimalaus mėnesinio atlyginimo, t. y. ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad 2011 m. birželio–rugsėjo mėn. iš atsakovės gavo už minėtą laikotarpį jai priklausančias darbo užmokesčio dalis. Padarė išvadą, kad yra įrodyta, jog ieškovė pas atsakovę nuo 2007-02-20 iki 2011-05-01 dirbo visu etatu ir turėjo gauti minimalų (678,50 Lt atskaičius mokesčius) darbo užmokestį, o nuo 2011-05-02 dirbo pusę etato, jos turėto gauti darbo užmokesčio dydis sudarė 364 Lt (atskaičius mokesčius). Konstatavo, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl 0,02 procento dydžio delspinigių priteisimo už laiku nesumokėtus minimalaus dydžio darbo užmokesčius nuo 2011-11-10 iki visiško atsiskaitymo dienos, todėl atmetė. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, pabrėžė, kad turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 417 str.). Nustatė, kad atsakovė šalių darbo sutartyje nustatytu laiku neišmokėjo ieškovei dalies darbo užmokesčio, kad ginčo dėl delspinigių priteisimo ieškovei nėra (atsakovė su minėtu reikalavimu visiškai sutiko), todėl iš atsakovės ieškovei priteisė 934,47 Lt delspinigių. Nustatė, kad atsakovė ieškovės atleidimo dieną nesumokėjo viso ieškovei priklausiusio darbo užmokesčio – 6 817,45 Lt (atskaičius mokesčius), 934,47 Lt delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį. Pažymėjo, kad ieškovė ir atsakovė susitarė, kad pastaroji išmokės ieškovei priklausantį darbo užmokestį iki 2012-07-01. Nustatė, kad atsakovė minėto susitarimo nesilaikė ir iki minėtos datos su ieškove visiškai neatsiskaitė. Konstatavo, kad 2012-07-01 atsakovės darbo užmokesčio skola (neskaitant priskaičiuotinų delspinigių) ieškovei sudarė 4 940,95 Lt. Atsižvelgė į tai, kad atsakovė savo įsipareigojimo atsiskaityti su ieškove laiku neįvykdė, konstatavo, kad su ieškove pradelsta atsiskaityti dėl darbdavio, t. y. atsakovės, kaltės. Atsižvelgė į tai, kad per tris paskutinius kalendorinius mėnesius ieškovės dirbtų dienų skaičius sudarė 63 darbo dienas, todėl konstatavo, kad ieškovės vidutinis vienos darbo dienos užmokestis sudarė 19,05 Lt neatskaičius mokesčių (400,00 x 3 : 63). Esant tokioms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei priteisė 19,05 Lt (neatskaičius mokesčių) vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną nuo 2012-07-02 iki visiško atsiskaitymo su ieškove dienos – 2013-12-06. Nustatė, kad viso priteistino vidutinio darbo užmokesčio už minėtą laikotarpį suma sudaro 3 695,25 Lt. Konstatavo, jog ieškovės reikalavimas iš atsakovės priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra nepagrįstas, nes darbo teisiniuose santykiuos CK įtvirtintas procesinių palūkanų institutas netaikytinas, todėl šį prašymą atmetė. Atsižvelgė į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-19 sprendimas Nr. DGKS-2008, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl delspinigių, vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo, yra nepagrįstas, todėl jį panaikino.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-01 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog šalių darbo santykiai baigėsi 2011-11-10, tą pačią dieną buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl ieškovei nesumokėtos darbo užmokesčio skolos (6 817,45 Lt) sumokėjimo iki 2012-07-01. Apeliantė mano, kad šiuo atveju tarp šalių susiformavo prievoliniai teisiniai santykiai, baigėsi darbo santykiai, todėl DK 141 straipsnio 3 dalis, 207 straipsnio 1 dalis, 300 straipsnis netaikytini. Teigia, kad minėtas 2011-11-10 rašytinis sutarimas turi įstatymo galią, todėl ieškovė, kreipdamasi į Darbo ginčų komisiją, pasirinko netinkamą teisių gynimo būdą, o pastaroji ieškovės skundą išnagrinėjo neturėdama Valstybinės darbo inspekcijos įgaliojimų. Tikina, kad teismas negalėjo taikyti CPK 417 straipsnio ir patenkinti reikalavimą, kuris nebuvo pareikštas.
