Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. T. ieškinį atsakovams V. B., V. B. ir J. B. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nuostolių ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas G. T. ir jo atstovė, du kartus patikslinę ieškinį (1 t., b. l. 3-10, 160-168; 2 t., b. l. 45-52), prašė: 1) iškeldinti atsakovus V. B. ir V. B. iš ieškovui G. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir toje dalyje leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai; 2) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. ieškovui G. T. 561,36 Eur negautas pajamas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06; 3) priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir V. B. ieškovui G. T. 1108,72 Eur negautas pajamas už buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomą už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-04-27; 4) priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. ieškovui G. T. 51,07 Eur nuostolius už papildomas išlaidas; 5) priteisti iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas S. B. parodė, kad jis gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Parodė, kad atsakovė V. B. yra jo dukra, atsakovas V. B. yra jo dukters vyras, o atsakovas J. B. yra jo anūkas, santykiai su visais atsakovais yra geri. Parodė, kad J. B. nuolat gyvena pas jį (liudytoją) bute nuo 2015 m. spalio mėnesio antros pusės, Juliaus gyvenamoji vieta taip pat deklaruota pas jį. Pas jį šiuo metu taip pat gyvena ir dukra V. B., ji atsikraustė 2016 m. balandžio mėnesio pabaigoje, praėjus 2-3 dienoms po 2016-04-27 teismo posėdžio. Anksčiau dukra neprašė jai leisti gyventi pas jį ir neprašė priregistruoti jos jo bute. V. B. vyras V. B. apie 4-5 metus gyvena pas savo tėvą V. S.. V. B. mama sirgo, todėl jai buvo reikalinga priežiūra; V. S. pradėjo prarasti regėjimą, todėl V. B. prižiūrėjo abu savo tėvus ir pas juos gyveno. V. B. neprašė leisti savo gyvenamąją vietą deklaruoti jo (liudytojo) bute. Parodė, kad jis (liudytojas) ieškovo bute buvo prieš savaitę, butą reikėtų remontuoti, bet šiaip „butas yra kaip butas“, kas moka mokesčius už komunalines paslaugas, nežino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. parodė, kad jis gyvena name adresu (duomenys neskelbtini); namas yra nedidelis, dviejų kambarių. Atsakovus jis pažįsta – V. B. yra jo sūnus, V. B. – marti, o J. B. – anūkas, su atsakovais santykiai normalūs. Jo (liudytojo) žmona R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Žmona trejus metus prieš mirtį buvo paralyžiuota, jis (liudytojas) turėjo insultą, po insulto beveik nemato, todėl sūnus V. B. persikraustė gyventi pas juos nuo 2010 m. gruodžio mėnesio. Šiuo metu jis su sūnumi V. gyvena dviese, daugiau su jais niekas negyvena, V. jam (liudytojui) padeda, jį prižiūri. Kur šiuo metu gyvena jo marti V., pasakyti negali; sūnus V. su žmona gyvena atskirai. Kur deklaruota sūnaus V. gyvenamoji vieta, nežino, anksčiau sūnaus gyvenamoji vieta buvo deklaruota jam su V. priklausiusiame bute; pas jį (liudytoją) sūnaus gyvenamoji vieta nedeklaruota, sūnus kitos gyvenamosios vietos neturi. Sūnus prieš du metus buvo užsiminęs, kad jam reikėtų deklaruoti savo gyvenamąją vietą pas jį (liudytoją). Sūnaus žmona V. neprašė jo (liudytojo) leisti gyventi pas jį, be to, pas jį nėra ir vietos, kad galėtų leisti jai gyventi jo name.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. B. ieškinį pripažįsta iš dalies, surašytini sutrumpinti motyvai dėl reikalavimo, kurį atsakovė pripažįsta, t. y. dėl reikalavimo dėl atsakovės iškeldinimo iš Buto (CPK 268 str. 5 d.).

Dėl iškeldinimo

Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). Nuosavybės teisė gali būti apribota paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 str. 1 d.). Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.).

Teisė į būstą ginama kaip konstitucinė vertybė, kaip viena pagrindinių žmogaus teisių. Skirtingi teisės į būstą atsiradimo pagrindai ir to būsto naudojimo sąlygos nulemia skirtingas šios teisės apsaugos priemones. Teisė į būstą kaip daiktinė teisė įgyvendinama įgyjant nuosavybės teise konkrečią gyvenamąją patalpą, namą ar jo dalį ir ginama daiktinės teisės nustatytomis taisyklėmis, o kai ši teisė atsiranda bet kurios rūšies nuomos ar panaudos pagrindu – atitinkamai prievolinės teisės normose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taigi, iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-361/2013, Nr. 3K-3-260/2008 ir kt.).

Ieškovas prašo iškeldinti atsakovus V. B. ir V. B. iš buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiškęs negatorinį ieškinį ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).

Byloje nustatyta, kad ieškovas G. T. 2015-10-22 laimėjo varžytynes, kuriose buvo parduodami atsakovams V. B. ir V. B. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausęs 3-jų kambarių, 65,61 kv. m bendro ploto butas, esantis daugiabučiame 5-ių aukštų blokiniame name adresu (duomenys neskelbtini), ir 2281/10000 dalis 65,89 kv. m bendro ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-13).

