Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-10-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-426-729/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-02
Bylos Nr.
II-426-729/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-426-729/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00105-2024-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. spalio 2 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjai V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24251921961).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatas (toliau – Institucija) 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24251921961), nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną R. V. atžvilgiu motyvuojant tuo, kad jos veikoje nenustatyta administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 488 straipsnyje, sudėties.

Klaipėdos apylinkės teisme Klaipėdos rajono rūmuose gautas V. B. skundas dėl Institucijos 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo, kuriuo prašoma priimtą nutarimą panaikinti, kadangi jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, ir patraukti R. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį. Skundas motyvuojamas tuo, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisę į ramią aplinką – betikslio triukšmavimo netrikdomą darbą ir poilsį, ir atgrasantis, bet sudarantis prielaidas tokio betikslio triukšmavimo apraiškų plėtrai garso sklidimui atviroje erdvėje tankiai apgyvendintoje vietovėje. Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, neįvertino faktinių aplinkybių, o būtent: (duomenys neskelbtini) sklypas, iš kurio skleidžiamas garsinių aparatų triukšmas, ir pareiškėjos sklypas ((duomenys neskelbtini)) yra nedidelio –tik 6 arų dydžio ir tiesiogiai ribojasi vienas su kitu (juos skiria tik tujų gyvatvorė), dėl šių aplinkybių bet koks triukšmavimas šiose garso sklidimui atvirose erdvėse neišvengiamai daro poveikį gretimame sklype esantiems asmenims; visi apklausti asmenys nurodė, kad girdi iš (duomenys neskelbtini) sklypo skleidžiamą garsinių aparatų triukšmą ir patvirtino nuolatinį šio triukšmavimo pobūdį, tai reiškia, kad triukšmas yra toks intensyvus, kad jį girdi net tiesiogiai su šiuo sklypu nesiribojančių sklypų gyventojai, be to, ir pati (duomenys neskelbtini) sklypo gyventoja R. V. pripažino, kad 2024 m. rugpjūčio 8 d. veikos padarymą ir nuolatinį tokio triukšmavimo pobūdį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, pažeidė prievolę motyvuoti sprendimą, t. y. nenurodė kokių teisinių požymių neatitinka 2024 m. rugpjūčio 8 d. padaryta veika, taip pat neįvertino, kad nėra teisinio pagrindo žemės sklypus prilyginti vietoms, kuriose triukšmavimas dienos metu administracinės atsakomybės neužtraukia, o tokių vietų sąrašas ANK 488 straipsnyje yra konkretus, baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai. Neįvertino ir to, kad bet koks triukšmas teisės aktuose turi tik neigiamą kanotaciją, tai akustinė tarša, todėl teisės aktais yra siekiama apsaugoti visuomenę nuo triukšmo. Net ir neišvengiamas ūkinės veiklos metu keliamas triukšmas yra reguliuojamas ir ribojamas teisės aktais. Nepagrįstai ignoravo teismų išaiškinimus, kad žmogaus privataus gyvenimo apsaugos ribos baigiasi tada, kai jis savo veiksmais pažeidžia teisės saugomus interesus, daro žalą atskiriems asmenims, visuomenei ir valstybei, ir, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuojant pagal ANK 488 straipsnį pakanka įrodyti, kad buvo trikdyta viešoji rimtis bent vienam asmeniui.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2024 m. rugpjūčio 9 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog administracinio nusižengimo pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį sudėtis yra materiali, t. y. atsakomybė už šį nusižengimą kyla tik tada, kai atsiranda įstatyme numatyti padariniai. Norint patraukti asmenį pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiko ir tokioje vietoje, kaip nurodyta šio straipsnio normoje ir, kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. ANK 488 straipsnio nusižengimo objektas yra viešoji tvarka. Asmeniui, esančiam savo privačių namų teritorijoje, nėra keliami jokie specialaus elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Šiuo atveju viskas vyko privačioje valdoje. Aiškinantis įvykio aplinkybės dėl V. B. pranešimo apie pažeistą jos ramybę ir poilsį, buvo apklausti kaimynai A. M., gyvenantis (duomenys neskelbtini), G. O., gyvenantis (duomenys neskelbtini), V. G., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kurie nurodė, kad savo sklypuose gyvena nuolat, vasaros metu kieme pas kaimynus, adresu (duomenys neskelbtini), būna, kad dienos metu yra klausomasi muzikos, tačiau jiems tai netrukdo ir kaimynams pretenzijų neturi. Taigi, šiuo atveju administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, kadangi nebuvo galima padaryti neabejotinos išvados, kad R. V. veiksmai (galimai garsus muzikos klausimasis savo sodo sklype dienos metu) viršijo leistiną triukšmo lygį ir todėl negalėjo būti pripažinti viešosios rimties trikdymu. Teismų praktikoje išaiškinta, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja V. B. prašė skundą tenkinti jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Akcentavo pasisakydama teisme ir teismui pateiktame papildomame paaiškinime, kad Institucija nutarime nurodė, kad norint patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiko ir tokioje vietoje, kaip nurodyta šio straipsnio normoje ir, kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą, tačiau nei nutarime, nei atsiliepime nenurodyta, todėl lieka neaišku, kurio iš anksčiau nurodytų požymių – triukšmavimo fakto, laiko, vietos ar ramybės trikdymo - neatitiko aptariama veika. Taip pat Institucija nurodė, kad garsiniais aparatais buvo grojama 2024 m. rugpjūčio 8 d. nuo 13.00 val. iki 14.30 val., dėl to nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nenurodyta, kokiomis teisės normomis remdamasi Institucija sprendė, kad šiuo atveju tankiai apgyvendintoje vietovėje betikslio garsinių aparatų triukšmo skleidimas į triukšmautojams nepriklausančias erdves neužtraukia atsakomybės; Institucija neįvertino, jog nuosavybės neliečiamumo principas galioja visiems asmenims. Nenurodyta, kokiomis teisės normomis Institucija grindžia teiginį, jog asmenims, esantiems savo privačioje nuosavybėje, nėra taikomi jokie specialūs elgesio reikalavimai. Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato jokių higienos normų buitinės veikos ar kaimynų keliamo triukšmo lygiui vertinti, todėl higienos normų pažeidimo Institucija ir neturėjo nustatinėti, o tai, kad apklausti kaimynai nurodė, jog keliamas triukšmas jiems netrukdo, niekaip nepaneigia tos aplinkybės, kad šis triukšmas trikdo kitų dviejų asmenų (jos ir jos sutuoktinio) rimtį.

