Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Božena Mozūraitienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A. (D. A.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis D. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 6.00 val., su pažįstamų asmenų kompanija buvo bare ,, (duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Visą naktį praleido įvairiuose baruose, vartojo alkoholinius kokteilius, todėl buvo neblaivus. Būnant bare „(duomenys neskelbtini)“, prie jų kompanijos priėjo nepažįstamas vaikinas, jį matė pirmą kartą. Iš pradžių bendravo draugiškai, be konfliktų, kartu su juo vartojo alkoholį. Jo nuomone, vaikinas taip pat buvo neblaivus, tai matė iš jo nekoordinuotų judesių, kalbos. Prisimena, kaip savo mobiliojo ryšio telefoną padėjo ant stalo futbolo stalo. Vienu momentu nusisuko, bendravo su viena kompanijoje buvusia mergina. Atsisukęs pastebėjo, kad nebėra jo mobiliojo ryšio telefono. Pradėjo klausinėti aplink buvusių žmonių, ar niekas jo nematė. Tuomet prie jo priėjo anksčiau minėtas vaikinas ir pasiūlė padėti ieškoti. Kurį laiką ieškojo, tačiau nerado. Merginos, buvusios kompanijoje, stebėjosi, kaip telefonas galėjo taip pradingti. Tuomet minėtas vaikinas merginoms pasakė „tai kad jis kažkoks pyderas“. Jo paklausė, kodėl taip kalba, tačiau vaikinas jam nieko neatsakė, negalėjo paaiškinti, kodėl jį taip pavadino. Dar kelis kartus jį įžeidinėjo panašiais žodžiais. Jis bandė vaikiną raminti, aiškino, kad taip elgtis nemandagu, tačiau jis jį toliau įžeidinėjo. Tada vaikinui pasakė, kad jei jis nori, gali nueiti pakalbėti į lauką. Abu išėjo iš baro, ėjo link P. Cvirkos aikštės. Einant vaikinas jį vadino „ereliu“. Priėję aikštelę, esančią P. Cvirkos aikštėje, sustojo. Jis dar kartą jo paklausė, kodėl jis su juo taip nemandagiai kalba, jį įžeidinėja, tačiau jis nepaaiškino tokio savo elgesio priežasties, todėl jis jam vieną kartą trenkė kaire ranka kažkur į veido sritį. Kur tiksliai trenkė, neprisimena. Po smūgio jis pasakė „viskas, baigiam, baigiam“, taip pat atsiprašė. Vaikinui pasakė, kad jei nori, gali pasikalbėti normaliai, tačiau vaikinas pradėjo bėgti link Islandijos gatvės. Jo nesivijo, niekaip negrasino. Po šio įvykio grįžo į barą. Supranta, kad buvo neblaivus ir per jautriai sureagavo į jį įžeidusius vaikino žodžius. Smūgį sudavė spontaniškai, nes buvo supykęs dėl jo nemandagaus elgesio. Dėl įvykio labai gailisi, toks elgesys jam nėra būdingas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys:

3. Nukentėjusiojo L. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. sausio 26 d., apie 7.00 val., vienas atėjo į barą, esantį po baru „Istorijos“, adresu (duomenys neskelbtini), pažaisti stalo futbolą, nusipirko vieną bokalą alaus. Priėjo prie kompanijos, kuri tuo metu žaidė stalo futbolą. Susipažino su vienu asmeniu iš kompanijos, kuris prisistatė kaip D. Pažaidus stalo futbolą, išėjo į lauką parūkyti, paskui vėl grįžo į barą ir pastebėjo, kad vietoje, kurioje paliko savo bokalą alaus, jo nebebuvo. Paklausė kompanijos, su kuria kartu žaidė stalo futbolą, galbūt jie matė, kur yra jo alus, tačiau asmenys atsakė, kad nematė. Jam priėjus prie D., šis pasakė, kad iš jo pavogė telefoną. Baro apsaugos darbuotojo paklausė, ar jis matė D. telefoną, nes norėjo jam padėti jį surasti. Tuomet D. pasiūlė išeiti į lauką parūkyti. Jis norėjo eiti pavalgyti, D. pasiūlė eiti kartu. Jie nuėjo į P. Cvirkos aikštę. Paėjus keletą žingsnių, atsisuko į dešinę pusę ir pajuto smūgį į veido sritį, ties kaire akimi. Po šio smūgio pajuto fizinį skausmą, jam aptemo akyse. Atsisukęs pastebėjo, kad jam į veidą trenkė D. Paklausė D., ką jis daro, ar jis normalus, o jam D. atsakė, kad jį užmuš. Po šių žodžių jis pradėjo bėgti atgal į Pylimo gatvės pusę, užlipo į barą „Istorijos“, tačiau jis jau buvo užrakintas. Galiausiai, adresu Totorių g. 21, Vilnius, išsikvietė „Bolt“ pavėžėją, kuris jį nuvežė namo. Grįžęs pasižiūrėjo į veidrodį, pamatė, kad jo kairė akis yra sutinusi, šalia buvo kraujosruvos. Jį pykino. Atsikėlęs maždaug apie 18.00 val. prie savo sužalotos akies pridėjo ledą, kad sumažėtų tinimas. 2024 m. sausio 27 d. ryte pabandė išsipūsti nosį, bet jam išsipūtė kairė akis, dėl ko jis labai išsigando ir paskambino medikams, kurie pasiūlė atvykti į Santariškių ligoninę apžiūrai. Santariškių ligoninėje jam nustatė akiduobės dugno lūžį bei nukreipė operacijai į Žalgirio klinikas. 2024 m. vasario 1 d. jam buvo atlikta akiduobės dugno lūžio operacija. Asmens, kuris prisistatė kaip D., anksčiau niekada nebuvo sutikęs. Jokio konflikto su D. nebuvo, kodėl jis jam trenkė, atsakyti negali.

