Panevėžio apygardos teismo sprendimas, e2A-658-212/2016

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-02
Bylos Nr.: e2A-658-212/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-08-3-06274-2015-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė, Zina Mickevičiūtė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas: E. Ž.
Atsakovas: UAB „Tourex“

Civilinė byla Nr. e2A-658-212/2016Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06274-2015-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.8.8; 2.5.8.9; 2.5.11.1; 3.3.1.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 2 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. Ž. ieškinį atsakovei UAB „Tourex“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės UAB „Tourex“ priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir kt. su tuo susijusių reikalavimų ieškovui E. Ž., trečiajam asmeniui IĮ „G. įmonė „Kaukas“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 2‘848,94 Eur už parduotą prekę nesumokėtos kainos, 14,81 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad atsakovas pilnai neatsiskaito už jam parduotą prekę – Mongolijos Jurtos palapinę ir sumokėjo 2‘848,95 Eur avansą. Likusią 2‘848,94 Eur sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 30 darbo dienų nuo prekės pristatymo dienos. Prekė atsakovui pristatyta 2015 m. gegužės 11 d., tačiau atsakovas, turėjęs likusią prekės kainą sumokėti 2015 m. birželio 26 d., iki šiol neatsiskaitė. Sutarties 6.3 punkto pagrindu už pavėluotą atsiskaitymą atsakovas privalo mokėti 0,01 proc. delspinigių, kurie sudaro 14,81 Eur.

Atsakovas priešieškiniu prašė 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl Mongolijos Jurtos pirkimo-pardavimo tarp UAB „Tourex“ ir E. Ž. nutraukti bei priteisti iš E. Ž. 2‘848,95 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovo nuosavybėn palapinę Mongolijos Jurta. Teigia, kad ieškovas privalėjo atsakovui perduoti daiktą, turintį Mongolijos Jurtos savybes, o ne jos imitaciją. Techninėje specifikacijoje nurodyta palapinės kaina, medžiaga, iš kurios pagaminta palapinės danga, jos išmatavimai, tačiau kitų duomenų, kurie leistų suprasti kokią prekę gauna atsakovas, specifikacijoje nėra. Atsakovas negalėjo žinoti, kad palapinės rėmo konstrukcija neužtikrina palapinės atsparumo šoniniam vėjui. Ieškovas apie tai neinformavo, nepateikė techninės dokumentacijos, montažo instrukcija buvo anglų kalba. Atsakovas laiko, kad ieškovas jam pardavė netinkamos kokybės daiktą, t. y. Mongolijos Jurtos imitaciją ir apie tai neinformavo. Pakilus stipresniam vėjui (11-17 m/s), 2015-07-07 vėjas palapinė sugriuvo, todėl atsakovas įgijo teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Palapinę pagal jos paskirtį naudoti nesaugu. Trečiojo asmens (specializuotos įmonės atstovai), statę palapinę, nurodė, kad palapinės konstrukcija nėra pakankamai tvirta, kad atlaikytų stipresnį vėją ir dėl to palapinė negali būti eksploatuojama lauko sąlygomis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visiškai; nutraukė E. Ž. ir UAB „Tourex“ 2015 m. balandžio 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/04/15-1, kuria buvo parduota surenkama palapinė „Mongolijos jurta“, ir taikė restituciją: priteisė atsakovui iš ieškovo 2‘848,95 Eur atsakovo pagal sutartį sumokėtą kainos dalį, įpareigojo atsakovą, grąžinti ieškovui nurodyta sutartimi įsigytą prekę ieškovo lėšomis. Priteisė atsakovui iš ieškovo 685,47 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nustatė, kad 2015 m. balandžio 15 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/04/15-1, pagal kurią ieškovas (pardavėjas) pardavė atsakovui (pirkėjui) prekę - surenkamą palapinę „Mongolijos jurta“ už 5‘697,89 Eur. Iki 2015 m. gegužės 4 d. atsakovas ieškovui už Prekę sumokėjo 2‘848,95 Eur. Prekė 2015 m. gegužės 11 d. buvo pristatyta atsakovui. Prekę pas atsakovą sumontavo tretysis asmuo. Palapinė buvo eksploatuojama lauko sąlygomis. 2015 m. liepos 7 d. vėjas palapinę apgadino - karkasinės dalys persikreipė, nuo jų nutrūkinėjo tinklas, ištrūkinėjo ir kt. tvirtinimo detalės iš jų tvirtinimo vietų, palapinę toliau eksploatuoti tapo nesaugu. Atsakovas 2015 m. liepos 9 d. dėl to pateikė pretenziją ieškovui. Teismas vertino, jog 11-17 m/s vėjas negali būti pripažįstamas nenugalima jėga, atleidžiančia pardavėją nuo atsakomybės, kadangi tai, atsižvelgiant į Lietuvos klimatą, negali būti laikoma nenumatoma aplinkybe.