Ieškovas pagal 2015-11-10 varžytynių aktą Nr. 1 įgijo nuosavybės teisę į 3-jų kambarių, 65,61 kv. m bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Butas) ir 2281/10000 dalis 65,89 kv. m bendro ploto trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Buto dalis) (1 t., b. l. 14). Nuosavybės teisę į Butą ieškovas įregistravo Nekilnojamojo turto registre, įrašas galioja nuo 2015-11-26 (1 t., b. l. 15-16), taigi, ieškovas G. T. yra Buto savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.) bei teisę reikalauti teismo tvarka pašalinti bet kokius jo nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą pažeidimus (CK 4.98 str.).

Atsakovė V. B. su ieškovo reikalavimu dėl jos iškeldinimo iš Buto sutiko, nurodė, kad ieškovui priklausančiame Bute ieškovo ieškinio pateikimo dienai ji gyveno viena, šiuo metu iš Buto kraustosi pas savo tėvus.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė V. B. pripažino, kad ji gyvena Bute, bei sutiko su ieškovo reikalavimu dėl jos iškeldinimo iš Buto, teismas konstatuoja, kad atsakovė V. B., pažeisdama ieškovo kaip Buto savininko teises bei jo teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti savo turtu, neišsikelia iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Buto (CPK 182 str. 5 p., 187 str.). Toks savininko teisių pažeidimas turi būti pašalintas ir atsakovė V. B. su visu jai priklausančiu turtu turi būti iškeldinta iš Buto, todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovės V. B. iškeldinimo iš Buto yra pagrįstas ir tenkintinas.

Atsakovas V. B. su ieškovo reikalavimu dėl jo (V. B.) iškeldinimo ių buto nesutiko. Nurodė, kad jis ieškovui priklausančiame Bute negyvena jau 5 metus, tačiau savo gyvenamosios vietos iš Buto nėra išdeklaravęs, prašė šį ieškovo reikalavimą atmesti.

Byloje nustatyta, kad 2015-10-23 Buto varžytynių vykdytojo S. L. pranešimu dėl iš varžytynių parduoto turto (1 t., b. l. 26) atsakovo V. B. buvo prašoma per vieno mėnesio laikotarpį atlaisvinti Butą ir perduoti jį naujajam savininkui (ieškovui), tačiau, ieškovo teigimu, atsakovas Buto neatlaisvino ir ieškovui jo neperdavė; taip pat 2015-11-27 atsakovui buvo išsiųstas atskiras įspėjimas (1 t., b. l. 29), kuriuo buvo prašoma atsakovo V. B. atlaisvinti Butą bei išdeklaruoti savo gyvenamąją vietą iš Buto per vieno mėnesio laikotarpį, tačiau, ieškovo tvirtinimu, atsakovas V. B. iš Buto neišsikėlė. Ieškovas taip pat pateikė Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2016-01-04 pažymą gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2016-467-PS)-1 (1 t., b. l. 41), iš kurios matyti, kad atsakovas V. B. 2016-01-04 savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs ieškovui priklausančiame Bute. Teismo posėdyje atsakovas V. B. patvirtino, kad šiuo metu iš Buto jis dar nėra išdeklaravęs savo gyvenamosios vietos.

Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 str. 1 d.), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai, kaip antai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Juolab kad Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. (29)4R‑18 patvirtintų Gyvenamosios vietos deklaravimo ir deklaravimo duomenų tvarkymo taisyklių 12 punkte nurodyta, jog asmuo deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyvena keliose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Atsakovas V. B. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 86-87), atsiliepime į patikslintą ieškinį bei teismo posėdyje nurodė, kad jis Bute negyvena jau 5 metus; pastaruosius 5 metus gyveno bei šiuo metu gyvena pas savo neregį tėvą V. S., kurį slaugo, adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovė V. B. atsiliepime į ieškinį (1 t., b. l. 89-90), atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad Bute ji gyvena viena; teismo posėdyje nurodė, kad ji šiuo metu iš Buto kraustosi gyventi pas savo tėvą S. B., tačiau ji Bute gyveno viena, o jos vyras V. B. jau 5 metus gyvena pas savo tėvą V. S.. Nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino ir atsakovas J. B.. Faktą, kad atsakovas V. B. jau 5 metus faktiškai gyvena pas savo tėvą V. S., teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas S. B. bei pats teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas V. S.. Teismas pažymi, kad atsakovas V. B. teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 86, 122) savo faktinę gyvenamąją vietą nurodė adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovo V. B. faktinę gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), nurodė ir kiti atsakovai savo procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 89, 92, 113, 125, 128, 148). Be to, pats ieškovas bei jo atstovė savo procesiniuose dokumentuose (1 t., b. l. 3, 59, 83) atsakovo V. B. adresą korespondencijai nurodė (duomenys neskelbtini); notarės J. K. 2015-11-27 atsakovui V. B. siųstame įspėjime atsakovo V. B. gyvenamoji vieta taip pat nurodoma adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 29). Pažymėtina, kad notarė J. K. minėtą įspėjimą atsakovui V. B., kuris jam buvo įteiktas 2015-12-01 (1 t., b. l. 38), išsiuntė taip pat adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 36). Be to, teismas pažymi, kad teismo procesiniai dokumentai, siųsti atsakovui V. B. adresu (duomenys neskelbtini), buvo įteikti ne asmeniškai atsakovui, bet atsakovei V. B. (1 t., b. l. 56, 159; 2 t., b. l. 42). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog pats ieškovas atsakovo V. B. gyvenamąją vietą faktiškai laikė adresu (duomenys neskelbtini). Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, kad jokių įrodymų, kad atsakovas V. B. po Buto pardavimo iš varžytynių gyveno Bute, neturi. Vienintelį įrodymą, ieškovo nuomone, aplinkybei, kad V. B. gyvena Bute, pagrįsti ieškovas pateikė V. B. deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtinančią pažymą, tačiau, kaip minėta, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, todėl teismas konstatuoja, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas V. B. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs Bute, nepatvirtina aplinkybės, kad atsakovas faktiškai Bute gyvena.

Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl atsakovo V. B. iškeldinimo iš Buto, nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas V. B. po 2015-10-22 įvykusių Buto varžytynių gyveno Bute, iš jo neišsikėlė ir Buto neatlaisvino, taip pažeisdamas ieškovo kaip Buto savininko teises, todėl teismas daro išvadą, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės nėra įrodytos (CPK 12, 178 str.). CK 4.98 str. taikymo prasme tai reiškia, kad ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad atsakovo V. B. veiksmais ieškovo teisės yra pažeistos, todėl ieškovo reikalavimas dėl atsakovo V. B. iškeldinimo iš Buto atmestinas kaip nepagrįstas, neįrodytas.

Ieškovas pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovus V. B. ir V. B. iš Buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir toje dalyje leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai.

Nagrinėjamu atveju ginčas dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų kilęs iš daikto savininko nuosavybės teisės nuo pažeidimo gynimo, o ne iš prievolinių teisinių santykių, kadangi byloje nustatyta, kad šalys nebuvo susijusios jokiais - nei Buto nuomos, nei panaudos - prievoliniais teisiniais santykiais, todėl šio ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos, kurios nenumato, kad patenkinus reikalavimą dėl atsakovo iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl kitos gyvenamosios patalpos jam suteikimo, todėl teismas tokio klausimo ir nesprendžia.

CPK 283 str. 1 d. 4 p. numato, kad teismas gali leisti skubiai vykdyti visą sprendimą ar jo dalį, kai dėl ypatingų aplinkybių delsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti. Ieškovas prašo leisti skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš Buto. Ieškovo nuosavybės teisė į Butą nėra nuginčyta, todėl tolesnis atsakovės V. B. naudojimasis Butu iki įsiteisės teismo sprendimas gali padaryti didelę žalą ieškovo turtiniams interesams dėl nemokamų komunalinių mokesčių už Butą, negaunamų pajamų iš daikto naudojimo ar pardavimo ar pan. Atsakovė V. B. teismo posėdyje patvirtino, kad mokesčių už komunalines paslaugas, teikiamas į Butą, ji nemoka, yra susidarę dideli įsiskolinimai, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys (1 t., b. l. 64, 67, 68-70, 71). Todėl įvertinus šalių interesus, galimas sprendimo vykdymo uždelsimo pasekmes, kitas minėtas reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad yra pagrindas teismo sprendimo dalį dėl atsakovės V. B. iškeldinimo leisti vykdyti skubiai.

