Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja A. G. kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. birželio 1 d. įsakymą Nr. V-54 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.

Pareiškėja skunde (b. l. 2–8) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog nesutinka su Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-54 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – įsakymas), mano, kad jis priimtas nepagrįstai, nesant tam teisinio pagrindo. Pareiškėja paaiškino, jog Radviliškio rajono apylinkės teisme dirba teisėjo padėjėja nuo 2015 m. liepos 7 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-44 „Dėl teisėjų padėjėjų priskyrimo teisėjams“ buvo paskirta nuo 2017 m. balandžio 27 d. dirbti su teisėja D. A.. 2017 m. gegužės 10 d. teisėja D. A. teismo pirmininkui parašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog teisėjo padėjėja A. G. netinkamai ruošia procesinių dokumentų projektus, daro daug gramatinių klaidų, nesilaiko raštvedybos taisyklių, nesugeba suformuluoti motyvų (juos reikia perrašyti visiškai); rašant nuosprendžio projektą, nurodo netinkamus straipsnius, kuriais vadovaujasi (rašant apkaltinamojo nuosprendžio projektą, vadovaujasi straipsniais, kuriais byla yra nutraukiama; atidedant bausmės vykdymą ir skiriant pareigas, nurodo skiriamas pareigas, tačiau straipsnio dalies punktai yra nurodyti kitų pareigų, nei nurodyta nuosprendyje); ruošiant teismo baudžiamojo įsakymo projektą, skiriant arešto bausmę, rezoliucinėje dalyje nenurodo, kur ji turi būti atliekama ir nuo kada skaičiuojama bausmės pradžia, taip pat nenurodyta skiriamų parų trukmė žodžiais, nesuderinti linksniai, įsakymas priimtas kaltinamojo atžvilgiu, ji nurodo „kaltinamoji, kalta“, neaiškiai dėstomos mintys, kai kur neįmanoma suprasti sakinio esmės; kituose procesiniuose dokumentuose taip pat yra daroma klaidų, nurodomi klaidingi numeriai, datos ir pan.; neįmanoma dirbti su tokia padėjėja, kadangi darbas atliekamas labai nekokybiškai, neprofesionaliai, teisėja užtrunka labai daug laiko taisydama paruoštus padėjėjos projektus. 2017 m. gegužės 22 d. teisėja D. A. teismo pirmininkui parašė antrą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog 2017 m. gegužės 11 d. padėjėjai A. G. buvo pateikta baudžiamoji byla Nr. 1-50-952/2017 nuosprendžio projekto paruošimui, prašyta paruošti nuosprendžio projektą iki 2017 m. gegužės 19 d. 2017 m. gegužės 22 d. ryte A. G. grąžino bylą, paruošto procesinio dokumento teisėjai neatsiuntė, paklausus A. G., ar ji paruošė minėtoje byloje nuosprendžio projektą, ji atsakė, kad neparuošė, nes teisėjos tarnybiniame pranešime nurodyta, kad A. G. daro daug klaidų ir jai lengviau susirašyti pačiai dokumentus, nei taisyti jos surašytus. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. V-47 buvo sudaryta komisija galimai padarytam teismo teisėjo padėjėjos A. G. nusižengimui tirti. Komisijos nariais buvo paskirti 2 valstybės tarnautojai ir teisėja, kuri nėra valstybės tarnautoja, nors 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 5 punktas numato, jog valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo šiam nusižengimui tirti gali sudaryti komisiją, kuri sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų. Sudarydamas komisiją, valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo vieną iš komisijos narių skiria jos pirmininku. Jeigu įstaigoje nėra tiek valstybės tarnautojų, kad būtų galima sudaryti komisiją, į komisijos sudėtį gali būti įtraukiami tos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, kuriai pavaldi įstaiga, valstybės tarnautojai. Ši teisės norma yra imperatyvi, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui privaloma, t. y. komisija gali būti sudaroma tik iš valstybės tarnautojų. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininkas komisijos nare bei jos pirmininke paskirdamas teisėją G. K., kuri nėra valstybės tarnautoja, pažeidė Taisyklių 5 punktą, t. y. padarė tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrinį pažeidimą. Teisėja G. K. nenusišalino nuo galimai padaryto nusižengimo tyrimo. Teisėja G. K. buvo šališka, nes, dalyvaudama komisijoje, siekė įtvirtinti ir išplėsti teisėjo valdžią padėjėjui. Šališkumą patvirtina ir tai, kad, atlikdama tyrimą, teisėja G. K. nesiaiškino aspektų, kurie nenaudingi teisėjai D. A., t. y. nepasisakė dėl motyvų, kurių pareiškėja nesugeba suformuluoti, ir kuriuos teisėjai D. A. reikia perrašyti visiškai. Išvadoje nurodė: „nepakankamai motyvuojamos