Tretysis asmuo patvirtino, kad palapinę jis montavo, laikydamasis visų pardavėjo pateiktoje montavimo instrukcijoje nurodytų reikalavimų. Tačiau, nors juos ir įvykdžius, iš konstrukcinių palapinės ypatybių, ją pastačius, tapo aišku, kad dėl nepakankamo konstrukcijos tvirtumo, palapinė gali būti eksploatuojama tik patalpoje, lauko sąlygomis ją eksploatuoti nesaugu, kadangi ji gali neatlaikyti vėjo ir kritulių poveikio. Pažymėjo, kad tretysis asmuo turi specialių žinių nurodytoje srityje, panašia veikla verčiasi daugiau nei dvidešimt metų. Todėl abejoti trečiojo asmens paaiškinimų apie palapinės konstrukcines savybes teisingumu, teismui nebuvo pagrindo. Ieškovo paaiškinimus apie netinkamą palapinės sumontavimą teismas laikė niekuo nepagrįstais. Ieškovas tik abstrakčiai nurodė, jog palapinė nebuvo tinkamai „inkaruota“, tačiau nenurodė, koks konkrečiai palapinės montavimo instrukcijos (ar techninis reikalavimas) pažeistas ir kaip būtent. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas palapinės nuotraukas darė, jau po palapinės apgadinimo, dalinai ją demontavus, teismas darė išvadą, kad jokie įrodymai nepatvirtina ir ieškovo paaiškinimų apie tai, kad, eksploatuojant palapinę, nebuvo nuleistos palapinės užuolaidos, buvo padaryta daugiau įėjimų nei numatyta instrukcijoje. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog labiau tikėtina yra tai, kad palapinę vėjas apgadino ne dėl jos netinkamo sumontavimo, kaip teigia ieškovas, bet dėl jos per silpnos konstrukcijos apskritai, kaip nurodo tretysis asmuo - iš esmės netinkamos eksploatuoti lauko sąlygomis, o palapinė sumontuota buvo laikantis instrukcijos ir kt. techninių reikalavimų.

Pripažinus, kad palapinė buvo pastatyta ir eksploatuojama, laikantis pardavėjo pateiktos instrukcijos ir kt. techninių reikalavimų, teismas vertino, kad ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės ieškovo argumentai apie palapinės statybos projektą bei statybą leidžiantį dokumentą. Be to, būtent ieškovas privalėjo įrodyti, kad palapinė buvo netinkamai sumontuota, jos pastatymas neatitiko techninių reikalavimų. Šios procesinės pareigos ieškovas neįvykdė.

Nurodė, kad pardavėjo atsakomybei neturi įtakos ir parduotos palapinės montavimo instrukcijoje esanti pastaba apie galimybę pirkėjui įsigyti papildomą tvirtinimo įrangą (diržus, inkarus) palapinės sutvirtinimui. Jei nurodyta įranga buvo būtina, kad palapinė galėtų būti saugiai eksploatuojama lauko sąlygomis, ji turėjo būti parduota kartu su palapine, kaip neatskiriama jos dalis, o instrukcijoje aptartas šios įrangos montavimas. Nes pagal Sutartį atsakovas įsigijo būtent palapinę kaip vieną objektą (o ne atskirą jos dalį ar tik tam tikras jos dalis), ir būtent pardavėjas garantuoja prekės kokybę, privalo užtikrinti, kad ją būtų galima naudoti tam, kam ji paprastai naudojama, pagal įprastinę paskirtį. Kadangi instrukcijoje nurodyta papildoma tvirtinimo įranga nebuvo parduota kartu su palapine (neįėjo į jos surenkamas dalis), vadinasi pardavėjas garantavo, kad įprastinėmis sąlygomis palapinę saugu eksploatuoti ir be nurodytos papildomos įrangos, t. y. tokios komplektacijos, kurios ji ir buvo parduota.

Atsakovui parduota palapinė neatitinka kokybės reikalavimų, nes neturi tų savybių (pakankamo konstrukcijos tvirtumo), kurių atsakovas galėjo protingai tikėtis ir tai yra esminis Sutarties pažeidimas. Todėl pirkėjas įgijo teisę atsisakyti sutarties bei reikalauti grąžinti jo sumokėtą kainą. Teismas sutartį nutraukė bei taikė restituciją.

Teismas nesutiko su ieškovo argumentais apie senaties termino atsakovo reikalavimams suėjimą. Įstatyme ar Sutartyje nėra nustatytas prekės tinkamumo naudoti ar kokybės garantijos terminas, vadinasi reikalavimus dėl prekės trūkumų atsakovas gali pareikšti per dvejus metus nuo prekės perdavimo jam dienos. Pirkėjui prekė perduota 2015-05-11, prekės trūkumai pirkėjui akivaizdūs tapo 2015-07-07, pretenziją dėl jų pardavėjui jis pateikė 2015-07-09, reikalavimus teisme pareiškė 2015-10-01. Todėl jokių terminų savo teisėms ginti teismine tvarka atsakovas praleidęs nėra.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti, o atsakovo priešieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Mano, jog teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, todėl padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė materialinės bei procesines teisės normas. Teismas nurodė, kad parduota prekė turėjo trūkumų, kurie buvo iki jos perdavimo pirkėjui. Tačiau kokie konkrečiai buvo trūkumai ir kokie byloje esantys įrodymai patvirtina tų trūkumų egzistavimą iki perduodant palapinę atsakovui, teismas nenurodė. Darydamas prielaidas dėl neva netinkamos daikto kokybės, teismas iš esmės vadovavosi tik trečiojo asmens atstovo V. G. deklaratyviais paaiškinimais apie tai, kad palapinės konstrukcija yra silpna, reikalinga papildoma tvirtinimo įranga, o palapinė netinkama eksploatuoti lauko sąlygomis.