Dėl nuostolių atlyginimo

Ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 561,36 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10, t. y. nuo 2015-11-10 varžytynių akto Nr. 1 pasirašymo, iki 2016-01-06; taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir V. B. 1108,72 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-04-27; taip pat prašė priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 51,07 Eur nuostolius už papildomas išlaidas. Be to, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Grįsdamas šiuos reikalavimus ieškovas nurodė, kad atsakovas J. B. neteisėtai Bute gyveno laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06, atsakovai V. B. ir V. B. iki šiol neteisėtai gyvena Bute. Pažymėjo, kad tik 2016-01-06 atsakovas J. B. išdeklaravo savo gyvenamąją vietą iš Buto. Atkreipė dėmesį, kad faktas, jog atsakovas J. B. išdeklaravo savo gyvenamąją vietą 2016 m. sausio mėnesį, nepašalina aplinkybės, kad atsakovas J. B. privalėjo išsikelti iš Buto ir išdeklaruoti savo gyvenamąją vietą iki 2015-12-27, tačiau šią pareigą pažeidė. Nurodė, kad neteisėtais atsakovų veiksmais yra pažeista ne tik ieškovo teisė naudotis Butu, bet ir jį valdyti. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovo teisė valdyti Butą yra apribota, kadangi atsakovai neteisėtai gyvena ieškovo Bute, ieškovas neturi galimybės nei Bute gyventi, nei jo išnuomoti ir gauti iš nuomos pajamų, nei parduoti Butą. Nurodė, kad ieškovas įsigijo Butą tikslu jį išnuomoti ir gauti Buto nuomos pajamų, tačiau išnuomoti Butą ir gauti už tai pajamų, ieškovas negali. Pažymėjo, kad atsakovai nėra sudarę su ieškovu nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, faktiniai nuomos santykiai taip pat nėra susiklostę – atsakovai nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, o ieškovas kaip teisėtas Buto savininkas nesutinka, kad atsakovai gyventų jam priklausančiame Bute. Nurodė, kad nuo 2013-07-05 ieškovas užsiima nekilnojamojo turto agentūrų veikla, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis kaip Buto savininkas galės įgyvendinti teisę naudotis Butu, t. y. kad Butas jam bus perduotas ir jis galės užsiimti Buto nuoma. Be to, atkreipė dėmesį, kad, kaip matyti iš internetinių puslapių išrašų, butų nuomos Trakuose paklausa yra didesnė už pasiūlą. Pabrėžė, kad ieškovas iš anksto žinodamas, kad negalės Buto išnuomoti ir iš nuomos veiklos gauti pajamų, nebūtų dalyvavęs varžytynėse ir Buto nebūtų įsigijęs. Aplinkybė, kad atsakovai neteisėtai naudojosi Butu, reiškia ir tai, kad jie iš to gavo naudos. Nepaisant to, kad ieškovas Butą įsigijo, turėdamas tikslą jį nuomoti, ieškovas neatmeta ateityje ir galimybės Bute gyventi. Laikė nepagrįstu atsakovų argumentą, kad ieškovas užsiima tik nekilnojamojo turto pardavimu, o ne nuoma, kadangi ieškovas užsiima ir nekilnojamojo turto pardavimu, ir nuoma. Nurodė, kad atitinkamo nekilnojamojo turto segmento vidutinis rinkos nuomos mėnesio mokestis šiuo metu yra 300 Eur. Nuostolių suma (negautos pajamos) paskaičiuotos pagal nekilnojamojo turto portaluose pateiktus duomenis apie butų nuomos kainas. Ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06 solidariai iš visų atsakovų sudaro 561,36 Eur (300 Eur už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2015-12-10 ir 261,36 Eur už laikotarpį nuo 2015-12-10 iki 2016-01-06). Ieškovo negautos pajamos už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki Trakų rajono apylinkės teismo paskirto posėdžio datos, t. y. iki 2016-04-27, solidariai iš atsakovų V. B. ir V. B. sudaro 1108,72 Eur (38,72 Eur už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-01-10, 900 Eur už laikotarpį nuo 2016-01-10 iki 2016-04-10 ir 170 Eur už laikotarpį nuo 2016-04-10 iki 2016-04-27). Nurodė, kad ieškovas taip pat patyrė papildomų išlaidų, kurias sudaro Trakų rajono 1-ojo notaro biuro išrašyta sąskaita 25,48 Eur sumai už notaro siųstus keturis atskirus 2015-11-27 įspėjimus atsakovams. Siunčiant minėtus įspėjimus reikėjo pasinaudoti AB Lietuvos paštas paslaugomis, todėl buvo patirti 3,36 Eur nuostoliai. Be to, ieškovas 2015-12-30 pardavė Buto dalį, kurią iki to laiko neteisėtai taip pat valdė atsakovai. UAB „Trakų energija“ 2015-12-31 išrašė ieškovui pranešimą dėl mokėjimo už šilumą ir karštą vandenį 22,23 Eur sumai. Dėl atsakovų Buto dalies neteisėto valdymo ieškovas patyrė papildomai 22,23 Eur nuostolių. Iš viso ieškovas patyrė 51,07 Eur papildomų išlaidų, kurios, ieškovo teigimu, yra laikytinos jo nuostoliais, solidariai priteistinais iš visų atsakovų.

Bankrutavusios V. B. IĮ bankroto administratoriaus UAB „Alternatyva verslui“ įgaliotas asmuo S. L. atsakovams V. B. ir V. B. išsiuntė 2015-10-23 pranešimą dėl iš varžytynių parduoto turto (t. 1, b. l. 26), kuriuo informavo atsakovus, kad 2015-10-22 įvykusiose pakartotinėse varžytynėse buvo parduotas atsakovų nuosavybės teise valdytas turtas adresu: (duomenys neskelbtini); pranešime atsakovų buvo prašoma per vieno mėnesio laikotarpį atlaisvinti gyvenamąsias patalpas ir perduoti jas naujajam savininkui, priešingu atveju bus taikomos priverstinio iškeldinimo procedūros ir su tuo susijusias išlaidas teks apmokėti atsakovams.

Ieškovas per Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarę J. K. 2015-11-27 atsakovams V. B., V. B. ir J. B. išsiuntė įspėjimus (t. 1, b. l. 27, 29, 30, 34, 35, 36), kuriuose prašė atsakovų atlaisvinti jam priklausantį Butą ir išdeklaruoti gyvenamąją vietą iš Buto. Minėtuose įspėjimuose atsakovai buvo įspėti, jog jeigu jie iš Buto neišsikels vieno mėnesio laikotarpiu, ieškovas bus priverstas kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl atsakovų priverstinio iškeldinimo. Atsakovei V. B. minėtas įspėjimas įteiktas 2015-11-28, atsakovui V. B. – 2015-12-01, atsakovui J. B. – 2015-12-01 (t. 1, b. l. 37, 38, 39).

