Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Augustui Geniui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valdyba, VSDFV) direktorius 2012-01-04 įsakymu Nr. P-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – Įsakymas, b. l. 15), pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą už iš pareiškėjui priskirto tarnybinio kompiuterio 2011-08-23 13.06 val. parašytą komentarą, neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, tuo neatliekant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.

Atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju asmens garbės ir orumo gynimas yra numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 str., o civilinių teisių teismine tvarka gynimo būdus nustato CK 1.138 str. Todėl šiuo atveju, R. S., savo galimai pažeistas teises, galėtų ginti teismine tvarka, nes Valdybos administracija nėra institucija, įgalinta jas ginti. Kadangi dėl šios priežasties komentaro turinys ir forma negali būti tarnybinio nusižengimo tyrimo objektas, todėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jo išvados yra neteisėtos ir niekinės.

Dėl patikrinimo atlikimo procedūrų pažeidimo nurodė, jog pranešime dėl tarnybinio nusižengimo pareiškėjui buvo pranešta: „kad yra duomenų, jog esate įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą - iš savo tarnybinio kompiuterio komentuodamas internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpintą BNS pranešimą „Sodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimą“ šmeižėte R. S. bei skleidėte tikrovės neatitinkančią informaciją“. Šiuo aspektu pažymėjo, kad pareiškėjui buvo inkriminuoti kaltinimai dėl civilinio delikto, numatyto CK 2.24 str., padarymo, o Išvadoje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, pažeidęs VTĮ, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, Fondo administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso ir Naudojimosi internetu taisyklių atitinkamas nuostatas, kurių pažeidimu pareiškėjas nebuvo apkaltintas ir todėl iš esmės negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo. Teigia, jog Išvados dėl tarnybinio nusižengimo konstatuojamojoje dalyje (Taisyklių 13 p.) pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos buvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t.y. joje buvo nurodyta daugiau kaltinimų, negu buvo suformuluota Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo. Remiantis minėtais argumentais prašė pripažinti skundžiamą Valdybos Įsakymą neteisėtu.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad pareiškėjo paskelbtas komentaras šiuo atveju neturi nieko bendro su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 20-23) argumentais nurodė, jog asmuo, kuris turi valstybės tarnautojo statusą, reikšdamas savo įsitikinimus privalo nepažeisti VTĮ 3 str. nustatytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei, atsižvelgiant į VTĮ 15 str. 1 d. 5 p., Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-24 nutarimu Nr. 968 bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-49 nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas būdamas Valdybos direktoriaus pavaduotoju yra valstybės tarnautojas, todėl pastarojo parašytas komentaras (išdėstytos mintys) buvo vertinamos paminėtų teisės aktų aspektu, t. y. ar komentaras savo forma ir (ar) turiniu atitinka valstybės tarnautojui nustatytas privalomas elgesio taisykles.

Pažymėjo, jog pareiškėjas keldamas sąsajos klausimą su valstybės tarnautojui nustatytų pareigų atlikimu ir komentaro rašymu (įsitikinimų reiškimu), neįvertino fakto, kad valstybės tarnautojo prievolės (tarnybos metu, iš tarnybinio kompiuterio rašant komentarą (reiškiant įsitikinimus)) nepažeisti valstybės tarnautojui privalomų teisės aktų bei elgesio principų ir taisyklių, ir yra valstybės tarnautojo pareigos (o ne sąsajos ar jų nebuvimas su jomis ar jų (ne) atlikimu), tiesiogiai ir privalomai nustatytos VTĮ 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose, kurių pareiškėjas neatliko. Tuo tarpu pareiškėjo minėto įpareigojimo rašyti komentarą buvimas ar nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.

Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų nurodė, jog remiantis teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-262-12) bei Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 (toliau – Taisyklės) 7 ir 13 punktų sistemine teisine analize, pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodoma tik valstybės tarnautojo veika, dėl kurios atlikimo jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Ir tik vėliau, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, ši veika yra kvalifikuojama motyvuotoje išvadoje. Veiksmai, kuriais buvo padarytas (o gal ir nepadarytas) tarnybinis nusižengimas yra kvalifikuojami (o tai reiškia, nurodomos konkrečios teisės aktų normos) tik motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą. Pažymėjo, jog anksčiau (t.y. jau pranešime apie tarnybinį nusižengimą) kvalifikuoti pareiškėjo veiksmus buvo neįmanoma, nes nebuvo atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir neįvertinta visa įrodymų visuma, įskaitant ir paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo, kurį valstybės tarnautojas turi galimybę parašyti tik po to, kai gauna pranešimą apie tarnybinį nusižengimą. Šiuo atveju pranešime (kartu su prie jo pridėtais dokumentais) apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, buvo nurodyta, kokiu veiksmu (kokiu rašytiniu pasisakymu) pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą bei, kad šis veiksmas atliktas iš tarnybinio kompiuterio tarnybos metu.