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad galimybę susitarti dėl kitokios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos nustato ne CK normos, o DK 141 straipsnio 1 dalis. Teigia, kad 2011-11-10 sutarties pažeidimas sukelia darbdaviui pasekmes, nustatytas DK 141 straipsnio 3 dalyje. Pažymi, kad ieškovė dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo kreipėsi supaprastinto proceso tvarka neturėdama teisinio išsilavinimo ir dar nesudariusi sutarties su advokatu. Pažymi, jog ieškovė pareiškė reikalavimą ir dėl delspinigių, ir dėl vidutinio darbo užmokesčio, atsakovė skunde neginčija teismo atlikti skaičiavimo. Tikina, kad apeliaciniame skunde keliami nauji reikalavimai, tai draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, jog tarp ieškovės D. A. ir atsakovės VšĮ „Nuo pradžios“ 2007-02-19 buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurios sąlygas ieškovė minėtos įstaigos direktoriaus 2007-02-19 įsakymu Nr. 1/2007 buvo priimta dirbti nuo 2007-02-20 koordinatore, nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, mokamas iki kito mėnesio 15 dienos (t. 1, b. l. 13, 62). Ieškovė 2011-04-29 pateikė atsakovei prašymą dėl darbo grafiko pakeitimo, juo prašė leisti jai (ieškovei) dirbti puse etato nuo 2011-05-02 (t. 1, b. l. 82). Atsakovė, tenkindama prieš tai nurodytą ieškovės prašymą, 2011-04-29 įsakymu Nr. 4/2011 sutrumpino nuo 2011-05-02 ieškovės darbo laiką iki keturių darbo valandų, mokant ieškovei pusę minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio (t. 1, b. l. 81). VšĮ „Nuo pradžios“ direktoriaus 2011-10-24 įsakymu Nr. 16/2011, atsižvelgdama į ieškovės 2011-10-07 prašymą, atleido ieškovę (jos prašymu) iš darbo nuo 2011-11-10 (t. 1, b. l. 91). Tarp VšĮ „Nuo pradžios“ buhalterės, ieškovės ir įstaigos steigėjo įgalioto asmens 2011-11-10 buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl ieškovei neišmokėtos darbo užmokesčio skolos (6 817,45 Lt) sumokėjimo iki 2012-07-01. Minėtame susitarime nurodyti ieškovei neišmokėti darbo užmokesčių dydžiai ir neatsiskaitymo laikotarpiai (t. 1, b. l. 92). VšĮ „Nuo pradžios“ direktoriaus 2008-02-28, 2008-09-15, 2009-05-15, 2009-10-04, 2010-01-08, 2010-07-07, 2011-09-16 įsakymai dėl ieškovės atostogų bei prie jų pridėti mėnesio darbo laiko apskaitos ir darbo užmokesčio žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovė, jai dirbant pas atsakovę, iki atleidimo iš darbo dienos buvo išnaudojusi visą jai priklausantį mokamą atostogų laiką (t. 1, b. l. 63–80, 83–90). Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus Darbo ginčų komisijos 2013-12-19 sprendimu Nr. DGKS-2008 buvo atmestas ieškovės D. A. 2013-12-02 pateiktas prašymas išieškoti iš atsakovės VšĮ „Nuo pradžios“ su darbo santykiais susijusias išmokas – 2 236,45 Lt skolos. Minėtu sprendimu konstatuota, kad atsakovė su ieškove atsiskaitė visiškai (t. 1, b. l. 11–12). Ieškovė 2014-01-17 su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama išieškoti iš atsakovės jai nesumokėtą 624 Lt darbo užmokesčio dalį (t. 1, b. l. 61). Iš VšĮ „Nuo pradžios“ 2014-05-20 išduotos pažymos matyti, kad ieškovei priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis 2011 m. birželio–rugpjūčio mėn. laikotarpiu sudarė 400 Lt per mėnesį (t. 1, b. l. 143). Iš ieškovės pateikto išrašo iš jos parengto darbo laiko ir funkcijų atlikimo dirbant pas atsakovę matyti, kad ieškovė nuo 2011-05-02 dirbo pusę etato, faktinis darbo laikas nuo minėtos datos nebuvo pastovus (t. 1, b. l. 152–157).