2016-01-04 savo gyvenamąją vietą Bute buvo deklaravę atsakovai V. B., V. B. ir J. B. (t. 1, b. l. 41). Atsakovas J. B. 2016-01-06 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 77, 115) S. B. priklausančiame bute (t. 1, b. l. 116).

Ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 561,36 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06; reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų V. B. ir V. B. 1108,72 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-04-27; reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 51,07 Eur nuostolius už papildomas išlaidas bei reikalavimas priteisti iš atsakovų V. B., V. B. ir J. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kiek tai susiję su atsakovu V. B., yra išvestiniai iš pagrindinio reikalavimo dėl atsakovo V. B. iškeldinimo iš Buto, kurį atmetus, atmestini ir iš jo išvestiniai reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo bei palūkanų priteisimo iš atsakovo V. B., detaliau jų neanalizuojant ir nenagrinėjant jų pagrįstumo.

Atsakovas J. B., nesutikdamas su ieškovo reikalavimais priteisti iš jo nuostolių atlyginimą bei palūkanas nurodė, kad jis nuo 2015 m. spalio mėnesio jau negyvena Bute, nes išsikraustė iš jo tėvams priklausiusio Buto pas savo senelį S. B., kur ir dabar gyvena adresu (duomenys neskelbtini), nors savo gyvenamąją vietą iš Buto jis išdeklaravo 2016-01-06. Nurodė, kad apie tai, jog jis Bute nebegyvena, ieškovas buvo informuotas telefonu. Tokią aplinkybę atsakovas J. B. nurodė atsiliepime į patikslintą ieškinį, taip pat atsakovas J. B. ieškovui siųstame 2016-02-03 rašte (t. 1, b. l. 80) nurodė, kad jis Bute negyvena. Atsakovas V. B. teismo posėdyje paaiškino, kad Bute gyvena viena atsakovė, J. B. iš Buto išsikraustė 2015 m. spalio mėnesio pabaigoje ar lapkričio mėnesio pradžioje pas senelius S. B. ir B. B.. Teismo posėdyje liudytojas S. B. patvirtino aplinkybę, kad J. B. nuolat gyvena pas jį (liudytoją) bute nuo 2015 m. spalio mėnesio antros pusės. Teismo posėdyje ieškovo atstovė patvirtino, jog jokių įrodymų, kad atsakovas J. B. po Buto varžytynių gyveno Bute, neturi, tik tiek, kad iš Trakų seniūnijos 2016-01-04 pažymos Nr. (2016-467-PS)-1 matyti, kad Bute savo gyvenamąją vietą vis dar buvo deklaravę visi atsakovai (t. 1, b. l. 41), tačiau, kaip minėta, gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų, todėl teismas konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, kad atsakovas J. B. iki 2016-01-06 (t. 1, b. l. 115) savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Bute, nepatvirtina aplinkybės, kad jis faktiškai gyveno Bute laikotarpiu nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06.

Ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių priteisimo iš atsakovo J. B. už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06, nepateikė jokių neginčytinų įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad atsakovas J. B. po 2015-11-10 varžytynių akto pasirašymo iki 2016-01-06 išsideklaravimo iš Buto gyveno Bute, iš jo neišsikėlė ir Buto neatlaisvino, taip pažeisdamas ieškovo kaip Buto savininko teises, todėl teismas daro išvadą, kad šios ieškovo nurodytos aplinkybės nėra įrodytos (CPK 12, 178 str.). Ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovo J. B. veiksmais ieškovo teisės buvo pažeistos bei nepaneigė aplinkybės, kad atsakovas J. B. nuo 2015 m. spalio mėnesio pabaigos Bute nebegyveno, todėl ieškovo reikalavimai solidariai ir iš atsakovo J. B. priteisti 561,36 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-01-06, 51,07 Eur nuostolius už papildomas išlaidas bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, neįrodyti.

Teismui nustačius, kad atsakovė V. B. pažeidė ieškovo kaip Buto savininko teises bei jo teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti savo turtu, neišsikeldama iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio Buto, spręstinas nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. B. klausimas.

Ieškovas prašė iš atsakovės V. B. solidariai su kitais atsakovais priteisti patirtus 561,36 Eur nuostolius dėl negautų pajamų už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10, t. y. nuo 2015-11-10 varžytynių akto Nr. 1 pasirašymo, iki 2016-01-06, 1108,72 Eur negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2016-01-06 iki 2016-04-27 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovo patirtų nuostolių dydis per mėnesį yra 300 Eur. Ieškovas šį reikalavimą grindžia tuo, kad atsakovų neteisėto naudojimosi Butu metu negavo nuomos pajamų.

