Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. K.-K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. S., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad palikėjai L. B. bei J. M. B. sugyveno dvi dukras – pareiškėją V. K.-K. bei suinteresuotą asmenį D. S.. J. M. B. mirė (duomenys neskelbtini) Į J. M. B. palikimą paveldėjimo byla neužvesta. 2020 m. lapkričio 11 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2YT-6656-1060/2020, paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad L. B. po sutuoktinės J. M. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti. L. B. mirė (duomenys neskelbtini) Į mirusiojo palikimą paveldėjimo byla užvesta Prienų rajono 1-ajame notaro biure ir perduota Prienų rajono 3-iajam notaro biurui, paveldėjimo teisės liudijimas pateiktais duomenimis neišduotas. L. B. vardu likęs registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas bei garažas ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėja kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad ji tuoj po savo tėvo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes konstatuotina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes kaip įpėdinei gaunant paveldėjimo teisės liudijimą, pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių šį juridinę reikšmę turintį faktą ir negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis, 448 straipsnis).

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma: 1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis); 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų ((duomenys neskelbtini) straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau, jei įpėdinis nurodytu būdu palikimo nepriėmė, įstatymas įtvirtino dar vieną, lygiavertį paminėtam palikimo priėmimo būdą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus turtą valdyti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.), o šie veiksmai pagal turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe.

Nagrinėjamojoje byloje pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog ji tuoj po savo tėvo L. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą, pagrindžia pareiškėjos procesiniame dokumente išdėstyti argumentai bei teismo posėdyje nurodytos aplinkybės, kad ji visuomet gyveno su tėvais, prižiūrėjo tėvą, palaipsniui išmokėjo likusias ir padengė susidariusiais skolas už elektros energiją, šiukšlių išvežimą ir kt. Mirus tėvui ji pasiliko šiuose namuose gyventi, kuriuose iki šiol gyvena, iš jų niekur išvykusi nebuvo, kūrenosi malkomis, sutvarkė kiemą, išmetė prastus, sulūžusius nereikalingus daiktus, pavasarį darėsi lysves, sodino daržoves, pagal galimybes pasiremontavo savo kambarį. Pagal kasacinio teismo praktiką asmens, įrodinėjančio, jog jis palikimą priėmė faktiškai pradėjęs valdyti turtą, veiksmai vertinami individualiai kiekvienoje byloje, konkrečių bylos aplinkybių kontekste, taip pat turi būti atsižvelgiama į palikimą sudarančio turto pobūdį, į asmens, siekiančio priimti palikimą socialinę brandą, jo galimybes bei įgūdžius. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjos procesiniame dokumente nurodyti paaiškinimai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Palikėjo šeimos sudėtį bei minėtas aplinkybes patvirtina ne tik pareiškėjos pateikti Gyventojų registro tarnybos, bet ir Prienų seniūnijos duomenys. Teismas pirmiau aptartų duomenų kontekste nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar padarytų nepatikimomis pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes dėl šios veiksmų pradėjus valdyti po tėvo mirties likusį palikimo objektą sudarantį turtą. Suinteresuoto asmens D. S. teikti duomenys apie pareiškėjos elgseną pastaruoju metu santykiuose su savo sugyventiniu teismo nevertinti, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nei pareiškimą patvirtinančių, nei jį paneigiančių aplinkybių neįrodo. Pažyma apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2021 m. balandžio 13 d., gautas nedideles pajamas ar ligos išmokas taip pat nėra tiesiogiai sietina su nagrinėjama byla. Lietuvos Antstolių rūmų pateikti duomenys dėl iš pareiškėjos ATPK išieškomų baudų, vykdomų laikotarpiu 2008 – 2020 metais, galėtų būti analizuotini asmenybės charakteristikos požiūriu, o ne prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto įrodytinumo aspektu, todėl teismas dėl to plačiau nepasisako. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateiktų rašytinų įrodymų – mokesčių už elektros energiją laikotarpiu nuo 2020 m. liepos iki 2021 m. sausio mėnesių teismas nevertina, kadangi šie mokėjimai atlikti pasibaigus įstatyme nustatytam palikimo priėmimo terminui.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. S. pareiškėjos prašymui neprieštaravo, pateikė rašytinį pareiškimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjos pareikštu reikalavimu, jog pareiškėja paveldėtų su ja po ½ dalį tėvo L. B. palikimo sutinka. Prašo, kad pareiškėja jai kompensuotų pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 250 Eur iki 2021 m. rugpjūčio 1 d.