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog darbuotojui nutraukus darbo sutartį galimybę sutarti dėl kitokios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos, nei tai numatyta DK 141 straipsnio 2 dalyje, numato DK 141 straipsnio 1 dalis, t. y. tokio susitarimo galimybę nustato tik Darbo, o ne Civilinis kodeksas, kaip nepagrįstai mano apeliantė. Kompleksiškai vertinant DK 141 straipsnio 1 ir 2 dalis, darbuotojas ir darbdavys turi galimybę sutarti būtent dėl kitokios darbo užmokesčio ir sumų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, mokėjimo tvarkos nepakeisdami nei išmokos paskirties, nei jos apmokestinimo dydžių, o pagal DK 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Teisėjų kolegija mano, jog apeliantė neteisi teigdama, kad tarp ieškovės ir atsakovės pasirašytas skolos aktas gali būti kvalifikuojamas kaip paskolos sutartis. Akcentuotina, kad skolos akto objektas ir tikslinė paskirtis yra tik darbo užmokesčio mokėjimo termino atidėjimas, nesiekiant jokios turtinės naudos, tai reiškia,. jog minėtas susitarimas prieštarauja CK 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatai, preziumuojančiai, jog paskolos sutartis yra atlygintinė ir už jos vykdymą mokamos palūkanos, jeigu sutartis nenustato ko kitą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų. Tik esant šioms sąlygoms konstatuojama, kad atsirado šalių paskolos teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 12 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). CK 6.870 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (priskiriama realinėms sutartims). Tačiau šioje byloje skola susidarė jau egzistuojant darbo teisiniams santykiams per ilgai dirbtą laiko tarpą, o skolos susidarymo momentas nesutampa su darbo teisinių santykių nutraukimo ir 2011-11-10 skolos akto pasirašymo momentu. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog darbdavio skola darbuotojui neapima išeitinių išmokų ar kompensacijų, t. y. išmokų, kurių mokėjimo pareiga atsiranda tik nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, t. y. tuo pačiu metu, kai su darbuotoju gali būti pasirašomas susitarimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo. Lietuvos Konstitucinis Teismas savo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, jog asmens teisė į atlyginimą yra garantuojama, saugoma ir ginama kaip nuosavybės teisė. Teisėjų kolegija mano, jog 2011-11-10 skolos akto nustatytu laikotarpiu, o tuo labiau jam pasibaigus darbdaviui teisė laisvai disponuoti darbuotojo darbo užmokesčiu neatsirado, t. y. nesutampa ne tik skolos ir sutarties sudarymo momentas, tačiau ir gautų sumų naudojimo sąlygos. Sutiktina su ieškove, jog šalys šiame akte pačios tinkamai kvalifikavo skolą, tačiau ir nekeitė jos išmokėjimui sąlygų, nustatytų įstatyme (DK 201 straipsnio 1 dalis), nurodydamos, kad „susitariame, kad priklausantis atlyginimas bus išmokėtas dalimis iki 2012 m. liepos mėn. 01 d.“. Todėl ir darbdavio pareigos sumokėti darbo užmokestį pagal 2011-11-10 skolos aktą pažeidimas sukelia pasekmes, nustatytas DK 141 straipsnio 3 dalyje. Tokią išvadą patvirtina ir Viešųjų įstaigų įstatymo 17 straipsnio 4 dalis ir Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 dalis, nustatančios, jog darbuotojų piniginiai reikalavimai tenkinami pirmąja eile. Faktas, kad buvo sudarytas susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl mokėjimo atidėjimo, nekeičia šių sumų kvalifikavimo ir nekeičia darbuotojo reikalavimų tenkinimo eilės darbdavio nemokumo atveju.
