- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-281-1054/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00473-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Kandratavičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- K. T., M. J.
Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėja Giedrė Kandratavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pareiškimą dėl tėvo valdžios apribojimo būdo pakeitimo, suinteresuoti asmenys K. T., M. J..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo pakeisti 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1579-1054/2019 dalyje dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią K. T. jo dukros A. T. atžvilgiu. Nurodo, kad per laikotarpį, kai K. T. laikinai buvo apribota tėvo valdžia, K. T. nedėjo pastangų savo gyvenime ką nors keisti, kad pats galėtų rūpintis vaiku, prižiūrėti jį. Tvirtina, kad galimybių pats auginti dukrą neturi, jam nepavyktų suderinti vaiko priežiūros su darbu. Paskutiniu laikotarpiu yra nutrūkęs bendravimas su vaiku.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys K. T. ir M. J. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nepateikė (teismo procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkinamas.
Teismas, priimdamas sprendimą, vadovaujasi Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, kurioje nurodoma, kad taikant bet kokias priemones, susijusias su vaiku (teisines ar neteisines), jos taikomos pirmiausiai vertinant vaiko interesus. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą, sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvus dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytina kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Tėvų valdžios apribojimui pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo prigimtinės pareigos pilnavertiškai rūpintis vaikais.
Bylos duomenimis nustatyta, kad vaiko A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime tėvu nurodytas K. T.. Vaiko tėvo K. T. tėvo valdžia vaikui 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimu buvo apribota laikinai. Vaikui A. T. nustatyta nuolatinė globa, jos globėja ir turto administratore paskirta M. J.. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su M. J. jos gyvenamojoje vietoje. Iš K. T. priteistas išlaikymas vaikui A. T. kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 220,00 Eur nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Iš 2020 m. lapkričio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl K. T. matyti, kad jis neturi galimybių auginti dukrą, į Lietuvą grįžti neplanuoja, gyvena vienas, šeimos nėra sukūręs, jam vienam būtų sudėtinga auginti vaiką, būtų sunku suderinti vaiko priežiūrą su darbu. Jis patikino, kad dukra pasirūpinti negali ir sutinka, kad jo, kaip tėvo, valdžia vaiko atžvilgiu būtų apribota neterminuotai.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad apribojus laikinai tėvo K. T. valdžią jo vaiko atžvilgiu ir nustačius vaiko gyvenamąją vietą su M. J., tėvo K. T. požiūris į vaiko auginimą ir tėvo teises bei pareigas išliko nepasikeitęs, jis nesiėmė priemonių įgyvendinti tėvo valdžią, nedėjo pakankamų pastangų susigrąžinti vaiką, pastaruoju metu bendravimas su vaiku nutrūko. Suinteresuotas asmuo K. T. nėra sudaręs tinkamų sąlygų savo vaikui saugiai augti ir vystytis jo šeimoje. Teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais duomenimis, kadangi byloje priešingų duomenų nepateikta.
Esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, jog suinteresuotas asmuo K. T. pakankamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, savo tėvo pareigas vykdo netinkamai. Netgi laikinai apribojus tėvo valdžią vaiko atžvilgiu, suinteresuoto asmens gyvenimo būdas, požiūris į šeimą, vaiko auginimą bei auklėjimą nepasikeitė, jis nesiekė susigrąžinti savo vaiko (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalis, CK 3.192 straipsnis). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad suinteresuotas asmuo K. T. negali užtikrinti gyvenimo sąlygų, būtinų nepilnamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi tik dėl savo paties kaltės.
CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reikalaujantis sprendžiant šeimos klausimus, susijusius su vaikų teisėmis, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus konstatuotina, jog K. T. nevykdo jam įstatymu nustatytų tėvo pareigų, ir nėra pagrindo tikėtis, kad padėtis ateityje pasikeis, nes iki šiol jokių konkrečių veiksmų, siekiant susigrąžinti vaiką, K. T. nesiėmė. Jis nusišalino nuo vaiko priežiūros, nesuvokia tėvų valdžios turinio, teisės ir pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametį vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 1 punktas), todėl pareiškėjos reikalavimas pakeisti 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo dalį dėl laikino tėvo valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti K. T. tėvo valdžią, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Kita 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Suinteresuotam asmeniui K. T. išaiškintina, jog jo asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymu, sustabdomos, kad neterminuotai apribojus tėvo valdžią, tėvai netenka asmeninių teisių: gyventi su vaiku, dalyvauti jo auklėjime, iš dalies bendrauti su vaiku ir panašiai, bet tėvams išlieka teisė matytis su vaiku, taip pat išlieka pareiga išlaikyti šį vaiką. Apribojus tėvo valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad vaiko tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams, taip pat jei vaikas dar neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 6 dalis). Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 406 straipsniu, 408 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1579-1054/2019 dalį dėl laikino tėvų valdžios apribojimo ir neterminuotai apriboti tėvo K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečio vaiko A. T., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Kitą 2019 m. liepos 19 d. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1579-1054/2019 dalį palikti nepakeistą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus.