- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-10
- Bylos Nr.
- 2A-139-450/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-15058-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- E. N., V. M.
- Ieškovas
- Š. B.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Š. B. ieškinį atsakovams E. N., V. M., E. N. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė iškeldinti atsakovus E. N., E. N. ir V. M. iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), leisti skubiai vykdyti šią sprendimo dalį, iš atsakovų solidariai priteisti 12 397,69 Lt nuostolių, kurie susidarė nuo negyvenamųjų patalpų įregistravimo nekilnojamojo turto registre iki ieškinio patikslinimo dienos bei nuostolius, kurie susidarys nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, skaičiuojant, kad ieškovo nuostolis per mėnesį yra 1 381,75 Lt, solidariai priteisti iš atsakovų skolas už AB LESTO ir AB „City service“ teiktas komunalines paslaugas, kurios iki 2012-02-01 yra 951,05 Lt bei skolas už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymo dienos, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodo, kad jis 2011-04-12 iš varžytinių įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). 2011-05-24 įregistravo savo nuosavybės teisę į minėtą butą. Ieškovas teigia, kad jis ne kartą kreipėsi į atsakovus dėl buto atlaisvinimo, tačiau atsakovai išsikraustyti neketino. Nurodo, kad AB LESTO ieškovo prašymu 2011-10-28 atjungė elektros energijos tiekimą, o AB „Vilniaus vandenys“ atjungė šalto vandens tiekimą, todėl skolos už šių bendrovių teikiamas paslaugas nėra, tačiau UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-09 pažymoje Nr. 008-04-40 nurodo, kad iki 2012-02-01 yra susidariusi 547,11 Lt skola už šilumos energiją, o AB „City service“ 2012-02-14 pažymoje Nr. 60-15-1889 nurodo, kad iki 2012-02-01 yra susidariusi 403,94 Lt skola už buto ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas. Ieškovas pabrėžia, kad butą pirko iš varžytinių tikėdamasis jį išnuomoti ir gauti iš to pajamų, tačiau atsakovams neteisėtai valdant butą, pajamų gauti negalėjo. Nurodo, kad vidutinė vieno mėnesio buto nuomos kaina sudaro 1 381,75 Lt
Atsiliepimas
Atsakovai prašė ieškovo patikslintą ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas po buto įsigijimo buvo leidęs atsakovams gyventi jame neterminuotą laiką, t.y. laikinai ir neatlygintinai valdyti ir naudotis juo, panaudos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Ieškovas yra išsiuntęs tik vieną 2011-07-05 pranešimą-raginimą, kuriame duotas terminas iki 2011-07-14 išsikraustyti iš buto. Atsakovai minėtame bute nebegyvena, todėl neturi ir pareigos mokėti ieškovui komunalinių mokesčių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis. Tvirtina, kad ieškovo prašymu teismas buvo įpareigojęs atsakovus saugoti ginčo butą, neįleidžiant ten apsigyventi jokiems kitiems asmenims, todėl teismo nutartimi buvo atimta galimybė butą kam nors nuomoti. Tokiu būdu ieškovas negalėjo gauti pajamų iš trečiųjų asmenų.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Teismas 2012-07-02 sprendimu iškeldino atsakovus E. N., E. N. ir V. M. iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Teismo sprendimo dalį dėl atsakovų iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų leido vykdyti skubiai. Priteisė ieškovui Š. B. iš atsakovų E. N., E. N. ir V. M. solidariai 1110,60 Lt skolą, susidariusią už patalpoms tiektą šilumos energiją iki 2012-04-30, solidariai 403,94 Lt skolą už patalpoms teiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir kitas paslaugas iki 2012-01-31, solidariai 8866,67 Lt negautas pajamas už laikotarpį nuo 2011-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos, solidariai 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2011-10-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 3907,40 Lt bylinėjimosi išlaidų, likusią ieškinio dalį atmetė. Nurodė, kad nustatyta, kad buvusios buto savininkės E. N. žodiniu sutikimu bute nuo 2007 m. gyveno jos brolis E. N. ir jo draugė V. M. Sprendžiant dėl atsakovų iškeldinimo iš buto svarbus ne tas faktas, kad minėtas butas nėra atsakovų nuolatinė gyvenamoji vieta, tačiau tai, kad atsakovai nėra perdavę buto ieškovui ir turi galimybę butu naudotis. Teismas darė išvadą, kad visi atsakovais patraukti asmenys yra tinkami atsakovai pagal ieškinio reikalavimą dėl iškeldinimo iš buto. Ieškovo 2011-07-05 pranešimas - raginimas atlaisvinti patalpas iki 2011-07-14 dienos gali būti vertinamas kaip savo turiniu įspėjimas dėl panaudos sutarties nutraukimo. Nors 2011-07-05 pranešime - raginime nurodytas įspėjimo terminas buvo per trumpas, tačiau laikė, kad pagal įstatymą panaudos sutartis pasibaigė panaudos davėjo reikalavimu po 3 mėn. nuo 2011-07-05 pranešimo-raginimo pateikimo, t. y. 2011-10-06. Todėl sprendė, kad atsakovai šiuo metu neturi teisėto pagrindo naudotis butu, tuo pažeidžia ieškovo kaip buto savininko teises, todėl yra pagrindas iškeldinti atsakovus iš buto su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas reikalauja priteisti skolą ne už AB „Lesto“, bet už UAB „Vilniaus energija“ patiektą šilumos energiją. Iš UAB „Vilniaus energija“ 2012-02-09 rašto nustatyta, kad iki 2012-02-01 skola už šilumos energiją butui buvo 547,11 Lt, o 2012-04-30 buvo 1110,60 Lt. Iš 2012-02-14 AB „City Service“ pažymos nustatyta, kad ieškovo mokėtina suma už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir kitas paslaugas iki pažymoje nurodytos datos buvo 403,94 Lt. Atsakovai be teisėto pagrindo naudoję patalpas, neišsikėlę iš jų, bei nesumokėję patalpų išlaikymo išlaidų, tuo padarė ieškovui nuostolius, priteisė iš atsakovų solidariai skolą už butui teiktas paslaugas, viso 1514,54 Lt. Kitų duomenų dėl butui susidariusių skolų ieškovas į bylą nepateikė, todėl reikalavimo priteisti skolas už komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki teismo sprendimo dėl atsakovų iškeldinimo įvykdymo dienos netenkino. Nagrinėjamu atveju vertino, kad neteisėtas atsakovų naudojimasis butu buvo nuo 2011-10-06, kada pasibaigė panaudos sutartis. Atsakovai kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė, todėl privalo atlyginti dėl tokių savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą ieškovui. Teismas darė išvadą, kad neatlygintinas naudojimasis svetimu daiktu yra atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gaunama nauda. Byloje matyti, kad ieškovas turi gyvenamąsias patalpas. Pagrįstai manytina, kad ieškovas iš varžytynių butą įsigijo, siekdamas gauti ekonominės naudos. Liudytojo A. J. parodymai patvirtina, kad ieškovas ketino butą nuomoti. Aukštesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl neteisėto naudojimosi patalpomis gali būti priteisiamas nuomos mokestis kaip nuostoliai. Todėl iš atsakovų solidariai priteisė rinkos vertę atitinkantį nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2011-10-06 iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismas manė, kad ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, negali būti patenkinamas. Kadangi ieškovas tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį, atsižvelgęs, kad butų, savo savybėmis panašių į ginčo butą, nuoma rinkoje svyruoja tarp 1100 – 1200 Lt, atsižvelgęs, kad nėra tikslių duomenų apie ginčo buto būklę, jo įrengimą, kad skelbimuose nurodyti butai yra geros būklės, su baldais, todėl butą nuomojant be baldų kaina būtų mažesnė, darė išvadą, kad nuostoliais kaip negautomis nuomos pajamomis galėtų būti pripažįstami 1000 Lt/mėn. nuostoliai. Todėl ieškovui iš atsakovų solidariai priteisė nuostolius už laikotarpį nuo 2011-10-06 iki 2012-07-02, kurie sudaro 8866,67 Lt (už laikotarpį nuo 2011-10-06 iki 2012-06-06 už 8 mėn. 8000 Lt ir už likusias 26 dienas 866,67).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovė E. N. prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. liepos mėn. 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pavedant pirmosios instancijos teismui sustabdyti bylą, kol nebus išspręstas ginčas pagal jos ieškinio dėl varžytinių akto neteisėtumo. Nurodė, kad teismas šioje byloje 2011 m. spalio mėn. 13 d. priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas areštavo visą atsakovų (jos, E. N., V. M.) nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą 5.434,88 Lt sumai, įpareigojo atsakovus E. N., V. M. ir E. N. „saugoti ieškovo turtą bei neleisti niekam papildomai gyventi gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)“. Tai reikštų, kad teismas, suprasdamas, jog užtikrinti buto saugumo, kitaip kaip jame gyvenant, nėra kitų įprastinių priemonių (nebent samdant sargų komandą), netiesiogiai įpareigojo atsakovus gyventi patalpoje, kurioje atjungtas vanduo ir elektros energijos tiekimas, tuo pačiu užtikrinant, kad niekas papildomai ten neapsigyventų. Nutarties draudimai ir įpareigojimai atsakovams nesudarė galimybės Š. B. buto nuomoti, kol nebus išspręstas ginčas iki galo, arba nebus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, sietinos su buto apsaugos režimu. Iš to darytina išvada, kad ieškovo reikalavimai apmokėti jo negautas pajamas dėl to, kad butas nebuvo nuomojamas, prieštarauja ieškovo reikalavimams, virtusiems teismo nutarties turiniu, įpareigojusiu atsakovus „neleisti niekam papildomai gyventi gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)“.
Teismo išvada, kad „Nagrinėjamu atveju galima vertinti, kad neteisėtas (be teisėto pagrindo) atsakovų naudojimasis butu buvo nuo 2011-10-06, kada pasibaigė panaudos sutartis. Atsakovai kaltės prezumpcijos byloje nepaneigė, todėl privalo atlyginti dėl tokių savo neteisėtų veiksmų padarytą žalą ieškovui“ visiškai prieštarauja to paties teismo priimtai nutarčiai 2011-10-13 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčo butui. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas Š. B. niekada neketino nuomoti ginčo buto, o ketino jį parduoti ir kuo skubiau. Šį teiginį patvirtina ieškovo įdėti buto pardavimo skelbimai internetinėse svetainėse, nors dar yra nesibaigę teisminiai ginčai dėl šio buto. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti 8.866,67 Lt sumą kaip ieškovo negautas pajamas, neatitinka objektyvumo ir protingumo kriterijų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Kita vertus, tam tikrą laiką jos, kaip buto savininkės, leidimu ginčo bute apsigyvenę ir iki jos duoto nurodymo išsikelti ten gyvenę žmonės E. N. ir V. M. nėra tinkami atsakovai. Jie su ieškovu jokių sutartinių ar deliktinių santykių neturėjo, todėl negali būti atsakingi už jos, kaip buto savininkės iki varžytynių, ir naujojo buto savininko ginčo pasekmes.
Atsiliepimas
Bendraatsakoviai E. N. ir V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą, jį palaikė. Nurodė, kad E. N. ir V. M. tam tikrą laiką gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovės E. N., kaip buvusios buto savininkės iki varžytynių, leidimu. Su ieškovu Š. B. jokių sutartinių santykių neturėjo, todėl negali būti atsakingi už atsakovės E. N., kaip buto savininkės iki varžytynių, ir naujojo buto savininko S. B. ginčo pasekmes. Teismas nepagrįstai taikė solidarią atsakomybę, dėl aukščiau išvardintų priežasčių solidari atsakomybė negalėjo būti taikyta. Laiko, kad jie byloje yra netinkami atsakovai, dėl to teismo sprendimas yra naikintinas dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismas įpareigojo juos priverstinai saugoti butą, tačiau tuo pačiu teismas teigia, kad atsakovai, neteisėtai naudojosi tuo butu ir dar už tai turi atsilyginti ieškovui. 2011-10-13 nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo atimta galimybė butą kam nors nuomoti ir ieškovas negalėjo gauti pajamų iš trečiųjų asmenų. Taigi ieškovo nurodytos negautos pajamos nelaikytinos dėl atsakovo veiksmų atsiradusiais nuostoliais. Tačiau sprendime šias negautas pajamas teismas traktuoja kaip žalą ir nuostolius, kuriuos teismas priteisė išieškoti iš bendraatsakovų. Nesuprantama, kokia šiuo atveju galėjo būti nauda atsakovams, jeigu jie turi savo kitas gyvenamąsias vietas, o ginčo bute atjungta elektra ir vanduo, ir šiame bute gyventi ar kažkaip kitaip juo funkcionaliai naudotis pagal paskirtį tiesiog neįmanoma. Negali būti atlygintina ir priteista iš atsakovų kaip žala ir negautos pajamos.
