Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Laimanto Misiūno, Birutės Valiulienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Viešosios įstaigos „Arvydo švietimo ir mokymo centro“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai “Arvydo švietimo ir mokymo centras” dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė V. S. prašė iš atsakovės priteisti 8 921,37 Eur skolos, 127,92 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove nuo 2019-10-09 iki 2020-11-10 buvo sudariusi neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią V. S. buvo priimta dirbti projektų vadovės pareigoms. Nors jokių pareiginių instrukcijų jos pareigoms nebuvo parengta, faktiškai jos veikla susidėjo iš to, kad pritraukti atsakovei verslo klientų bei fizinių asmenų, kurie pirktų mokymo centro teikiamas mokymo paslaugas (užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, floristikos, masažo ir kt.), taip pat pritraukti klientų ir į kitą mokymo centro direktoriaus A. S. vystomą projektą – www.virtuvesklubas.lt, o vėliau, sudarius su klientais sutartis, rūpintis jų įgyvendinimu. Be fiksuotos darbo užmokesčio dalies, ieškovei buvo mokama ir kintama dalis darbo užmokesčio (darbo sutartyje ji nebuvo aptarta), kuri priklausė nuo pardavimų - buvo mokamas papildomas 10 proc. darbo užmokestis nuo sumos, kuri lieka iš VŠĮ „Arvydo švietimo ir mokymo centras“ pajamų, gautų už klientams V. S. darbo dėka parduotas paslaugas, išminusavus patirtas išlaidas paslaugų suteikimui. V. S. itin atsakingai ir aktyviai vykdant savo darbines funkcijas, VšĮ „Arvydo švietimo ir mokymo centras“ pajamos iš V. S. vykdomos veiklos sparčiai didėjo. Todėl atsakovė 2020 m. vasario mėnesį, aiškindama didėjančiomis mokestinėmis išlaidomis, pasiūlė ieškovei kintamą darbo užmokesčio dalį mokėti ne darbo santykių pagrindu, tačiau pagal individualios veiklos pažymą, kurią turėtų išsiimti V. S.. Ieškovė sutiko, todėl nuo 2020 m. vasario mėnesio minėta kintama darbo užmokesčio dalis pradėta mokėti individualios veiklos pagrindu. Lietuvoje kilus pandemijai, Ieškovė, kaip turinti mažamečių vaikų, pageidavo vis daugiau laiko dirbti nuotoliniu būdu iš namų. Todėl Atsakovas pasiūlė jai nutraukti apskritai darbo santykius, tačiau tęsti tuos pačius darbus, tik juos įforminti ne darbo sutarties pagrindu, bet jau pradėto bendradarbiavimo V. S. individualios veiklos pagrindu. Dėl šios priežasties darbo sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2020-11-10. Po darbo santykių nutraukimo, šalims toliau tęsiant iš esmės tuos pačius tarpusavio santykius, konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis, kurios esmė – tęsti ieškovės iki darbo santykių nutraukimo pritrauktų atsakovei klientų sutarčių įgyvendinimą, taip pat pritraukti ir naujų klientų, o vėliau, atsakovei sudarius su klientais sutartis, ieškovei organizuoti jų įgyvendinimą. Atsakovė, savo ruoštu, įsipareigojo apmokėti paslaugų teikėjai už pirmiau nurodytas paslaugas pagal tokį atlyginimo apskaičiavimo principą: Fiksuotas užmokestis - 200 Eur per mėnesį (plius pagal individualios veiklos pažymą mokėtini mokesčiai) – už ieškovės ir su ja susijusių asmenų Facebook paskyrų („Žinių gausa“, „Žinija“, „Virtuvės klubas“) administravimą; Kintama atlyginimo dalis, kuri lygi 50 proc. nuo sumos, kuri lieka iš atsakovės pajamų, gautų už atsakovės klientams parduotas atsakovės mokymo paslaugas, atėmus atsakovės patirtas išlaidas paslaugų suteikimui. Mokėtiną atlyginimą apskaičiuoja pati atsakovė, atsižvelgdama į ieškovės, kaip paslaugų teikėjos per atitinkamą laikotarpį suteiktas paslaugas ir, suderinusi jo dydį su paslaugų teikėja (gavęs jos pritarimą, kad paskaičiavimai yra teisingi), atlyginimą išmokėdavo.

3. Vadovaudamasi pirmiau minėta šalių sudaryta sutartimi, pati atsakovė ieškovei apskaičiavo ir pateikė suderinimui duomenis apie jai mokėtiną atlygį už suteiktas paslaugas, atsakovės klientų apmokėtas per laikotarpį tarp 2020-12-01 ir 2020-12-31. Bendra ieškovei apskaičiuota mokėtina suma atsakovės buvo nurodyta kaip 10 607,67 Eur. Tačiau atsakovė iš šios sumos vienašališkai nutarė atimti neaišku kokiu pagrindu ir kaip apskaičiuotą sumą – 2 071,67 Eur. Tarp šalių kilus ginčui dėl mokėtinos sumos, atsakovė 2021-01-20 pranešė ieškovei, jog vienašališkai nutraukia šalių sutartinius santykius. Ieškovė reikalauja skolos pagal dvi jos išrašytas sąskaitas - 2021-01-19 sąskaitą-faktūrą Nr. 202101-1 10684,48 Eur sumai ir 2021-02-11 sąskaitą faktūrą Nr. 202102-01 1236,89 Eur sumai, atėmus atsakovės sumokėtus 3 000 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021-03-21 sprendimu ieškinį iš esmės tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 885,90 Eur skolos, 127,63 Eur palūkanų, 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (9 013,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021-04-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 712,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Nurodė, kad šalys neginčija, kad nutraukus su ieškove darbo sutartį, jos sudarė žodinę paslaugų sutartį ir ją vykdė iki 2021-01-20, tačiau ginčas kilo dėl ieškovės įsipareigojimų apimties. Ieškovė savo funkcijas siejo su iki paslaugų sutarties galiojusia darbo sutartimi su atsakove, pastaroji – su 2020-02-13 paslaugų sutartimi, sudaryta su UAB „Žinių gausa“.

6. Iš 2019-10-09 darbo sutarties, ieškovės sudarytos su VšĮ „Arvydo švietimo ir mokymo centras“, nustatė, kad ieškovė priimta dirbti projektų vadove. Jokių detalesnių funkcijų darbo sutartyje nenumatyta. Pagrindinės ieškovės darbinės veiklos tikslas buvo pritraukti atsakovei verslo klientų bei fizinių asmenų, kurie pirktų mokymo centro teikiamas mokymo paslaugas (užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, floristikos, masažo ir kt.), o vėliau, sudarius su klientais sutartis, rūpintis jų įgyvendinimu. Pasibaigus darbo sutarčiai, šalys raštu tarpusavio bendradarbiavimo neįformino, tačiau jį tęsė. Teismas nenustatė jokio ieškovės funkcijas atsakovei individualios veiklos pagrindu apibrėžiančio dokumento. Nors atsakovė teigė, kad turėtų būti remiamasis paslaugų sutartimi, sudaryta su UAB „Žinių gausa“, tačiau tam nėra pagrindo. Pirmiausiai, šios sutarties sudarymą ginčijo ieškovė. Paskyrus ekspertizę, vienareikšmiško atsakymo, ar sutartį pasirašė ieškovė, gauta nebuvo. Ekspertas nurodė, kad nustatyti, ar paslaugų teikimo sutartį su UAB „Žinių gausa“ pasirašė V. S., nėra galimybės dėl parašo paprastumo ir mažo grafinio informuotumo. Kita vertus, net ir nepaneigus ieškovės parašo autentiškumo minėtoje sutartyje, pažymėjo, kad ji, jei ir buvo sudaryta, tai ne su atsakove, o su visai kita įmone. Todėl sieti ieškovės įsipareigojimų apimties atsakovei pagal paslaugų sutartį, sudarytą su UAB „Žinių gausa“, nėra pagrindo. Antra, atsakovė yra juridinis asmuo, kuris jau buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį su ieškove, jau turėjęs patirties švietimo ir mokymo paslaugų teikime, todėl labiau tikėtina, jog, jei būtų susitaręs dėl platesnės paslaugų apimties, tai būtų įforminęs raštu. Byloje nesant rašytinių įrodymų dėl paslaugų apimties ir šalims ją aiškinant skirtingai, teismas labiau tikėtina laikė šalių bendradarbiavimo tęsimą paslaugų teikimo sutarties pagrindu pagal tokias pačias darbų apimties sąlygas, kokios buvo iki tol galiojusioje darbo sutartyje. Aplinkybė, kad paslaugų sutartimi buvo sutarta dėl didesnio užmokesčio ieškovei, šios išvados nepaneigė, nes tam pagrindą sudaro ieškovės įdirbis ir pasikeitusi darbo forma – bendradarbiavimas paslaugų sutarties pagrindu.

