Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Irmantei Batakienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei D. V., trečiajam asmeniui A. P., išvadą teikiančiai institucijai Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Tretysis asmuo A. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, kadangi jis tikrai yra atsakovei gimusio vaiko tėvas. Po vaiko gimimo jis važiavo į civilinės metrikacijos skyrių, kad dokumentuose būtų įrašytas vaiko tėvu, tačiau skyriuje jam buvo pasakyta, kad D. V. yra susituokusi su ieškovu ir gimimo liudijime jis vaiko tėvu negali būti įrašytas.

Institucijos, teikiančios išvadą atstovė Irmantė Batakienė teismo posėdžio metu nurodė, neprieštarauja, jog būtų nuginčyta tėvystė, tarp šalių ginčo dėl to nėra. Paaiškino, kad išklausius šalių paaiškinimus galima daryti išvadą, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, o tikrasis vaiko tėvas yra tretysis asmuo A. P. .

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 72 nepilnamečio vaiko M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. V., mama – D. V.. D. V. ir A. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. Šalių santuoka nėra nutraukta.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 str. 1 d. nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės.

Kartu pabrėžtina, kad kasacinis teismas laikosi pozicijos, jog tokio pobūdžio ginčai yra pirmiausiai susiję ne su asmens, įrašyto vaiko tėvu, siekiu nuginčyti tėvystės faktą, o su vaiko teise žinoti savo kilmę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų; būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007).

Šioje byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko M. V. ir ieškovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai, nei materialinio išlaikymo ryšiai. Kaip nurodė pats ieškovas, atsakovė, vaikas ieškovo nepažįsta. Byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdžio metu vieningai patvirtino, kad vaiko tėvas yra tretysis asmuo A. P., tėvo ir sūnaus santykiai yra susiklostę būtent tarp vaiko ir trečiojo asmens, kuris nuo pat gimimo vaiką augina ir juo rūpinasi ir sutinka būti gimimo įraše įrašytas vaiko tėvu. Savo tėvystę tretysis asmuo norėjo patvirtinti jau vaikui gimus, tačiau atsakovė nebuvo nutraukusi santuokos su ieškovu. Taigi atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaudamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu, teismas daro išvadą, kad šioje byloje tėvystės nuginčijimo instituto netaikymas neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Be to, nagrinėjamu atveju tikroji vaiko kilmė yra nustatyta, tretysis asmuo A. P. yra tikrasis vaiko tėvas, kuris teismo posėdžio metu patvirtino, kad vaiko gimimo liudijime jis turi būti įrašytas vaiko tėvu.

Kadangi atsakovė pripažįsta ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, neprieštarauja ieškinio patenkinimui, yra pagrindas pripažinti, kad A. V. nėra M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. V. sūnus (CPK 185 str., CK 3.150 str.). (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. 72 įrašyti duomenys apie M. V., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvą yra neteisingi, todėl panaikintini (CK 3.152 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo atstovė prašė priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas valstybei. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovui byloje yra teikiama valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba (100 procentų). Iš teismui pateiktos pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje sudaro 162,12 Eur.

Atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, o bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suteiktos ieškovui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, teismas, įvertindamas bylos sudėtingumą ir trukmę, suteiktos teisinės pagalbos apimtį, teisės aktų rekomendacijas dėl atstovavimo išlaidų dydžio, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Tokiu būdu, atsakovei sutinkant su ieškinio reikalavimais, pateikus laiku atsiliepimą bei nevilkinant bylos, t. y. esant rūpestingai ir nuosekliai, darytina išvada, kad yra pagrindas atsakovę atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš atsakovės valstybei nepriteisiamos (CK 1.5 straipsnis, CPK 96, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.150 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 392, 399 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad ieškovas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nėra A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. 72 dalį, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šio sprendimo kopiją išsiųsti Plungės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės išregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.