- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-21
- Bylos Nr.
- e2-108-457/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-18-3-01547-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidmantas Gestautas
- Pareiškėjas
- J. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vanda Laukevičienė
- Kategorijos
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Laurai Kudulytei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas J. N. tikslu atkurti nuosavybės teises į senelio J. A. (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytą 7,29 ha žemės sklypą, prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo senelis J. A., Juozo s. iki nacionalizacijos valdė nuosavybės teise 7,29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo, t. y. J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) senelis. Taip pat pareiškėjas prašo atnaujinti terminą prašymui atkurti nuosavybės teises į senelio J. A., Juozo s. iki nacionalizacijos valdytą nuosavybės teise 7,29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atnaujinti terminą nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku J. A., Juozo s. patvirtinantiems dokumentams pateikti. Pareiškėjas palaikė patikslintame pareiškime išdėstytus reikalavimus ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis 2010-06-01 kreipėsi į Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu grąžinti jam senelio J. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 7,29 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus gavo atsakymus, kad jam negalima atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę, nes jis yra praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreiptis su prašymu dėl nuosavybės teisės į turėtą žemę atkūrimo. Jo pateikti rašytiniai įrodymai įrodo, kad jo senelis J. A. iki nacionalizacijos valdė žemę nuosavybės teise. Mano, kad tokie įrodymai yra Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-04-26 raštas Nr. R4-686 „Dėl nuosavybės“, kuriame nurodyta, jog dokumentų apie J. N., Juozo s. Šiaulių aps. Meškuičių vlsč. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dokumentų apie žemės paveldėjimą iš tėvo J. N. archyve saugomuose fonduose nerasta. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Šiaulių apskrities 1944-1948 m. byloje. Meškuičių vlsč. (duomenys neskelbtini) apylinkės vardiniame naujakurių sąraše (be datos) įrašytas A. J., Juozo s., (duomenys neskelbtini) turėjęs 3 ha žemės ir kaip mažažemis, gavęs 7,29 ha žemės. Atsižvelgiant į tai, kad žemės valdymo nuosavybės teise patvirtinantys dokumentai yra tik 1944-1948 m., o iki nacionalizacijos tokių duomenų neišliko, tai faktą, kad jo senelis iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė minėtą žemę patvirtina jo pasikviesti liudytojai. Jo senelis iš motinos pusės J. A. mirė (duomenys neskelbtini), jo tėvas T. N. mirė (duomenys neskelbtini), o motina P. N. mirė (duomenys neskelbtini). Giminystės ryšiui su J. A. nustatyti, jis negali pateikti senelės O. L. ir senelio J. A. santuokos liudijimo, nes gautame atsakyme iš Lietuvos Valstybės istorijos archyvo nurodoma, kad 1941-1949 m. Meškuičių valsčiaus civilinės būklės santuokos aktų įrašų knygose duomenų apie santuoką nėra, o 1944 m. santuokos aktų įrašai nepilnai išlikę. Tačiau J. A. yra jo senelis iš mamos pusės. Jam gimus, mama išrinko senelio vardą ir pavadino jį J. Mano, kad terminą pateikti prašymui atkurti nuosavybės teises į žemę ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su žemės savininku patvirtinantiems dokumentams pateikti praleido dėl svarbių priežasčių, nes 1991 m. jis kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę, tačiau šis jo prašymas išsaugotas nebuvo. Mano, kad jam nuosavybės teisės į žemę neatkurtos dėl jo ir buvusių žemėtvarkos tarnybos darbuotojų I. L. ir T. N. konfliktinių santykių. Mano, kad šios jo nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir objektyviomis, todėl yra pagrindas terminams atnaujinti.