Žemesnės instancijos teismas

V. G., duodamas paaiškinimus, patvirtino, kad tokią palapinę statė pirmą kartą, be to negalėjo konkrečiai atsakyti į teismo užduotus klausimus ir dėl tam tikrų aplinkybių išreiškė tik spėjimus, o nurodydamas palapinės savybes, kalbėjo apie stiklus, kurių ginčo palapinė net neturėjo. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šio asmens paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, teisingumo. Be to, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad palapinę statė bei montavo būtent trečiasis asmuo – G. įmonė „Kaukas“.

Teismas visiškai nevertino pačios sutarties nuostatų, šalių elgesio sudarant sutartį bei ją vykdant, ieškovo paaiškinimų, liudytojo R. G. paaiškinimų bei kitų byloje surinktų įrodymų. Ieškovas tinkamai įvykdė savo pareigą ir atskleidė visą būtiną informaciją apie palapinę, bei nurodė, kas turi būti atliekama, kad prekė būtų eksploatuojama saugiai. Tai paneigia teismo padarytą išvadą, jog pardavėjas garantavo, kad palapinę saugu eksploatuoti ir be nurodytos papildomos tvirtinimo įrangos.

Pažymėjo, kad sprendžiant pardavėjo atsakomybės klausimą, pardavėjas atsako tik už tokią daikto kokybę, kurią aptarė, ieškovas negarantavo, kad palapinę saugu eksploatuoti be papildomos tvirtinimo įrangos, o kaip tik rekomendavo tokią įrangą įsigyti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas detaliai paaiškino, kad palapinės stabilumui įtakos turėjo tai, kad ji buvo pastatyta ant nelygaus paviršiaus. Iš foto nuotraukų matyti, kad dalis konstrukcijos rėmėsi į duobę, nors instrukcijoje nurodyta, kad palapinė turi būti statoma ant lygaus paviršiaus. Pakilus vėjui nebuvo nuleistos palapinės užuolaidos, ką patvirtino ir liudytojas R. G. teismo posėdžio metu. Be to, buvo padaryta daugiau įėjimų į palapinę, nei kad numatyta instrukcijoje. Ieškovo paaiškinimų neginčijo nei atsakovas, nei trečiasis asmuo. Todėl akivaizdu, kad tam tikri palapinės trūkumai (persikreipusios ar ištrūkinėjusio kelios detalės iš jų tvirtinimo vietų ar nutrūkinėjęs tinklas) atsirado būtent dėl to, kad palapinė nebuvo tinkamai surinkta ir saugiai eksploatuojama. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai negali būti laikomi tais, kurie egzistavo iki prekės perdavimo pirkėjui momento.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas visiškai nepagrįstai nevertino, to, kad atsakovas palapinę eksploatavo daugiau nei du mėnesius ir per šį laikotarpį jokių nusiskundimų dėl kokybės nereiškė ir tik kai ieškovas pradėjo reikalauti atsakovo vykdyti sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, atsakovas pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva nekokybiškos prekės. Kaip nurodė pats atsakovas, palapinę statė ir sutvirtinimus darė specializuota įmonė, todėl, jei specialistai, montuodami palapinę, būtų pastebėję kažkokius trūkumus, atsakovas galėjo pretenzijas reikšti tuo metu, tačiau to nepadarė, kas reiškia, kad jokių prekės trūkumų jos montavimo metu nebuvo. Pats liudytojas R. G. patvirtino, kad asmenys, pastatę palapinę, išrašė PVM sąskaitą – faktūrą ir pasakė, kad palapinę galima eksploatuoti.

Remiantis Sutarties 5.4.4. punktu, atsakovas turėjo teisę grąžinti prekę per 10 kalendorinių dienų, tačiau to nepadarė, kas patvirtina, jog ieškovo atsakovui parduota palapinė buvo kokybiška. Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas 2015-04-28 pateikė ieškovui garantinį raštą, kuriuo įsipareigojo 3‘697,89 Eur sumą ieškovui sumokėti iki 2015-05-04, o 2015-04-29 pateikė kitą garantinį raštą, motyvuodami, kad pirmasis buvo išrašytas neva per klaidą. Tokie atsakovo veiksmai rodo, kad jis jau pasirašydamas sutartį numatė, kad pilnai neatsiskaitys su ieškovu, o tik siekė įtikinti ieškovą greičiau perduoti prekę, o atsiskaitymą už ją kokiu nors būdu nukelti. Todėl atsakovo pasirinktas savo neva tai pažeistų teisių gynimo būdas – sutarties nutraukimas bei reikalavimas grąžinti sumokėtus pinigus yra visiškai neproporcingas ir nepagrįstas.

Teismas nenurodė, kaip ginčo atveju pasireiškė esminis sutarties pažeidimas, kokie palapinės kokybės trūkumai buvo iki perduodant prekę atsakovui. Teismo nurodomi trūkumai yra siejami tik su prekės eksploatavimui reikalingomis priemonėmis. Vien faktas, kad palapinė buvo eksploatuojama kelis mėnesius, patvirtina, kad ji buvo kokybiška ir jokių trūkumų iki perduodant ją atsakovui, nebuvo.