daromos išvados“, nepasisakė, kad teisėjos D. A. nurodymas teisėjo padėjėjai surašyti motyvus yra neteisėtas, nes motyvų rašymas sprendimuose yra ne teisėjo padėjėjo darbas. Taip pat teisėja G. K. neaptarė nutarties projekto administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-370-952/2017, kurį prie 2017 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo teisėja D. A. buvo pridėjusi ir nurodžiusi, kad netinkamai pritaikyta teisės norma. Pareiškėja 2017 m. gegužės 25 d. paaiškinime buvo nurodžiusi, kad rengiant projektą naudojosi teisėjos D. A. 2017 m. kovo 2 d. nutarties, esančios administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-189-95/2017, medžiaga, nes situacija buvo analogiška esančiai byloje Nr. A20.-370-952/2017. Teisėja D. A. taikė tą normą. Pareiškėjai buvo kilę abejonių dėl šios normos taikymo, tačiau dėl teisėjos D. A. priešiškumo pareiškėjos atžvilgiu ji parengė tokį projektą kaip ir teisėjos nutartis. Pareiškėja teisėjai D. A. paaiškino, kad naudojo teisėjos nutartį iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, tačiau teisėja teigė, kad ten buvo kita situacija ir net neišsiaiškino, kokios bylos nutartimi pareiškėja naudojosi, neanalizavo situacijų bylose, nurodė perrašyti projektą. Jei teisėja D. A. prie tarnybinio pranešimo pridėjo priedus, tai jie visi turėjo būti aptarti, o ne pasirinktinai, analizuojant, kas naudingiau teisėjai D. A.. Sudarant Komisiją turi būti garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas, tačiau sudarant komisiją galimai padarytam nusižengimui tirti šių principų nebuvo laikytasi. Teisėja D. A. 2017 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime konkrečiai nenurodė, kuriuose projektuose, t. y. nenurodyti bylų numeriai, datos ir kas, jos teigimu, nepadaryta, todėl nėra aiškus, išsamus ir nekonkretus, ir tik galima numanyti, kokiuose projektuose yra trūkumai. Prie tarnybinio pranešimo pridėtuose procesinių dokumentų projektuose išbraukyti sakiniai, teiginiai, argumentai, kuriuos teisėja panaudojo savo surašytuose galutiniuose procesiniuose dokumentuose, kurie šiuo metu yra įsiteisėję, privalomi vykdyti asmenims ir institucijoms Lietuvos Respublikos teritorijoje, o įstatymų nustatytais atvejais ir už jos ribų. 2017 m. gegužės 15 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta, kad pareiškėja galimai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis, tačiau teisėjos D. A. 2017 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nėra nurodyta, kad pareiškėja pavestų užduočių neatliko laiku. 2017 m. gegužės 15 d. pranešimo apie tarnybinį nusižengimą turinys yra labai dviprasmiškas, jame nenurodyta, kuriuose projektuose kokie trūkumai, tai galima tik numanyti, todėl neaišku, kuo grindžiami įtarimai, ir tai laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu. Aptarti procedūriniai pažeidimai yra esminiai, nes nežinant, kuo pareiškėja yra konkrečiai kaltinama, apsunkino galimybę teikti paaiškinimus ir užkirto kelią objektyviam ir visapusiškam faktinių aplinkybių visumos ištyrimui, įvertinimui bei pagrįsto sprendimo priėmimui. Radviliškio rajono apylinkės teismo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti 2017 m. gegužės 31 d. išvadoje (toliau – Išvada) nenurodyta, kuriuose projektuose kokie trūkumai. Išvada neišsami, nes neištirti visi įrodymai – nutarties projektas administracinio nusižengimo byloje Nr. A20.-370-952/2017, neįvertintos visos aplinkybės (pirmą kartą rengtas nuosprendžio projektas, ilgalaikio streso įtaka darbo kokybei ir kt.). Komisija nerengė žodinio posėdžio, kad būtų išsiaiškintos visos faktinės aplinkybės, išvadoje nieko nepasisakė dėl raštvedybos taisyklių, nors teisėja tarnybiniame pranešime buvo nurodžiusi, kad pareiškėja jų nesilaiko. Apie motyvus nurodyta tik, kad „nepakankamai motyvuojamos daromos išvados“. Išvadoje nepasisakyta, kad teisėjos reikalavimas padėjėjai rašyti sprendimų motyvus yra neteisėtas, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendime Nr. KT9-S6/2014 pažymėjo, kad teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą ir priimti motyvuotus ir pagrįstus sprendimus, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, vadovaudamasis teise, remdamasis visapusišku ir objektyviu faktų vertinimu, savo žiniomis, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Teisėjas neprivalo aiškintis dėl bylų nagrinėjimo ir priimamų sprendimų pagrįstumo, teisėjo argumentai ir motyvai išdėstomi priimtuose sprendimuose, todėl motyvų rašymas sprendimuose yra ne