Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams D. T., K. T., A. P., trečiajam asmeniui M. J., dėl tėvų valdžios apribojimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikams priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvų valdžios ribojimo

Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, taip pat tėvų teisių, nustatytų CK 3.161 straipsnio 3 dalyje, įgyvendinimo ribojimo, turi būti analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Tėvų pareigų atlikimo veiksmai vertintini atsižvelgiant į CK 3.155 straipsnyje nustatytą tėvų valdžios turinį ir tada spręstina dėl atitinkamos įstatyme nustatytos vaiko teisių apsaugos priemonės taikymo. Esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė. Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje pareikštas reikalavimas apriboti tėvų valdžią, turi nustatyti ir įvertinti faktines aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant dėl tėvų atliktų (neatliktų) veiksmų, įgyvendinant tėvų valdžią, priešingumo vaiko interesams, tarp jų – galbūt pažeidžiamus vaiko interesus bei pažeidimų pobūdį ir, remdamasis nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visuma bei atsižvelgdamas į įrodinėjimo civiliniame procese specifiką, spręsti, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti vieną iš tėvų valdžios ribojimo priemonių, ar ne.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė D. T. kartu su atsakovu K. T. turi nepilnametę dukrą A. T., gimusią (duomenys neskelbtini), ir kartu su atsakovu A. P. turi nepilnametę dukrą G. P., gimusią 2010 m. kovo 8 d. Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-76-646/2011 vaiko G. P. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina D. T..

Iš byloje esančios informacijos matyti, kad 2014 m. balandžio 26 d. atsakovė D. T. (M.) susituokė su atsakovu K. T.. Nuo 2015 m. vasario atsakovų D. T. ir K. T. šeimoje būdavo girtaujama, vaikai A. ir G. nebuvo tinkamai prižiūrimi, atsakovams trūko socialinių įgūdžių auklėjant ir prižiūrint vaikus, šeima 2015 m. rugpjūčio 10 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 501 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. 2015 m. gruodžio 17 d. tėvams su vaikais išvykus gyventi į Švediją, šeima buvo išraukta iš minėtos apskaitos. 2018 m. balandžio mėnesį atsakovė D. T. su vaikais G. ir A. sugrįžo į Lietuvą, tačiau neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, 2018 m. balandžio 26 d. mažametės G. P. ir A. T. buvo rastos be mamos D. T. socialinės rizikos šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, vaikai buvo paimti iš nesaugios aplinkos ir perduoti budinčiai globotojai. 2018 m. balandžio 30 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-371 nuo 2018 m. balandžio 26 d. vaikams G. P. ir A. T. nustatyta laikinoji globa. Atsakovas K. T. liko gyventi ir šiuo metu gyvena Švedijoje.

Iš bylos duomenų ir šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovė D. T., būdama A. ir G. mama, paėmus dukras iš jos ir apgyvendinus jas pas globėją, nepakankamai rūpinosi vaikais ir dėjo nepakankamas pastangas, kad vaikus susigrąžintų – vaikų mama neturi pastovios gyvenamosios vietos, kurioje būtų tinkamos sąlygos dviem mažametėms dukroms gyventi, augti ir visapusiškai vystytis, atsakovė dažnai keičia gyvenamąją vietą, kaip nurodė teismo posėdyje, šiuo metu ji gyvena nameliuose, ten kur dirba. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino, kad būna, jog vartoja alkoholį. Iš 2019 m. kovo 12 d. Palangos miesto socialinių paslaugų centro rašto Nr. V4-125 matyti, kad nuo 2018 m. sausio 10 d. atsakovei D. T. yra paskirta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, tačiau atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju, nesudaro sąlygų efektyviam socialinės pagalbos šeimai organizavimui bei teikimui, pagalbos plane numatyti įsipareigojimai iki šiol nevykdomi. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų 2018 m. gegužės 8 d. išrašas patvirtina, kad atsakovė D. T. Švedijoje 2016 m. rugsėjo 28 d. yra pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką – vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, jai paskirta 2 mėn. laisvės atėmimo bausmė. Laikinoji globėja M. J. (su ja A. ir G. gyvena nuo 2018 m. birželio 28 d.) teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikų mama dažnai aplanko dukras.