Mano, kad teismo argumentai dėl neva netinkamos prekės kokybės yra pagrįsti tik prielaidomis, o padarytos išvados, siejant palapinės netinkamą kokybę su jos eksploatacijai reikalingomis papildomomis tvirtinimo priemonėmis, yra prieštaringos, t. y. teismas kokybės trūkumus tapatina su palapinės eksploatacijos sąlygomis.

Ieškovas savo prievoles pagal sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, bylos nagrinėjimo metu laikėsi nuoseklios pozicijos, tuo tarpu atsakovas nuo pat pradžių siekė išvengti savo sutartinių įsipareigojimų, klaidino tiek teismą, tiek proceso dalyvius nurodydamas palapinės „trūkumus“, todėl teismo sprendimas bei išvados dėl esminio sutarties pažeidimo, ne tik kad neatitinka įstatymo nuostatų, bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, ypač vertinant dar ir tai, kad teismas atsakovą įpareigojo prekę ieškovui grąžinti paties ieškovo lėšomis, nors net nėra aišku, ar tą palapinę atsakovas dar turi ir jei turi, tai kokios būklės.

Nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo argumentai dėl ieškinio senaties yra nepagrįsti, nes reikalavimus dėl prekės trūkumų atsakovas gali pareikšti per dvejus metus nuo prekės perdavimo jam dienos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino ieškinio senaties terminą su garantiniu terminu. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti taikytinas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Ieškovas prekę atsakovui pristatė 2015 m. gegužės 11 d., todėl būtent tada atsakovas sužinojo ar turėjo sužinoti, kad palapinės konstrukcijos yra galimai nekokybiškos ar silpnos, todėl ieškinio senaties eiga prasidėjo 2015 m. gegužės 11 d., o baigėsi – 2015 m. lapkričio 11 d. Atsakovo priešieškinis Panevėžio miesto apylinkės teisme užregistruotas tik 2015 m. gruodžio 11 d.

Teismas taip pat padarė esminius proceso pažeidimus. Ieškovas ieškinį dokumentinio proceso tvarka teismui pateikė per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau tekste – EPP) 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo suteiktas bylos Nr. e2-7478-828/2015. EPP sistemoje 2015 m. rugpjūčio 28 d. buvo paskelbta, kad byla išnagrinėta, preliminarus sprendimas priimtas. Tačiau 2015 m. rugsėjo 1 d. EPP sistemoje buvo panaikintas įrašas apie tai, kad byla išnagrinėta priimant preliminarų sprendimą ir priimta nutartis, nurodant, kad yra didelė tikimybė, jog tarp šalių kils ginčas, taikant proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus, teismas konstatavo, kad ieškinys negali būti visiškai patenkinamas priimant preliminarų sprendimą, todėl byla perduoda nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.

Apelianto nuomone, būtent teikiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka ir yra įgyvendinamas proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principas, kadangi gavus kitos šalies argumentuotus prieštaravimus, byla iš esmės nagrinėjama teismo posėdžio metu, neskiriant parengiamojo posėdžio ir pan. Pažymi, kad EPP sistemoje nutarties data nurodoma 2015 m. rugpjūčio 31 d., kai sistemoje atsidarius pačią nutartį matyti, kad ji priimta 2015 m. rugsėjo 1 d. Tokie teismo veiksmai, nenurodant atskira nutartimi ar jokia kita forma, dėl kokių priežasčių elektroninėje byloje buvo atliekami esminiai pakeitimai, vertinti kaip esminis proceso normų pažeidimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinio skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

Ieškovas parduodamas prekę sutarties priede nurodė, kad siūloma prekė visiškai atitinka techninėje specifikacijoje nurodytus reikalavimus. Nei sutartyje, nei jos priede ieškovas nenurodė gamintojo, nepateikė gamintojo techninės specifikacijos. Dėl tokio ieškovo elgesio atsakovas buvo klaidinamas dėl perkamos prekės paskirties ir negalėjo aiškiai žinoti ar ši prekė skirta naudojimui lauke, ar patalpoje. Tai, kad prekė buvo naudota, neatleidžia ieškovo nuo pareigos atskleisti gamintoją ir gamintojo gaminiui suteiktą techninę specifikaciją.

Apeliantas teigia, kad prekės priėmimo metu atsakovas jokių pretenzijų dėl jos kokybės nereiškė. Tačiau atsakovas prekės priėmimo metu negalėjo pareikšti pretenzijų, nes gaminio techninės specifikacijos atsakovas nebuvo gavęs, nežinojo prekės gamintojo. Tai, kad atsakovas iki 2015-06-26 su apeliantu pilnai už prekę neatsiskaitė šiai bylai jokios reikšmės neturi. Atsakovas 2015-07-09 nusiuntė ieškovui pretenziją, nes palapinė sugriuvo. Nežiūrint į tai, ieškovas pareikalavo sumokėti likusią kainos dalį už netinkamos kokybės daiktą ir kreipėsi į teismą laikydamas, kad pardavėjui pakanka perduoti daiktą ir visa atsakomybė dėl daikto žuvimo pereina pirkėjui. Nesutinka su tokia ieškovo pozicija, nes galiojančios teisės normos ieškovo ir atsakovo santykių tokiu būdu nereglamentuoja.

