- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-29
- Bylos Nr.
- 2S-504-230/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-13783-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- UAB Koncernas ,,SBA“
- Atsakovas
- V.P.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vakaro žinios“
- Kategorijos
- 94.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB Koncernas ,,SBA“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18473-568/2011 pagal ieškovo UAB Koncernas „SBA“ ieškinį atsakovui V.P., trečiajam asmeniui UAB „Vakaro žinios“ dėl juridinio asmens reputacijos gynimo ir žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto apylinkės teisme 2011-10-13 priimtas ieškovo UAB Koncerno „SBA“ ieškinys atsakovui V.P.,trečiajam asmeniui UAB „Vakaro žinios“ dėl paskleistų teiginių pripažinimo neatitinkančiais tikrovės ir pažeidžiančiais UAB Koncernas „SBA“ dalykinę reputaciją ir žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 25 d. nutartimi, nustatęs, jog byla priimta pažeidžiant teismingumo taisykles, šią civilinę bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Teismas, tenkindamas atsakovo V.P. prašymą bylą perduoti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, rėmėsi tuo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra L. Sapiegos g. 4-19, Vilniuje, šis butas nuosavybės teise priklauso atsakovui, atsakovas jame gyvena kartu su šeima.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB Koncernas ,,SBA“ atskiruoju skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį panaikinti. Apelianto nuomone, teismo išvada, jog nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas apie atsakovui priklausantį butą (duomenys neskelbtini) yra pakankamas įrodymas patvirtinti atsakovo ir jo šeimos gyvenamąją vietą, yra nepagrįsta. Nurodo, jog šią aplinkybę paneigia su atskiruoju skundu dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paties atsakovo pateikti VĮ „Registrų centras“ išrašai apie jam ir jo sutuoktinei priklausančius nekilnojamojo turto objektus, esančius Molėtų r. sav., Kauno m. sav. ir Vilniaus m. sav. Atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), t.y. adresu, kurį paduodamas ieškinį nurodė ieškovas, ir paties atsakovo pateiktame atskirajame skunde dėl nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jo gyvenamoji vieta taip pat nurodyta šiuo adresu, 2010 m. metinėje pajamų deklaracijoje ir 2010 m. šeimos metinėje turto deklaracijoje gyvenamoji atsakovo vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Atsakovo darbovietės neleidžia daryti aiškios išvados, kad atsakovas labiausiai yra susijęs su Vilniaus miestu, ir atitinkamai ši byla yra teisminga Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui. Apeliantas nurodo, jog atsakovo pateikti prieštaringi duomenys apie jo gyvenamąją vietą leidžia daryti išvadą, kad egzistuoja rizika, jog adresu (duomenys neskelbtini) siunčiami procesiniai dokumentai nagrinėjamoje byloje bus neįteikti, todėl perdavus bylą pagal teismingumą bus pažeisti proceso koncentracijos ir ekonomiškume principai ir sukuriamos galimybės atsakovui piktnaudžiauti savo procesinėmis teisėmis, vengti procesinių dokumentų įteikimo. Be to, CPK 34 straipsnio 1 dalis aiškiai nurodo, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje, remiantis CPK 29 straipsniu, ieškinys buvo pareikštas pagal atsakovo registruotą gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), taigi ieškovo ieškinio priėmimas nagrinėti Kauno miesto apylinkės teisme atitiko CPK nustatytas teismingumo taisykles. Dėl šios priežasties, remiantis CPK 34 straipsniu, tinkamai pagal teismingumo taisykles Kauno miesto apylinkės teisme priimta nagrinėjama civilinė byla, neegzistuojant jokioms CPK 34 straipsnio 5 dalyje numatytoms išimtims, negali būti perduota Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui.