Šalies argumentai
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Laura Kudulytė teismo posėdyje su pareiškėjo J. N. pareiškimu nesutiko ir prašė jį atmesti. Mano, kad pareiškėjo pareiškimas visiškai neįrodytas, jis nuosavybės teisių atkūrimu pradėjo rūpintis tik nuo 2010 m., be to, tą patį klausimą, t. y. nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, prašė svarstyti net 7 kartus, jam buvo paaiškinta nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, tačiau per protingą terminą į teismą nesikreipė. J. N. nepateikia jokių duomenų dėl kokių svarbių priežasčių to padaryti negalėjo arba šios priežastys nepertraukiamai truko kelis metus iki šiol. Be to, pareiškėjo J. N. prašymas atnaujinti terminą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio žemės savininko J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini), jau buvo nagrinėtas Šiaulių apygardos administraciniame teisme ir 2014-03-10 sprendimu buvo atmestas. Šiame sprendime nurodyta, kad pareiškėjas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. A. turėtą žemę kreipėsi tik 2010 m. ir byloje nėra jokių duomenų, kad jis dėl kažkokių objektyvių priežasčių ar kliūčių negalėjo pats ar per kitus įgaliotus asmenis laiku pateikti prašymo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo. Pačio pareiškėjo J. N. pasikviesti liudytojai ir pats pareiškėjas negalėjo net parodyti nuosavybės teisėmis prašomo atkurti žemės sklypo ribų. Taip pat, pareiškėjas J. N. neįrodė giminystės ryšio su J. A., nes iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjo J. N., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra P. N. (iki santuokos L.), gimusi (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime nurodoma, kad jos motina yra O. L., tėvas – nenurodytas, o iš Meškuičių bažnyčios klebono įrašo matyti, kad O. L. su J. A. susituokė tik 1934-01-30. Pareiškėjo giminystės fakto nepatvirtino ir pačio pareiškėjo pasikviesti liudytojai. Atsiliepime į pareiškimą suinteresuoto asmens atstovė nurodė faktines nagrinėjamo pareiškimo aplinkybes: kad pareiškėjui buvo atstatytos nuosavybės teisės į kitą žemę, t. y. į buvusio savininko J. L. (pareiškėjo prosenelio) 3,39 ha žemę (duomenys neskelbtini), pagal pareiškėjo motinos P. N. prašymą 1995-07-19 Šiaulių apskrities valdytojo sprendimu Nr. 47-4162; kad 2010-06-21 Šiaulių apskrities viršininko administracijos Šiaulių žemėtvarkos skyriui pareiškėjo pateiktas pirminis prašymas atkurti nuosavybės teises į „senelio“ žemę; jog 2010-07-22 Šiaulių žemėtvarkos skyriaus raštu Nr. 2010-07-22 Nr. G-45(1.7) „Dėl žemės“ pareiškėjui paaiškintas būtinumas kreiptis į teismą terminų pateikti prašymą ir nuosavybės bei giminystės teises ryšį patvirtinančius dokumentus atnaujinimui; kad 2011 m. prašymu dėl nuosavybės teisių atkūrimo Šiaulių rajone pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministro pirmininko tarnybą, kuri 2012-07-04 raštu Nr. N-l 163/33-373 persiuntė prašymą pagal kompetenciją nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (centrinei įstaigai); jog 2011-11-24 raštu Nr. lSS-(9.5)-2974 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui paaiškinta, jog siekiant atkurti nuosavybės teises į žemę turi būti teismo atnaujinami terminai prašymui ir dokumentams pateikti; kad 2011-11-29 prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydamas tenkinti kartu su prašymu pateiktus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimui, o nesant galimybės parengti dokumentus tos žemės pardavimui. Į šį prašymą atsakyta 2012-01-27 raštu Nr. lSS-(9.5)-174 „Dėl prašymo nagrinėjimo“, kuriame paaiškinama, jog atsakymas pateiktas 2011-11-24 raštu