7. Teismas nenustatė, kad ieškovė atstovavo UAB „Žinių gausa“ viešuosiuose pirkimuose ar atliko kitas funkcijas pastarosios įmonės vardu ir interesais. Priešingai, teismas nustatė, kad ieškovė, pasibaigus darbo sutarčiai su atsakove, toliau įgyvendino pradėtus projektus, tik už juos prašė kitokio atsiskaitymo (vietoj 10 proc. prašė 50 proc. pajamų, atskaičius išlaidas). Tai patvirtino, pvz. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro pažyma, iš kurios nustatė, kad visu sutarties laikotarpiu 2020-09-09 – 2020-12-08 sveikatos biuras gavo 490 akademinių valandų mokymų, iš kurių 410 val. per 2020 m. lapkritį - gruodį. Taigi, ieškovė tęsė tuos pačius pradėtus projektus, kuriuos vykdė ir darbo sutarties su atsakove pagrindu. Sudarius paslaugų sutartį pasikeitė ieškovei mokėtino mokesčio dydis, bet ne paslaugų apimtis. Nors atsakovė teigė, kad paslaugų sutarties pagrindu ieškovė vykdė iš UAB „Žinių gausa“ perimtus projektus, šio teiginio nepatvirtino jokie byloje esantys įrodymai, t.y. nepateikti jokie UAB „Žinių gausa“ ir atsakovės susitarimai, perdavimo aktai ar kiti dokumentai, kad viena įmonė iš kitos perėmė projektų vykdymą, susitarė dėl jų tęstinumo, atsiskaitymo ir kt. Todėl teismas sprendė, kad į bylą pateiktos užsakovų pažymos patvirtina, jog ieškovė po paslaugų sutarties su atsakove sudarymo tęsė atsakovės vardu vykdytus projektus.

8. Šalių sudarytoje darbo sutartyje buvo numatytas pastovus darbo užmokestis ieškovei. Dėl kintamosios darbo užmokesčio dalies šalys raštu nebuvo susitarusios. Visgi atsižvelgiant į tai, 2021-02-13 ieškovei išduota individualios veiklos pažyma bei kad ieškovė ir po darbo sutarties su atsakove pabaigos tęsė pradėtus projektus, tik jau reikalavo didesnės pajamų dalies ( 50 proc.), kurios atsakovė neginčijo, t.y. nustatytas veikos tęstinumas, leido daryti labiau tikėtiną išvadą, kad nuo 2020-02-13 ieškovei pradėjus vykdyti individualią veiklą, kintama darbo užmokesčio dalis jai buvo mokama, taikant 10 proc. tarifą nuo atsakovės gautų pajamų, atskaičius išlaidas. Pažymėjo, kad ieškovės reikalaujamų 10 proc. už darbą iki paslaugų sutarties sudarymo, gavusi 2021-01-19 sąskaitą, neginčijo ir atsakovė, pati 10 proc. ieškovei mokėtiną pajamų dalį paskaičiavo jos parengtoje lentelėje, o pastarajai išrašytos sąskaitos sudarytos pačios atsakovės parengtos lentelės pagrindu, kurioje nurodytas tiek 10 proc., tiek 50 proc. pajamų tarifas.

9. Pačios atsakovės ieškovei pateiktoje pajamų paskaičiavimo lentelėje nurodyta, kad ieškovei mokėtina 50 proc. dalis už gruodį sudaro 5 719,34 Eur. Atsakovė pati išlaidoms priskyrė 9 377,50 Eur sumą laikrodukams ir 656,30 Eur sumą jų graviravimui, tačiau 2021-11-03 rašytiniuose paaiškinimuose, bylos nagrinėjimo metu jau kėlė abejones dėl mokymams skitų lėšų užskaitymo laikrodukams ir jų graviravimui. Visgi ne tik pačios atsakovės skaičiavimai, bet ir Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro elektroninis susirašinėjimas su ieškove patvirtino laikrodukų ir jų graviravimo užsakymą Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro naudai.

10. Taip pat atsakovė ginčijo ieškovei mokėtiną užmokestį tuo, kad neteisingai paskaičiuotos lektorių pravestos mokymų valandos, teigdama, kad gauna 80 val. neatitikimą. Šiuos atsakovės argumentus paneigė byloje esantys rašytiniai įrodymai. Iš Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro rašto „Dėl tinkamai ir laiku įgyvendintų sutarčių“ matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-09-09 iki 2020-12-08 užsakovui įvykdytos sutarties apimtis - 490 akademinių valandų, tačiau šiai bylai aktualus trumpesnis laikotarpis - lapkričio gruodžio mėnesiai, kurių, kaip matyti iš 2020-11-25 ir 2020-12-09 paslaugų priėmimo – perdavimo aktų, sutarties įvykdymo apimtis – 140 akademinių valandų.

11. Atsakovė ginčijo pagal projektą, kurio užsakovas Kalėjimų departamentas, kaip išlaidas lektorei V. K. nurodytą sumą, teigdama, kad faktiškai šiai lektorei sumokėta 235,32 Eur suma, nes ji pravedė 4 akademines valandas mokymų. Be to, nurodo, kad pateiktas su šia lektore nepasirašytas paslaugų priėmimo aktas, o su šia lektore sudaryto sutartinius santykius pagrindžiančio dokumento apskritai nėra.

12. Teismas neturėjo pagrindo sutikti su aukščiau nurodytais atsakovės argumentais, nes iš 2021-03-15 ieškovės elektroninio laiško su nuoroda į Google dokumentų saugyklą matyti, kad paslaugų sutartis su lektore V. K. buvo pateikta, duomenų, kad lektorė ginčytų mokymų faktą ar apimtį byloje nenustatė, o atsakovės nurodomą akademinių valandų neatitikimą paaiškino tai, jog dalį (16) mokymų valandų ieškovė vedė iki šalių paslaugų sutarties pasirašymo, taigi tik likusi 4 akademinių valandų dalis pravesta 2020-11-26 ir tik už šią dalį ieškovė reikalauja apmokėjimo.

13. Atsakovė ginčijo mokesčio už paslaugas vykdant projektą, kurio užsakovė - Alytaus rajono savivaldybės administracija, paskaičiavimą, teigdama, kad ieškovės pateikti dokumentai dėl patirtų išlaidų neatitinka kitų dokumentų. Nustatė, kad išlaidų nesutapimas atsirado dėl lektorės J. A. išlaidų kurui perkėlimo iš spalio mėnesio į lapkritį. Taigi pačios išlaidų sumos nėra niekur dingusios ar neįtrauktos, tiesiog šalys jas priskyrė skirtingiems mėnesiams.

14. Užmokesčio už paslaugas, vykdant projektą, kurio užsakovė Švenčionių rajono savivaldybės administracija, paskaičiavimą atsakovė ginčijo paslaugų trūkumu – paslaugų sutarties, paslaugų priėmimo – perdavimo aktų nepateikimu. Visgi tiek 2021-03-15 ieškovės elektroninis laiškas su nuoroda į Google dokumentų saugyklą, tiek atsakovės išrašyta sąskaita užsakovei, tiek atsakovės apmokėjimas lektorei patvirtino, kad dalį projekto įgyvendinimui reikšmingų dokumentų pateikė ieškovė, kitą dalį – turėjo pati atsakovė.

15. Atsakovė ieškovės nurodomų pravestų mokymo valandų bei atitinkamai pajamų ir išlaidų neatitikimu ginčijo skolą pagal projektą, kurio užsakovas - Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras. Visgi iš ieškovės 2021-12-22 rašytinių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė 148,5 val. skaičių (nuo kurio jai turi būti skaičiuojamos pajamos) paėmė iš pačios atsakovės parengtos lentelės. Kita vertus minėtą lektorių valandų skaičių pagrindžia ir jų pačių išrašytos sąskaitos už 2020 m. lapkričio – gruodžio mėnesius, taip pat už sausio mėnesį, o paslaugų suteikimo faktą – lektorių pasirašyti paslaugų priėmimo – perdavimo aktai. Atsižvelgdama į lektorės R. R. atliktus pataisymus, ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą 35,44 Eur.

16. Ginčydama mokestį ieškovei už paslaugas vykdant projektą, kurio užsakovas - Kauno rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras, atsakovė nurodė, kad ieškovė jas grindžia nesusijusia A. B. sąskaita už paslaugas Alytaus rajono gyventojams. Visgi šios lektorės 2021-11-10 elektroninis laiškas patvirtino, kad lektorė pripažino padariusi klaidą, nurodžiusi Alytaus rajono įstaigą vietoj Kauno rajono įstaigos. Atsakovės nurodomą nepravestų valandų, įtrauktų į paslaugų perdavimo – priėmimo aktus, kiekį paneigė atsakovės vadovo elektroninis laiškas dėl kitų ZOOM prisijungimų, kuriais naudojantis psichologas A. R. vedė mokymus. Be to, lektorius atsakovei išrašė sąskaitą tik 90 Eur sumai, o ginčo, kad užsakovas pilnai atsiskaitė už šiuos mokymus su atsakove, apskritai nėra. Vykdant šį projektą, užsakovas atsakovei sumokėjo pilną sumą už mokymus. Duomenų, kad sumokėjo per daug ir dalį sumos atsakovė grąžino, byloje nėra. Todėl ieškovė turi teisę gauti jos paskaičiuotą atlygį už paslaugas pagal šį projektą.