Mano, kad nėra pagrindo netikėti V. G. paaiškinimais, o apelianto abejonės dėl jo parodymų nepagrįstos. Apeliantas slėpė palapinės technines savybes, nes jas pateikė tik 2015-05-11 ir jo samprotavimai apie savo pareigos įvykdymą atskleisti visą būtiną informaciją apie palapinę yra tiesiog nesąžiningi. Palapinė buvo tinkamai inkaruota, pastatyta ant lygaus paviršiaus. Taip pat stovėjo pastatų užuovėjoje. Instrukcijoje nebuvo nuorodos, kad užuovėja turi būti iš visų pusių ir net iš viršaus. Jei tokia nuoroda būtų, atsakovas iš karto būtų gražinęs netinkamą prekę.

Apelianto nuoroda į instrukcijos rekomendacijas dėl apsauginių diržų naudojimo negali panaikinti ieškovo atsakomybės dėl netinkamos prekės pardavimo. Ieškovas privalėjo išaiškinti atsakovui palapinės technines savybes, eksploatavimo galimybes, pasiūlyti techninius sprendimus, kad ši palapinė būtų saugiai eksploatuojama. Apeliantas nurodo, jog palapinė buvo netinkamai sumontuota, tačiau jokių dėl to įrodymų nepateikė.

Apeliantas daro nuorodą į sutarties 5.4.4 punktą, tačiau šis punktas negali būti taikomas šiuo atveju, nes numato prekės grąžinimą per 10 dienų, jei prekė buvo pažeista transportuojant arba yra nebeeksploatuojama. Prekės gavimo momentu nesimatė palapinės pažeidimų, detalės nebuvo techniškai pažeistos, palapinė stovėjo ir galėjo būti eksploatuojama. Atsakovas nežinojo palapinės konstrukcinių savybių, todėl iki palapinės griūties fakto negalėjo suprasti, kad palapinė negali būti eksploatuojama, kaip kelianti grėsmę joje esančių žmonių sveikatai ir gyvybei, esant vidutinio stiprumo vėjui. Apelianto prielaida, kad atsakovas galėjo palapine naudotis netinkamai, neparemta jokiais įrodymais. Mano, kad gamintojo techninės specifikacijos slėpimas rodo, kad ieškovas nuslėpė informaciją, kad lauko sąlygomis palapinė negalėjo būti eksploatuojama.

Ieškovas neįrodė, kad palapinė savo konstrukcinėmis savybėmis galėjo atlaikyti vidutinio stiprumo vėją. V. G. paaiškino teisme ko reikia palapinės konstrukcijos stabilumui. Ieškovas apie tai atsakovo neinformavo, todėl nuslėpė esminės reikšmės turinčią techninę informaciją. Ieškovas nurodė, jog rekomendavo įsigyti papildomą palapinės tvirtinimo įrangą. Tačiau tokia rekomendacija nebuvo pateikta kaip atskiras dokumentas, o teoriniai pasamprotavimai montažo instrukcijoje negali būti laikomi pardavėjo rekomendacija. Tai nėra šalių sutartinių santykių dalykas.

Apeliantas keldamas ginčą dėl akivaizdžių dalykų elgiasi nesąžiningai. Nesutinka su apelianto argumentais, kad buvo praleistas senaties terminas, nes senaties terminas nebuvo praleistas. Palapinės sugriuvimo faktas yra tas atskaitos momentas, nuo kurio atsiranda atsakovui reikšti ieškinį. Teismas teisingai taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo padarė esminius procesinių teisės normų pažeidimus. Mano, kad ieškovas piktnaudžiavo ir toliau piktnaudžiauja teise. Ieškovą atstovavo profesionalūs teisininkai. Ieškinį dokumentinio proceso tvarka ieškovas pareiškė žinodamas, kad jo parduota palapinė yra sugriuvusi, šalys reiškia viena kitai pretenzijas. Dėl šių priežasčių prašymas bylą spręsti dokumentiniame procese buvo neleistinas, nes šalių ginčas buvo jau prasidėjęs ir nebuvo galima prašyti bylą spręsti supaprastinto proceso tvarka. Toks prašymas klaidino teismą ir turėtų būti įvertintas pagal CPK 95 str.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo E. Ž. ieškinį patenkinti, atsakovės UAB „Tourex“ priešieškinį atmesti (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas vadovaujantis byloje surinktais ir įvertintais įrodymais, tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visumą, dėl to netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, dėl ko byla buvo išspręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Byloje šalių ginčas kilo iš pirkimo–pardavimo santykių, dėl prekės kokybės tinkamumo.