Nr. lSS-(9.5)-2974, pakartotinai primenama kreiptis į teismą dėl terminų atnaujinimo; kad 2011-07-23 prašymu pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų svarstomas jo prašymas, persiųstas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko tarnybos 2012-07-04 raštu Nr. N-l 163/33-373, jame pareiškėjas prašo minėtą prašymą svarstyti dar kartą; jog 2012-08-20 raštu Nr. 1 SS-(7.5)-1518 „Dėl prašymo nagrinėjimo“ pareiškėjui paaiškinta, kad nuosavybės teisės jam nėra atkurtos, todėl jokie dokumentai nebus siunčiami, priminta, jog paaiškinimai pateikti 2012-01-27 raštu Nr. lSS-(9.5)-174 „Dėl prašymo nagrinėjimo“; kad 2011-05-13 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui pateiktas patikslintas prašymas pateikti informaciją dėl nuosavybės teisių atkūrimo į J. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, (duomenys neskelbtini), Meškuičių valsčiuje, Šiaulių apskrityje. Pareiškėjui atsakyta 2013-05-28 raštu Nr. 31SD-(14.31.I04.)-2266 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo“, kuriuo paaiškinta, kad situacija išnagrinėta 2010-07-22 raštu Nr. G-45(1.7.), taip pat informuota apie būtinybę kreipiantis į administracinį teismą; kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą (administracinės bylos Nr. 1-478-289/2014) dėl termino pateikti prašymą atnaujinimo, 2014-03-10 teismo sprendimu terminą atnaujinti atsisakyta; jog 2013-03-16 prašymu Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (centrinei įstaigai) pareiškėjas prašė grąžinti žemės dokumentus, nes ruošiamasi žemę parduoti. Pareiškėjui 2014-05-08 Joniškio skyriaus raštu Nr. 27SD-801 „Dėl prašymo“ paaiškinta, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014-03-10 sprendimu jo prašymas atnaujinti terminą nebuvo patenkintas. Pareiškėjui, sumokėjusiam valstybės rinkliavą už privačios žemės pardavimui išduodamą pažymą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 10 d. įsakymo-Nr. lP-(1.3.)-5 „Dėl Pažymos dėl parduodamos privačios žemės ūkio paskirties žemės išdavimo ir dėl Pažymos dėl parduodamos privačios miškų ūkio paskirties žemės išdavimo tvarkos aprašų patvirtinimo“ nustatyta tvarka, pasiūlyta sumokėtą sumą susigrąžinti; jog 2014-05-15 pareiškėjas kreipėsi j Joniškio skyrių prašydamas grąžinti žemę, nes jos neatsisakė. 2014-05-16 Joniškio skyriaus raštu Nr. 27SD-853 „Dėl prašymo“, pareiškėjui pakartotinai paaiškinta rinkliavos grąžinimo tvarka bei tai, kad žemės grąžinimo klausimas pastarąjį kartą jam paaiškintas 2014-05-08 Joniškio skyriaus raštu Nr. 27SD-801.
Liudytoja P. Z., gim. 1928 m., parodė, kad pareiškėją J. N. pažįsta, tai jos mirusio brolio T. N. sūnus. Pareiškėjo motina buvo P. L. (N.). Iš kalbų girdėjo, kad J. A. buvo pareiškėjo motinos P. N. patėvis, jis Paulinos įvaikinęs nebuvo, tačiau ją augino, gyveno kaip šeima. Žemė, į kurią pretenduoja pareiškėjas, kiek atsimena ribojasi su A. ir R. žeme. Apie J. A. turėtą žemę nieko nežino, negirdėjo, kad jis ją būtų gavęs ar pirkęs.
Liudytoja A. V. A., gim. 1936 m., parodė, kad pareiškėją J. N. pažįsta. Nežino, šalia jų buvo J. A. ar L. žemė, kuri ribojosi su jų, N. ir R. žeme. Tos žemės buvo apie 11-12 ha. Ji žemėtvarkininkui vietoje parodė, kur galėjo būti pareiškėjo norima susigrąžinti žemė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos pagal 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau - Atkūrimo įstatymas). Šio įstatymo 10 str. 1 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais ir šio įstatymo nustatyta tvarka iki 2001-12-31. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003-12-31 turi pateikti šio įstatymo 17 str. nurodytoms institucijoms. Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.