17. Ginčydama mokestį ieškovei už paslaugas, vykdant projektą, kurio užsakovas - Kauno lopšelis – darželis „Aviliukas“, atsakovė nurodė, kad nei atsakovei, nei teismui nebuvo pateikta su lektore A. Č. sudaryta paslaugų tiekimo sutartis ir paslaugų priėmimo - perdavimo aktai, kiti realų paslaugų atlikimą įrodantys dokumentai. Minėtus atsakovės teiginius paneigė pačios atsakovės Kauno lopšeliui – darželiui „Aviliukas“ išrašyta sąskaita faktūra.

18. Priešingai, nei nurodė atsakovė, byloje esantys duomenys patvirtino, kad atsakovė atliko Facebook priežiūrą, todėl turi teisę gauti atlygį už šią paslaugą.

19. Šalys pripažino sudarę žodinę paslaugų sutartį, neginčijo ir sutarto mokesčio apskaičiavimo tvarkos, t.y. ieškovei mokėtino atlyginimo dydis susietas su 50 proc. kriterijumi nuo sumos, kuri lieka iš atsakovės pajamų, gautų už atsakovės klientams parduotas atsakovės mokymo paslaugas, atėmus atsakovės patirtas išlaidas paslaugų suteikimui.

20. Ieškovė suteikė paslaugas, atsakovė atliko užmokesčio skaičiavimą, ieškovė šio skaičiavimo pagrindu išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą. Visgi atsakovė, pateikusi ieškovei atliktą paskaičiavimą už 2020 m. gruodį, vienašališkai sumažino ieškovei mokėtiną atlygį 2 071,67 Eur suma, nurodžiusi „Už Tatjanos vargą, atliekant Vytautės darbelius“, t.y. ataskaitų pildymą ir mokymų centrui reikiamų dokumentų kaupimą bei sisteminimą. Jokio sutarimo, kokiais kriterijais ieškovei mokėtinas atlygis mažinamas, atsakovė nenurodė nei pateikdama atsakovei savo skaičiavimą, nei paaiškino teismui. Ji teismo posėdžio metu nurodė, kad pati, savo nuožiūra įvertino finansininkės sugaištą laiką ir darbo sąnaudas. Lentelėje dėl užmokesčio (2020 m. gruodis) atsakovė finansinės darbą įvertino penktadaliu su ieškove sulygto darbo apimties, t.y. 2 071,67 Eur, o galutinai, gavusi abi ieškovės sąskaitas (2021 m. sausio 19 d. sąskaitą Nr. 202104-1 ir 2021-02-11 sąskaitą Nr. 202102-01) bendrai 11 921,37 Eur sumai, pagal jas sumokėjo ieškovei 3 000 Eur, nusprendusi, kad visgi jos darbas tevertas tiek.

21. Nustatė, kad šalys, sudarydamos žodinę paslaugų sutartį, jokių kainos mažinimo kriterijų nenustatė. Kita vertus, kainos mažinimas turi turėti pagrindą ir turi būti derinamas abiejų šalių. Jei atsakovė nusprendė sumažinti ieškovės paslaugų kainą, tai turėjo suderinti su ieškove, aptarti kainos mažinimo kriterijus. Vienašališkas kainos mažinimas, nesant jokių aiškių kriterijų ir ieškovei su tuo nesutinkant, negali būti laikomas teisėtu.

22. Atsakovė teigė, kad mokestis už paslaugas ieškovei sumažintas dėl netinkamos paslaugų kokybės, t.y. ieškovė nesurinko pilnos informacijos apie suteiktų paslaugų apimtį, sudėtį, iš jos pateiktos informacijos nepavyko suprasti, kokia apimtimi projektai yra įvykdyti, o kiek dar likę įgyvendinti, kokios projektų grupės buvo suformuotos, kurios iš jų baigė darbus, o kurios dar tęsia; taip pat nebuvo aiški informacija apie su specialistais sudarytas sutartis, nebuvo aiški atsiskaitymų su specialistais sistema, nebuvo pirminės dokumentacijos (pravestų mokymų ataskaitų, konsultacijų ataskaitų ir pan.), kuria remiantis buvo priskaitomi atsiskaitymai su dėstytojais.

23. Pažymėjo, kad šalys nebuvo sudarę rašytinės paslaugų sutarties, taip pat nėra duomenų, kad buvo susitarę žodžiu dėl užsakovės (šiuo atveju atsakovės) teisės pačiai pašalinti trūkumus ir reikalauti trūkumų šalinimo išlaidų iš ieškovės. Kita vertus, atsakovė nereiškė ir reikalavimo šioje byloje atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, nepateikė jokio trūkumų šalinimo išlaidų paskaičiavimo, todėl laikė, kad ji, pati įvertinusi savo laiką, remiasi CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta teise dėl darbų trūkumų sumažinti darbų kainą.

24. Visgi tam, kad galėtų būti taikomas kainos mažinimas dėl darbų trūkumų, pagal CK 6.665 straipsnio 1 dalį darbai turi būti atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl ko darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį.

25. Nei viena iš šių sąlygų byloje nebuvo įrodyta. Priešingai, ieškovės suteiktų paslaugų pagrindu gautas tinkamas rezultatas, o visi užsakovai, ką patvirtino ir pati atsakovė, su ja pilnai atsiskaitė. Byloje ne tik nėra įrodymų, kad pretenzijas dėl ieškovės suteiktų paslaugų būtų reiškę visų septynių projektų užsakovai, bet jokių pastabų dėl darbo organizavimo neišreiškė ir lektoriai. Teismas neturėjo pagrindo atsakovės nurodytas pastabas vertinti kaip paslaugų trūkumus tiek dėl to, kad atsakovės suteiktų paslaugų apimtis atitinka jos funkcijas, vykdytas pagal darbo sutartį, ir nėra jokių duomenų, kad šios funkcijos paslaugų sutartimi buvo išplėstos, tiek dėl to, kad ieškovė pateikė įrodymus apie jos perduotą ieškovei su projektų vykdymu susijusią informaciją, kurią, kaip esminį trūkumą, buvo įvardijusi atsakovė. Teismas nustatė, kad dalies dokumentų atsakovė tiesiog nerado, nors ieškovė dėl didelės apimties pasidalino prašomais dokumentais nuoroda per Google Drive. Iš ieškinio priedo nustatė, kad gausybės dokumentų sąraše yra ir atsakovės kaip neperduotos minimos paslaugų sutartys su samdomais specialistais. Ieškovė pateikė duomenis apie su lektoriais sudarytas sutartis, paslaugų teikėjų išrašytas atsakovei sąskaitas, kurios pačios atsakovės apmokėtos, atliktų darbu perdavimo aktus. Į bylą pateikti atsakoves finansininkės elektroniniai laiškai patvirtino, kad atsakovė buvo nuolat informuojama apie viešųjų pirkimų, kuriuos kuravo ieškovė, eigą, rezultatus. Nors atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl neteikiamų dokumentų, tačiau didelę dalį informacijos ji galėjo gauti pati, nes ji jai laisvai prieinama ir jos pačios administruojama viešųjų pirkimų (CVP IS) sistemoje.

26. Atsakovė nurodė, kad ieškovė turėjo parengti, bet neparengė ataskaitų už atliktus darbus, išskyrus vieną. Tačiau teismas nenustatė, kad tokias ataskaitas ieškovė privalėjo rengti. Nors ji ir yra vieną iš jų parengusi, tačiau savaime tai nepatvirtino tokios jos pareigos ir nepaneigė jos suteiktų paslaugų prastos kokybės. Teismo posėdžio metu atsakovės finansininkė pripažino, kad ieškovė iki galo nesuprato darbų apimties, tačiau jei šalys viena kitos nesuprato, jog turėjo tai aptarti ir išsiaiškinti, o vien atsakovės tikėjimasis, kad ieškovė atliks tiek darbų, kiek norėtų atsakovė, savaime neįrodė tokios ieškovės pareigos.