Ieškovas 2015 m. rugpjūčio 21 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 2‘848,94 Eur skolos, 14,81 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė 2015 m. gruodžio 11 d. pateikė priešieškinį ir prašė 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą dėl Mongolijos Jurtos pirkimo-pardavimo tarp UAB „Tourex“ ir E. Ž. nutraukti bei priteisti iš E. Ž. 2‘848,95 Eur ir bylinėjimosi išlaidas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Ž., veikiantis pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 618121 (Pardavėjas) ir UAB „Tourex“, atstovaujama direktorės E. V. (Pirkėjas) 2015 m. balandžio 15 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2015/04/15-1. Šia sutartimi Pardavėjas įsipareigojo perduoti jam nuosavybės teise priklausančią prekę - Mongolijos jurtos palapinę 12 m. skersmens 2.0 m. šoninės sienos aukštis, pirkėjo nuosavybėn, o Pirkėjas įsipareigojo priimti prekę ir sumokėti už ją nustatytą pinigų sumą (4‘709 Eur + PVM = 5‘697,89 Eur) Sutarties numatytomis sąlygomis ir tvarka (1 t., b. l. 91-94). Sutarties šaly susitarė, kad Pirkėjui sumokėjus avansą, Pardavėjas prekę pristatys per 9 darbo dienas.

Ieškovas 2015 m. balandžio 15 d. pateikė išankstinę sąskaitą apmokėjimui 2‘848,95 Eur sumai. Atsakovė sąskaitą apmokėjo dalimis: 2015 m. balandžio 28 d. sumokėjo 2‘000 Eur ir 2015 m. gegužės 5 d. – 848,95 Eur. Ieškovas prekę atsakovei pristatė ir perdavė 2015 m. gegužės 11 d. (1 t., b. l. 20-21, 36, 90, 133).

Atsakovė 2015 m. liepos 9 d. pateikė ieškovui pretenziją, informuodama, kad palapinė, pakilus vėjui, beveik sugriuvo, kad yra nepatenkinta įsigyto gaminio kokybe, todėl norėtų palapinę grąžinti ir atgauti sumokėtą avansą. Ieškovas su pareikšta pretenzija nesutiko, motyvuodamas tuo, jog už pretenzijoje nurodomus galimus trūkumus jis neatsakingas bei priminė, kad atsakovė pažeidžia sutarties sąlygas, nes vėluoja atsiskaityti (1 t., b. l. 48-51).

Pirkimo – pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės (patikėjimo) teise, o šis – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Įstatymas reglamentuoja, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas neatsako už bet kokį daiktų neatitikimą, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą (CK 6.327 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.333 straipsnis detalizuoja nuostatas dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės.

Pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs. Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.333 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi, pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu šie atsirado prieš perduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų perdavimo.

Pažymėtina, kad pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis).

Bylos šalys prieš sudarydamos 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, dėl perkamos prekės susirašinėjo elektroniniais laiškais. Ieškovas 2015 m. kovo 20 d. pateikė atsakovei palapinių pavyzdžius, kurias tuo metu turėjo sandėliuose, 2015 m. kovo 24 d. laišku informavo, kad: gali pasiūlyti ir padėvėtos jurtos kainą, kad jurta yra surinkta, todėl neišliko pakavimo dėžių. 2015 m. kovo 26 d. laišku persiuntė atsakovei Mongolijos Jurtos kainas, prašė susisiekti, kai bus nuspręsta dėl siūlomų variantų, kad aptarti pirkimo-pardavimo sąlygas (1 t., b. l. 74-83). Ieškovas 2015 m. kovo 26 d. pateikė atsakovei Tiekėjo pasiūlymą Nr. 106. Atsakovė 2015 m. balandžio 14 d. persiuntė savo rekvizitus, nurodydama, jog laukia sutarties. Ieškovas 2015 m. balandžio 15 d. pateikė atsakovei sutartį, išankstinio apmokėjimo sąskaitą ir informavo apie tai, kad sutartyje yra pakeitimų bei apie tai, kad: „...remiantis statybos reglamentais, ši palapinė yra neypatingas statinys. Todėl pagal Lietuvos įstatymus, statant palapinę turi būti paruoštas neypatingo statinio projektas,... kad jis projektų neruošia ir nederina, bet gali pasiūlyti statybos įmones, kurios pagelbės ir padės sutvarkyti visus dokumentus ir leidimus“ (1 t., b. l. 84-90).

Iš aukščiau aptartų faktinių aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad atsakovė, būdama juridiniu asmeniu, kuriam keliami padidinto atidumo reikalavimai, prieš sudarydama 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo pakankamai informacijos apie perkamą prekę, laisva valia pasirinko pigesnę, jau naudotą prekę, turėjo galimybę šią prekę apžiūrėti, nes ji buvo surinkta ir laikoma sandėlyje kaip pavyzdinė, ją visapusiškai įvertinti. Akivaizdu, kad ieškovo siūloma prekė buvo palapinė „Mongolijos jurta“, bet ne Mongolijos Jurta (namas), kurios paskirtis yra visiškai kitokia. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad atsakovė ieškojo įsigyti „viduramžių tipo palapinę“, bet ne namą (1 t., b. l. 74). Ši aplinkybė, įvertinus aukščiau išdėstytus argumentus, o taip pat atsakovės galimybę gauti daugiau informacijos apie perkamą prekę tiek iš ieškovo, tiek iš skelbimų viešoje erdvėje (pvz.: https://www.spec.lt/straipsniai/nacionalinis-namas-tradicinis-mongolu-namas-paskui-seimininka-keliaujantis-bustas, kt.), atsakovei galėjo būti ir buvo žinoma.

CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jeigu nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Nurodyti pirkėjo teisių gynimo būdai yra alternatyvūs, t. y. pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nustatytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintus reikalavimus. Pirkėjo galimybė pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis siejama su daikto trūkumų pobūdžiu, todėl sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių jie atsirado, ar įmanoma juos pašalinti, ar trūkumai esminiai ir pan. (CK 6.217 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra konstatavęs, jog pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo (CK 6.327 straipsnio 2 dalis, 6.333 straipsnio 2 dalis). Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civ. byloje Nr. 3K-3-182/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimtą civ. byloje Nr. 3K-3-530/2010, kt.).

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovo atžvilgiu taikyti CK 6.334 straipsnio 1 dalies nuostatos. Kaip minėta, dėl prekės pirkimo ieškovas teikė atsakovei informaciją elektroniniais laiškais nuo 2015 m. kovo 20 d., siūlė naują ir padėvėtą prekę, atsakovė turėjo galimybę prekę pamatyti, įvertinti, esant būtinybei, pareikalauti iš ieškovo papildomos informacijos ar paaiškinimų ir pan. Šalys pirkimo-pardavimo sutartį sudarė 2015 m. balandžio 15 d., todėl darytina išvada, kad atsakovė įsigijo prekę įvertinusi ir suvokusi visas jos savybes bei kokybę. Ieškovas prekę atsakovei pristatė 2015 m. gegužės 11 d. ir atsakovė jokių pretenzijų dėl gautos prekės kokybės ar neatitikimo pasirinktai prekei, nepareiškė.

Dėl to, kas pasakyta, atsakovės argumentai, kad ieškovas pardavė netinkamą daiktą, kad privalėjo perduoti Mongolijos Jurtą, o ne jos imitaciją, atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Atsakovė patvirtino, kad palapinę montavo trečiasis asmuo G. įmonė „Kaukas“, tačiau sutarties, kurioje būtų numatyti darbų atlikimo terminai, atsakomybės už atliekamus darbus sąlygos ir kt., nepateikė. Taip pat byloje nėra duomenų, kad atsakovė ir palapinę montavęs trečiasis asmuo turėjo paruoštą neypatingo statinio projektą. Atsakovė nurodė, kad ieškovo pateikta palapinės montažo instrukcija, nors ir buvo anglų kalba, buvo aiški ir vertimo nereikalavo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas informavo atsakovę, jog statant palapinę turi būti paruoštas neypatingo statinio projektas, pateikė palapinės montažo instrukciją, atmestini atsakovės argumentai, kad pardavėjas nepateikė montažo schemos, techninių sprendinių kaip palapinę pritvirtinti prie žemės ir pan. Iš montažo instrukcijos matyti, kad: „Palapinės pardavėjas nėra atsakingas už gamtos stichijų sukeltą žalą. Rekomenduojama tinkamai sutvirtinti palapinę, naudojant apsauginius diržus ir inkarus. Tvirtinimo įranga (diržai, inkarai) nėra įtraukti į Mongolijos jurtos kainą ir yra parduodami atskirai, klientus pageidavus. Periodiškai patikrinkite sutvirtinimus, kad įsitikintumėte, jog jie stabilūs“ (1 t., b. l. 163-173, Instrukcijos 2-4 punktai). „Bet kurią palapinę, kuri, nebuvo tinkamai sutvirtinta gali pakelti vėjas. Mes nesame atsakingi už šiuos atvejus. (Instrukcijos 6 punktas). Ši palapinė apsaugo nuo saulės, lietaus, lengvo sniego. Ji nėra sukurta atlaikyti smarkų lietų, vėją ar audras. Konstrukcija nebuvo testuota siekiant patikrinti kokį atlaikytų sniego svorį, vėjo greitį ar lietaus smarkumą (Instrukcijos 7 punktas).

Sutiktina su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog prekė turėjo trūkumų, kurie buvo iki jos perdavimo pirkėjui, trūkumų iš esmės nenurodė. Kolegijos nuomone, teismas be pagrindo nusprendė, kad palapinė buvo pastatyta ir eksploatuojama laikantis Instrukcijos ir kt. techninių reikalavimų, kad ieškovo argumentai apie palapinės statybos projektą, ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės, nes šių argumentų nepatvirtina jokie byloje pateikti įrodymai. Priešingai, palapinę montavęs trečiasis asmuo, pripažino, jog tokią palapinę stato pirmą kartą, kad palapinės konstrukcija silpna ir reikalinga papildoma tvirtinimo įranga. Tačiau atsakovei, kaip buvo teigiama teismo posėdyje, Instrukcija buvo aiški, todėl turėjo būti aiški ir suprantama visa Instrukcijoje nurodyta informacija apie tinkamą palapinės sutvirtinimą ir tam reikalingus papildomus diržus bei inkarus (Instrukcijos 2-4 punktai).

Tai, kad palapinės karkasinės dalys nuo pakilusio vėjo persikreipė ir išsiklaipę nepatvirtina, jog palapinė turėjo trūkumų, nes atsakovė palapinę eksploatavo iki 2015 m. liepos 9 d. ir pretenzijų dėl prekės trūkumų nuo 2015 m. gegužės 11 d. (prekės pristatymo atsakovei diena) iki 2015 m. liepos 9 d. nepareiškė. Pažymėtina, kad šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuri nebuvo ginčijama ir todėl jos sąlygos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dali). Pagal Sutarties 5.4.4. punktą Pirkėjas (atsakovė) turėjo teisę grąžinti prekę per 10 (dešimt) kalendorinių dienų, jei transportuojant prekė buvo ar jos pakuotė buvo pažeista, apgadinta arba neeksploatuojama, techniškai pažeista. Atsakovė šia teise per nustatytą terminą nepasinaudojo, todėl išvada, jog prekė turėjo trūkumų, nepagrįsta.