Vadovaujantis DK 34 straipsnio 2 punktu, darbo teisės ir pareigos gali atsirasti ir pagal kitus darbuotojo ir darbdavio susitarimus. Todėl net ir nutrūkus darbo teisiniams santykiams darbo teisės normos, apibrėžiančios vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką mokėjimo būtinybę, tokiems susitarimams yra taikomos atsižvelgiant į DK 1 straipsnį, pagal kurį į DK reglamentuojamus darbo santykius patenka ir santykiai, susiję su Darbo kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. Atkreiptinas dėmesys, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos darbdavio pareigos mokėti darbuotojui vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką taikymas yra visiškai pagrįstas remiantis ir DK 4 straipsnio 1 dalies 12 punktu, kuriame įtvirtinama, kad darbo įstatymai nustato pagrindines darbo įstatymų laikymosi priežiūros ir kontrolės nuostatas. Taigi vertindamas visus pagrindus teismas nepažeidė jokių materialinių ar proceso teisės normų reikalavimų, šiuo požiūriu priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Vadovaujantis minėtu reglamentavimu konstatuotina, jog susitarimas dėl skolos mokėjimo tvarkos buvo pasirašytas ne siekiant suteikti paskolą darbdaviui, o gauti realias garantijas dėl skolos mokėjimo terminų, tikintis išvengti teisminio darbo ginčo sprendimo. Pagal šį susitarimą darbdavys privalėjo sumokėti ieškovei iki 2012-07-01, tačiau paskutinį pavedimą atliko 2013-12-06 ir liko skolingas ieškovei vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, delspinigius, kurių dydį nustato įstatymas. Apylinkės teismo paskirta sankcija yra visiškai proporcinga neišmokėtai sumai bei atitinka protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Darbuotojai neišmokėto atlyginimo dalis iki 2013-12-06 sudarė didesnę sumą nei jos darbo užmokestis, nustatytas darbo sutartyje. Apylinkės teismas pagrįstai įvertino ir aplinkybę, kad darbuotojo darbo užmokestis buvo sumažintas ir priteistiną suma turi būti proporcinga sumažėjusiam nuo 2011-05-02 darbo užmokesčio dydžiui.
Vertinant apeliantės argumentus dėl ieškovės netinkamo teisių gynimo būdo pastebėtina, kad ieškovė sudarė sutartį su advokatu tik 2014 m. vasario m., iki to laiko ji gynė savo teisę savarankiškai. Neturėdama tinkamo teisinio išsilavinimo ji teikė pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo supaprastinto proceso tvarka, nes tikėjosi greitesnio ir pigesnio savo ginčo sprendimo būdo. Gavus atsakovės prieštaravimus civilinėje byloje Nr. L2-2222-793/2014, buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu bei pateiktas motyvuotas ieškinys teismui, kurį 2014-02-26 nutartimi teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad reikalavimas dėl atitinkamo Ginčų komisijos sprendimo panaikinimo supaprastinto proceso tvarka negali būti nagrinėjamas (CPK 314 straipsnis) (t. 2, b. l. 12).
Atkreiptinas dėmesys į tai, jog savo ieškinyje ieškovė teikė reikalavimą ir dėl delspinigių, ir dėl vidutinio darbo užmokesčio, o atsiliepime į ieškinį atsakovė sutiko sumokėti delspinigius už laikotarpį nuo 2011-11-10 iki 2013-12-06 įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovė savo apeliaciniame skunde neginčija teismo atliktų skaičiavimų, kurie atlikti vadovaujantis įstatymų reikalavimais, todėl neaišku, kokiu pagrindu yra grindžiamas pozicijos pasikeitimas apeliaciniame skunde Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, teismo sprendimo dalis, kurioje yra priteisiami 943,47 Lt delspinigiai už laiku neišmokėtą darbo užmokestį, yra taip pat teisėta ir pagrįsta.
Sutiktina su ieškove, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad apeliacinio proceso paskirtis ir esmė yra ne peržiūrėti bylą iš naujo, o patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Būtent todėl CPK 306 straipsnis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, o CPK 312 straipsnis draudžia apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-124/2014). Tuo tarpu atsakovės apeliaciniame skunde yra remiamasi aplinkybėmis, kurios nebuvo atskleistos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, pateikiama visiškai nauja interpretacija.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą surašiusiai šaliai. Ieškovė prašo priteisti 700 Lt bylinėjimosi išlaidas, jos turėtas advokatui (t. 2, b. l. 14) už atsiliepimą į apeliacinį skundą. Jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.11 punktuose nurodyto rekomenduojamo priteisti užmokesčio. Atsižvelgiant į tai, netenkinus apeliacinio skundo, ieškovei iš atsakovės priteistina 700 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ieškovei D. A. priteisti 700 Lt (202,73 EUR) bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės viešosios įstaigos „Nuo pradžios“, įmonės kodas 300521440.