teisėjo padėjėjo darbas. Neišsiaiškino priežasčių, nulėmusių nuosprendžio projekto baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-952/2017 nesurašymą: neteisėtas teisėjos reikalavimas parengti procesinio dokumento, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, projektą; teisėja nurodė parašyti projektą po tarnybinio pranešimo surašymo, prieš tai su pareiškėja neaptarusi ankstesnio nuosprendžio projekto baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-952/2017 trūkumų, bet iš karto parašė tarnybinį pranešimą. Ši aplinkybė parodo teisėjos netinkamą darbo organizavimą ir koordinavimą, nenorėjimą bendradarbiauti, priešiškumą; teisėja nenurodė motyvų, kurių pagrindu turėjo būti priimtas būtent toks galutinis procesinis dokumentas – nuosprendis, o nurodė tik tai, kas turi būti rezoliucinėje dalyje. Pirmiausia turi žinoti žodinio nagrinėjimo metu išsiaiškintas aplinkybes, ištirtus įrodymus, o ne žinant rezoliucinę dalį prie jos „pritempti“ motyvus. Teisėjo padėjėjas nežino teisėjo vidinio įsitikinimo, jo faktinių aplinkybių vertinimo. Išvados motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog teisėjo padėjėja netinkamai vykdė savo pareigas – netinkamai atliko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pavedamas užduotis, aplaidžiai vykdė savo pareigas, tačiau konkrečiai nenurodė, kokių funkcijų ir pareigų pareiškėja nevykdė. Išvadoje pažymėta, kad teisėjo padėjėjos pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta teisėjo padėjėjo pareiginė funkcija rengti procesinių dokumentų projektus. Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) (su pakeitimais) patvirtintas pavyzdinis teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas. Šio aprašymo 7.3 punkte numatyta teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintas teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas, kurio 7.3 punkte numatyta teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 108 straipsnis numatė, kad teismo pirmininko patarėjas, skyriaus pirmininko patarėjas, teisėjo padėjėjas ar teismo konsultantas yra teismo tarnautojai (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautojai), kurie dirba teismo personalo tarnyboje ir pataria teismo pirmininkui, skyriaus pirmininkui ar teisėjui su įstatymų ir kitų teisės aktų analize, taikymu bei sisteminimu susijusiais klausimais, padeda teisėjui parengti bylas nagrinėti teismo posėdyje, rengia procesinių dokumentų projektus, padeda atlikti kitas teisėjo pareigas, taip pat vykdo kitus teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko ar teisėjo pavedimus, susijusius su jų tiesioginėmis funkcijomis. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Teismų įstatymo 108 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo valstybės tarnautojai skirstomi į tarnautojus, tiesiogiai padedančius teisėjams eiti pavestas pareigas, analizuojančius ir apibendrinančius teismų praktiką, kitus valstybės tarnautojus. Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 13P-88-(7.1.2) yra poįstatyminis aktas, kuriuo realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – Konstitucija) įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu. Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepriklausomai nuo to, ar tas aktas yra vienkartinio taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusioje Teismų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies redakcijoje neišliko teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus. Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtintas pavyzdinio teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktas, numatantis procesinių dokumentų projektų rengimą, praplėtė Teismų įstatymo 108 straipsnio 1 dalies numatytą teisinį reguliavimą. Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtintas pavyzdinio teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte nustatytas teisinis reguliavimas negali konkuruoti su nustatytuoju Teismų įstatyme, todėl prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintas teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktas, kuriame numatyta teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus, parengtas vadovaujantis Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtinto pavyzdinio teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktu, prieštarauja Teismų įstatymo 108 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui. Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai; teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str.). Teisėjas, atlikdamas savo konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, bylas nagrinėja savarankiškai, savo nuožiūra sprendžia visus su nagrinėjama byla susijusius klausimus, priima sprendimą remdamasis visapusišku bylos medžiagos vertinimu, teise, vidiniu įsitikinimu, etikos reikalavimais. Kitų institucijų ar asmenų kišimasis į teisėjo ar teismo veiklą draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę (Konstitucijos 114 str.). Taigi, teisėjo procesinis nepriklausomumas reiškia, kad tik pats teisėjas (teismas) sprendžia, kaip jam nagrinėti bylą bei kokį priimti teismo sprendimą, tačiau teisėjas turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip jis vykdo teisingumą. Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtinto pavyzdinio teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 116 straipsnio dalyje numatyta, kad teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) – tai proceso metu teismo priimti dokumentai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad visi teismo procesiniai dokumentai yra surašomi, priimami ir įteikiami CPK nustatyta tvarka. CPK 264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitarimo ir sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą. Būti sprendimų priėmimo kambaryje kitiems asmenims draudžiama. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad teisėjai neturi teisės atskleisti nuomonių, pareikštų tariantis sprendimų priėmimo kambaryje. Teismas pagrindžia sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje (CPK 263 str. 2 d.). Sprendimą teisėjas priima vienas (kai bylą nagrinėja vienas teisėjas) arba teisėjų balsų dauguma. Sprendimas išdėstomas raštu ir jį pasirašo visi nagrinėję bylą teisėjai (CPK 268 str. 2 d.). CPK 270 straipsnyje numatytas sprendimų turinys. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d.). Teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 str. 1 d.). Kadangi teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punkte tik abstrakčiai nurodyta, kad teisėjo padėjėjas rengia procesinių dokumentų projektus, tačiau procesinių dokumentų, kuriais byla išsprendžiama iš esmės, projektų, t. y. sprendimų, nuosprendžių ir kt. rengimas, prieštarauja CPK 116 straipsniui, CPK 263 straipsnio 2 daliai, CPK 264 straipsniui, CPK 268 straipsnio 2 daliai, CPK 270 straipsniui, BPK 20 straipsnio 5 daliai, BPK 301 straipsnio 1 daliai. Kadangi Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintas teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymas parengtas vadovaujantis Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtintu pavyzdiniu teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymu, ir Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėjų padėjėjų pareigybės aprašymo 7.3 punkte numatyta teisėjo padėjėjo funkcija rengti procesinių dokumentų projektus, o Teisėjų tarybos 2009 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 13P-88-(7.1.2) patvirtinto pavyzdinio teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktas prieštarauja Teismų įstatymo 108 straipsnio 1 daliai ir Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principo apimamam teisės aktų hierarchijos principui, CPK 263 straipsnio 2 daliai, CPK 264 straipsniui, CPK 268 straipsnio 2 daliai, CPK 270 straipsniui, BPK 20 straipsnio 5 daliai, BPK 301 straipsnio 1 daliai, todėl ir Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2016 m. sausio 25 d. įsakymu patvirtintas teismo teisėjo padėjėjo pareigybės aprašymo 7.3 punktas prieštarauja minėtiems teisės aktams. Teisėja D. A. nurodė parengti nuosprendžio projektą baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-952/2017 iki 2017 m. gegužės 4 d. ir rengti pagal galutinius teisėjos procesinius dokumentus, esančius LITEKO sistemoje. Teisėja D. A. 2017 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad pareiškėja nesugeba suformuluoti motyvų (juos reikia perrašyti visiškai). Tai patvirtina, kad teisėja reikalavo paruošti ne nuosprendžio projektą, bet galutinį teismo procesinį dokumentą – nuosprendį, kurį teisėja turėtų tik pasirašyti ir įkelti į LITEKO sistemą, toks teisėjos nurodymas yra neteisėtas. Teisėja nenurodė motyvų, kuriais remiantis priima sprendimą, bet reikalavo, kad pareiškėja motyvus parašytų, teisėja taip pat nenurodė, kokiomis teisės normomis vadovautis. Teisėja jokių pastabų dėl parengto nuosprendžio projekto baudžiamojoje byloje Nr. 1-28-952/2017 neišsakė. Šis teisėjos nurodymas neteisėtas, nes teisėjo