4. 2024 m. sausio 31 d. pareiškimas, iš kurio matyti, kad L. V. nurodė, jog 2024 m. sausio 26 d., apie 7.00 val., buvo užėjęs į barą, kuris yra po baru „Istorijos“, pažaisti stalo futbolą. Buvo kompanija žmonių, prie jų prisijungė. Susipažino su D. A., iš kurio vėliau kažkas pavogė telefoną. Jis pasakė, kad eis parūkyti ir važiuos namo, D. A. nuėjo kartu su juo. Stovint lauke jis pasakė, kad eis nusipirkti kebabą, D. A. pasisiūlė eiti kartu. Jie nuėjo į P. Cvirkos aikštę. Užlipo pirmais laiptais, jis atsisuko į dešinę ir gavo smūgį į kairę veido pusę, nesuprato dėl ko. Jam iš karto pasidarė bloga. Atsisuko ir pasakė „ką tu darai, tu normalus?“, o asmuo atsakė „aš tave užmušiu“. Jis išsigando ir pradėjo bėgti, iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Grįžus namo jį pykino, nuėjo miegoti. 2024 m. sausio 27 d. pabandė išpūsti nosį, bet jam padidėjo akis, išsigando ir kreipėsi į medikus. Santariškėse nustatė akiduobės dugno lūžį ir nukreipė į Žalgirio kliniką, kur jam atliko operaciją.

5. 2024 m. vasario 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad L. V. nuotraukoje Nr. 2 atpažįsta asmenį, apie kurį jis davė parodymus. Asmenį atpažino iš veido, akių formos, yra įsitikinęs, kad tai tas pats asmuo, kuris 2024 m. sausio 26 d. jį sumušė.

6. 2024 m. vasario 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolas ir jo priedu esanti fotolentelė, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėta P. Cvirkos aikštė, esanti Vilniuje. Į įvykio vietą patenkama pakilus laiptais, matyti juodos spalvos kioskelis. Aikštė grįsta plytelėmis, šalia matyti stovintys juodos spalvos suoliukai. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių fiksuoti įvykį, nėra.

7. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2024 m. vasario 9 d. specialisto išvada Nr. G 486/2024(01), iš kurios matyti, kad L. V. nustatyti šie sužalojimai: randas kairio antakio srityje (sugijus žaizdai), poodinė kraujosruva kairės akies vokuose, kairės akiduobės apatinės sienelės lūžis su akiduobės audinių prasiveržimu į žandinį antį ir poodine emfizema. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu, galimai nurodyto įvykio metu. Nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu į kairės akies sritį. Sužalojimai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastą.

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

8. Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo.

9. Byloje surinkti ir ištirti duomenys patvirtina, kad D. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje be priežasties sudavė vieną smūgį L. V. į veido sritį, tokiais savo veiksmais dėl kairės pusės akiduobės dugno lūžio nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą. Šios išvados grindžiamos ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir nukentėjusiojo parodymais, jo pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų turiniu, specialisto išvada. Šiuos duomenis teismas pripažįsta įrodymais, jie patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų objektyvumu ir patikimumu.

10. Byloje nustatytos objektyvios smurto panaudojimo aplinkybės ir kaltinamojo bei nukentėjusiojo parodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamas asmuo veikė tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas smūgį nukentėjusiajam į veido sritį, kaltinamasis neabejotinai numatė, kad tokiais jo veiksmais gali būti sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, ir to norėjo.

11. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas. Nukentėjusiajam apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

12. Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. A. skirti 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. A. 1 metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

13. D. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurios padarymą gali būti baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. D. A. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu.

14. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jų baigtumą, motyvus ir tikslus, padarytą žalą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei kitas jį charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.