Bylos rašytiniai duomenys, ieškovo atstovo ir paties atsakovo K. T. bylos nagrinėjimo teisme metu pateikti paaiškinimai, byloje apklaustos liudytojos parodymai patvirtina, kad atsakovas K. T. šiuo metu gyvena Švedijoje ir neturi galimybių pats savarankiškai auginti savo dukrą Lietuvoje, jo gyvenimo sąlygos nėra žinomos, nustačius dukrai A. laikiną globą, atsakovas nedėjo pakankamai pastangų ją susigrąžinti ir pats auginti, yra nusišalinęs nuo vaiko priežiūros. Laikinoji globėja parodė, kad atsakovas domisi savo dukra A., skambina dukrai telefonu, „skype“ programos pagalba.

Iš byloje esančios informacijos matyti, kad atsakovas A. P. yra tolimųjų reisų vairuotojas, dažnai išvyksta į komandiruotes užsienyje, todėl, kaip pats pripažįsta atsiliepime, neturi galimybės pats pasirūpinti dukra G. Atsakovas yra sukūręs šeimą, joje augina du nepilnamečius vaikus, tačiau šiuo metu nededa pakankamai pastangų, kad dukra G. augtų jo šeimoje. Pažymėtina tai, jog laikinoji globėja M. J., su kuria atsakovo dukra G. gyvena nuo 2018 m. birželio 28 d., teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovas A. P. per laikotarpį, kai mergaitės yra pas ją, dukrą G. aplankė 3 kartus, skambina dukrai ir telefonu, ir „skype“ programos pagalba, išlaikymo vaikui iš pradžių neteikė, dabar jau 3 mėnesiai teikia išlaikymą kas mėnesį, sumokėjo išlaikymo įsiskolinimą.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Laikinoji globa A. ir G. nustatyta daugiau kaip metus laiko, per šį visą laikotarpį nė vienas iš tėvų realiai nedėjo pastangų pasirūpinti dukromis. Rūpestis vaiku negali apsiriboti deklaratyviais atsakovų pareiškimais ir pažadais, tačiau tik tokias pastangas esamuoju momentu galima konstatuoti. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovai D. T., K. T. ir A. P. negali užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams gyvenimo sąlygų, būtinų vaikų fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir tik dėl savo pačių asmeninių priežasčių bei kaltės. Atsakovai nesirūpina savo nepilnamečių vaikų auklėjimu, priežiūra, ugdymu, situacija nesikeičia ilgą laiką, atsakovai vengia atlikti savo pareigas auklėti savo vaikus, tai yra pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą.

Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė (CPK 49 straipsnis), todėl įstatymų leidėjas šeimos bylą nagrinėjančiam teismui suteikia galimybę veikti aktyviai. Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis).

Pažymėtina, jog neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismas iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, atsižvelgdamas į tai, kad pastebėti teigiami veiksniai atsakovės D. T. atžvilgiu (atsakovė įsidarbino, vaikus lanko ir jais domisi), atsakovas K. T., nors ir pripažįsta, kad šiuo metu neturi galimybių pats savarankiškai auginti savo dukrą A., tačiau domisi dukra, jai skambina, atsakovas A. P. taip pat pripažįsta, kad neturi galimybių pats auginti dukrą G. dėl asmeninių priežasčių, tačiau taip pat domisi dukra, jai skambina ir teikia išlaikymą, padengė išlaikymo įsiskolinimą, todėl šiuo atveju sprendžia, kad esama padėtis gali pasikeisti, vaikų ryšys su tėvais šiuo metu dar nėra nutrūkęs. Teismas sprendžia, kad atsakovams dar turi būti suteikta galimybė įvertinti savo gyvenimo būdą ir sukurti vaikams saugią aplinką, todėl tėvų valdžia atsakovams į jų vaikus apribotina laikinai (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, jog apribojus tėvų valdžią laikinai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo, vaiko globėjo (rūpintojo) paskyrimo A. T. ir G. P..

