Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Valdas Vitunskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-383/2015

Teisėjas Laimutis Vaitkus Teisminio proceso Nr. 1-56-1-00412-2014-7

2015 m. gegužės 29 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Albino Antanaičio ir Algirdo Jaliniausko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei, M. M. atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, jo gynėjui advokatui Algirdui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal M. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. Taikytas BK 38 str. 1 d. 1 – 4 p. p. ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, kaltininkui M. M. ir nukentėjusiajam A. M. susitaikius. Bylą jo atžvilgiu nutraukta.

Taikytas BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str. ir paskirta M. M. baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL-BBND t.y. 188,3 euro (5 x 37,66=188,3) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įmokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M., pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad pažeidė viešąją tvarką - 2014-06-27 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė, prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje poilsiavietėje, t.y. viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios pateisinamos priežasties su koja spyrė į automobilio „Honda Accord“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. galinį dešinį žibintą, kurio vertė 416 litų ir šį išmušė, tokiais savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė A. M. 416 Lt turtinę žalą.

M. M., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog M. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 284 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas M. M. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 str., 301 str. nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu M. M. veika pagal BK 284 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. D. M. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl M. M. kaltės.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra veika, jos padariniai, priežastinis ryšys, veikos padarymo vieta ir būdas. BK 284 str. 1 d. aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013).

Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad nusikalstamos veikos motyvas ir tikslas yra būtinieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai tuo atveju, kai jie tiesiogiai nurodyti BK straipsnio, aprašančio tos veikos sudėtį, dispozicijoje. BK 284 str. 1 d. dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti ir tai reiškia, kad joje aprašytos veikos konstatavimui šie subjektyvieji požymiai reikšmės neturi (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-249/2009, 2K-414/2010, 2K-450/2010, 2K-386/2013). Taigi BK 284 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 str. 1 d. (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006).

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad M. M. įvykio metu viešoje vietoje, įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, be jokios pateisinamos priežasties su koja spyrė į automobilio „Honda Accord“, valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. M. galinį dešinį žibintą, kurio vertė 416 litų ir šį išmušė, tokiais savo vandališkais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė A. M. 416 Lt turtinę žalą. Byloje nėra ginčo ir nekyla abejonių dėl to, kad D. M. inkriminuoti veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje – prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje poilsiavietėje, kur buvo ir poilsiavo kiti asmenys. Tokius veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip įžūlius ir vandališkus, nes jais M. M. pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tai, kad M. M. savo veiksmais sutrikdė visuomeninę tvarką ir rimtį patvirtino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. (b. l. 7-8, 108-109), kuris nurodė, kad jam su draugais poilsiaujant prie ežero atvykęs neblaivus M. M. be jokios priežasties pradėjo prie jų kabinėtis, reikšti nepasitenkinimą dėl per garsiai grojamos muzikos ir jų buvimo prie ežero, vartojo įvairius keiksmažodžius jų atžvilgiu, po to spyrė į nukentėjusiojo automobilio galinę lempą ir pabėgo. Nukentėjusiojo teigimu jo ir draugų poilsis buvo sutrikdytas. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. B. (b. l. 16) taip pat patvirtino tas aplinkybes, jog jiems poilsiaujant prie (duomenys neskelbtini) ežero esančioje poilsiavietėje, automobiliu atvykus asmenims iš kurių vienas buvo M. M., pastarasis priėjęs prie jų kompanijos pradėjo priekabiauti, teigdamas, kad jie negali čia švęsti ir turi iš čia išvykti, jų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Po to jis priėjęs prie A. M. priklausančio automobilio su koja į jį spyrė išmušdamas galinį dešinį žibintą. Iš esmės tas pačias aplinkybes nurodė ir patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai N. V. (b. l. 18), A. V. (b. l. 17), E. B. (b. l. 15). Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. M. kaltu taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis: įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 4-6), daikto pateikimo ir apžiūros protokolais (b. l. 25, 26-29), registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopija (b.l. 32), pažymos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kopija nustatyta (b. l. 33-35), pažyma Nr. 5040-870 bei pokalbių išklotinėmis (b. l. 49), pažyma Nr. SD-19826 bei pokalbių išklotinėmis (b. l. 46).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatydamas viešosios tvarkos pažeidimo būdą pagrįstai įvertino, kad M. M. viešoje vietoje padaryti veiksmai, išdaužiant svetimam automobiliui galinį žibintą, padaryti poilsiaujančių žmonių akivaizdoje, buvo betiksliai, nemotyvuoti, pažeidžiantys geros moralės normas, darantys akivaizdžią turtinę žalą. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad vandališki veiksmai apima ne tik kultūros vertybių niokojimą, bet ir kitokio svetimo turto daužymą, ardymą, padegimą, apipylimą dažais ar kitokį niokojimą, atsižvelgiant ir į niokojamo turto vietą, paskirtį, kultūrinę, inžinierinę ir socialinę vertę. Šiuo atveju tokie niokojančio pobūdžio veiksmai buvo nukreipti į poilsio aikštelėje stovintį automobilį, demonstratyviai ignoruojant visuomenėje pripažintas elgesio ir moralės normas. Pažymėtina, kad Aukščiausio teismo formuojamoje teismų praktikoje automobilio apgadinimas ar niokojimas viešoje vietoje yra pripažįstamas BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyviuoju požymiu – vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys Nr. 2K-378/2009, 2K-65/2010).

D. M. apeliaciniame skunde teigė, jog jo veiksmai neteisingai buvo kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusikaltimas, kadangi jie turėjo būti kvalifikuoti kaip administracinis teisės pažeidimas.

Su šiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog tiek BK 284 str. 1 d., tiek Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 str. dispozicijose numatytos veikos yra panašios savo pavojingumo pobūdžiu, nes kėsinamasi į vieną ir tą pačią vertybę – viešąją tvarką. Tačiau jos skiriasi pavojingumo laipsniu. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo – sudėtis neįvardija padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus panašius veiksmus. BK 284 str. 1 d. įvardija platesnį veikų sąrašą (įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus). Pažymėtina, jog dalis D. M. padarytų veiksmų atitinka ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius, tačiau akivaizdu, kad D. M. padarė ir tokius veiksmus, kurių neapima minėtas ATPK straipsnis (automobilio niokojimas – t.y. koja išdaužiant automobilio galinį žibintą ir padarant turtinę žalą). Be to, pažymėtina, kad vienas iš nusikalstamos veikos ir administracinio teisės pažeidimo atribojimo kriterijų yra padariniai. Tam, kad veiką būtų galima laikyti nusikaltimu ir kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d., yra būtinas šio nusikaltimo sudėtyje įtvirtintų padarinių kilimas. BK 284 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. dėl kaltininko veiksmų, kuriais demonstruojama nepagarba aplinkiniams, kyla baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai – sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Kaip jau buvo minėta, poilsiaujančių žmonių akivaizdoje, prie jų kabinėjantis ir vartojant jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius bei be jokios pateisinamos priežasties su koja spiriant į automobilio galinį žibintą bei jį išdaužiant buvo pažeista viešoji tvarka ir rimtis, dėl to teisėjų kolegija laiko, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir jo keisti nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, šioje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas tinkamai įvertinęs byloje surinktus atskirus įrodymus ir jų visetą, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog M. M. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą ir jo kaltė yra įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visetu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nuosprendį.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio1 dalies 1 punktu,

nutarė:

M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.