Nuosavybės teisių atkūrimo procesui Atkūrimo įstatymu nustatyti terminai, siekiant paskatinti asmenis nedelsiant rūpintis atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Asmenims šiuos terminus praleidusius, jie teismo gali būti atnaujinti dėl pateisinamų priežasčių, atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes. Pareiškėjas J. N. nurodo, kad 1991 m. kreipėsi į žemėtvarkos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į senelio turėtą žemę, tačiau šis jo prašymas tyčia nebuvo išsaugotas, nes konfliktavo su žemėtvarkos darbuotojomis I. L. ir T. N.. Šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, jis neįrodė, kad terminus jis praleido dėl nuo jo valios nepriklausiusių veiksnių. Pareiškėjas neįrodė, kad jis prašymą atkurti nuosavybės teises į senelio J. A. turėtą žemę pateikė 1991 m. ir šis prašymas neišsaugotas dėl konfliktų su tuometinėmis žemėtvarkos darbuotojomis, nes iš objektyvaus įrodomo – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Šiaulių skyriaus pažymos matyti, kad nei J. N., nei jo motinos P. N. 1990-1993 m. prašymų atkurti nuosavybės teises į J. A. (duomenys neskelbtini) galimai priklausiusią žemę, negauta (77 b. l.). Nustatyta, kad pareiškėjas J. N. pirminį prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė tik 2010-06-21. Be to, pareiškėjas, 2013-12-17, kreipdamasis į Šiaulių apygardos administracinį teismą dėl termino atnaujinimo pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos Joniškio skyriui prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į nekilnojamąjį turtą bei nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku J. A. patvirtinančius dokumentus, šiam teismui nurodė visai kitas minėtų terminų praleidimo priežastis, t. y. sveikatos problemas bei (duomenys neskelbtini) teritorinį priskyrimą ne Šiaulių rajono savivaldybei, o Joniškio rajono savivaldybei. Tačiau pareiškėjas tame pareiškime teismui net neužsimena apie jo ir buvusių agrarinės tarnybos darbuotojų konfliktinius santykius, kokį nors jų piktnaudžiavimą ar aplaidumą, nors šios aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios (46-50 b. l.). Taigi, byloje surinktais dokumentais, suinteresuoto asmens atstovės parodymais, įsiteisėjusiu 2014-03-10 Šiaulių apygardos administracinį teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas nuosavybės teisių atkūrimu pradėjo rūpintis tik nuo 2010 m., jis tą patį klausimą - nuosavybės teisių atkūrimo į senelio J. A. iki nacionalizacijos valdytą žemę, prašė svarstyti net 7 kartus ir visą laiką jam buvo išaiškinama nuosavybės teisių atkūrimo tvarka, tačiau jis per protingą terminą į teismą nesikreipė ir nepateikė jokių objektyvių duomenų bei svarbių priežasčių dėl ko tai padaryti negalėjo, jog jis nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas ir rūpestingas.
Prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 7,29 ha žemės (duomenys neskelbtini), pareiškėjas remiasi Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2010-04-26 raštu Nr. R4-686 „Dėl nuosavybės“, kuriame nurodyta, kad dokumentų apie J. N., Juozo s. Šiaulių aps. Meškuičių vlsč. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę, dokumentų apie žemės paveldėjimą iš tėvo J. N. archyve saugomuose fonduose nerasta. Respublikinės žemės komisijos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos archyviniame fonde, Šiaulių apskrities 1944-1948 m. byloje, Meškuičių vlsč. (duomenys neskelbtini) apylinkės vardiniame naujakurių sąraše (be datos) įrašytas A. J., Juozo s., (duomenys neskelbtini) turėjęs 3 ha žemės ir, kaip mažažemis, gavęs 7,29 ha žemės (15 b. l.), taip pat Šiaulių apskrities archyvo 2012-02-20 raštu Nr. PŽ-87(8.4) ir pridedamais dokumentais, iš kurių matyti, kad 1941 m. Meškuičių valsčiaus valstiečių, norinčių pirkti koncentruotus pašarus sąraše J. A., gim. 1886, nurodomas kaip turintis 10 ha žemės, o Joniškio rajono (duomenys neskelbtini) 1947 ir 1949 metų ūkinių knygų ištraukose nurodoma, kad J. A. užsiėmė žemės ūkiu, sodybinės žemės užimtos daržais turėjo 0,6 ha, skiltyje ,,Žemė“ nurodyta, kad žemė yra kolūkio sudėtyje, žemės plotas nenurodomas (16-24 b. l.).
Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 str. numatytiems asmenims nuosavybės teisės atkuriamos į nekilnojamąjį turtą, turėtą savininko (4 str.), kuris Atkūrimo įstatymo 1 str. apibrėžiamas kaip asmuo, kurio nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-06-10 nutarimo Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ 1.1.2 punkte nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinančiais dokumentais gali būti įvairūs Lenkijos (1920-1939 metais), Lietuvos TSR (1940-1941 metais, 1945-1948 metais) įstaigų, veikusių Lietuvoje parengti sąrašai, kuriuose nurodytas ūkininkų turėtas nuosavybės teise žemės plotas. Šiuo atveju Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje nėra jokių duomenų, kad J. A. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, tai nepatvirtino ir teisme apklaustos liudytojos P. Z. ir A. V. A., nurodydamos, jog apie J. A. turėtą žemę jos nieko nežino. Be to, pareiškėjas nepateikė jokio buvusio savininko J. A. žemės plano, sudarant vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą, tikslios buvusios žemės vietos negalėjo nurodyti nei pats pareiškėjas, nes jo liudytojomis pasikviestos P. Z. ir A. V. A. (44-45 b. l.). Dėl šių priežasčių nuosavybės teisių atkūrimas yra negalimas.
Taip pat netenkintinas ir pareiškėjo J. N. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. A., miręs (duomenys neskelbtini), yra jo senelis. Iš gimimo liudijimo Nr. 001236 kopijos matyti, kad pareiškėjo J. N., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. N., motina - P. N. (9 b. l.). Iš 1948-07-24 santuokos sudarymo įrašo Nr. 21 kopijos matyti, kad pareiškėjo tėvai T. N. ir P. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (7 b. l.). Iš gimimo liudijimo Nr. 165733 kopijos matyti, kad pareiškėjo motinos P. L., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra O. L., jos tėvas – nenurodytas (8 b. l.). Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2016-04-15 pažymos Nr. (P1-1648) P2-3103 apie santuoką matyti, kad Kauno metropolijos kurijos archyviniame fonde, Meškuičių Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) susituokė J. A., Juozapo sūnus (48 m.) ir O. L., Juozapo duktė (37 m.) (70 b. l.). Iš šių dokumentų matyti, kad pareiškėjo J. N. motina P. N. (L.) gimė 1920 m., tėvas gimimo liudijime nenurodomas, o jos motina O. A. (L.) su J. A. susituokė tik 1934 m. - praėjus 14 metų nuo pareiškėjo motinos gimimo. Jokių duomenų, kad J. A. būtų įvaikinęs pareiškėjo motiną nėra, pareiškėjo giminystės su J. A. fakto nepatvirtino ir teisme apklaustos liudytojos P. Z. bei A. V. A. Pareiškėjo J. N. giminaitė, jo teta P. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad J. A. buvo pareiškėjo motinos P. N. patėvis ir jis P. įvaikinęs nebuvo, tik ją augino.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263, 265, 270 str., teismas
nusprendė:
pareiškėjo J. N. pareiškimą atmesti.
Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.