Šalies argumentai
Ieškovas Š. B. su E. N., E. N. ir V. M. apeliaciniu skundu nesutinko ir nurodė, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neatėmė galimybės atsakovams perduoti ieškovui turto. Todėl ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu galėjo gauti pajamas. Atsakovai nepasinaudojo tokia teise, nes piktybiškai vengė išsikraustyti iš ginčo buto. Atsakovai nurodo, kad ieškovas niekada ir neketino nuomoti buto, o ketino jį kuo skubiau parduoti. Ieškovas su tokiais atsakovų teiginiais nesutinka, kadangi ir teismo proceso metu ir procesiniuose dokumentuose buvo nurodęs, kad pirko ketinant nuomoti butą. Tačiau pasikeitus ekonominei situacijai, nusprendė butą parduoti. Ieškovas gali įgyvendinti savo nuosavybės teises jam norimu būdu ir neprivalo atsiskaityti, kaip butą naudos ateityje. Atsakovai nurodo, kad atsakovės E. N. leidimu bute apsigyvenę ir iki jos duoto nurodymo išsikelti iš ten neturi pagrindo, todėl nėra tinkami atsakovai byloje. Taip pat nurodo, kad jie su ieškovu jokių sutartinių ar deliktinių santykių neturėjo. Atsakovai pripažįsta, kad butu naudojosi visi trys. Tą faktą pagrindžia ir 2011-07-11 buto perdavimo priėmimo aktas ir antstolio A. Bublio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 42/12/18. Šiuos dokumentus pasirašė visi trys atsakovai, o tai reiškia, kad jie visi trys valdė butą. Ieškovas nesutinka su teiginiais, kad atsakovai E. N. ir V. M. neturėjo jokių sutartinių ar deliktinių santykių su ieškovu. Teismo proceso metu visi trys atsakovai nurodė, kad buvo susitikę (du kartus) su ieškovu ir bendravo dėl galimybės panaudos pagrindais gyventi bute. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių atsakovai E. N. ir V. M. yra tinkami atsakovai, nes naudojosi jiems nuosavybės teise nepriklausančiu turtu be savininko leidimo, nors ir žinojo, kad butas nepriklauso E. N., tačiau nepaisė ieškovo raginimų išsikraustyti. Atsakovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas toje dalyje, kuria atsakovai įpareigoti sumokėti 8.866,67 Lt sumą kaip ieškovo negautas pajamas, neatitinka objektyvumo ir protingumo kriterijų, todėl negali būti pripažintas pagrįstu. Atsakovai nepateikia argumentų, nei įrodymų, kodėl sprendimo dalis neatitinka objektyvumo ar protingumo kriterijų, dėl to tokie argumentai negali būti laikomi pagrįstais. Prašė palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą; solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas 1200 lt sumoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Apeliacinis skundas nagrinėjamas jo ribose, t.y. apeliantė iš esmės skundžia sprendimo dalį dėl negautų pajamų (nuomos mokesčio priteisimo).
Atmestinas apeliantės argumentas, kad ši civilinė byla turi būti sustabdyta iki kol bus išnagrinėtas pagal jos ieškinį ginčas dėl buto, (duomenys neskelbtini) varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Kaip matyti iš Liteko duomenų sistemos, jokia byla pagal ieškovės E. N. ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo neteisėtu, nėra užvesta. Priešingai, kaip matyti iš duomenų bazės, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-5067-803/2012 2012 m. balandžio 17 d. priėmė nutartį, kuria pareiškėjos E. N. pareiškimą dėl antstolio Roberto Vasiliausko veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Robertas Vasiliauskas, Swedbank, AB, AB bankas SNORAS, paliko nenagrinėtu, kadangi pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti negaliojančiu 2011-02-18 antstolio Roberto Vasiliausko patvarkymą Nr. 0179/11/00109-E dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, taip pat pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, atliekant turto vertinimą ir skiriant ekspertizę, pasirenkant ekspertą bei pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, vedant varžytines, pripažinti varžytines negaliojančiomis, įpareigoti antstolį sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0179/11/00109 ir Nr. 0179/10/00147 iki kol nebus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjos skundą. Teismas 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjai E. N. terminą pareiškimo trūkumams pašalinti – reikšti ieškinį ir ginčyti buto pardavimo iš varžytinių aktą, prašant pripažinti jį negaliojančiu, taip pat prašyti taikyti restituciją, nurodant teisių gynimo būdą, labiausiai atitinkantį ieškovės interesus ir apmokėti reikalavimą žyminiu mokesčiu. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje 2S-322/450/2012 išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Kadangi E. N. trūkumų per teismo nustatytą terminą nepašalino, todėl pareiškimą paliko nenagrinėtu. Todėl atmestinas argumentas stabdyti bylos nagrinėjimą nurodytu pagrindu.