argumentai ir motyvai išdėstomi priimtuose sprendimuose, teisingumą vykdo teismai ir teisėjai, bet ne teisėjo padėjėjai. Nurodymas rengti nuosprendžio projektą prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 daliai, kuri numato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, bei BPK 301 straipsnio 1 daliai, kuri numato, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teisėja nurodydama surašyti nuosprendį delegavo savo konstitucinę pareigą vykdyti teisingumą, t. y. pavedė atlikti užduotį – parengti procesinį dokumentą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės. Tokio procesinio dokumento, kuriame išdėstomi argumentai ir motyvai, parengimas viršija pareiškėjos kompetenciją ir teisėjo padėjėjo pareigybės aprašyme numatytas teisėjo padėjėjo funkcijas. Pareiškėja nevykdo teisingumo ir todėl negalėjo sukelti grėsmės teismo strateginio tikslo – teisingumo vykdymo įgyvendinimui, kaip nurodyta išvadoje. Teisėja turi organizuoti savo darbą taip, kad nebūtų net prielaidos, kad kiltų pavojus teisingumo vykdymui. Teisėja turi jausti didelę atsakomybę už tai, kaip ji vykdo teisingumą. 2017 m. gegužės 11 d., po 16 val. teisėjos D. A. posėdžių sekretorė pareiškėjai atnešė baudžiamąją bylą Nr. 1-50-952/2017. Buvo pridėtas teisėjos lapelis, kuriame nurodyta „paruošti nuosprendžio projektą iki 05.19; atleisti pagal laidavimą, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 1 m. uždrausti vairuoti transporto priemones, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti 1000 Eur iš draudimo bendrovės, 13000 Eur iš kaltinamojo“. Argumentų ir motyvų teisėja nebuvo nurodžiusi. Tai patvirtina 2017 m. gegužės 10 d. teisėjos D. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodė, jog motyvus reikia jai perrašyti; „užtrunka labai daug laiko taisydama paruoštus jos projektus“. Teisėjo padėjėjas nežino teisėjo vidinio įsitikinimo, jo faktinių aplinkybių vertinimo. Sprendimo priėmimą gali lemti ir skirtingas suvokimas, faktų vertinimas ir (arba) teisės aiškinimas, todėl teisėjo padėjėjas už teisėją parašyti dokumento, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, negali. Nuosprendžio rašymas yra teisėjo funkcija vykdant teisingumą. Teisėjos reikalavimas parengti nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-952/2017 yra neteisėtas ir viršija teisėjų padėjėjų pareigybės aprašyme numatytas teisėjo padėjėjo funkcijas ir teisėjo padėjėjo kompetenciją. Pareiškėja neparengė nuosprendžio projekto, t. y. nesurašė nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-952/2017, nes nevykdė neteisėto teisėjos D. A. nurodymo. Nevykdydama teisėjos neteisėto nurodymo, pareiškėja tarnybinio nusižengimo nepadarė. Rašymo apsirikimai ir netinkamas procesinių dokumentų motyvavimas komisijos išvadoje įvardinti kaip tarnybinis nusižengimas, padarytas dėl pareiškėjos aplaidumo (netyčinės kaltės). Komisija išvadoje netinkamai kvalifikavo tarnybinį nusižengimą, nes proceso įstatymuose numatytas rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų ištaisymo institutas (CPK 276 str., BPK 3081 str., LR ANK 638 str.), todėl rašymo apsirikimai procesinių dokumentų projektuose nėra tarnybinis nusižengimas. Netinkamas procesinių dokumentų motyvavimas negali būti kvalifikuoti kaip pareiškėjos tarnybinis nusižengimas. Kaltės formos yra tyčia ar neatsargumas. Sąvokos „netyčinė kaltė“ teisėje nėra, todėl subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės – nesant, nėra ir tarnybinio nusižengimo. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjos D. A. 2017 m. gegužės 10 d. tarnybinis pranešimas nekonkretus, neaiškus ir neišsamus, 2017 m. gegužės 15 d. pranešimas apie tarnybinį nusižengimą neaiškus ir neišsamus, neteisėtos sudėties komisija atliko tarnybinio nusižengimo tyrimą, komisijos išvada neobjektyvi, neištirti visi įrodymai, neįvertintos ir neištirtos visos aplinkybės, t. y. išvada neteisėta, rašymo apsirikimai ir netinkamas procesinių dokumentų motyvavimas netinkamai kvalifikuoti kaip tarnybinis nusižengimas, teisėjos D. A. neteisėtas nurodymas surašyti nuosprendžio projektą baudžiamojoje byloje Nr. 1-50-952/2017 kvalifikuotas kaip tarnybinis nusižengimas, Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-54 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ priimtas vadovaujantis neteisėta išvada, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo pirmininko 2017 m. birželio 1 d. įsakymas Nr. V-54 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ yra neteisėtas ir naikintinas.