27. Teismas nustatė, kad ieškovė, tiek dirbdama pagal darbo sutartį, tiek vėliau teikdama paslaugas paslaugų sutarties pagrindu, turėjo užpildyti atsakovės parengtą lentelę su procentinio atlygio jai paskaičiavimais. Kiti atsakovės nurodomi trūkumai – šalių parašų trūkumai – ieškovės paaiškinti kaip pandemijos sąlygomis vykdytas dokumentų apsikeitimas elektroniniu paštu, juo labiau, kad daugelyje dokumentų nėra tik atsakovės parašo, t.y. kitų šalių parašai yra.

28. Teismas sprendė, kad šalys pačios aiškiai nesutarė, kokia bus ieškovės tiekiamų paslaugų apimtis, todėl vadovavosi ta apimtimi, kuri buvo tarp šalių galiojant darbo sutarčiai ir jos pagrindu susiklosčiusiai bendradarbiavimo praktikai. Atsižvelgiant į tai bei į ieškovės pateiktus įrodymus apie jos suteiktas paslaugas, perduotus dokumentus arba pasidalinta nuoroda į juos, nėra pagrindo teigti, kad ji paslaugas suteikė netinkamai, juo labiau, kad pačiai atsakovei už paslaugas užsakovai sumokėjo pilnai. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė, mažindama paslaugų kainą ir sumokėdama ieškovei 3 000 Eur, tai padarė vienašališkai, nederinusi su ieškove ir tam nesant jokių aiškių kriterijų, t.y. paslaugos kainą sumažino apie 75 proc., remdamasi savo subjektyvia nuomone. Tokio atsakovės elgesio teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip teisėto. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė pagal ieškovės išrašytą 2021-01-19 sąskaitą-faktūrą Nr. 202101-1 10 684, 48 Eur sumai ir 2021-02-11 sąskaitą faktūrą Nr. 202102-01 1 236,89 Eur sumai, sumokėjo 3 000 Eur, o ieškovė teismo posėdžio metu reikalaujamą sumą dėl paaiškėjusių lektorės pataisymų sumažino 35,47 Eur suma, teismas pagrįsta ir atsakovės ieškovei mokėtina pripažino 8 885,90 Eur sumą.

29. Iš tarp šalių susiklosčiusių paslaugų sutartinių teisinių santykių bei išrašytų sąskaitų nustatė, kad sutartis atitinka šiame įstatyme nurodytus komercinės sutarties požymius (MAPKSVPĮ 1 straipsnio 2 dalis), o 8 proc. metinė palūkanų norma atitinka palūkanų normą, galiojusią 2021 m. pirmąjį pusmetį, kai atsakovei atsirado pareiga mokėti palūkanas. Taigi ieškovė turi teisę į 8 proc. dydžio metines palūkanas nuo skolos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškovė 35,47 Eur sumažino reikalavimą pagal sąskaitą-faktūrą Nr. 202102-1, palūkanos skaičiuojamos ne nuo 1 236,89 Eur skolos sumos, o nuo 1 201,42 Eur ir pagal minėtą sąskaitą sudaro 9,74 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

30. Apeliaciniu skundu atsakovė Viešosios įstaigos „Arvydo švietimo ir mokymo centro“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-03-21 sprendimą ir ieškovės V. S. ieškinį atmesti; priteisti apeliantės naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Mano, jog pirmos instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso dalyvių teises ir pareigas, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, teismo sprendimo motyvavimą,, nukrypo nuo kasacinio teismo šių normų aiškinimo. Tinkamai neatskleidus bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, neištyrus įrodymų, buvo sudarytas pagrindas neteisingo sprendimo dėl bylos baigties priėmimui, todėl sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir naikintinas.

32. Apeliantė nurodo, kad ieškovės funkcijos atsakovei nebuvo susiję su viešaisiais pirkimais, to nenurodė ir ieškovė savo ieškinyje. Jos atlygis buvo pastovus (2019-10-09 Darbo sutarties Nr. 19 4 p.). Jokių duomenų, kad ieškovei pagal darbo sutartį buvo sutarta ar mokama kokia nors kintama dalis, ieškovė nepateikė. Tuo tarpu po nepilnų pusės metų dirbant pas atsakovę, ieškovė 2020-02-13 sutarties su UAB „Žinių gausa“ pagrindu paslaugas teikė įmonei UAB „Žinių gausa“ pagal sutartį Nr. IVS200213 ir pagal šią sutartį ji buvo įsipareigojus UAB „Žinių gausa“, teikti ekspertines projektų realizavimo paslaugas, apimančias: paslaugos gavėjo kliento, dalyvaujančio viešuose pirkimuose, viešųjų pirkimų administravimą, pasiūlymų teikimą, laimėtų pirkimų realizavimą, visos susijusių su pirkimais dokumentacijos rengimą, vykdomų projektų duomenų ir dokumentų kaupimą, projektų realizavimo ir tarpinių ir baigiamųjų ataskaitų rengimą ir jų pateikimą paslaugų gavėjui. Tą tvirtina ne tik į bylą pateikta Paslaugų teikimo sutartis, bet ir pačios ieškovės ieškinio priedas Nr. 2., kuriame matosi ieškovės įmonei UAB „Žinių gausa“ atliktų paslaugų apimtis ir jai priklausantis atlygis už šias paslaugas 10 proc. Nors ieškovė savo nuožiūra ieškinio priedą Nr. 2 įvardija kaip „Kintamos dalies darbo užmokesčio paskaičiavimai 2020 m. kovas-rugsėjis“, tačiau šio įrodymo pavadinimas ir turinys patvirtina, kad tai yra UAB „Žinių gausa“ paskaičiavimai ieškovei pagal IVP (pastaba: individualios veiklos pažyma) už 2020 m. kovo-rugsėjo mėnesius.

33. Nors ieškovė byloje laikėsi pozicijos, kad 10 proc. tai buvo jos priedas prie kintamo darbo užmokesčio ir šią jos poziciją palaikė teismas, pastarasis visiškai neatsižvelgė į tokius teiginius patvirtinančių įrodymų nebuvimą ir svarbias aplinkybes, kad a) darbo sutartyje nėra jokių ieškovės funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais, ji jų ir nevykdė. Ieškovė su viešaisiais pirkimais ir projektais pradėjo užsiiminėti paslaugų sutarties su UAB „Žinių gausa“ pagrindu nuo 2020-02-13, t.y. praėjus 4 mėnesiams po to, kai ji jau dirbo pagal darbo sutartį pas atsakovę. Akivaizdu, kad tuos 4 mėnesius ieškovė turėjo vykdyti kažkokias funkcijas pagal darbo sutartį ir akivaizdu, kad ji atsakovei jokių funkcijų, susijusių su viešaisiais pirkimais neatliko, o atlygį gavo už darbą, numatytą darbo sutartyje be jokių priedų. Darbo santykiai šalims nutrūko ieškovei nepageidaujant būt priklausomai nuo darbdavio, siekiant būt savarankiškai ir nuolat iškylant problemoms su darbinių funkcijų vykdymu. Todėl ieškovės prašymu, darbo sutartis nutrūko. Tad nutrūkus darbo santykiams, o atsakovei perėmus iš UAB „Žinių gausa“ jos vykdytų projektų administravimą, toliau šių projektų 9 kuravimui buvo nuspręsta pratęsti tuos bendradarbiavimo santykius su ieškove, kurie ją siejo su UAB „Žinių gausa“.

34. Taigi, byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovė su UAB „Žinių gausa“ buvo sudariusi sutartį ir joje nurodyta paslaugų apimtis. Byloje esantys įrodymai už 2020 m, kovo- rugsėjo mėn. taip pat tvirtina, kad ieškovei atlygis buvo skaičiuojamas įmonės UAB „Žinių gausa“, ieškovė neneigė, kad iš šios įmonės sąskaitos buvo atliekami pavedimai. Atsakovė paaiškino teismui, kad ji perėmė iš UAB „Žinių gausa“ tolimesnį projektų vykdymą (juo labiau, kad UAB „Žinių gausa“ ir vykdė tarp atsakovo ir užsakovų sudarytų sutarčių administravimą, tas matosi ir iš ieškovės ir UAB „Žinių gausa“ 2020-02-13 Paslaugų teikimo sutarties Nr. IVS202213 paslaugų tiekėjo įsipareigojimų apimties „teikti ekspertines projektų realizavimo paslaugas, apimančias paslaugos gavėjo kliento, dalyvaujančio viešuosiuose pirkimuose“). Tad pagal Darbo sutartį ieškovei atlikus funkcijas, nesusijusias su viešaisiais pirkimais, o pagal paslaugų sutartį su UAB „Žinių gausa“ būtent ir atlikus paslaugas su viešaisiais pirkimais, atsakovei perėmus iš UAB „Žinių gausa“ tolimesnį projektų vykdymą ir jį susitarus atlikti su ieškove, akivaizdu, kad ieškovė ir atsakovė veikė analogiškos sutarties, kaip kad ieškovė buvo sudariusi su UAB „Žinių gausa“ pagrindu, tik atsižvelgiant į sutartą didesnį užmokestį (nuo 10 proc. iki 50 proc.), prieš šios žodinės sutarties sudarymą šalys buvo aptarusios didesnius keliamus reikalavimus, ką patvirtina ir sutarties vykdymo metu atsakovės ieškovei nuolat rašyti el.laiškai.