Kol bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo, vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su laikinąja globėja M. J., kuri iki minėto momento skirtina ir vaikų lėšų administratore (CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Dėl išlaikymo

CK 3.192 str. 1 d. nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir atskyrus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis), išlaikymas išieškomas globėjui. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Priteisiant iš tėvų lėšas vaikų išlaikymui, atkreiptinas dėmesys į tai, kad tėvų pareigos išlaikyti savo vaiką nevykdymas negali būti grindžiamas tokiais atsakovų argumentais, kaip bedarbystė, lėšų neturėjimas, lėšų stygius ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. birželio 23 d. nutarime Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus“ pažymima, kad neatsižvelgiant į tai, kad atsakovai yra bedarbiai ir neturi nekilnojamojo turto, išlaikymo dydis turi būti nustatomas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus. Nutarime konstatuojama, kad nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7, 8, 11-14 straipsniai).

Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu iš atsakovo A. P. dukrai G. priteistas išlaikymas po 87 Eur (300 Lt), ieškovas prašo padidinti išlaikymą iki 220 Eur. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsakovas po minėto Skuodo rajono apylinkės teismo sprendimo yra susilaukęs dar vienos dukros (2017 m. liepos 17 d. gimimo įrašo Nr. 303 duomenimis), turi dar vieną išlaikomą nepilnametę dukrą E. P. ((duomenys neskelbtini). gimimo liudijimo duomenimis), iš atsakovo pateiktos 2019 m. balandžio 16 d. pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad atsakovas turi pajamas iš darbo užmokesčio, kurios vidutiniškai sudaro apie 1706 Eur per mėnesį, tačiau atsakovas atsiliepime paaiškino, kad gaunamos pajamos ne visada yra tolygios, būna laikotarpių, kai pajamų atsakovas negauna. Iš Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimo matyti, kad atsakovas A. P. kitai dukrai E. teikė 300 Lt (87 Eur) išlaikymą, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dukrai šiuo metu teikia didesnį išlaikymą. Atsakovas atsiliepimu sutinka teikti vaikui 110 Eur išlaikymą. Pažymėtina, jog 2011 metais atsakovo dukrai buvo vieneri metukai, bylos nagrinėjimo teisme metu jai yra 9 metai, ji jau lanko mokyklą. Teismo vertinimu, per aštuonerių metų laikotarpį vaiko poreikiai išaugo, kadangi vaikui augant, jie didėja, ir priteistos 87 Eur (300 Lt) sumos nebepakanka būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti. Aplinkybės, kad ši suma yra pakankama atsakovas neįrodinėjo, įrodinėjo, kad teikti didesnį išlaikymą vaikui neturi lėšų, tačiau pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis nepakankamomis pajamomis. Taip pat tai, kad, esant tam tikroms aplinkybėms tėvas (motina) negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni. Be to, per aštuonerius metus šalyje pasikeitė ekonominė padėtis, prekių ir paslaugų kainos išaugo. Įvertinus tokias faktorius, kaip vaiko amžiaus didėjimas, kainų augimas ir šalies ekonominė padėtis, teismas sprendžia, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikiai didėjo ir ateityje tik didės. Išlaikymas vaikams priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaikų poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaikų ateitį. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus apie gaunamas pajamas iš darbo užmokesčio (apie 1706 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius), įvertindamas ir atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jo gaunamos pajamos ne visada yra tolygios, įvertindamas vaiko poreikius, šalies ekonominės padėties pokyčius, sprendžia, kad atsakovas objektyviai pajėgus teikti dukrai didesnio, nei 110 Eur dydžio, išlaikymą, todėl priteisia iš atsakovo dukrai G. P. 150 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės.