Atsiliepimas
Atsakovas V. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog jo gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini), todėl tik šiuo adresu siunčiami procesiniai dokumentai ir gali būti jam įteikti. Adresu (duomenys neskelbtini), gyvena atsakovo duktė, atsakovas ten negyvena ir lankosi tik retkarčiais, todėl šis adresas negali būti laikomas jo gyvenamąja vieta. Aplinkybė, jog jo gyvenamoji vieta yra deklaruota (duomenys neskelbtini), negali būti vertinama, kaip įrodymas, jog atsakovo gyvenamoji vieta liko nepakitusi ir yra tokia pat, kadangi deklaracija buvo atlikta dar 1980 m. Tai, kad deklaruota gyvenamoji vieta nereiškia prezumpcijos apie tikrąją gyvenamąją vietą, patvirtina ir teismų praktika. Be to, atsakovas yra sudaręs 2011-11-21 atstovavimo sutartį dėl atstovavimo šioje byloje su advokatų profesine bendrija „TRINITI LT“, todėl vadovaujantis LR CPK 118 straipsniu visi procesiniai dokumentai turėtu būti siunčiami tik atsakovo atstovams, ką įrodo ir iki šiol siųsti procesiniai dokumentai. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog adresas (duomenys neskelbtini), kaip gyvenamoji vieta, nurodoma daugelyje atsakovo oficialių dokumentų, tačiau tik dėl to, kad būtent tuo adresu yra išlikusi atsakovo gyvenamosios vietos deklaracija ir prieš tai atitinkamoms institucijoms teiktuose dokumentuose jau buvo nurodyta ši vieta. Byloje esantys įrodymai patvirtina aplinkybę, kad atsakovas nuo 2001 m., kuomet pradėjo eiti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus pareigas, nuolat ir nepertraukiamai gyvena Vilniuje. LR CK 2.16 straipsnis ir LR CPK 29, 122 straipsniai teismingumą ir procesinių dokumentų įteikimą sieja tik su gyvenamąja vieta, t.y. vieta kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena, todėl atsakovui nurodžius faktinę gyvenamąją vietą procesiniai dokumentai ir turi būti siunčiamu jo nurodytu adresu. Taip pat nurodo, kad tik atsakovui padavus atsiliepimą į ieškinį paaiškėjo, kad jo gyvenamoji buvo nežinoma, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškinys buvo priimtas pažeidžiant teismingumo taisykles. Be to, tiek ir jo atstovų, tiek trečiojo asmens buvimo vietos yra Vilniuje, todėl visoms šalims bus ekonomiškiau ir operatyviau nagrinėti bylą Vilniaus miesto teisme.
Atskirasis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas.
Byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovo gyvenamoji vieta, apsprendžianti šios bylos teismingumą, yra Vilniuje ar Kaune. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas atsakovo V.P. prašymą bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui, rėmėsi tuo, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), čia atsakovas gyvena kartu su šeima, ir butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Pirmosios instancijos teismas bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto 1-ajam apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą, remdamasis CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, kurie numato, kad teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
CPK 29 straipsnyje numatyta, kad ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. CK 2.16 straipsnis nustato, jog fizinio asmens gyvenamąja vieta laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena. CK 2.17 straipsnyje išvardinti asmens gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai, t.y. nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuosiuose registruose, taip pat į paties asmens viešus pareiškimus apie savo gyvenamąją vietą. Taigi gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, todėl nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo yra svarbūs ir kiti kriterijai. Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyta, kad gyvenamąja vieta laikytina vieta, kur asmuo nuolat ar daugiausia gyvena.