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

2024 m. rugpjūčio 8 d. V. B. pareiškime nurodyta, jog nuo 13.00 val. (duomenys neskelbtini) namo gyventoja R. V. ir vėl savo žemės sklype iš ant stalo pastatyto magnetofono grojo garsiniais aparatais. Apie 13.15 val. paskambinusi paprašė policijos pagalbos – paskambinti triukšmautojams ir juos sutramdyti. Kadangi triukšmas nesiliovė, pateikė pareiškimą, kuriuo prašo apginti jos ir jos sutuoktinio teisę į betikslio triukšmavimo netrikdomą darbą ir poilsį.

Tos pat aplinkybės pažymėtos administracinių nusižengimų registro informacijoje apie įvykį, kurio įregistravimo data ir laikas – 2024-08-08 14.52 val., policijos pareigūnai siunčiami į vietą nebuvo.

2024-08-09 tarnybiniame pranešime dėl teisenos nutraukimo nurodyta, kad tiriant šį V. B. pareiškimą, telefonu buvo bendrauta su netoli nuo pareiškėjos gyvenančiais kaimynais A. M., G. O. ir V. G., kurie patvirtino, kad vasaros metu pas kaimynus (duomenys neskelbtini) dienos metu būna klausomasi muzikos ir kartais šūkauja vaikai, bet jiems tai netrukdo. Šio sklypo savininkė R. V. nurodė, kad dienos metu, dirbdama kieme ūkio darbus, savo sklype iš radijo imtuvo negarsiai klausėsi muzikos, todėl yra įsitikinusi, jog jokių teisės aktų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundo turinio ir teismo posėdžio metu pareiškėjos duotų paaiškinimų matyti, kad pareiškėja nesutinka su priimtu nutarimu, jo nuomone, jis yra neteisėtas, nepagrįstas, pažeidžiantis pareiškėjos ir jos sutuoktinio teisę į ramią aplinką – betikslio triukšmavimo netrikdomą darbą ir poilsį. Pareiškėja prašė panaikinti priimt nutarimą ir R. V. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį.

Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu iš esmės motyvuojant tuo, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnyje, požymių, kadangi R. V. veiksmai (girdimas kaimyniniame sklype muzikos leidimas savo sodo sklype dienos metu (13 val.)) buvo atliekami privačių namų teritorijoje, todėl asmeniui nėra keliami jokie specialūs elgesio reikalavimai, kurie yra privalomi esant viešoje vietoje. Teismo vertinimu, tokia pat išvada – kad nėra pagrindo pradėti administracinių nusižengimų teiseną – šiuo atveju darytina vien iš pareiškime nustatytų aplinkybių apie šio įvykio vietą ir laiką bei ANK 488 straipsnio 1 dalies sisteminės – loginės analizės; taigi, Institucija priėmė teisingą ir teisėtą procesinį sprendimą.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai negali būti vertinami pavieniui, t. y. asmens veiksmuose nepakanka nustatyti esant tik vieną iš sudėtyje nurodytų požymių, privalo būti nustatyta požymių visuma, neabejotinai sudaranti administracinio nusižengimo sudėtį. Nors R. V. pripažino, kad savo privačiose valdose klausosi muzikos, tai savaime nereiškia pripažinimo, kad ji padarė administracinį nusižengimą, nes tokie jos veiksmai savaime nėra pripažįstami viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymu; tam, kad asmens veiksmus būtų galima vertinti kaip viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, nepakanka vien išimtinai pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus aplinkybių vertinimo; viešosios tvarkos ir rimties pažeidimas turi būti nustatomas, remiantis objektyviais duomenimis, ir konstatuojamas tada, kai įsitikinama tiek asmens siekimu savo veiksmais tokias pasekmes sukelti (kalte), tiek objektyviu nustatytų asmens veiksmų aiškiu neatitikimu visuotinai pripažįstamam suvokimui, kas yra viešoji tvarka ir rimtis.

Kaip nurodyta V. B. pareiškime, triukšmą 2024 m. rugpjūčio 8 d. 13 val. R. V. triukšmavo (garsiai klausėsi muzikos, leidžiamos iš garsinio aparato) savo sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktų analize ir suformuota teismų praktika, privačios nuosavybės teise konkrečiam asmeniui (-ims) priklausantis žemės sklypas sodininkų mėgėjų bendrijoje, nepriskirtinas prie viešųjų vietų, t. y. vietų, kuriose laisvai gali lankytis visi norintys, tokių kaip gatvės, aikštės, parkai, paplūdimiai ir viešasis transportas ir pan. Teismas pripažįsta, kad aplinkinių asmenų ramybę, poilsį ir darbą trikdantis triukšmas gali sklisti ir iš tokių privačių teritorijų, tačiau šiuo atveju, priešingai nuo triukšmavimo išties viešose vietose, įstatymas jau saugo ne tik grojimu, dainavimu ar kitokiu triukšmu nepatenkintų asmenų interesus, bet ir taip pat konstitucines asmens teises savo privačioje nuosavybėje elgtis pagal savo poreikius, todėl ANK 488 straipsnyje nėra numatyta atsakomybė už triukšmo skleidimą šioje teritorijoje nuo 7 iki 19 valandos (dienos metu). Kitos teisės normos, kurioje būtų ribojama fizinių asmenų teisė dienos metu norimu garsu klausytis muzikos ar panašiai triukšmauti savo privačiose valdose, irgi nėra, tai reiškia, kad tokie veiksmai nėra uždrausti įstatymo, todėl nei Institucija, nei teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti asmenį kaltu dėl tokių veiksmų atlikimo.

Nors pareiškėja V. B. ir savo pranešime, ir skunde nurodė, kad R. V., klausydamasi muzikos iš garsinio aparato savo sklype, trukdė pareiškėjos ir jos vyro darbui bei poilsiui ir taip pažeidė viešąją rimtį ir tvarką, vien šio pareiškėjos pateikiamo subjektyvaus vertinimo nepakanka tokiam pažeidimui konstatuoti. Iš bylos duomenų matyti, jog policijos pareigūnai, tirdami šį 2024 m. rugpjūčio 8 d. gautą V. B. pareiškimą, apklausė gretimų sodo sklypų savininkus A. M., V. G. ir G. O., tačiau jie buvo priešingos nuomonės, tvirtino, kad R. V. jiems trukdančio triukšmo nekelia ir jie jokių pretenzijų jai neturi. Daugiau jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių ar paneigiančių pareiškėjos skundo pagrįstumą, byloje nėra, todėl Institucija ir konstatavo, kad jų trūksta ir tai neleidžia konstatuoti pažeidimo padarymo. Šioje vietoje svarbu pažymėti, kad ir teismo vertinimu, prisimenant jau anksčiau išdėstytus argumentus, radijo ar muzikos įrašų klausymasis neviršijančiu proto ribų garsu dienos metu sodų bendrijoje, privačiame sklype, asmenims ir šeimoms poilsiaujant ir dirbant ūkio darbus, atsipalaiduojant ir leistinai linksminantis, vien dėl visiškos tylos pageidaujančių kaimynų pretenzijų negali būti pripažįstamas viešosios tvarkos ir rimties trikdymu; joks Lietuvos Respublikos teisės aktas neapibrėžia, kad viešoji rimtis ir tvarka yra tik visiška tyla ir kad radijo ar muzikos įrašų leidimas per tam skirtus aparatus automatiškai pripažįstami jos pažeidimu; toks vertinimas neišplaukia ir iš visuotinai pripažįstamų visuomenės elgesio normų, pagal kurias muzika laikoma pozityviu, o ne smerktinu dalyku. Kaip nurodyta naujausioje šiuo klausimu formuojančioje teismų praktiką 2022 m. spalio 31 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartyje 2AT-81-594/2022, jei, pavyzdžiui, nakties metu triukšmą skleidžiantis aparatas būtų įjungiamas tikslingai, siekiant trikdyti kaimynų ramybę (poilsį, miegą), šis veiksmas galėtų būti priskiriamas prie kitų triukšmą keliančių veiksmų. Taip ir šiuo atveju – jei būtų nustatyta, kad R. V. leidžia muzikos įrašus, siekdama būtent pakenkti kaimynų (pareiškėjų) darbui ir poilsiui, tokie jos veiksmai galėtų (ir turėtų) būti pripažinti piktybiškais ir kaltais ANK 488 straipsnio prasme. Šiuo atveju byloje nėra nei objektyvių įrodymų ( garso ar vaizdo įrašo), nei pačios R. V. prisipažinimo, kad ji muziką leidžia būtent tokiu tikslu, nei apklaustų kaimynų patvirtinimo, kad jie irgi suvokia jos veiksmus kaip pažeidžiančius visuotinai priimtas elgesio normas ir jų laikymusi grindžiamą viešąją tvarką; galiausiai net pati pareiškėja nenurodė, kad R. V. būtų leidusi muzikos įrašus vien tam, kad pakenktų pareiškėjai, todėl skundžiamame nutarime teisingai ir konstatuota, kad visų būtinųjų nusižengimo požymių nėra nustatyta. Tai, kad nutarime ir atsiliepime į skundą išdėstytas įvykio aplinkybių vertinimas nesutampa su pačios pareiškėjos pozicija ir jos subjektyviu aplinkybių vertinimu, nedaro priimto nutarimo nepagrįstu ir neteisėtu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjos skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką, sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24251921961) yra teisingas ir priimtas teisėtai, todėl naikinti nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistu, o V. B. skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

V. B. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: 24251921961) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė