- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-08
- Bylos Nr.
- e2S-1854-619/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12658-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Salvador
- Atsakovas
- S. K., T. B.
- Ieškovas
- G. T.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Salvador, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovių S. K. ir T. B. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovėms S. K. ir T. B. dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. T. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš kiekvienos iš atsakovių 5 000 Eur sumokėto avanso ir iš kiekvienos iš atsakovių po 10 000 Eur baudą, taip pat 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovėms priklausantį 30 000 Eur vertės turtą uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitaip apsunkinti.
3. Nurodė, kad grėsmę ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui patvirtina aplinkybės, jog atsakovei S. K. nekilnojamas turtas, dėl kurio sudaryta sutartis, apskritai nepriklauso, ji neturi jokio turto. Atsakovė T. B. yra laisva parduoti savo turtą, kas apsunkintų atsiskaitymą su ieškove, be to viešoje erdvėje randama informacijos apie abejotiną atsakovių atstovės veiklą ir jos atžvilgiu STT pradėtą ikiteisminį tyrimą 2019 metų kovo mėnesį. Ieškinio suma privačiam asmeniui yra labai didelė. Ieškovės vertinimu, šie faktai yra pakankamas pagrindas pripažinti grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui buvimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovės G. T. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Areštavo atsakovei S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 15 000 Eur sumą. Areštavo atsakovei T. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį pas skolininką ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims. Nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovės nekilnojamojo turto, areštavo kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovės atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis. Bendra areštuoto turto vertė turi atitikti 15 000 Eur sumą. Leido atsakovėms šios nutarties pagrindu areštuotu turtu (lėšomis) atsiskaityti su ieškove, mokėti darbo užmokestį, su juo susijusias įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondą, mokesčius ir kitus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybės biudžetus, naudoti banko sąskaitose esančias lėšas būtiniesiems poreikiams tenkinti.
5. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės pozicija, kad yra pagrindas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėjo, jog 15 000 Eur reikalavimas iš kiekvienos iš atsakovių, kaip fizinių asmenų, yra pakankamai didelės apimties. Jau vien ši aplinkybė padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas sprendė, esant tikėtina, kad atsakovės gali imtis priemonių paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitais būdais suvaržyti savo turimą turtą, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
6. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovės reikalavimas kiekvienai iš atsakovių atskirai sudaro po 15 000 Eur ir siekiant užtikrinti interesų pusiausvyrą, pirmosios instancijos teismas areštavo kiekvienos iš atsakovių nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant – pinigines lėšas 15 000 Eur sumai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovės S. K. ir T. B. pateikė atskiruosius skundus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį.
8. Nurodė, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kadangi nesumokėtas žyminis mokestis nei už ieškinį, nei už reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to areštuojamo turto vertė 15 kart viršija ieškinio sumą. Pažymėjo, jog skundžiamą nutartį priėmęs teismas nevertino atsakovų prašyme nurodytų faktinių aplinkybių, dėl to priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Nurodė, kad prie ieškinio ieškovė nepristatė išrašo iš VĮ Registru centras, kuriame užregistruotas pakvitavimas (preliminari sutartis dėl 10 000 Eur avanso) bei nepranešė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvesta byla būtent šiuo klausimu ir ieškovė patraukta į byla kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais, bei yra iškeltas klausimas dėl ieškovės atsakomybės. Pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl ūkio – pastato nuosavybės teisių. LR CK 4.104 ir 4.105 straipsniuose aiškiai nurodytos pasekmės, jeigu asmuo praranda teisę naudotis žemės sklypu. Dėl to šios laikinosios apsaugos priemonės, yra neproporcingos, neatitinka ekonomiškumo principo ir siekiamų teisėtų tikslų, bei varžo atsakovių teises labiau nei reikia šiems tikslams pasiekti. Laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešame registre dėl draudimo perleisti ūkio pastatą, tam tikru atžvilgiu užtikrina, kad apeliantės negalės perleisti ginčo sklypo kitiems asmenims, todėl papildomas draudimas sudaryti sandorius, susijusius pastato naudojimu ir valdymu, laikytinas pertekliniu.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašė jį atmesti.
10. Nurodė, kad priešingai nei teigia apeliantės, žyminis mokestis yra sumokėtas tiek už ieškinį, tiek už laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir pateiktas teismui. Pažymėjo, jog argumentas dėl areštuoto turto vertės yra ne visai suprantamas, atsakovės šio argumento visai nemotyvavo, todėl yra sudėtinga motyvuotai į jį atsikirsti. Teismas areštavo atsakovių turto už 15 000 Eur, kas atitinka ieškinio sumą, todėl šis argumentas neteisingas. Iš atskirojo skundo nėra suprantama kaip taikytos laikinosios priemonės labiau varžo atsakovių teises, nei jų pareigą vykdyti sutartį, o jos nevykdant, prisiimti joje nurodytas sankcijas. Nesuprantamas ir atsakovių argumentas dėl išrašo iš Registrų centro nepristatymo ir ką jis turėtų įrodyti. Byloje pateiktas išrašas ir jame nurodyta, kad sudaryta preliminarioji sutartis su ieškove, kas tik patvirtina ieškinio argumentus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
12. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovių turtas.
13. Apeliantės pateikė į bylą prašymą atidėti bylos nagrinėjimą bei išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo civilinės bylos Nr e2-17785-466/2021 medžiagą. Apeliantės pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo: antstolės D. M. 2021 m. kovo 16 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, skundą pateiktą Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkui dėl dokumentų skaitmenizavimo (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12307-2021-7). Pateiktame prašyme apeliantės dėsto atsikirtimus į ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus.
14. Pažymėtina, jog CPK 323 straipsnis imperatyviai draudžia keisti (papildyti) apeliacinį skundą pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šia imperatyvia nuostata, be kita ko, užtikrinamas šalių procesinis lygiateisiškumas, taip pat proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimas, atsižvelgiant į rašytinę bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese formą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-260-823/2018).
15. CPK 314 straipsniu reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 314 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Jeigu įrodymai, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl išvadų byloje, teismas turi teisę atsisakyti juos priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis civilinė byla Nr. e2-17785-466/2021 yra vedama elektronine forma ir apeliacinės instancijos teismui yra matoma visa byloje esanti medžiaga. Atsižvelgiant į tai, toks apeliančių prašymas atmestinas kaip perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, taip pat į tai, kad teikiami nauji įrodymai, vertinant juos pirmosios instancijos teismo išvadų ir jau byloje esančių įrodymų kontekste, neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo baigčiai, atsakovių kartu su 2021 m. liepos 8 d. prašymais teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.
17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė motyvuodamas tuo, kad ieškinio suma atsakovėms laikytina didele, taip pat sprendė esant tikėtina, kad atsakovės gali imtis priemonių paslėpti, perleisti, įkeisti ar kitais būdais suvaržyti savo turimą turtą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atskiruosiuose skunduose atsakovės nepateikė jokių argumentų, kurios paneigtų minėtas pirmosios instancijos teismo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė įrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas.
19. Atmestini kaip nepagrįsti apeliančių argumentai, jog nutartis turi būti panaikinta tuo pagrindu, jog ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už ieškinį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, jog kartu su ieškiniu ieškovė pateikė teismui reikiamo dydžio žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinančius įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė bylą prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka, todėl žyminis mokestis apskaičiuojamas CPK 80 str. 1 d. 8 p. nustatyta tvarka.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė ieškinį, kuriuo reikalauja 15 000 Eur sumos iš kiekvienos atsakovės, t.y. po 5000 Eur avanso ir po 10 000 Eur baudos. Skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad kiekvienos iš atsakovių turtas areštuojamas neviršijant 15 000 Eur sumos. Taigi, nėra pagrindo sutikti su atskirųjų skundų argumentais, jog skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės viršija ieškinio sumą. Atkreiptinas atsakovių dėmesys, jog tuo atveju jei vykdomo procese antstolis areštavo daugiau atsakovių turto nei nurodyta vykdyti pateiktoje nutartyje, kuria pritaikytas areštas, jos turi teisę skųsti antstolio veiksmus CPK 510 str. nustatyta tvarka.
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui taip pat neturi įtakos ir atskirųjų skundų argumentai, jog ieškovė nepristatė išrašo iš VĮ Registrų centro, kuriame užregistruotas pakvitavimas (preliminari sutartis dėl 10 000 Eur avanso) bei nenurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme yra užvesta byla būtent šiuo klausimu ir ieškovė patraukta į byla kaip tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais. Pažymėtina, jog bylos medžiaga patvirtina, kad VĮ Registrų centro išrašą, kuriame išviešintas preliminariosios sutarties sudarymo faktas ieškovė pateikė kartu su ieškiniu. Tuo tarpu remiantis informacinės sistemos LITEKO duomenimis ieškovės (atsakovės šioje byloje) T. B. ieškinys atsakovams M. K. ir D. Š. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta ieškovė G. T., paliktas nenagrinėtu įsiteisėjusia nutartimi. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog minėtos bylos aplinkybės neturi esmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą šioje byloje, kadangi teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
23. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančias normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos nutarties.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 5 d. nutartį palikti nepakeistą.