Dėl pareiškėjo teiginio, jog jo elgesys (komentaro rašymas) yra nesusijęs su valstybės tarnyba (negali būti tyrimo objektu) nurodė, jog pareiškėjas sąmoningai paaiškinime nepasisakė dėl savo parašyto komentaro (jo turinio), kaip tarnybinio nusižengimo tyrimo objekto. Dėl to, pareiškėjo teiginys, kad jis buvo apkaltintas pažeidus teisės aktų nuostatas (kurių pažeidimu jis nebuvo apkaltintas ir iš esmės negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo) vertinant jį kartu su pareiškėjo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai paaiškinime pateiktais argumentais yra tik pasirinkta gynybinė taktika ir bandymas išvengti atsakomybės.

Pažymėjo, jog pareiškėjui tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, atsižvelgiant į pareiškėjo kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, t. y. atsižvelgiant į visus Valstybės tarnybos įstatymo nustatytus reikalavimus bei griežtai laikantis tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros, reglamentuotos Taisyklėse.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už tai, kad 2011-08-23 13 val. 06 min. internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpino komentarą, neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių (b. l. 41).

R. K. 2012-01-24 buvo įteiktas 2011-11-04 pranešimas apie tarnybinį nusižengimą Nr. TN-42 (b. l. 8), kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad yra įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, nes, iš tarnybinio kompiuterio (pagrindas Vilniaus apskrities VPK 2011-10-19 raštas Nr. (14.1.1)-I-6343, b. l. 59) komentuodamas internetiniame tinklapyje www.delfi.lt patalpintą BNS pranešimą „Sodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimą“ šmeižė R. S. bei skleidė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tuo pačiu pareiškėjo buvo prašoma iki 2011-11-10 pateikti paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo.

Pareiškėjas komentuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. nuostatą, bei remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika administracinėje byloje Nr. A-8-281/2007, jog tarnybiniu nusižengimu nelaikomas valstybės tarnautojo elgesys, nesusijęs su tarnyba, t. y. esantis už valstybės tarnautojo tarnybinių pareigų ir funkcijų vykdymo sferos, išsamesnio paaiškinimo nepateikė.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išnagrinėjusi VSDFV Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto R. S. elektroniniame laiške (b. l. 7), adresuotam VSDFV direktoriui M. S., nurodytas aplinkybes, 2011-12-20 Išvada „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus pavaduotojo R. K. tarnybinio nusižengimo“ Nr. TN-47 (b. l. 10-14) pripažino, kad VSDFV direktoriaus pavaduotojas R. K., parašęs komentarą pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 str. 1 d., 2 d. 1, 8 punktuose, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2 (2.1), 5 (5.2, 8, 9 (9.2) (9.4) punktuose, VSDFV administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso 6 (6.1) (6.7), 7 (7.5), 11 (11.2) (11.5) (11.6), 16 punktuose valstybės tarnautojui nustatytus privalomus elgesio principus ir taisykles, Naudojimosi internetu taisyklių 5.1 p., tuo neatlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 p. nustatytos pareigos „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, bei 5 p. „laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“.

VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymu Nr. P-1 (b. l. 15) buvo pripažinta, kad R. K. 2011-08-23 13 val. 06 min. parašydamas komentarą neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, iš kompiuterio, kurio IP adresas (duomenys neskelbtini), naudotojo vardas (duomenys neskelbtini) neatlikdamas Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų, padarė tarnybinį nusižengimą, už kurį jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas rašė ginčo komentarą iš savo kompiuterio, tačiau šiuo atveju šalių nuomonės išsiskyrė dėl to, ar komentaro parašymas gali būti susietas su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste. Ginčo dalykas - VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymo Nr. P-1 pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėjas kaip pagrindinį nesutikimo su įsakymu argumentą nurodo, jog VTĮ ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai apibrėžia tik tokį valstybės tarnautojo elgesį, kuris yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Šiuo gi atveju, pareiškėjo teigimu, kaip sąsaja su tarnybinių pareigų atlikimu yra tik tai, kad komentaras buvo rašytas iš tarnybinio kompiuterio, taip pat pareiškėjas nurodė, jog tiriant tarnybinį nusižengimą buvo padarytų ir esminių procedūrinių pažeidimų.