15. Spręsdamas dėl D. A. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą, kuriuo nesunkiai sutrikdė kito asmens sveikatą, veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala, kuri nėra atlyginta, tačiau kaltinamasis įsipareigojo ją atlyginti. D. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. D. A. yra įgijęs profesinį išsilavinimą, dirba, yra nevedęs, praeityje vieną kartą teistas (teistumas išnykęs), per pastaruosius vienerius metus vieną kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu neturint bilieto, bauda nesumokėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriant prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant didesnį nei įstatyme numatytas šios bausmės rūšies vidurkis – 1 metus 6 mėnesius, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. A. bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Šios priemonės suteiks D. A. realią galimybę keisti savo elgesį, laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Teismo vertinimu, tokia bausmė bus pakankama, teisinga, proporcinga, nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

16. Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, D. A. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažintina vienu trečdaliu ir D. A. skirtina galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti klausimai

17. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo L. V. atstovas advokatas Arvydas Martinkevičius atstovaujamojo vardu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (nukentėjusiajam atlikta operacija – kairės akiduobės dugno rekonstrukcija titaniniu implantu, taikytas medikamentinis gydymas, gydytas stacionare ir ambulatoriškai, buvo nedarbingas, apribotos bendravimo galimybės, apsunkinta buitis, iki šiol jaučia neigiamas pasekmes, galvos skausmus, vartoja nuskausminamuosius vaistus, sutriko kairės akies regėjimas, akies raumuo neišlaiko akies stabilioje būklėje, po 3–4 mėnesių planuojama dar viena akies operacija – titaninio implanto pašalinimas iš akiduobės, patiria psichologinius išgyvenimus ir nerimą dėl savo sveikatos būklės ateityje, kyla abejonės, ar galės teikti IT specialisto paslaugas, dėl ko gali kilti sunkumai vykdant turimus finansinius įsipareigojimus). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144,84 Eur iki 7 240,50 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, Nr. 2K-497/2011, Nr. 2K-252/2012, Nr. 2K-140/2012, Nr. 2K-21-942/2016). Matyti, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta neteisėtais kaltinamojo D. A. veiksmais, žala pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam kyla prievolė ją atlyginti. 2024 m. balandžio 12 d. D. A. įsipareigojo nukentėjusiajam L. V. atlyginti padarytą 6 000 Eur neturtinę žalą iki 2025 m. kovo 12 d., mokėdamas kiekvieną mėnesį po 500–600 Eur. Taigi, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas ir žala priteistina iš kaltinamojo.

17. Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 789,50 Eur turtinės žalos atlyginimo (L. V. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigose, paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – ir PSDF) lėšų). 2024 m. balandžio 10 d. tarp civilinės ieškovės atstovės ir kaltinamojo buvo pasirašyta žalos PSDF atlyginimo sutartis, iš kurios matyti, kad D. A. įsipareigojo atlyginti 1 789,50 Eur žalą per 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokėdamas į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 99 Eur; pirmos įmokos sumą – 106,50 Eur – įsipareigojo sumokėti iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos. Teismas sprendžia, kad pateikta 2024 m. balandžio 10 d. žalos PSDF atlyginimo sutartis išreiškia šalių valią išspręsti turtinės žalos atlyginimo klausimą, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tokia sutartis tvirtintina.

18. Ikiteisminio tyrimo metu D. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – naikintina.

19. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2024 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas medicinos išrašas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 64¹ straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. (D. A.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti D. A. (D. A.) galutinę vienerių metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės atlikimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 6 dalis), tęsti darbą ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas), neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Patvirtinti 2024 m. balandžio 10 d. žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. 3455, pasirašytą tarp kaltinamojo D. A. (D. A.) ir civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovės M. T., šiomis sąlygomis: atlyginti 1 789,50 Eur žalą per 18 mėnesių nuo sutarties sudarymo dienos, kiekvieną mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos mokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos AB „Swedbank“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) po 99 Eur; pirmos įmokos sumą – 106,50 Eur – sumokant iki mėnesio, kurį sudaryta sutartis, paskutinės dienos.

Procesą dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Išaiškinti, kad dėl teismo baudžiamuoju įsakymu patvirtintos sutarties dėl turtinės žalos atlyginimo nevykdymo gali būti išduotas vykdomasis dokumentas.

Nukentėjusiojo L. V. atstovo advokato Arvydo Martinkevičiaus civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti nukentėjusiajam L. V. iš D. A. (D. A.) 6 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

D. A. (D. A.) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2024 m. vasario 8 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktą medicinos išrašą palikti saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Jeigu nuteistasis vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, jis atsako pagal BK 243 straipsnį.

4. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują (švelnesnę ar griežtesnę) bausmę.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.