Atsakovė D. T. teismui rašytinių įrodymų dėl gaunamų pajamų neteikė, tačiau teismo posėdžio metu nurodė, kad gauna 500 Eur į rankas darbo užmokestį, atsakovė sutiko savo dukroms A. ir G. teikti 150 Eur bendrai abiem dukroms (po 75 Eur kiekvienai) per mėnesį išlaikymą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė D. T. yra jauna, darbinga moteris, byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų sveikatos problemų, teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, jog yra sveika. Daugiau išlaikytinių, kuriuos turėtų išlaikyti, atsakovė neturi. Duomenų, kad atsakovė turėtų jai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto byloje nėra. Pažymėtina, jog sunki materialinė padėtis negali sąlygoti nusišalinimo nuo pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus vykdymo. Atsakovės neatsakingas elgesys negali būti pagrindas atleisti ją nuo būtino jos vaikų poreikiams išlaikymo teikimo. Būdama rūpestinga mama, atsakovė turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir požiūrį bei imtis visų jai prieinamų priemonių susirasti darbą, suteikiantį galimybę jai gauti pajamas, pakankamas savo dukroms išlaikyti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, atsakovės galimybę konkuruoti darbo rinkoje ir gauti pajamas, ieškovo prašomas išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 110 Eur kiekvienam vaikui yra protingas ir priteistinas iš atsakovės.

Atsakovas K. T. teismo posėdžio metu sutiko teikti dukrai A. ieškovo prašomo dydžio (220 Eur) išlaikymą ir teigė, jog išlaikymą dukrai teikti galės, atsakovas gyvena ir dirba Švedijoje, nėra duomenų, kad atsakovas turėtų dar kitų išlaikytinių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 220 Eur priteistinas iš atsakovo.

Pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, sprendžia, kad iš atsakovų aukščiau nurodytų dydžių išlaikymas priteistinas jų nepilnamečiams vaikams nuo ieškinio teisme pareiškimo dienos, t. y. nuo 2019 m. balandžio 8 d. (CK 3.192, 3.196 straipsnis, 3.200 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio l dalis).

Už ieškinio reikalavimus mokėtinas 379 Eur žyminis mokestis (154 Eur ((220 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 59 Eur) + (220 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 59 Eur) + (133 Eur × 12 × 3 % × 75 % = 36 Eur) = 154 Eur)) už reikalavimus priteisti išlaikymą, už reikalavimą apriboti motinos valdžią – 75 Eur, už reikalavimą apriboti dviejų tėvų valdžią – 150 Eur, reikalavimas dėl vaikų turto administravimo nustatymo yra išvestinis iš reikalavimo apriboti tėvų valdžią, todėl žyminiu mokesčiu neapmokestinamas). Du reikalavimai patenkinti 100 % (žyminis mokestis už patenkintus reikalavimus sudaro 150 Eur), vienas reikalavimas iš dalies 50 % (žyminis mokestis už patenkinto reikalavimo dalį sudaro 37,50 Eur), reikalavimas dėl išlaikymo vaikams priteisimo patenkintas 89 % (žyminis mokestis už patenkinto reikalavimo dalį sudaro 137,06 Eur). Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų D. T., K. T., A. P. į valstybės biudžetą priteistina po 108,19 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Ieškovas yra pareiškęs ieškinį vaikų interesais, tai yra siekdamas apginti viešą interesą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), todėl išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis, 99 straipsnis).

Iš atsakovų lygiomis dalimis taip pat priteistina atitinkama dalis ((85 %) proporcingai patenkintiems reikalavimams) teisme patirtos 9,67 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Skuodo rajono apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), nes jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalies tvarka 2011 m. lapkričio 7 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis) – iš kiekvieno atsakovo po 2,74 Eur.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukros A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Laikinai apriboti D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią dukros G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti vaikų A. T. ir G. P. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su laikinąja globėja M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Paskirti M. J. A. T. ir G. P. turto administratore iki teismo sprendimo dėl jų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. sprendimu nustatytą išlaikymo dydį G. P. ir priteisti iš A. P. išlaikymą dukrai G. P. po 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš D. T. išlaikymą vaikams A. T. ir G. P. po 110 Eur (vienas šimtas dešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš K. T. išlaikymą vaikui A. T. po 220 Eur (du šimtai dvidešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimo dalį dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš D. T., K. T. ir A. P. valstybei po 108,19 Eur (vienas šimtas aštuoni eurai ir devyniolika euro centų) žyminio mokesčio, ir po 2,74 Eur (du eurai ir septyniasdešimt keturi euro centai) dydžio išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant priteistą sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.