35. Teismas neatsižvelgė į šalių bendradarbiavimą ir jam paaiškintas aplinkybes, kad visų pirma CK 6.719 str. 1 d. numato, kad prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis, bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Galima laikyti, kad tokią informaciją ieškovė, kaip paslaugų teikėja, atsakovei suteikė, kadangi šios dvi šalys pratęsė bendradarbiavimą ieškovės ir UAB „Žinių gausa“ paslaugų sutartyje numatytos apimties pagrindu. Be to, byloje esantys įrodymai tvirtina, kad nors šalys pagrindines sąlygas buvo aptarusios žodžiu, ieškovė ne kartą buvo raginta pateikti Paslaugų sutartį su visomis aptartomis sąlygomis šalių pasirašymui, tačiau pastaroji to taip ir neatliko.

36. Mano, kad teismas neteisingai paskirstė įrodomąją naštą tarp šalių. Nors pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovė turėjo įrodyti teismui jos ir atsakovės Paslaugų sutartimi sutartas apimtis, kurios tariamai buvo tokios pat kaip pagal darbo sutartį, o ne tokios apimties, kaip kad jos buvo pagal sutartį su UAB „Žinių gausa“, ieškovė tokių įrodymų teismui nepateikė. Nors ieškovė turėjo įrodyti, kad jos išrašytos sąskaitos faktūros yra pagrįstos ir visos jose išvardintos paslaugos yra suteiktos, suteiktos tinkamai ir laiku, neįrodė šių aplinkybių. Nors ieškovė, teigdama, kad tam tikras įrodymas suklastotas (kaip kad su UAB „Žinių gausa“ sudaryta paslaugų sutartis) turėjo pareigą tai įrodyti, taip pat to neįrodė, todėl teismui nebuvo pagrindo laikyti ieškovės teiginius pagrįstais ir nesivadovauti UAB „Žinių gausa“ Paslaugų sutartyje esančia informacija.

37. Ieškovė siekia išmokos iš atsakovės priteisimo, todėl ji yra suinteresuota įrodinėjamų aplinkybių nustatymu. Atitinkamai, būtent ieškovei pirmiausiai tenka procesinė pareiga įrodyti, kad ji suteikė atsakovei Sutartyje nurodytas paslaugas. Tačiau ieškovė nei teikiant ieškinį, nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovei iškėlus abejones dėl reikalavimo pagrįstumo, jokių įrodymų, kurie patvirtintų suteiktas paslaugas ir ieškovės reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, nepateikė. Ieškinys grindžiamas išimtinai ieškovės išrašytomis sąskaitomis faktūromis, kurios atsakovės nebuvo priimtos, kadangi jos nėra pagrįstos ir tik vėliau, atsakovei būnant šioje byloje pakankamai aktyviai ir teikiant teismui duomenis apie ieškovės sąskaitų faktūrų nepagrįstumą, apie ieškovės neįvykdytas paslaugas, apie ieškovės netinkamai vykdytas paslaugas, ieškovė pradėjo teikti teismui eilę rašytinių paaiškinimų ir įrodymų dėl paslaugų, gautų jau bylos nagrinėjimo metu, kai tuo tarpu atsakovė buvo pati priversta juos susirinkti po sutarties nutraukimo. Atsakovės įsitikinimu, šis faktas, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo metu pradėjo rinkti dokumentus, įrodančius teiktas paslaugas, tik patvirtina atsakovės atsikirtimus, kad ieškovė paslaugas teikė netinkamai, kad dalies jų nesuteikė. Ieškovės pavėluotai į bylą teikti įrodymai apie sutarties /projektų, jų etapų vykdymą atsakovei buvo reikalingi nutraukiant su pastarąją paslaugų sutartį, tačiau ieškovei jų neteikus, nerinkus ir pan., atsakovė, siekdama užbaigti vykdyti sutartis su savo klientais, turėdama reikalingumą turėti aiškią informaciją apie suteiktas paslaugas, jų teikimo eigą, rezultatus, turėjo pati susirinkti reikiamą projektų vykdymo dokumentaciją, pabaigti vykdyti nepravestus mokymus, parengti klientams ataskaitas ir pan., t.y. užbaigti vykdyti sutartis su klientais, ko nepadarė ieškovė, tačiau pastaroji vis tiek už tai reikalauja atlygio. Dalies ekspertinių projektų administravimo ir realizavimo paslaugų atlikimas nesudaro pagrindo reikalauti viso atlygio.

38. Tuo tarpu atsakovė šioje byloje labai išsamiai įrodinėjo ieškovės paslaugų trūkumus ir apimtis, kurios nebuvo iki galo įvykdytos, kai ieškovė apsiribojo sąskaitų faktūrų, kurios parengtos pagal atsakovės preliminarią skirtą derinimui lentelę parengimu, google drive nuorodos, kuri buvo pateikta 2021-03-15, t.y. gerokai po to, kai buvo nutraukta sutartis ir atsakovei teko pačiai užbaigti ieškovės nepabaigtus darbus, tame tarpe ir susirenkant ir parengiant reikalingus dokumentus sau ir klientams, kuriame be kita daugelis dokumentų yra word formatu, be parašų, o daugelio svarbių dokumentų vis tiek nėra bei priėmimo perdavimo aktais, kurie dėl rastų neatitikimų yra taisyti bei sąskaitomis faktūromis, kurios taip pat nepatvirtina paslaugų atlikimo kokybės ir fakto.

39. Ieškovė, turėdama pareigą įrodyti suteiktas paslaugas, jų apimtį, kokybę ir savo išrašytų sąskaitų faktūrų pagrįstumą, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu atsakovės pateikti įrodymai liudija, kad Ieškovė dalies sutartimi sutartų paslaugų nesuteikė, dalis jos suteiktų paslaugų buvo suteiktos ne visoje apimtyje ir netinkamai.

40. Teismas ignoravo atsakovės argumentus ir tą paslaugų sutarties dalį, kuri liečia ieškovę ir atsakovę ir didžiąja dalimi Sprendime be pagrindo vertino tik tą paslaugų dalį, kuri buvo susijusi su atsakovės klientu (užsakovu) – t.y. svarbu visa su vykdomais projektais susijusi informacija ne dėl įdomumo, o dėl tinkamo veiklos vykdymo, geros reputacijos, informacijos apie vykdytus projektus sisteminimo tolimesniam verslui, bet, galiausiai, kaip asmeniui, įsipareigojusiam prieš paslaugų gavėjus ir privalančiam kaupti visą su vykdomomis sutartimis susijusią informaciją.

41. Teismas nemotyvuotai sprendime vertino visas vykdytas sutartis tik piniginiu klausimu. Tačiau visiškai nevertino ir nelaikė svarbiomis aplinkybėmis atsakovės nurodomo sutarčių vykdymo kokybės ir kiekybės atžvilgiu bei atliktų/neatliktų darbų perdavimo nutrūkus sutarčiai. Ignoruojant aplinkybę, kad suteiktų paslaugų perdavimo procesas yra svarbi teiktų ir teikiamų paslaugų sudėtinė dalis, kadangi būtent ir už procesą atsakovei buvo būtina atsiskaityti prieš savo užsakovus.

42. Daugelis teismo sprendime dėstytų argumentų kaip tariamai įrodančių suteiktas paslaugas yra pasiremiant tuo, kad užsakovai ar lektoriai yra išrašę atsakovei PVM sąskaitas faktūras ir atsakovė yra jas apmokėjusi. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Rėmimasis vien PVM sąskaitomis faktūromis ir jų apmokėjimo faktu neturėtų būti laikomas pakankamu ir panaikinti ieškovei tenkančią pareigą pagrįsti realų paslaugų teikimą.

43. Ta aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu pagal atsakovės atliktą ieškovės realizuotų projektų patikrinimą nustačius ir išsiaiškinus dėl vienos iš daugelio išrašytų sąskaitų faktūrų neatitikimo faktui, ši lektorės sąskaita buvo ištaisyta, o ieškovė tuo pagrindu bylos nagrinėjimo metu sumažino reikalaujamą sumą, tik patvirtina faktą, kad a) sąskaitos faktūros yra dokumentai, kurie gali būti taisomi nustačius juose neatitikimus; b) ieškovė neatliko paslaugų tinkamai, netikrino dokumentų, todėl pasitaikė neatitikimų, kuriuos teko taisyti ir ieškoti jų ištaisymo būdų atsakovei. Byloje kilo didelis ginčas dėl ieškovės teiktų paslaugų kokybės ir apimčių, kurias visuose jos 7 projektuose, už kuriuos reikalaujama atlygio, lydėjo analogiški trūkumai tiek paslaugų teikimo dalyje su užsakovu, tiek su atsakove, kurių teismas nenagrinėjo.

44. Mano, kad ieškovė atliko ne visas paslaugas užsakovams, kas buvo įsipareigota pagal su užsakovais sudarytas sutartis ir ką pastaroji turėjo pareigą atlikti pagal paslaugų sutartį su atsakove. Ieškovė nesuteikė visų sutartų paslaugų arba jas suteikė netinkamai atsakovei pagal ginčo paslaugų sutartį, t.y. nerinko, nekaupė, nesistemino su sutarčių realizavimu susijusios informacijos, netvarkė ar netinkamai tvarkė sutarčių ir paslaugų priėmimo aktų pasirašymą, dokumentuose apstu neatitikimų tarp tariamai suteiktų paslaugų valandų ir kit., nepateikė atsakovei visos su sutartimis susijusios realizavimo informacijos, ataskaitų apie jų realizavimą ir pan.

45. Nors byloje iš ieškovės paaiškinimų ir atsakovės paaiškinimų bei atsakovės teiktų įrodymų teismas ir gavo prieštaringą informaciją, teismas šį prieštaravimą sprendė nemotyvuotai, t.y. neatsakė į klausimus, kuria informacija rėmėsi, o kurią ir dėl kokių priežasčių atmetė ir nesivadovavo. Maža to, daugelio byloje esančios informacijos ir įrodymų, dėl kurių buvo kilęs ginčas, teismas aplamai nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

46. Procesiniuose dokumentuose labai plačiai ir smulkmeniškai atsakovė aiškino ir teikė įrodymus dėl visų 7 ieškovės vykdytų/nebaigtų vykdyti projektų (visi atsakovės procesiniai dokumentai, o detaliai išskiriant kiekvieną projektą atskirai buvo paaiškinta teismui 2021-11-03 rašytiniuose paaiškinimuose). Tačiau tik trumpai pasisakė apie kiekvieną iš projektų, nei vieno iš jų atlikime nevertino atsakovės pateiktų įrodymų ir argumentų, susijusių su juos lydinčiais analogiškais trūkumais dėl kokybės ir apimties, lydėjusias šių sutarčių įgyvendinimo procese.

47. Ieškovė pažeidė CK 6.716 str. 1 d. ir CK 6.718 str. 1 d., ignoravo pasaugų sutarties sąlygas ir kliento keliamus reikalavimus, jos atliktos paslaugas neatitiko nei kiekybinio nei kokybinio aspekto, pastaroji nevykdė pareigos rūpintis, kad būtų tinkamai ir kokybiškai suteiktos paslaugos bei pareigos suteikti visą reikalingą informaciją paslaugų gavėjui, veikti išimtinai kliento interesams ir teikti profesionalias bei kokybiškas paslaugas. Daugelis ieškovės teiktų paslaugų buvo nuolat taisytinos, su trūkumais, atliktos nekokybiškai, neužbaigtos. Nuolat buvo prašoma jas užbaigti, ištaisyti, papildyti. Visgi galiausiai ieškovei atsisakius ištaisyti savo atliktų paslaugų trūkumus, pabaigti teikti paslaugas, o tuo pačiu ir užbaigti užsakovams prisiimtus įsipareigojimus tinkamai ir pagal sutarčių apimtis teko atsakovei. 78. Akivaizdu, kad atsakovės įdėtas indėlis vykdant sutartis su užsakovais yra didelės apimties, kurio vykdymą be kita ko apsunkino ir ieškovės savo laiku nerinkti, nekaupti duomenys, dokumentai, nesekta ir netikrinta informacija (kaip kad su lektorių teiktoms/neteiktoms paslaugom), todėl atsakovė buvo priversta pasitelkti žmogiškuosius išteklius ir ne tik susirinkti reikalingus trūkstamus duomenis, dokumentaciją iš savo užsakovų, bet ir atlikti kitus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti V. S. vykdydama ekspertines projektų realizavimo paslaugas, kaip pvz. parengti ir pateikti užsakovams tarpines ir baigiamąsias projektų realizavimo ataskaitas, kurios privalėjo būti parengtos pagal sutartis su užsakovais ir kit., Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė buvo priversta pati rinkti trūkstamą su projektų realizavimu susijusią informaciją, dokumentus, pasirengti ir pateikti užsakovams projektų realizavimo ataskaitas, atlikti kitus su ekspertinės projektų realizavimo paslaugomis apimančius veiksmus, kurių neatliko V. S., o to kiekiai buvo pakankamai nemaži ir užėmė daug laiko, atsakovė vertino, kad ieškovė suteikė apie 25 proc. jai priklausančių paslaugų pagal paslaugų sutartį, todėl nutraukus paslaugų sutartį ir vadovaujantis CK 6.721 str. 1 d. dar iki teismo sumokėjo ieškovei 3 000 Eur. sumą, kuri yra proporcinga už ieškovės teiktas paslaugas.

48. Teismas, sprendime nustatydamas, kad ieškovė ir atsakovė tęsė bendradarbiavimą pagal paslaugų sutartį pagal tokias pačias darbų apimties sąlygas, kokios buvo iki tol galiojusioje darbo sutartyje, paneigė ir eliminavo ieškovės sutartinius santykius su UAB „Žinių gausa“, nors tiek byloje esanti ir ieškovės nenuginčyta ir po ekspertizės atlikimo 2020-02-13 paslaugų teikimo sutartis su UAB „Žinių gausa“, byloje esantys pačios ieškovės pateikti paskaičiavimai dėl šios įmonės jai mokėtino užmokesčio už paslaugas ir neneigtų aplinkybių, kad ji iš šios įmonės gavo užmokestį už paslaugas, tvirtino priešingai. Tokiu būdu teismas nusprendė dėl šalies, neįtrauktos į šios bylos nagrinėjimą, teisių ir pareigų, su kuo kategoriškai negalime sutikti.

49. Teismas sprendime pasisakydamas apie atsakovės ir UAB „Žinių gausa“ santykius, t.y. nurodamas, kad pvz. byloje nėra pateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovė perėmė iš UAB „Žinių gausa“ projektus, kadangi nepateikti jokie su šia įmone susitarimai, perdavimo aktai ir kit. dokumentai, taip pat spręsdamas apie atsakovės elgesį, kad pastaroji neginčijo 2021-01-19 ieškovės sąskaitoje nurodytų 10 proc. už darbą iki paslaugų sudarymo, ir pagal tai spręsdamas, kad tariamai šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė su atsakove tęsė santykius, analogiškus buvus darbo sutarčiai, akcentuojame, kad teismas nevertino aplinkybių, kad a) atsakovė nepriėmė visos 2021-01-19 sąskaitos; b) teismas net nesigilino ir byloje nesiaiškino, kodėl atsakovė tuos 10 proc. ieškovei mokėtiną pajamų dalį nurodė savo parengtoje lentelėje, c) tuo labiau, byloje nebuvo analizuojami atsakovės ir UAB „Žinių gausa“ santykių niuansai. Atsižvelgiant į tai, kad šie dalykai buvo aptarti ne tarp ieškovės ir atsakovės, o tarp atsakovės ir UAB „Žinių gausos“, t.y. nebuvo bylos ginčo dalyku, tačiau teismui sprendime dėl to pasisakius, paaiškina, kad atsakovei perėmus iš UAB „Žinių gausa“ sutarčių administravimą, buvo aptartos ir sąlygos, susijusios su vėliau gautų pajamų, tačiau už paslaugas, teiktas UAB „Žinių gausa“ ir ieškovės paslaugų sutarties galiojimo metu teiktas paslaugas, atlygio mechanizmo.

50. Teismas ignoravo byloje esančias aplinkybes ir nepagrįstai sprendė, kad atsakovei teigiant ir nurodant trūkumus dėl užsakovams teiktų paslaugų, byloje nėra duomenų, kad užsakovai sumokėjo per daug ar dalį sumos atsakovė jiems grąžino ir tuo pagrindu laiko, kad ieškovė turi teisę gauti jos paskaičiuotą atlygį už paslaugas pagal projektus. Taip pat teismas neapgrįstai sprendime nurodė, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovei būtų reiškę pretenzijas septynių projektų užsakovai ir lektoriai.

51. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė šalių ginčą. Atsakovės apeliacinio skundo turinys ir apimtis parodo atsakovo siekį nukreipti apeliacinės instancijos dėmesį nuo bylos esmės į nereikšmingas ginčo sprendimui detales ir faktines aplinkybes.

52. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šalių sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo buvo iki tol buvusių darbo teisinių santykių tęsinys su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis.

