Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), deklaravusi gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

5. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, kiek prisiminė, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo jos kaltę, padarius jai inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

12. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

13. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad K. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 2,19 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji K. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino, kad buvo su draugais prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie 8 stiklines alaus, prisimena, kad ruošėsi eiti namo, tačiau norėjo vairuoti, todėl važiavo A. L. priklausančiu automobiliu ,,BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kol buvo sustabdyta policijos pareigūnų. 2024 m. liepos 28 d., apie 2.23 val., policijos pareigūnams buvo pranešta, jog prie prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančio baro parkuojasi, važinėja automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja prisipažino esanti neblaivi, šis automobilis buvo sustabdytas netoli (duomenys neskelbtini), jį vairavo K. S., nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji pareigūnams pripažino vartojusi alkoholį. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas stovintis važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini). Etilo alkoholio koncentracija K. S. iškvėptame ore (mažiausiai 2,19 promilių) ir neblaivumo požymiai (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai) užfiksuoti neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo kaltinamoji K. S. ir kad ji vairavo būdama neblaivi, kai abiejų patikrinimų alkotesteriu metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

14. Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad K. S. suvokė, kad vairavo automobilį būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (apklausiama nurodė, kad išgėrė didelį kiekį alkoholio, apie 8 stiklines alaus, jautėsi stipriai apsvaigusi, vairavo praėjus trumpam laiko tarpui po alkoholio vartojimo, taigi žinojo, kad yra neblaivi, tačiau vis tiek sėdo prie automobilio vairo ir važiavo), t. y. veikė tiesiogine tyčia.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

15. BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

16. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, kaltininko kaltės formą, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

17. K. S. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, alkoholio koncentracija jos iškvėptame ore daugiau nei penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad K. S. Vilniaus mieste, kur bet kuriuo paros metu yra kitų eismo dalyvių, vairuodama transporto priemonę neblaivi, be kita ko, ir neturėdama tam teisės, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaltinamoji padarė baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikė tiesiogine tyčia. K. S. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamoji yra jauno amžiaus, praeityje neteista (t. 1, b. l. 45), per pastaruosius penkerius metus vieną kartą bausta administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, bauda sumokėta (t. 1, b. l. 48), nedirbanti, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruota, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo. Taigi, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. S. skyrus prokurorės siūlomą švelniausios rūšies turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. skyrus 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

18. K. S. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtinos baudos dydis mažintinas vienu trečdaliu ir K. S. skirtina 50 MGL (2 500 Eur) dydžio bauda. Kaltinamoji su tokia bausmės rūšimi ir dydžiu ikiteisminio tyrimo metu sutiko, prašė leisti ją sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį.

19. Vadovaujantis BK 47 straipsniu, bausmės – baudos esmę sudaro nuteistojo pareiga sumokėti teismo paskirtą pinigų sumą valstybės naudai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti baudos bausmės įvykdymo būdai, t. y. savanoriškas (kai nuteistasis per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumoka baudą) ir priverstinis (kai baudą išieško antstolis, taikydamas priverstinio vykdymo priemones, jei nuteistasis, kuriam paskirta baudos bausmė, per du mėnesius arba kitą teismo nustatytą laikotarpį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriškai nesumoka baudos). Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuosprendį paskelbęs teismas išaiškina nuteistajam, jog jis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį.

20. Analizuojant BVK 6 straipsnio nuostatas, akcentuotina tai, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai, baudos bausmės įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus baudos bausmės įvykdymo laikotarpio, jį gali nustatyti teismas. Spręsdamas, ar reikia nustatyti ilgesnį baudos bausmės įvykdymo laikotarpį, teismas turi atsižvelgti į nuteistojo pateiktus argumentus, leidžiančius spręsti, kad sumokėti visą jam skirtą baudą savanoriškai per nustatytą laikotarpį yra neįmanoma.

21. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę (ypač tai, kad ji šiuo metu nedirba, tačiau turi visas galimybes įsidarbinti), prašymą nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, skirtinos baudos dydį, daro išvadą, jog BVK 6 straipsnio 2 dalyje numatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajai skirtinos bausmės – baudos savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajai nustatomas laikotarpis, per kurį ji privalo sumokėti paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

22. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

23. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad K. S. nusikaltimą padarė neturėdama specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (jai ši teisė nebuvo suteikta), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko yra tikslinga K. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

24. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką, naudodamasis specialiomis teisėmis, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi K. S. iškvėptame ore alkoholio koncentracija siekė 2,19 promilės, ji nagrinėjamu atveju veikė itin pavojingai, vairavo ne tik būdama neblaivi, bet ir neturėdama tam teisės, taip sukeldama realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, gyvybei bei turtui, nustatytinas 2 metų skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d., t. y. nuo dienos, kai K. S. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemones – sustabdymas.

25. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje pripažįstama, jog kelių transporto priemonė, kuri buvo panaudota darant nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, Nr. 2K-79-511/2018 ir kt.). BK 72 straipsnio 2 dalis yra bendroji norma, kuri apibrėžia konfiskuotiną turtą, o konfiskuojant kitiems asmenims perduotą nusikaltimo padarymo įrankį, priemonę ar nusikalstamos veikos rezultatą, vadovaujamasi BK 72 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte, yra nurodyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

26. Nagrinėjamu atveju K. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasi automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, minėta transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Vis dėlto, iš byloje esančių duomenų matyti, jog šio automobilio valdytojas-savininkas yra A. L. Taigi, sprendžiant šios transporto priemonės konfiskavimo klausimą, vertintinos BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatos.

27. Tiek K. S., tiek A. L., apklausiami teisiamojo posėdžio metu, laikėsi pozicijos, jog kaltinamoji būdama neblaivi vairavo A. L. priklausančią transporto priemonę savo noru, automobilio savininkas tą vakarą pats vartojo alkoholinius gėrimus, buvo stipriai apsvaigęs, dėl ko nesuprato, kas vairuoja jam priklausančią transporto priemonę ir ar vairuotoja yra neblaivi. A. L. tikino neprisimenantis, kaip automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsidūrė kaltinamosios rankose, aiškino, jog įvykio dieną buvo su trumpomis kelnėmis, jų kišenės buvo kiauros ir galimai automobilio rakteliai galėjo iškristi, o K. S. galimai juos paėmė. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad tokie kaltinamosios bei transporto priemonės savininko parodymai tėra jų gynybinė pozicija, pateikta siekiant išvengti transporto priemonės, kuria pasinaudojant buvo įvykdytas K. S. inkriminuotas nusikaltimas, konfiskavimo.

28. Vertinant K. S. ir A. L. parodymus tiek, kiek jie reikšmingi nustatinėjant aplinkybę, ar A. L. žinojo, jog jam priklausanti transporto priemonė bus ar yra vairuojama neblaivios kaltinamosios, t. y. kad ji bus panaudota BK uždraustai veikai įvykdyti, pirmiausia, pažymėtina, jog A. L. yra suinteresuotas duoti tokius parodymus, kurie leistų išvengti jo turto konfiskavimo. Tuo tarpu K. S. su automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra susijusi draugystės ryšiais (kaip A. L. nurodė, yra vaikystės draugai). Kaltinamosios šiuo nuosprendžiu nagrinėjamas lengvabūdiškas elgesys lėmė tokių pasekmių – A. L. priklausančio turto konfiskavimo – atsiradimą. Taigi, natūralu, kad siekdama sušvelninti teisines pasekmes, prie kurių kilimo prisidėjo ji pati, kaltinamoji taip pat yra suinteresuota duoti savo draugui naudingus, nors ir realybės neatitinkančius, parodymus. Nors paminėtos aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo apskritai nesivadovauti K. S. bei A. L. parodymais, tačiau jos įpareigoja teismą juos vertinti itin kruopščiai ir atidžiai.

29. Iš pačių K. S. bei A. L. parodymų nustatyta, kad prieš kaltinamajai sėdant prie draugo automobilio vairo neblaiviai, jie kartu leido laiką. Įvykio išvakarėse prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ esančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ K. S. kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, kaip nurodo A. L., apie 22.00 val. jis, būdamas neblaivus, atvyko į tą patį barą, jame gėrė alų, po 22.00 val. susitiko su kaltinamąja, kuri prisėdo prie jo staliuko, A. L. teigimu, jis matė, kad prie jos buvo padėtas bokalas, kaltinamoji nurodė tą vakarą išgėrusi apie 8 stiklines alaus, be kita ko, gėrusi ir su A. L.. K. S. teisme neprisiminė, kaip pasiėmė automobilio raktelius, A. L. aiškino, jog rakteliai galėjo iškristi iš jo kiauros kelnių kišenės ir K. S. galėjo juos paimti. Byloje esančiais duomenimis raktelių perdavimo aplinkybės nėra nustatytos, tačiau net jei automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius kaltinamajai iš tiesų perdavė ne pats A. L., tai jokiu būdu nereiškia, kad jis nieko nežinojo apie tai, kad jam priklausančią transporto priemonę vairuoja neblaivi K. S.. Argumentas, kad A. L. į barą atvyko neblaivus, įvykio metu buvo stipriai apgirtęs, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo netaikyti jam priklausančio automobilio konfiskavimo. Teismas pripažįsta, kad A. L. įvykio naktį iš tiesų buvo neblaivus, iš jo pateikto VA VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-22378-2024, matyti, kad jam 2024 m. liepos 28 d. 3.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. įvykio vietoje, buvo nustatytas 2,49 promilių girtumas. Visgi teismas neturi pagrindo manyti, kad A. L. būklė buvo tokia, kad jis objektyviai neturėjo galimybės įvertinti, kad K. S. yra akivaizdžiai neblaivi ir dėl to negali vairuoti kelių transporto priemonės.

30. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti aplinkybę, jog A. L. suprato, kad K. S. yra tiek apsvaigusi nuo alkoholio, kad jai yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Kaip jau minėta, kaltinamoji nurodė, jog įvykio dieną išgėrė didelį kiekį alaus, apie 8 stiklines, buvo stipriai apsvaigusi, dalies įvykio aplinkybių dėl to neprisiminė. 2024 m. liepos 28 d. neblaivumo nustatyto akte užfiksuota, kad patikrinus K. S. blaivumą alkotesteriu, jai pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 2,37 promilių neblaivumas, buvo nustatyti ir kiti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Apie K. S. vairavimo faktą specialiosioms tarnyboms pranešęs pašalinis asmuo taip pat identifikavo, kad kaltinamoji vairuoja neblaivi, kas reiškia, kad tai akivaizdžiai matėsi. Taigi, tiek pačios kaltinamosios parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad kaltinamoji, prieš sėsdama neblaivi prie vairo, buvo išgėrusi tokį alkoholio kiekį, kurį vertinti kaip nedidelį ir manyti, kad K. S. dar gali vairuoti kelių transporto priemonę be už tai gresiančių teisinių pasekmių, A. L. nebuvo jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad jie iki sustabdymo momento pakankamai daug laiko praleido kartu (apie 4 val.), be kita ko, ir sėdėdami bare prie vieno stalo, kur A. L. matė prie kaltinamosios padėtą bokalą. Pažymėtina ir tai, jog A. L. iki jam priklausančios transporto priemonės pats atėjo kartu su kaltinamąja (ji nurodė, kad jie su A. L., greičiausiai, išėjo iš terasos). Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė ir tai, kad ketino su A. L. eiti pėsčiomis iki jos namų, tačiau jis pasakė, kad ji gali važiuoti jam priklausančiu automobiliu. Nors teisme K. S. nurodė, kad tokius žodžius ikiteisminio tyrimo metu jai pasakė tyrėjas, o ši su jais sutiko, baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių pagrindų, dėl kurių kaltinamosios apklausą atlikęs pareigūnas būtų suinteresuotas daryti įtaką kaltinamosios parodymams, jokių su tuo susijusių aplinkybių nenurodė ir kaltinamoji, todėl tokie jos teiginiai vertintini kritiškai kaip gynybiniai. Taigi, A. L. atsisėdo į keleivio vietą ir savo automobiliu važiavo kartu su kaltinamąja, matydamas, kad ji vairuoja šią transporto priemonę ir neužkirsdamas tam kelio. Svarbu atkreipti dėmesį, kad policijos pareigūnams buvo pranešta, jog kaltinamoji neblaivi važinėja (parkuojasi) prie baro, pranešėjas nurodė, kad vairuotoja pati pripažino neturinti teisės vairuoti ir esanti neblaivi, kas reiškia, kad jau prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje (prie baro) pašalinis asmuo apie jos neblaivumą bendravo su kaltinamąja, ką neabejotinai girdėjo ir automobilyje buvęs A. L. Nepaisant to, jie išvažiavo iš šios aikštelės ir buvo sustabdyti, adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad įvykio metu K. S. buvo nustatytas panašus girtumo laipsnis kaip ir A. L., tačiau pastaroji sugebėjo įvertinti draugo būklę ir teismui nurodė, kad ji buvo sunki, kas tik sustiprina teismo vidinį įsitikinimą, kad A. L., būdamas panašaus neblaivumo laipsnio, taip pat suvokė, kokios būklės yra kaltinamoji. Visa tai rodo, kad A. L. žinojo, kad jam priklausantis automobilis bus vairuojamas itin neblaivios draugės ir leido jai tai daryti.

31. Teismas, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, sprendžia, jog transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo bausmės tikslų įgyvendinimo, visuomenės saugumo, siekio užkirsti kelią analogiškoms veikoms, yra būtina ir proporcinga teisinė priemonė. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš K. S. nėra pagrindo. Aplinkybės, kurioms esant A. L. priklausanti transporto priemonė negali būti konfiskuojama, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatytos, todėl automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

32. BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui, išplėstiniam turto konfiskavimui arba nusikalstamu būdu užvaldyto turto grąžinimui savininkui ar teisėtam valdytojui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Siekiant užtikrinti minėto automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos skirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. L. priklausančiam automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), taikant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant A. L..

33. Ikiteisminio tyrimo metu K. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

K. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudos dydį sumažinti vienu trečdaliu ir K. S. skirti 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per vienerius metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti K. S. naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 29 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti A. L. priklausantį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)).

Skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. L. turtui – automobiliui „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos iki turto konfiskavimo įvykdymo. Nustatyti šias apribojimo sąlygas: taikyti dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, bet paliekant teisę juo naudotis, turto saugotoju paskiriant A. L..

A. L. išaiškinti atsakomybę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 straipsnį už automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), perleidimą, paslėpimą, sunaikinimą ar sugadinimą.

K. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

1. Šiuo nuosprendžiu jai paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos Nr. el-2766-1201/2024), įmokos kodas 6801). Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

2. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 0 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.