Taigi, iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų spręstina, jog pareiškėja, kaip pirmos eilės įpėdinė, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kad paveldėti mirusio tėvo turtą vienu iš įstatyme numatytų būdų – faktiniu valdymu (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paveldėjimo teisės liudijimas suinteresuotam asmeniui D. S. kreipusis į notarą palikimo priėmimo tikslu po tėvo mirties iki šiol nėra išduotas. Įvertinus nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus, procesiniame dokumente išdėstytus argumentus bei teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, konstatuotina, jog pareiškėja tuoj po savo tėvo mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Pareiškėja, atsižvelgiant į šios socialinę padėtį, valdė palikėjo turtą, naudojosi juo ir pagal supratimą jį prižiūrėjo, ji materialinės padėties sąlygotomis galimybėmis rūpinosi palikimu, t. y. išreiškė valią įgyti palikėjo turto dalį nuosavybės teise. Pareiškėja prašė teismo prijungti civilinę bylą Nr. 2-151-805/2013, kadangi joje yra dalis pareiškimo pagrindimui reikalingų įrodymų. Minėtos bylos duomenys patvirtina pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji netrukus po tėvo mirties turėjo ketinimą realizuoti savo teisę į palikimą, dėl ko anksčiau buvo kreipusis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatyto po L. B. mirties, tačiau pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtas, o pareiškėja savo teisių palikimo priėmimo tikslu iki šiol nerealizavo dėl socialinių įgūdžių stokos. Minėtoje byloje nurodytos aplinkybės bei joje surinkti dokumentai neprieštarauja ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje nurodytoms pareiškėjos aplinkybėms ir pateiktiems įrodymams, ir tik patvirtina pareiškėjos pareiškime išdėstytus ir teismo posėdyje nurodytus argumentus dėl siekio paveldėti mirusio tėvo palikimą bei atliktus faktinio valdymo veiksmus palikimo priėmimo tikslu. Todėl, aptartų duomenų visetu, be pareiškėjos ir suinteresuoto asmens nesant daugiau pirmosios eilės įstatyminių įpėdinių, neprieštaraujant kitiems suinteresuotiems asmenims, teismo posėdyje nepateikus pareiškėjos nurodytas aplinkybes iš esmės paneigiančių duomenų, pareiškimas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CK 5.50 straipsnis, 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 446 – 448 straipsniai). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo paveldėjimo tikslais.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, nagrinėjantis bylą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, sprendime nenurodo paveldimo turto apimties, kadangi palikimą sudarantį konkretų paveldimą turtą, jo kiekį, dalis ir kitus duomenis nustatys paveldėjimo bylą administruojantis notaras. Teismas nepasisako dėl paveldimo turto ir teisių apimties, o nustato tik patį palikimo priėmimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-512/2013, Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2122-773/2016).

Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Vertinant tai, kad, pareiškėjai pasikreipus į teismą suinteresuotas asmuo turėjo skirtingą poziciją, tačiau teismo posėdyje abiejų įstatyminių įpėdinių pozicija sutapo, prieštaravimų vienas kitam dėl įstatyme numatytų palikimo priėmimo būdų nereiškė ir nesutarimų neliko, šalys sutarė baigti bylą taikiu būdu, sutarė, kad abiem priklauso po pusę palikimo, taip pat sulygus, jog pareiškėja suinteresuotam asmeniui iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. atlygins pusę turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 250 Eur, spręstina, kad suinteresuoto asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų pusė sumos priteistina iš pareiškėjos.

Valstybė šioje byloje patyrė 3,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną sumą, todėl teismas iš pareiškėjos šios sumos nepriteisia (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuoj po savo tėvo L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pagal įstatymą faktiškai pradėdama valdyti mirusiojo turtą.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos V. K.-K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) suinteresuoto asmens D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų 00 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteista suma turi būti sumokėta iki 2021 m. rugpjūčio 1 d. įskaitytinai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.