Kadangi atsakovė reikalauja nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį dėl priežasčių, kurių atsiradimą sąlygojo pačios atsakovės veiksmai ir nerūpestingumas, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas pardavė atsakovei nekokybišką prekę, turinčią esminių trūkumų. Esant tokioms aplinkybėms, taikyti atsakovės pasirinktą kraštutinį teisių gynimo būdą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutartimi neįsipareigojo palapinę sumontuoti, atsakovei apie palapinės sumontavimą suteikė visą turimą informaciją, todėl atsakovė, reikalaudama nutraukti sutartį dėl to, kad jai parduota netinkamos kokybės prekė, kurią, kaip teigia, ji sumontavo tinkamai, turėjo įrodyti, jog palapinę sumontavo pagal ieškovo suteiktas rekomendacijas ir Instrukciją. Kaip nurodyta aukščiau, atsakovė jokių įrodymų apie palapinės montavimo projektą, montavimo eigą, trečiojo asmens, montavusio palapinę, įsipareigojimus, nepateikė.

Ieškovas tinkamai įvykdė pardavėjo pareigas, apie parduodamą prekę atsakovei suteikė visą turimą informaciją, įspėjo, kad prekė yra padėvėta, neturi pakavimo dėžių, nurodė, kad būtina paruošti neypatingo statinio projektą ir kt. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių 2015 m. balandžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas, daro išvadą, kad ieškovas sutartį įvykdė tinkamai, prisiimtus įsipareigojimus įvykdė.

Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad atsakovė priešieškinį pateikė praleidus ieškinio senaties terminą. Ieškiniui dėl parduotų daiktų trūkumų pareikšti CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas šešių mėnesių sutrumpintas ieškinio senaties terminas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prekę atsakovei pristatė 2015 m. gegužės 11 d., todėl atsakovė apie prekės trūkumą, t. y. apie tai, kad jai pristatyta ne Mongolijos Jurta, o, kaip teigia priešieškinyje, Mongolijos Jurtos imitacija, kad palapinės konstrukcijos yra nekokybiškos ir silpnos, sužinojo ar turėjo sužinoti būtent prekės pristatymo dieną. Taigi, ieškinio senaties eiga prasidėjo 2015 m. gegužės 11 d. ir baigėsi 2015 m. lapkričio 11 d. Tuo tarpu priešieškinį atsakovė pareiškė 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą, kas sudaro pagrindą priešieškinį atmesti (1 t., b. l. 98-99).

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė esminius proceso pažeidimus, nes 2015 m. rugpjūčio 28 d. išnagrinėjęs bylą ir priėmęs preliminarų sprendimą, 2015 m. rugsėjo 1 d. jį panaikino ir nutarė bylą nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, nenurodydamas priežasčių, kurių pagrindu elektroninėje byloje atliko esminius pakeitimus.

Siekdama išaiškinti šią aplinkybę bei jos pagrįstumą, teisėjų kolegija iš Nacionalinės teismų administracijos Informacinių technologijų skyriaus išreikalavo duomenis apie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo (toliau - EPP) sistemoje teismo atliktus veiksmus nagrinėjamojoje byloje.

Nacionalinė teismų administracija informavo, kad patikrinusi dokumentų valdymo sistemoje kaupiamus duomenis bei gautus pranešimus el. p. dėžutėse: liteko@teismai.lt, it@teismai.lt, info@teismai.lt, nustatė, jog kreipimosi panaikinti elektroninį parašą elektroniniame dokumente ar popierinio dokumento skaitmeninėje kopijoje Bylos elektroninėje kortelėje 2015 m. rugpjūčio 28-31 dienomis negauta (2 t., b. l. 34). Esant šioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje nebuvo priėmęs preliminaraus sprendimo, galimai įvykis EPP sistemoje buvo įvestas klaidingai. Kolegijos nuomone, ši klaida įtakos ginčijamo sprendimo priėmimui neturėjo.

Apibendrinant pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, o atsakovės priešieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Panaikinus Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą, keičiamos priteistų bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 128 Eur žyminio mokesčio bei 525 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b. l. 6, 25, 40, 181-182, 2 t., b. l. 9). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas, iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos visos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, o taip valstybei - išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 10,80 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 1 t., b. l. 1).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovo E. Ž. ieškinį patenkinti, atsakovės UAB „Tourex“ priešieškinį atmesti.

Priteisti iš UAB „Tourex“, JAK 300137952, 2‘848,94 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 94 euro centus) skolos, 14,81 Eur (keturiolika eurų 81 euro centą) delspinigių, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. rugpjūčio 21 d. (bylos iškėlimo teisme dienos) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 128 Eur (vieną šimtą dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio bei 525 Eur (penkis šimtus dvidešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti E. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 10,80 (dešimt eurų 80 euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, JAK 188659752, surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 5660).

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėZina Mickevičiūtė