Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla M. G. nutraukta nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. rugpjūčio 20 d. M. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog AB (duomenys neskelbtini) Techninio skyriaus inžinierius M. G., Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos (toliau - Komisija) 2014 m. kovo 3 d. kompleksinio derinimo metu, kurio išvados įformintos 2014 m. kovo 12 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą nesuderinti D. Š. pateikto prašymo suderinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Sklypas) detaliuoju planu (toliau - Detalusis planas) numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)(toliau - Planas). M. G. atsisakymas derinti Planą nurodant, kad Planas neatitinka Detaliojo plano organizatoriaus O. D. (toliau - Organizatorius) įsipareigojimų, be to, kad šiuo metu rengiamas gatvės vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas, todėl Planas nederinamas, yra neteisėtas, kadangi neįgyvendintas Organizatoriaus įsipareigojimas nekliudo Pareiškėjui vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo, galiojusio iki 2014 m. sausio 1 d. (toliau - Įstatymas) 23 straipsnio 6 dalimi numatyti vietinius inžinerinius tinklus, kol bus įgyventas Organizatoriaus įsipareigojimas arba kol teismas priims sprendimą dėl D. Š. skundo dėl Organizatorius įsipareigojimo nevykdymo. M. G. nederinimo motyvas, kad šiuo metu rengiamas gatvės vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas yra neteisėtas, kadangi vandentiekio ir nuotekų tinklų projekto rengimas negali būti priežastis neleisti planuoti vietinių inžinerinių tinklų kol bus parengtas ir įgyvendintas tinklų projektas. Darytina išvada, kad teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti, todėl Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalies nuostatas taikyti galima. M. G. neteisėtas atsisakymas derinti teritorijų planavimo dokumentą komisijoje pažeidžia Įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatas (naujoje Įstatymo redakcijoje - Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d. 28 straipsnio 8 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi: „Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusį teritorijų planavimo teisinį reguliavimą“. Tokiu būdu M. G. pažeidė iki 2014 m. sausio 1 d. galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies nuostatos (naujoje Įstatymo redakcijoje - 28 straipsnio 8 dalis). Už šį pažeidimą atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje.

Apeliaciniu skundu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjas T. Būdvytis prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą ir įvertinus tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje ir M. G. paskirti 1250 Lt baudą už pažeidimo, numatyto ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje, padarymą.

Skunde nurodoma, kad tiek administracinio teisės pažeidimo padarymo metu, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 26 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų derinimą atlieka teritorijų planavimo komisija. Minėto įstatymo 28 straipsnyje numatytas kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimas ir koregavimas. Vadovaujantis šia nuostata, D. Š. pateikė Klaipėdos rajono savivaldybei prašymą suderinti Sklypo Detaliuoju planu numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini). (šią aplinkybę įrodo 2014 m. kovo 12 d. Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokolo Nr. TP 10-12 dalis „svarstyta“: „D. Š. prašymas detaliuoju planu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimo, (duomenys neskelbtini), sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau - Statybos įstatymas) 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti.

Vadovaujantis administracinio teisės pažeidimo padarymo metu ir šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, teritorijų planavimo komisija turi pritarti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentui jai pateikiant statinio projekto sutvarkymo dalį (sklypo planą). Teritorijų planavimo komisijos narys administracinėn atsakomybėn traukiamas M. G. 2014 m. kovo 12 d. Teritorijų planavimo komisijos protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) nepritarė Plano derinimui ir protokolo priede nurodė Plano nederinimo motyvus. Inspekcijos skyriaus Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros poskyrio specialistas, išnagrinėjęs Teritorijų planavimo komisijos nario M. G. Plano nederinimo motyvus, nustatė, kad M. G. Plano nederinimo motyvai yra neteisėti ir nepagrįsti, kadangi Detaliojo plano planavimo organizatoriaus sutartiniai įsipareigojimai ir jų vykdymas nekliudo koreguoti Plano sprendinius, numatant vietinius inžinerinius tinklus, kol bus įgyvendintas Detaliojo plano organizatoriaus įsipareigojimas. Taip pat tai, kad šiuo metu yra rengiamas gatvės vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas, nedraudžia koreguoti Plano sprendinius, kadangi statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalis). Taigi nustačius aplinkybes, jog M. G. atsisakymas derinti Planą yra neteisėtas, buvo surašytas 2014 m. rugpjūčio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP-11 už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje, padarymą. M. G., neteisėtai atsisakęs derinti Planą, pažeidė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 8 dalies nuostatas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstos ir teisėtos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad M. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šią pagrįstą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Nutarime nuosekliai išdėstyta, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizuoti ir įvertinti teismo posėdyje ištirti įrodymai bei padarytos faktines aplinkybes atitinkančios išvados. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje išsamiai ir objektyviai įvertino visus bylos duomenis, apklausė Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovą ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusią R. P., administracinėn atsakomybėn traukiamą M. G., taip pat apklausė Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijų planavimo komisijos pirmininką G. K., ir padarė išvadas, atitinkančias faktines bylos aplinkybes.

Iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad M. G. yra AB (duomenys neskelbtini) techninio skyriaus inžinierius, įgaliotas atstovauti AB (duomenys neskelbtini) Klaipėdos rajono savivaldybės Nuolatinės Teritorijų planavimo komisijos veikloje ir derinti teritorijų planavimo dokumentus. 2014 m. kovo 12 d. svarstant D. Š. prašymą dėl detaliuoju planu (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) numatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimo (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) Techninio skyriaus atstovas M. G. - ,,nepritarė“. Klaipėdos rajono savivaldybės Teritorijų planavimo komisijos kompleksinio derinimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta - ,,nepritarimo motyvai – protokolo priede“ (b. l. 7-9). 2014 m. kovo 12 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) priede AB (duomenys neskelbtini) Techninio skyriaus atstovas M. G., nurodė, kad ,,Neatitinka detaliojo plano ir planavimo organizatoriaus įsipareigojimų. Be to, šiuo metu rengiamas gatvės vandentiekio ir nuotekų tinklų projektas“ (b. l. 10). 2014 m. birželio 4 d. Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo komisija, vykdydama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus privalomąjį nurodymą, protokoline nutartimi panaikino D. Š. prašymo detaliuoju planu nustatytos planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimo derinimo 2014 m. kovo 12 d. protokolinį sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 14).

Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu M. G. parodė, jog nederindamas D. Š. pateikto prašymo dėl planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdo keitimo žemės sklype, vadovavosi patvirtintu Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, kuriame numatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuriame yra D. Š. žemės sklypas, yra numatyta centralizuotų vandentiekio nuotekų tinklų išvystymo zona (b. l. 28 - 49). Šiame plane nenumatyta, jog būtų galima taikyti individualų nuotekų tvarkymą ir vandens tiekimą, todėl buvo atsisakyta derinti pateiktą planą. M. G. pripažino, kad sprendimas galimai buvo neišsamus, nepakankamai išdėstytos atsisakymo derinti projektą motyvai (b. l. 53 - 55).

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė R. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad M. G. priimto procesinio sprendimo išdėstymo motyvai buvo neaiškūs, lakoniški (b. l. 54 – 55). Pažeidimo esmė yra ta, kad šis M. G. procesinis sprendimas buvo visiškai nemotyvuotas, pagrinde dėl šios priežasties ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Teisės pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, kokias neigiamas pasekmes sukėlė šis pažeidimas, paaiškinti negalėjo (b. l. 66).

Liudytoja R. P., surašiusi M. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą, pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad šis teisės pažeidimas buvo padarytas galimai dėl M. G. nepatyrimo šioje srityje, sprendimas nemotyvuotas. Po šio įvykio buvo bendrauta su komisijos nariais, kuriems buvo nurodyta aiškiai motyvuoti savo priimamus procesinius sprendimus (b. l. 58 – 59).

Liudytojas G. K., (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis realiai nevertino M. G. priimto procesinio sprendimo teisėtumo klausimo, vykdė tik Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius privalomą nurodymą, toks atvejis komisijoje buvo pirmas, praktikos neturėjo, nusiskundimų dėl M. G. darbinės veiklos neturi (b. l. 55 - 56).

ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalis numato atsakomybę už neteisėtą atsisakymą derinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip pat išvados dėl teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto derinimo nepateikimą. Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 straipsnis, 256 straipsnis, 284 straipsnis). ATPK 9 straipsnyje nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti. ATPK 11 straipsnis numato, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

Taigi, norint asmenį patraukti atsakomybėn pagal šį ATPK straipsnį, būtina nustatyti, kad atsisakymas derinti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą buvo neteisėtas. Šiuo atveju tiek Klaipėdos rajono Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, vyr. architektas G. K., tiek Institucijos atstovė R. K. ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi R. P. patvirtino, kad pažeidimo esmė buvo ne tai, kad atsisakymas nederinti plano buvo neteisėtas, o tai, kad šis atsisakymas nebuvo pakankamai motyvuotas. Visi liudytojai patvirtino, kad tai galimai buvo padaryta dėl M. G. darbo patirties stokos ir nepatyrimo, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad M. G. veiksmai netinkamai taikant įstatymą nebuvo tiek pavojingi ir nesukėlė tokių pavojingų padarinių valdymo tvarkai, kurie užtrauktų administracinę atsakomybę. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje įtvirtintinas pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia pozicija, nes šis pažeidimas gali būti padaromas ir dėl neatsargumo, netinkamai taikant teisės aktus. Nepaisant šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidingos išvados apie pažeidimo padarymą dėl neatsargumo, apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad M. G. veikoje nėra ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti jo nėra pagrindo.

Įvertinęs bylos medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino byloje surinktus įrodymus. Kitų priežasčių, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas turėtų būti panaikintas ar pakeistas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apygardos teismo vertinimu, M. G. veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189¹⁶ straipsnio 6 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Teisės ir bendrųjų reikalų poskyrio vedėjo T. Būdvyčio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.