53. Apeliantė nepagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas apie šalių sutartinių teisinių santykių turinį, teikiamų paslaugų apimtį, turėjo spręsti pagal ieškovės ir byloje nedalyvaujančio UAB „Žinių gausa“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nes, neva, atsakovas perėmė iš UAB „Žinių gausa“ minimos rašytinės „identiškų“ paslaugų sutarties vykdymą. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų.

54. Pažymi, jog viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas nekėlė klausimo ar jis yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Lygiai kaip ir pati ieškovė jokių pretenzijų UAB „Žinių gausa“ nekėlė ir nereiškė. Atitinkamai ir teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepadarė jokių išvadų, kurios sukurtų ar panaikintų UAB „Žinių gausa“ kokias nors teises ir pareigas. Todėl nesutiktina ir su apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė? de?l asmens (UAB „Žinių gausa“), nei?traukto i? s?ios bylos nagrine?jima?, teisiu? ir pareigu?.

55. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir atitinkamai padarė teisingą išvadą, jog atsakovė nesugebėjo įrodyti CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, siekiant pripažinti, jog ieškovė netinkamai suteikė atsakovei paslaugas.

56. Atsakovė niekaip nepagrindžia savo teisės sumažinti vienašališkai ieškovei mokėtino atlygio dydį (paslaugų kainą) nuo 11 921,37 Eur iki 3 000 Eur. Atsakovė yra faktiškai priėmusi ieškovės suteiktas paslaugas, jų rezultatą ir sėkmingai gavo 100 proc. apmokėjimą iš užsakovų (perkančiųjų organizacijų). Taigi, atsakovė neįrodė, jog ieškovės suteiktų paslaugų rezultatų negali naudoti pagal paskirtį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

57. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės Viešosios įstaigos „Arvydo švietimo ir mokymo centro“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

58. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo nuspręsta priteisti ieškovei skolą už jos suteiktas paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo.

59. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. ieškovė V. S. sudarė darbo sutartį su atsakove Viešąja įstaiga “Arvydo švietimo ir mokymo centras”, kurioje nustatytas pastovus mėnesio darbo užmokestis. Darbo sutartis nutraukta 2020 m. lapkričio 10 d. Šalių bendradarbiavimo santykiai tęsėsi ir nutraukus darbo sutartį su atsakove, tačiau jau tik žodinės paslaugų sutarties pagrindu. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2021 m. sausio 19 d. išrašė atsakovei sąskaitą – faktūrą Nr. 202101 10 684,48 Eur ir 2021 m. vasario 11 d. sąskaitą – faktūrą Nr. 202102-01 1 236,89 Eur sumai. Atsakovė pagal šias sąskaitas sumokėjo 3 000 Eur. Ieškovė ieškiniu reikalauja likusios sumos, iš jos atimdama 35,47 Eur, kuriais mažėja skola dėl lektorės R. R. atliktų pataisymų savo sąskaitose. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, teigdama, kad atsakovė paslaugas suteikė netinkamai ir ne visa apimtimi, todėl jos vertos tik jau sumokėtos 3 000 Eur sumos.

60. Iš 2019 m. spalio 9 d. darbo sutarties, ieškovės sudarytos su VšĮ „Arvydo švietimo ir mokymo centras“, matyti, kad ieškovė priimta dirbti projektų vadove. Jokių detalesnių funkcijų darbo sutartyje nenumatyta. Pagrindinės ieškovės darbinės veiklos tikslas buvo pritraukti atsakovei verslo klientų bei fizinių asmenų, kurie pirktų mokymo centro teikiamas mokymo paslaugas (užsienio kalbų, kompiuterinio raštingumo, floristikos, masažo ir kt.), o vėliau, sudarius su klientais sutartis, rūpintis jų įgyvendinimu. Pasibaigus darbo sutarčiai, šalys raštu tarpusavio bendradarbiavimo neįformino, tačiau jį tęsė.

61. Šalys neginčija, kad nutraukus su ieškove darbo sutartį, jos sudarė žodinę paslaugų sutartį ir ją vykdė iki 2021 m. sausio 20 d.

62. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas apie šalių sutartinių teisinių santykių turinį, teikiamų paslaugų apimtį, turėjo spręsti pagal ieškovės ir byloje nedalyvaujančio UAB „Žinių gausa“ sudarytą paslaugų teikimo sutartį, nes atsakovė perėmė iš UAB „Žinių gausa“ jos vykdytų projektų administravimą, toliau šių projektų kuravimui buvo nuspręsta pratęsti tuos bendradarbiavimo santykius su ieškove, kurie ją siejo su UAB „Žinių gausa“.

63. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Pažymėtina, jog ieškovė sudarė atskirą žodinę sutartį su atsakove dėl paslaugų teikimo, ir vien tai, kad galimai atsakovė perėmė projektų iš UAB „Žinių gausa“ vykdymą, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie ieškovės funkcijų apimties atitikimą jos galimoms funkcijoms UAB „Žinių gausa“, ypač įvertinus aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu nebuvo patvirtinta jog sutartį su UAB „Žinių gausa“ pasirašė ieškovė. Be to, apeliantė nepateikė į bylą pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad ji iš tiesų perėmė iš UAB „Žinių gausa“ projektų vykdymą ir administravimą, susitarė dėl jų tęstinumo, atsiskaitymo ir kt. Kita vertus, jei atsakovė ir būtų perėmusi UAB „Žinių gausa“ vykdytus projektus, tai dar nereiškia, jog ieškovė sutiko savo galimai turėtas teises ir pareigas pagal sutartį su UAB „Žinių gausa“ perkelti į santykius su apeliante be jokių pakitimų. Tokių įrodymų byloje nėra pateikta (CPK 178 str.).

64. Pažymėtina, jog atsakovė yra juridinis asmuo, kuris buvo sudaręs rašytinę darbo sutartį su ieškove, ji turi patirties švietimo ir mokymo paslaugų teikime, todėl, manytina, jei apeliantė būtų susitarusi su ieškove dėl platesnės paslaugų apimties (kaip teigia šioje byloje), tai ji šią didesnę paslaugų apimtį būtų įforminusi rašytine tvarka. To nepadarius, būtent atsakovei tenka galimų neigiamų pasekmių rizika.

65. Byloje nesant rašytinės sutarties dėl ieškovės paslaugų atsakovei apimties, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šalių bendradarbiavimo tęsimas (paslaugų teikimas) vyko tokiomis pat sąlygomis, kokios buvo šalims vykdant darbo sutartį. Aplinkybė, kad paslaugų sutartimi buvo sutarta dėl didesnio užmokesčio ieškovei, šios išvados nepaneigia, nes, kolegijos vertinimu, tam pagrindą sudaro ieškovės įdirbis, patirtis bei pasikeitusi veiklos forma (bendradarbiavimas paslaugų sutarties pagrindu).

66. Taip pat pažymėtina, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovė, pasibaigus darbo sutarčiai su apeliante, toliau įgyvendino pradėtus projektus, t. y. tęsė tuos pačius pradėtus projektus, kuriuos vykdė ir darbo sutarties su atsakove pagrindu. Tai dar kartą patvirtina išvadą, kad sudarius paslaugų sutartį pasikeitė ieškovei mokėtino mokesčio dydis, bet ne paslaugų apimtis. Nors apeliantė teigia, kad paslaugų sutarties pagrindu ieškovė vykdė iš UAB „Žinių gausa“ perimtus projektus, tačiau, kaip jau minėta, šios aplinkybės byloje patikimai neįrodytos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, į bylą pateiktos užsakovų pažymos patvirtina, jog ieškovė po paslaugų sutarties su atsakove sudarymo tęsė būtent atsakovės vardu vykdytus projektus.

67. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Apeliantė teigia, kad ieškovė neįrodė, jog jos išrašytos sąskaitos – faktūros yra pagrįstos ir visos jose išvardintos paslaugos yra suteiktos, suteiktos tinkamai ir laiku, o tuo tarpu atsakovė nepagrįstai turėjo įrodinėti, jog ieškovė netinkamai suteikė paslaugas.

68. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindus.

69. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalis numato, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.720 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suteikiamas paslaugas klientas apmoka sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

70. CK 6.665 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: 1) neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; 2) atitinkamai sumažinti darbų kainą; 3) atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo numatyta rangos sutartyje.

71. Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta sudarę žodinę paslaugų sutartį, neginčija ir sutarto mokesčio apskaičiavimo tvarkos, t.y. ieškovei mokėtino atlyginimo dydis susietas su 50 proc. kriterijumi nuo sumos, kuri lieka iš atsakovės pajamų, gautų už atsakovės klientams parduotas atsakovės mokymo paslaugas, atėmus atsakovės patirtas išlaidas paslaugų suteikimui.

72. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli: įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, jog faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019, 30 punktą ir jame nurodytą praktiką). Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009 ir kt.). Pagal kasacinio teismo doktrinoje suformuotas ir išplėtotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, vertinant įrodymus iš teismo nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

73. Kaip minėta, paslaugų teikime įrodinėjimo specifika yra ta, jog būtent atsakovė turi įrodyti, kad ieškovė netinkamai suteikė paslaugas, nukrypo nuo šalių susitarimo. Tačiau tai nebuvo padaryta. O ieškovė byloje įrodė, kad paslaugas suteikė (paslaugos atsakovės užsakovams suteiktos, atsakovė yra gavusi apmokėjimą).

74. Kaip jau nurodyta anksčiau, byloje, kolegijos vertinimu, įrodyta, kad šalių sutartiniai santykiai dėl paslaugų teikimo yra buvusių darbo santykių tęsinys. Todėl atsižvelgiant į ieškovės ankstesnes darbo funkcijas, šalių sudarytos žodinės paslaugų sutarties dalykas buvo pradėtų viešųjų pirkimų tęsimas bei dalyvavimas naujuose, laimėtų viešųjų pirkimų įgyvendinimas ir administravimas. Ieškovės teiktų paslaugų rezultatas – sėkmingai įgyvendintas viešasis pirkimas (pravesti perkančiajai organizacijai mokymai) ir apmokėjimo už atsakovės suteiktas paslaugas gavimas (perkančioji organizacija tinkamai atsiskaito su atsakove už suteiktas mokymo paslaugas). Apeliantė neginčija, jog ji yra gavusi visus apmokėjimus už perkančiosios organizacijoms atsakovės vardu suteiktas mokymo bei konsultavimo paslaugas, prie kurių prisidėjo ieškovė, t. y. ieškovės paslaugų dėka minėtos paslaugos buvo parduotos užsakovams (perkančiosioms organizacijoms), vėliau šios paslaugos buvo suteiktos užsakovams (perkančiosioms organizacijoms) ir užsakovai (perkančiosios organizacijos) pilnai ir tinkamai atsiskaitė su atsakove už suteiktas paslaugas. Todėl šios aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieškovė tinkamai ir pilnai suteikė atsakovei paslaugas pagal jų žodinį susitarimą.

75. Nors apeliantė ir nurodo, jog ieškovė atliko ne visas paslaugas atsakovės užsakymams, nesuteikė visų sutartų paslaugų arba jas suteikė netinkamai atsakovei pagal ginčo paslaugų sutartį (nerinko, nekaupė, nesistemino su sutarčių realizavimu susijusios informacijos, netvarkė ar netinkamai tvarkė sutarčių ir paslaugų priėmimo aktų pasirašymą, dokumentuose apstu neatitikimų tarp tariamai suteiktų paslaugų valandų ir kt.). Tačiau atsakovė neįrodė, kad šios funkcijos įėjo į tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties apimtį. Be to byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad užsakovas (perkančioji organizacija) būtų pareiškęs pretenziją atsakovei dėl mokymų paslaugų, skundęsi ieškovės veiksmais, pretenzijų dėl darbo organizavimo neišreiškė ir atsakovės mokymus vedę lektoriai. Priešingai, byloje esantys atliktų darbų aktai ir perkančiųjų organizacijų atsiliepimai patvirtina, kad užsakovai laiko, kad jiems paslaugos suteiktos tinkamai.

76. Taip pat pažymėtina, jog apeliantė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ilgą laiką sprendė ginčus su užsakovais, papildomai neatlygintai suteikė paslaugas užsakovams.

77. Nors apeliantė gan smulkiai nurodo, jog yra tam tikrų neatitikimų tarp lektorių skaitytų paskaitų valandų kiekio, parašų nebuvimo ant vieno ar kito dokumento, apskritai tam tikrų dokumentų nebuvimo, jų nesusisteminimo, nepateikimo atsakovei patogia forma ir t.t. Tačiau kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės nurodytas pastabas vertinti kaip paslaugų trūkumus nėra pagrindo tiek dėl to, kad, kaip minėta, byloje neįrodyta, jog šios funkcijos įėjo į ieškovės teiktų paslaugų apimtį pagal žodinį šalių susitarimą, tiek ir dėl to, kad ieškovė pateikė įrodymus apie jos perduotą atsakovei visą su projektų vykdymu susijusią informaciją (kurios nebuvimą, kaip esminį trūkumą, buvo įvardijusi atsakovė). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė informaciją perdavė pasidalindama dokumentais per Google Drive. Ieškovė pateikė duomenis apie su lektoriais sudarytas sutartis, paslaugų teikėjų išrašytas atsakovei sąskaitas, o atsakoves finansininkės elektroniniai laiškai patvirtina, kad atsakovė buvo nuolat informuojama apie viešųjų pirkimų, kuriuos kuravo ieškovė, eigą, rezultatus (el. b. 2 t., b. l. 190 - 200). Nors apeliantė ir reiškė ieškovei pretenzijas dėl neteikiamų dokumentų, tačiau didelę dalį informacijos ji galėjo gauti pati, nes ji buvo jai laisvai prieinamoje informacinėje sistemoje.

78. Be to, kaip jau minėta, atsakovė su ieškove nenustatė paslaugų teikėjo pareigų raštu, o tuo pačiu raštu neįformino ir to, jog ieškovės darbo funkcijos ar teikiamų paslaugų turinys apimtų buhalterinės apskaitos, raštvedybos tvarkymą, dokumentų ir juose esančių duomenų susisteminimą ir kt. O iš bylos duomenų seka, jog ieškovė, tiek dirbdama pagal darbo sutartį, tiek vėliau teikdama paslaugas paslaugų sutarties pagrindu, turėjo užpildyti tik atsakovės parengtą lentelę su procentinio atlygio jai paskaičiavimais, ką pagrįstai ir atliko.

79. Taigi, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių ir atitinkamai padarė teisingą išvadą, jog atsakovė neįrodė CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, siekdama pripažinimo, jog ieškovė netinkamai suteikė atsakovui paslaugas.

80. Apeliantė skunde nurodo, jos vertinimu, ieškovės paslaugų trūkumus kiekviename iš septynių vykdytų projektų (kurių užsakovai buvo Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kalėjimų departamentas, Alytaus rajono savivaldybės administracija, Švenčionių rajono savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Kauno rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Visuomenės sveikatos biuras, Kauno lopšelis – darželis „Aviliukas“). Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus apie šiuos projektus, jų vykdymą bei pirmosios instancijos teismo išvadas dėl kiekvieno iš projektų, su šiomis išvadomis visiškai sutinka – esminių paslaugų teikimo atsakovei trūkumų nenustatyta. Todėl iš naujo šių argumentų nebekartoja.

81. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ieškovė jai suteikė tik apie 25 proc. paslaugų, priklausančių pagal sutartį. Kaip jau minėta, šalys raštu aiškiai nesutarė, kokia bus ieškovės tiekiamų paslaugų apimtis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ta apimtimi, kuri buvo tarp šalių galiojant darbo sutarčiai ir jos pagrindu susiklosčiusiai bendradarbiavimo praktikai. Įrodymų, kad teikiant paslaugas, buvo esminių trūkumų, byloje nėra. Pažymėtina, jog apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, patvirtinančių, kokių konkrečiai išlaidų turėjo ieškovės teiktų paslaugų tariamų trūkumų šalinimui.

82. Nesutiktina apeliacinio skundo teiginiais, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė? dėl UAB „Žinių gausa“, neįtraukto i? šios bylos nagrinėjimą?, teisiu? ir pareigu?. Skundžiamu sprendimu UAB „Žinių gausa“ nėra nustatyta jokių teisių ar pareigų. Pažymėtina, jog byloje yra kilęs ginčas tarp ieškovės ir atsakovės dėl ieškovės paslaugų apimties ir atlyginimo už jas. Teismas nesprendė dėl ieškovės ir UAB „Z?iniu? gausa“ teisinių santykių. Todėl nėra pagrindo teigti, jog į bylą turėtų būti įtraukta UAB „Žinių gausa“. Be to, šis klausimas jau buvo svarstytas ir pirmosios instancijos teisme, tačiau pati apeliantė nematė tam pagrindo.

83. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas suteikė pernelyg didelę įrodomąją reikšmę ieškovės pateiktiems įrodymams, jų nevertino atsakovės pateiktų įrodymų, kurie paneigia ieškovės iškeltas versijas, kontekste. Pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės į bylą pateiktus įrodymus, taip pat motyvavo, kodėl vienais įrodymais remiasi, o kitus atmeta. Vien tai, jog teismas, priimdamas sprendimą, įrodymus byloje vertino ne atsakovės naudai, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo (CPK 185 straipsnis).

84. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).

85. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

86. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 1 280,18 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei iš atsakovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-21 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei V. S., a k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Viešosios įstaigos „Arvydo švietimo ir mokymo centras“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 280,18 Eur (vieną tūkstantį du šimtus aštuoniasdešimt eurų, 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.