Pareiškėjas analizuodamas „tarnybinio nusižengimo“ sąvoką remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-26 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-8-281/2007, kurioje, atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog „negalima daryti išvados, jog valstybės tarnautojas gali būti laikomas padariusiu tarnybinį nusižengimą jei atitinkamoms teisės, etikos ar moralės normoms nusižengiama elgesiu, nesusijusius su valstybės tarnyba, veikomis ar neveikimu už valstybės tarnautojo elgesio sferos, kuri yra susijusi su jo tarnybinių pareigų ir funkcijų atlikimu, ribų“. Pažymėtina, jog nors minėtoje byloje, kaip ir šioje yra nagrinėjamas tarnybinės atsakomybės klausimas, tačiau šių administracinių bylų faktinės bylos aplinkybės yra skirtingos, nes byloje Nr. A-8-281/2007 pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos už šiurkštų tarnybinį nusižengimą pasireiškiantį kaip automobilio vairavimas neblaiviam stovyje ir ne darbo metu. Sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes, ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Atsižvelgiant į tai, kad bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios, todėl administracinės bylos Nr. I-8-281/2007 argumentacija šioje byloje netaikytina.

Tarnybinis nusižengimas – valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (VTĮ 2 str. 12 d.). Iš to seka, jog valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymas arba netinkamas jų laikymasis turi būti traktuojamas kaip tarnybinis nusižengimas.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-25 nutarimu Nr. 977 patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisykles (toliau – Taisyklės). Valstybės tarnybos įstatymo 29 str. nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos (1 d.). Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į Korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją (2 d.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (3 d.). Pagal VTĮ 30 str. 1 d., tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens iniciatyva arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Taisyklių 6 punkte nustatyta, kad, jeigu tarnybinio nusižengimo tyrimas turi būti pradėtas įstaigos vadovui, įstaigos vadovą į pareigas priėmęs asmuo įpareigoja už savo vadovaujamos įstaigos personalo tvarkymą atsakingą asmenį arba kitą savo vadovaujamos įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą arba sudaro komisiją šiam nusižengimui tirti ir vieną iš komisijos narių skiria komisijos pirmininku.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-12-01 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-07-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011 ir kt.).

Pažymėtina, jog kadangi Išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą, todėl sprendžiant klausimą dėl VSDFV direktoriaus 2012-01-04 įsakymo Nr. P-1 pagrįstumo ir teisėtumo, esminę reikšmę turi Išvadoje nurodyti įrodymai, kurie teismo vertintini pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d.

Pareiškėjui tarnybinė nuobauda – pastaba buvo paskirta už Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų neatlikimą.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 str. yra įtvirtintas valstybės tarnautojų pareigų sąrašas, sudarytas iš 11 valstybės tarnautojų pareigų. VTĮ 15 str. 1 d. 1 p. „laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų“, kartu apima ir kitas pareigas, kurių valstybės tarnautojui privalu laikytis. Tuo tarpu, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucija yra vientisas ir tiesiogiai taikomas aktas, apimantis bene plačiausią reguliavimo objektą, laikytis Konstitucijos valstybės tarnautojui reiškia – nepažeisti nei vieno Konstitucijos straipsnio bei konstitucinių principų.

Valstybės tarnybos 15 str. 1 d. 5 p. įtvirtinta nuostata „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus. Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali būti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip šiuo atveju Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, patvirtintame VSDFV direktoriaus 2009-02-02 įsakymu Nr. V-49 (b. l. 36-40), Naudojimosi internetu taisyklėse patvirtintose VSDFV direktoriaus 2010-01-19 įsakymu Nr. V-52 (b. l. 31-34).

Patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareiškėjas parašydamas komentarą pažeidė pagrindinius valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principus nustatytus VTĮ 3 str. 1 d., 2 d. 1, 8 punktuose; atitinkamai: Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse nurodytą Pagarbos žmogui ir valstybei principą (2 d.), kuriuo vadovaujantis valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (2.1 p.); Padorumo principą (5 d.), kuriuo vadovaujantis valstybės tarnautojas privalo būti lojalus ir paslaugus visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams (5.2 p.); Viešumo principą (8 d.); Pavyzdingumo principą (9 d.), kuriuo vadovaujantis privalo būti mandagus, malonus, paslaugus ir tvarkingas (9.2 p.) bei būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis (9.4 p.), taip pat atitinkamai VSDFV įstaigų darbuotojų etikos kodekse numatytus veiklos etikos principų vykdymo reikalavimus kaip: gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų kitų teisės aktų, teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų reikalavimų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (6.1 p.); mandagiai elgtis su kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų vadovais (6.7 p.); vadovaujantis teisingumo ir nešališkumo principu nedemonstruoti simpatijų ir antipatijų ar išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms (7.5 p.); vadovaujantis pavyzdingumo principu būti tolerantiškam ir paslaugiam, pagarbiai elgtis su bendradarbiais, bei kitais asmenimis (11.2 p.); tarnybinėje, darbinėje ar kitoje viešoje veikloje savo išvaizda, viešais pasisakymais ir elgesiu laikytis visuotinai pripažintų etikos, dorovės ir moralės normų, valstybės tarnautojų etikos taisyklių (11.5 p.); nereikšti paniekos, neįžeidinėti, nenaudoti psichologinio smurto, kolegų, pavaldinių, vadovų, kutų asmenų atžvilgiu (11.6 p.), išlaikyti savitarpio pasitikėjimą, mandagiai, korektiškai bendrauti, palaikyti darbingą ir draugišką darbo aplinką, nežeminti ir neįžeidinėti kolegų, vengti konfliktų (16 d.), bei Naudojimosi internetu taisyklėse nustatytą draudimą iš interneto atsisiųsti ar įdėti į internetą informaciją, kurios turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, neatitinka realybės, yra įžeidžiantys, užgaulus ar prieštaraujantis moralės ir etikos normoms (5.1 p.). Pažymėtina, jog komisija, vertinanti pareiškėjo siekį naudojantis internetu išreikšti negatyvią nuomonę apie kitą tos pačios institucijos valstybės tarnautoją (nurodant jo vardą ir pavardę, komentaro turinys), bei jam (pareiškėjui) sąmoningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia priešingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir išsamiai (išaiškinant tam tikrų žodžių sąvokas) išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti VTĮ 15 str. 1 d. 1 p., 5 p. įtvirtinti reikalavimai – t.y. nepažeisti ne tik valstybės tarnautojo veiklos etikos principų nustatytų VTĮ, bet ir kituose teisės aktuose (Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, Naudojimosi internetu taisyklėse).