Dėl atsakovų tinkamumo byloje: tiek apeliantė E. N. skunde, tiek atsakovai E. N., bei V. M. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad E. N., bei V. M. nėra tinkami atsakovai šioje byloje, kadangi jie bute gyveno buvusios buto, (duomenys neskelbtini), savininkės E. N. leidimu, jokių sutartinių ar deliktinių santykių su naujuoju buto savininku Š. B. neturėjo. Atsakovai atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat nurodė, kad ši aplinkybė sudaro pagrindą sprendimą panaikinti dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus ir sutinka su apylinkės teismo išvada, kad visi atsakovai nebuvo perdavę ieškovui buto ir jo raktų, dėl to buto savininkas apskritai negalėjo patekti į butą, todėl laikytina, kad butu neteisėtai ir neatlygintinai naudojosi visi trys atsakovai. Šiuo metu aplinkybę patvirtina ir iškeldinimo iš buto metu surašytas antstolio Andriaus Bublio 2012-07-11 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Buto priėmimo - perdavimo metu dalyvavo visi atsakovai, tokį aktą pasirašė, tuo pačiu patvirtindami faktą, kad visi atsakovai šį butą perdavė jo teisėtam savininkui. Teisingai pirmos instancijos teismas sprendė, kad visi atsakovais patraukti asmenys yra tinkami atsakovai šioje byloje.
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovas Š. B. 2011-04-12 iš varžytinių įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir 2011-05-24 VĮ Registrų centre įregistravo savo nuosavybės teises į šį butą. Argumentas, kad pirmos instancijos teismas, priėmęs ieškovo Š. B. ieškinį, jo prašymu pritaikė laikinas apsaugos priemones, t.y. 2011-10-13 nutartimi įpareigojo atsakovus E. N., V. M. ir E. N. „saugoti ieškovo turtą bei neleisti niekam papildomai gyventi gyvenamosiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini)“, apeliantės nuomone, reiškia, kad teismas netiesiogiai įpareigojo atsakovus gyventi patalpoje, kurioje atjungtas vanduo ir elektros energijos tiekimas, tuo pačiu užtikrinant, kad niekas papildomai ten neapsigyventų, todėl pasak apeliantės, tokie įpareigojimai nesudarė galimybės Š. B. buto nuomoti, kol nebus išspręstas ginčas iki galo, arba nebus panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, sietinos su buto apsaugos režimu. Tokie argumentai atmestini, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo galimumas. Argumentas, kuriuo laikina apsaugos priemonė, turto apsauga bei neleidimas bute niekam papildomai gyventi siejama su visų atsakovų pareiga gyventi šiame bute atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas. Viena vertus, pirmos instancijos teismas pripažino, kad iki atitinkamo laikotarpio atsakovę E. N. su ieškovu siejo panaudos santykiai, todėl ji, bei kiti atsakovai kartu gyvendami bute minėtu laikotarpiu privalėjo šį butą saugoti bendra prasme, t.y. taip, kad šis nekilnojamas turtas nebūtų gadinamas ar kitaip pažeidžiamas, o teismo įpareigojimas atsakovams neleisti gyventi kitiems pašaliniams asmenims visiškai nesietinas su jų įpareigojimu kažką saugoti ir tuo pačiu pažeisti teisėto savininko interesus. Taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslų negalima sieti su atsakovų pareiga atlaisvinti butą, t.y. pareiga be teisėto pagrindo gyvenant bute neatlygintinai, jį perduoti jo savininkui, tuo labiau, kad apie ieškovo pareikštą ieškinį atsakovai žinojo, o vienas iš reikalavimų buvo atsakovų iškeldinimas iš buto. Visiškai nesvarbu, ką ketino ieškovas, kaip buto savininkas, daryti su šiuo butu: jį parduoti ar nuomoti, kadangi savininko teisė disponuoti jo valdomu turtu yra absoliuti ir dėl jo būdo jis niekam neprivalo atsiskaityti. Todėl net jei jis ketino tokį turtą parduoti, o vėliau dėl kokių priežasčių tokius ketinimus pakeitė, niekaip neįtakoja atsakovų pareigai, pažeidus savininko valdymo teises, atlyginti jo patirtus nuostolius, susijusius su šio buto