Nagrinėjamos bylos duomenys tvirtina, jog atsakovas V.P. bylos nagrinėjimo eigoje ne kartą savo procesiniuose dokumentuose – atskirajame skunde (t. I, b.l. 59-62, lydraščiuose dėl įrodymų ir žyminio mokesčio pateikimo (t. I, b.l. 85-86, 91) savo gyvenamąją vietą yra nurodęs esant (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu atsakovui asmeniškai ir pasirašytinai yra įteikti teismo procesiniai dokumentai (t. I, b.l. 58, 90). Toks gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini) nurodytas ir atsakovo teiktame atskirajame skunde dėl teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės (t. I, b.l. 59-62), prie jo pridedant metines pajamų, gyventojo (šeimos) turto deklaracijas (t. I, b.l. 75, 79), kuriose nurodyta ta pati gyvenamoji vieta, ji nurodyta ir išraše iš Gyventojų registro tarnybos (t. I, b.l. 160). Atsakovas tik vėliau 2011-11-24, pateikdamas atsiliepimą į ieškinį ir prašymą dėl bylos perdavimo pagal teismingumą (t I, b.l. 96-100) nurodė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir šiai aplinkybei pagrįsti pateikė tik išrašą iš Nekilnojamojo turto registro, kuris patvirtina, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui, tačiau iš esmės nepagrindžia jo faktinės gyvenamosios vietos (t. I, b.l. 98). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad bylos iškėlimo metu atsakovo gyvenamoji vieta buvo žinoma, kaip esanti (duomenys neskelbtini) pagal šios gyvenamosios vietos duomenis buvo įteikiami procesiniai dokumentai atsakovui ir netrukdomai vyko bylos procesas. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad atsakovo gyvenamoji vieta buvo nežinoma, ir atsakovui V. P. pranešus apie savo kitą gyvenamąją vietą Vilniuje atsirado pagrindas bylą perduoti jo nurodytos kitos gyvenamosios vietos teismui CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (jeigu atsakovas, kurio gyvenamoji vieta pirmiau nebuvo žinoma, paprašo perduoti bylą jo gyvenamosios vietos teismui). Tos pačios aplinkybės patvirtina ir tai, kad ieškinys Kauno miesto apylinkės teisme buvo priimtas ir byla iškelta, nepažeidžiant teismingumo taisyklių, t.y. pagal tinkamai nustatytą atsakovo gyvenamąją vietą, kas taip pat paneigia galimybę taikyti CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą, numatantį pagrindą perduoti bylą kitam teismui, jeigu iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo taikė nurodytas CPK normas (CPK 34 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktus) ir privalėjo bylą nagrinėti, remiantis CPK 34 straipsnio 1 dalimi, kuri numato, kad teismas, laikydamasis teismingumo taisyklių, priimtą bylą turi išspręsti iš esmės, nors vėliau ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje numatytus atvejus, kurių šiuo atveju nėra.
Nenustačius pagrindų bylai perduoti Vilniaus miesto 1-osios apylinkės teismui, atsakovo tikroji gyvenamoji vieta yra reikšminga tik tinkamo procesinių dokumentų įteikimo aspektu. Todėl pirmosios instancijos teismas turėtų aiškintis, ar atsakovo prašymas perduoti bylą Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui negalėtų būti traktuojamas, kaip šio asmens pranešimas apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, ką numato CPK 121 straipsnio 1 dalis, bei 122 straipsnio 1 dalis. Tačiau pažymėtina, kad atsakovas pagal byloje pateiktą atstovavimo sutartį yra atstovaujamas advokatų (t. I, b.l. 110), todėl remiantis CPK 118 straipsnio 1 dalies nuostatomis su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui.
Kadangi tiek atsakovo prašymas, tiek skundžiama teismo nutartis buvo grindžiama tuo, kad byla perduotina Vilniaus miesto 1-mos apylinkės teismui dėl to, kad buvo pažeistas teismingumas iškeliant bylą, motyvai dėl bylos perdavimo, grindžiamo operatyvumo ir ekonomiškumo argumentais CPK 34 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, nesvarstyti, nes to nesprendė pirmosios instancijos teismas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš esmės tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą tenkinti. Panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį, atsakovo prašymą perduoti bylą pagal teismingumą atmesti, bylą perduoti Kauno miesto apylinkės teismui nagrinėti iš esmės.