Atsakovai, atsikirsdami į šį ieškovo reikalavimą, nurodė, kad ieškovas nesiėmė jokių veiksmų, įrodančių, kad jis ketino nuomoti Butą. Nurodė, kad ieškovo verslas nėra butų nuoma, nes ieškovas užsiima tik nekilnojamojo turto objektų pardavimu. Nurodė, kad ieškovo pateikti skelbimai iš internetinių skelbimų portalų neparodo bei neįrodo, kad jis būtų išnuomojęs Butą būtent už tokią kainą, kaip nurodyta skelbimuose. Pažymėjo, kad kai kurie iš pateiktų skelbimų yra pakankamai seni ir neatspindi realios rinkos situacijos. Be to, ieškovas nė vieno karto pats nebuvo atvykęs į Butą, nesidomėjo jo būkle, nepadarė jokių nuotraukų ir neatliko jokių kitokių veiksmų, parodančių, kad jis ketina šį Butą nuomoti. Taip pat ieškovas net nežino, koks yra Buto stovis, ar jis apskritai yra nuomotinas, o ne remontuotinas.

Civilinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių, žalai (nuostoliams) ir kaltei (CK 6.245-6.249 str.). Skolininko kaltė preziumuojama (CK 6.248 str.).

Nagrinėjamu atveju galima vertinti, kad neteisėtas (be teisėto pagrindo) atsakovės V. B. naudojimasis Butu buvo nuo 2015-11-10, kai ieškovas pagal 2015-11-10 varžytynių aktą Nr. 1 įgijo nuosavybės teisę į Butą. Atsakovė kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė, todėl privalo atlyginti dėl tokių savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą ieškovui.

Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų nustatymo taisyklės suformuluotos CK 6.249 str. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 str. 1 d.). Jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažintina nuostoliais (CK 6.249 str. 2 d.).

Kaip minėta, ieškovas reikalavimą dėl negautų pajamų už Buto nuomą priteisimo grindžia tuo, kad jis neturi galimybės nei Bute gyventi, nei jo išnuomoti ir gauti iš nuomos pajamų, nei parduoti Butą; Butą jis įsigijo tikslu jį išnuomoti ir gauti Buto nuomos pajamų, tačiau to padaryti negali dėl atsakovų neteisėtų veiksmų; atsakovai nėra sudarę su ieškovu nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, faktiniai nuomos santykiai taip pat nėra susiklostę – atsakovai nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, o ieškovas kaip teisėtas Buto savininkas nesutinka, kad atsakovai gyventų jam priklausančiame Bute; jis užsiima nekilnojamojo turto agentūrų veikla, todėl pagrįstai tikėjosi, kad jis kaip Buto savininkas galės įgyvendinti teisę naudotis Butu, t. y. kad Butas jam bus perduotas ir jis galės užsiimti Buto nuoma; iš anksto žinodamas, kad negalės Buto išnuomoti ir iš nuomos veiklos gauti pajamų, ieškovas nebūtų dalyvavęs varžytynėse ir Buto nebūtų įsigijęs; aplinkybė, kad atsakovai neteisėtai naudojosi Butu, reiškia ir tai, kad jie iš to gavo naudos; nepaisant to, kad ieškovas Butą įsigijo, turėdamas tikslą jį nuomoti, ieškovas neatmeta ateityje ir galimybės Bute gyventi; laikė nepagrįstu atsakovų argumentą, kad ieškovas užsiima tik nekilnojamojo turto pardavimu, o ne nuoma, kadangi ieškovas užsiima ir nekilnojamojo turto pardavimu, ir nuoma.

Teismas visiškai sutinka su visais ieškovo anksčiau išdėstytais argumentais ir daro išvadą, kad dėl atsakovės V. B. neteisėtų veiksmų, jai neteisėtai užimant ieškovui nuosavybės teise priklausantį Butą, ieškovas patiria nuostolius.

Iš Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2013-07-01 nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 43) matyti, kad atsakovas G. T. nuo 2013-07-05 vykdo individualią veiklą – nekilnojamojo turto agentūrų veiklą. Pagrįstai manytina, kad ieškovas Butą iš varžytynių įsigijo, siekdamas gauti ekonominės naudos

Teismų praktikoje pažymima, kad visiškai nesvarbu, ką ketino ieškovas kaip buto savininkas daryti su šiuo butu: jį parduoti ar nuomoti, kadangi savininko teisė disponuoti jo valdomu turtu yra absoliuti ir dėl jo būdo jis niekam neprivalo atsiskaityti (Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-139-450/2013). Todėl atsakovų argumentai, jog ieškovas neįrodė, kad jis ketino nuomoti Butą, kad ieškovo verslas nėra butų nuoma, nes ieškovas užsiima tik nekilnojamojo turto objektų pardavimu, kad, atsakovų įsitikinimu, ieškovas Butą ir pirko tam, kad jame gyventų pats arba jo motina, atmestini kaip nepagrįsti, kadangi ieškovo ketinimai dėl Buto niekaip neįtakoja atsakovės V. B. pareigos, jai pažeidus savininko valdymo teises, atlyginti jo patirtus nuostolius, susijusius su šio buto valdymu, t. y. atlyginti žalą. Kaip nurodė ieškovas, atsakovai nėra sudarę su ieškovu nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, faktiniai nuomos santykiai taip pat nėra susiklostę – atsakovai nemoka nuomos mokesčio ir komunalinių mokesčių, o ieškovas kaip teisėtas Buto savininkas nesutinka, kad atsakovai gyventų jam priklausančiame Bute. Atsakovė V. B. ir jos atstovas šių aplinkybių nepaneigė ir pripažino, kad atsakovė Butą užima, neturėdama tam teisėto pagrindo. Todėl ieškovas, negalėdamas valdyti jam priklausančio buto dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, neabejotinai patyrė nuostolių, kurie turi būti jam atlyginti (CK 6.249 ir 6.251 straipsniai). Teismas daro išvadą, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Atsakovė V. B. be teisėto pagrindo naudodama svetimą, ieškovo, Butą, tačiau už tai neatsilygindama, sutaupė. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai (pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1220-345/2011; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-955-510/2009).

Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Šalių teisės ir pareigos tokiais atvejais atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu, išskyrus atvejus, kai šis kodeksas nustato, kad šalių teisės ir pareigos atsiranda tik nuo sandorio įregistravimo (CK 1.75 str. 1 d.). Neįregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.75 str. 2 d.). CPK 715 str. nustato, kad nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą. Atsakovė V. B. nėra trečiasis asmuo CK 1.75 str. 2 d. prasme; ji buvo Buto pardavimo iš varžytynių sandorio šalis, todėl nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento, t. y. nuo 2015-11-10, atsakovė privalėjo perduoti Butą naujajam savininkui – ieškovui, tačiau to nepadarė. Byloje nustatyta, kad Butas buvo parduotas jau iš pakartotinių varžytynių, taigi, atsakovei V. B. buvo žinoma apie Buto pardavimo iš varžytynių procesą ir ji turėjo būti pasirengusi atlaisvinti Butą; Butą pardavus iš varžytynių (1 t., b.l. 12-13, 14), atsakovė, kartu su kitais atsakovais, du kartus buvo įspėta, kad privalo atlaisvinti ieškovo Butą, tačiau jį nustatytais terminais iš Buto neišsikėlė ir neperdavė jo ieškovui bei toliau juo naudojosi ir naudojasi iki šiol, dėl ko ieškovas, 2015-11-10 įgijęs nuosavybės teisę į Butą, patiria nuostolius. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti negautas pajamas už Buto nuomą už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-04-27 yra pagrįstas.

Iš šalių į bylą pateiktų internetinių puslapių išrašų matyti, kad 2016-01-18, 2016-03-29, 2016-05-17 butų nuomos pasiūla ir kainos Trakuose buvo: 1) 3-jų kambarių, 64 kv. m ploto butas, 4/6 aukšte Mindaugo g. – 260 Eur/mėn.; 2) 2-jų kambarių, 50 kv. m ploto butas, 1/2 aukšte Vytauto g. – 370 Eur/mėn.; 3) 2-jų kambarių, 50,4 kv. m ploto butas, 2/5 aukšte Mindaugo g. – 300 Eur/mėn.; 4) 2-jų kambarių, 60 kv. m ploto butas, 1/2 aukšte Senuosiuose Trakuose – 150 Eur/mėn.; 5) 3-jų kambarių, 65,40 kv. m ploto butas, 4/6 aukšte Mindaugo g. – 260 Eur/mėn. (1 t., b. l. 42; 2 t., b. l. 10, 36).

Iš ieškovo į bylą pateiktų internetinių puslapių išrašų matyti, kad 2016-01-18 butų nuomos paklausa ir kainos Trakuose buvo: 1) 2-jų kambarių butas – iki 150 Eur/mėn.; 2) 1-2-jų kambarių butas – 50 - 120 Eur/mėn.; 3) 1-2-jų kambarių butas – 100 - 150 Eur/mėn.; 4) 2-jų kambarių butas – 150 - 300 Eur/mėn.; 5) 1-o kambario butas – 200 - 300 Eur/mėn. (1 t., b. l. 44).

Teismas pažymi, kad dauguma ieškovo skelbimuose nurodytų butų turi geresnes savybes nuomai nei Butas. Antai, 2-jų kambarių, 50 kv. m ploto butas, 1/2 aukšte Vytauto g., Trakuose, kurio nuomos kaina – 370 Eur/mėn., yra naujesnės statybos name, namas yra 2-jų aukštų, mažiau apgyvendintas (2 t., b. l. 9); 2-jų kambarių, 50,4 kv. m ploto butas, 2/5 aukšte Mindaugo g., kurio nuomos kaina – 300 Eur/mėn., yra suremontuotas, su naujais baldais, buitine technika (1 t., b. l. 10). Savo savybėmis artimesnis Butui yra 3-jų kambarių, 65,40 kv. m ploto butas, 4/6 aukšte Mindaugo g., Trakuose, kurio nuomos kaina – 260 Eur/mėn., tačiau jis yra suremontuotas, nuomojamas su visais baldais, buitine technika.