valdymu (atlyginti žalą). Todėl pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad nurodytu laikotarpiu, t.y. nuo panaudos sutarties pasibaigimo iki teismo sprendimo priėmimo, atsakovai turi pareigą atlyginti ieškovui, kaip buto savininkui nuostolius, susijusius su buto nuoma. Šiuo laikotarpiu (nuo 2011-10-06 iki 2012-07-02) nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovai nepateikė įrodymų, galinčių pagrįsti, kad jie ieškovui priklausančiame bute būtų gyvenę remdamiesi kokiu nors teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindais). Todėl ieškovas, negalėdamas valdyti jam priklausančio buto nurodytu laiku dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, neabejotinai patyrė nuostolių, kurie privalo būti jam atlyginti (CK 6.249 ir 6.251 straipsniai). Pirmos instancijos teismas iš byloje esančių įrodymų teisingai vertino, kad objektyvios, protingos gali būti pripažintos 1000 Lt per mėnesį negautos nuomos pajamos. Pažymėtina, kad CK 6.249 str. numato, kad jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas šią normą, ieškovui viso priteisė 8866,67 Lt negautų pajamų už buto nuomą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija laiko, kad priteistos sumos atitinka CK 1.5. straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.
Dėl solidarios atsakomybės
Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju atsakovų veiksmai teisingai vertinami kaip neteisėti, nes visi atsakovai drauge gyveno bute be teisėto pagrindo, butu naudojosi neatlygintinai. Ta aplinkybė, kad buvusi buto savininkė E. N. leido gyventi broliui ir jo draugei bute, niekaip nepaneigia šių atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovo, kaip buto savininko, atžvilgiu, kadangi nors ir su jos leidimu, tačiau šie atsakovai su buvusia savininke atliko neteisėtus veiksmus, neatlygintinai naudodamiesi svetimu daiktu ir dėl tokio naudojimosi turi būti priteisiamas nuomos mokestis, kaip nuostoliai solidariai iš visų atsakovų. Tiek E. N., tiek V. M. žinojo apie ieškovo ieškinį dėl jų iškeldinimo, bei apie buto savininko teisių pažeidimą nurodytu laikotarpiu. Dėl nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas turėjo CK 6.6 str. 3 d. pagrindu taikyti atsakovams solidariąją atsakomybę.
Apibendrinant visą bylos medžiagą, yra pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 185 straipsnis, bei tinkamai taikė žalos dydžio nustatymą reglamentuojančias materialines teisės normas. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo sprendimo išvadų, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Remiantis išdėstytais motyvais, apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 dalies 1 punktas).
Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui Š. B. iš atsakovės E. N. priteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, viso 1000 Lt (b. l. 256) (CPK 93 str.). Atmestinas ieškovo prašymas priteisti patirtas papildomas bylinėjimosi išlaidas 200 Lt už sprendimo dėl iškeldinimo įvykdymo konstatavimą antstoliui (b. l. 253-255) solidariai iš atsakovų. Viena vertus, civilinio proceso kodeksas nenumato galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas solidariai, kita vertus, kaip matyti iš bylos duomenų, vykdant sprendimą skubiai dalyje dėl atsakovų iškeldinimo, ieškovas kvietėsi ir naudojosi antstolio paslaugomis, kuris Faktinių aplinkybių protokolu konstatavo esamą buto padėtį jo perdavimo ieškovui metu. Visgi spręstina, kad tokios bylinėjimosi išlaidos nėra būtinos šaliai, o jo noras jas didinti fiksuojant antstoliui esamą buto padėtį jo perdavimo savininkui metu, yra ieškovo asmeninis noras, todėl tokios išlaidos ieškovo naudai nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 93 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui Š. B. iš atsakovės E. N. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.