Kadangi ieškovas tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 str. 1 d.), atsižvelgęs, kad butų, savo savybėmis panašių į Butą, nuoma rinkoje svyruoja tarp 150 – 260 Eur, atsižvelgęs, kad nėra tikslių duomenų apie Buto būklę, jo įrengimą, kad skelbimuose nurodyti butai yra geros būklės, su baldais, todėl butą nuomojant be baldų kaina būtų mažesnė, daro išvadą, kad nuostoliais kaip negautomis nuomos pajamomis galėtų būti pripažįstami 200 Eur/mėn. (6,67 Eur/d.) nuostoliai. Todėl ieškovui iš atsakovės V. B. priteistini nuostoliai už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2016-04-27 sudaro 1113,49 (už laikotarpį nuo 2015-11-10 iki 2015-11-30 už 20 dienų – 133,40 Eur; už laikotarpį nuo 2015-11-30 iki 2016-03-31 už 4 mėnesius po 200 Eur/mėn. – 800 Eur; ir už laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-04-27 už likusias 27 dienas – 180,09 Eur).

Iš 2015-11-27 PVM sąskaitos – faktūros Serija JK Nr. 068 (1 t., b. l. 46) matyti, kad ieškovas patyrė 25,48 Eur išlaidų už atsakovams siųstus 4 įspėjimus. Iš UAB „Trakų energija“ 2015-12-31 mokėjimo už šilumą ir (ar) karštą vandenį (2 t., b. l. 16-17) matyti, kad ieškovui išrašytas nurodymas sumokėti 22,23 Eur už karštą vandenį. Atsakovė V. B., be teisėto pagrindo naudojusi Butą, neišsikėlusi iš jo, tuo padarė ieškovui 29,66 Eur nuostolius (CK 6.6.249 str.), t. y. 6,37 Eur (25,48 Eur : 4) už įspėjimo surašymą (1 t., b. l. 30), 1,06 Eur pašto išlaidos už įspėjimo siuntimą (1 t., b. l. 34) bei 22,23 Eur už Buto komunalines paslaugas, todėl ieškovo reikalavimas priteisti 51,07 Eur papildomas išlaidas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovės V. B. jai tenkančią dalį, su kuria ji sutiko, t. y. iš viso 29,66 Eur nuostolius už papildomas išlaidas.

CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-01-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Visi kiti byloje esantys ir teismo posėdyje aptarti įrodymai, šalių bei jų atstovų paaiškinimai nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant šį ginčą, todėl teismas dėl jų nepasisako ir priimdamas sprendimą jų neanalizuoja ir nevertina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Atsakovas V. B. patyrė 140,00 Eur, o atsakovas J. B. - 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (teismo posėdyje pateiktos sąskaitos ir pinigų mokėjimo nurodymai). Atmetus ieškinį reikalavimų dalyje dėl atsakovo V. B. iškeldinimo iš Buto bei nuostolių atlyginimo priteisimo iš atsakovų V. B. ir J. B., atsakovui V. B. iš ieškovo priteistina 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovui J. B. 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovas patyrė 768,60 Eur bylinėjimosi išlaidų: 91,00 Eur ieškovo sumokėto žyminio mokesčio valstybei (1 t., b. l. 11, 72; 2 t., b. l. 21, 53) ir 677,60 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 22, 23, 24, 25, 54, 55); atsakovė V. B. patyrė 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (teismo posėdyje pateikta sąskaita ir pinigų mokėjimo nurodymas). Patenkinus ieškinį iš dalies, t. y. patenkinus ieškovo reikalavimą dėl atsakovės V. B. iškeldinimo iš Buto, bei iš dalies (66,42 proc.) patenkinus reikalavimą dėl 1143,15 Eur nuostolių atlyginimo priteisimo iš ieškovo pareikšto ieškinio 1721,15 Eur sumos, ieškovui iš atsakovės V. B. priteistina 506,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 31,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl iškeldinimo iš Buto, 25,90 Eur už reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo (39 Eur x 66,42 proc.) bei 450,06 Eur už advokatės teisinę pagalbą (677,60 Eur x 66,42 proc.). Ieškovui nepriteistinos jo turėtos 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. išlaidos už atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuris buvo atmestas.

Ieškovo atmestų reikalavimų dalis – 33,58 proc., todėl atsakovei V. B. iš ieškovo priteistina 47,01 Eur (140 Eur x 33,58 proc.) bylinėjimosi išlaidų; padarius atsakovei iš ieškovo priteistinų bylinėjimosi išlaidų bei iš atsakovės ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 459,95 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Taip pat iš atsakovės V. B. priteistinos 5,49 Eur (8,27 Eur x 66,42 proc.) bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, 2,78 Eur (8,27 Eur x 33,58 proc.) bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo valstybei nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 92, 93, 96, 176-178, 259-260, 265, 268-270, 283 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iškeldinti V. B. su visais jai priklausančiais daiktais iš gyvenamosios patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismo sprendimo dalį dėl V. B. iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos/buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leisti vykdyti skubiai.

Priteisti G. T. iš V. B. 1143,15 Eur nuostolių atlyginimą.

Priteisti G. T. iš V. B. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą, t. y. už 1143,15 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2016-01-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti G. T. iš V. B. 459,95 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti V. B. iš G. T. 140,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti J. B. iš G. T. 515,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš V. B. 5,49 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.