Dėl procedūrinių pažeidimų.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija sudaryta galimam tarnybiniam nusižengimui tirti pareiškėjui įteikė 2011-11-04 pranešimą apie tai, kad pastarasis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą (b. l. 8), tai yra laikantis Taisyklių 7 punkto reikalavimų – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos (b. l. 43). Pranešime apie tarnybinį nusižengimą nurodyta nusižengimo esmė bei kartu pridėti tarnybinio nusižengimo pradėjimo priežastį patvirtinantys rašytiniai įrodymai. Minėtame pranešime yra aiškiai nurodyta, tarnybinio nusižengimo atlikimui panaudota priemonė – iš savo tarnybinio kompiuterio, bei tarnybinio nusižengimo esmė – „komentuodamas <...> pranešimą <...> šmeižėte R. S. bei skleidėte tikrovės neatitinkančią informaciją“. Pareiškėjas skundo argumentuose nurodė, jog, kaip pastarasis suprato, kad jam buvo inkriminuotas kaltinimas tik dėl šmeižimo ir paskleidimo tikrovės neatitinkančios informacijos, t. y. dėl komentaro turinio, o tuo tarpu Išvadoje, kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos buvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t. y. jau nurodant VTĮ, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, VSDFV administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso ir Naudojimosi internetu taisyklių nuostatų pažeidimus, dėl ko pareiškėjas negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo. Kaip nurodyta Taisyklių 7 punkte už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo (šių Taisyklių 5 ir 6 p. nurodytais atvejais – komisija) per 3 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo dienos (šių Taisyklių 5 p nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo dienos) privalo surašyti pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal šios tvarkos priedą, taip informuodamas valstybės tarnautoją, įtariamą padarius tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikti nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Šios teisės normos imperatyvios, jokių alternatyvų nenumato ir įstaigos vadovui ir tiriantiems nusižengimą asmenims – privalomos. Iš to seka, kad atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau pranešimo apie tarnybinį nusižengimą stadijoje informuoti valstybės tarnautoją, kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Tuo pagrindu minėti pareiškėjo argumentai vertintini, kaip pastarojo subjektyvi gynyba, nes, pareiškėjas, būdamas išsilavinęs asmuo, be kitą ko, institucijoje užimdamas vadovaujančias pareigas, bei būdamas susipažinęs su tarnybine etika reglamentuojančiais teisės aktais, turėjo suprasti ir darytina išvada suprato, jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo esmę ir ribas. Todėl skundo argumentas, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, dėl ko pareiškėjo teigimu buvo pažeistos patikrinimo atlikimo procedūros laikytinas nepagrįstu.

Įvertinus byloje pateiktą medžiagą, skundą, atsiliepimą į skundą, taip pat argumentus išsakytus teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t.y. valstybės tarnautojo funkcijų vykdymo laike iš darbinio kompiuterio parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju, atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo atžvilgiu, pripažinimą.

Pareiškėjas teikdamas 2011-11-10 paaiškinimą (b. l. 9), pacitavo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str., jog žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

Pažymėtina, jog nors saviraiškos laisvė ir yra vertintina kaip viena esminių demokratinės visuomenės pagrindų, tačiau, kaip konstatuota Konstitucijoje saviraiškos laisvė nėra absoliuti, todėl nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu, be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta darytina išvada, kad skundžiamas įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos, jį priėmė ir nuobaudą paskyrė tam įgaliotas pareigūnas, remdamasis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriuos patvirtina įrodymai surinkti tarnybinio patikrinimo metu.

Atsakovas, skirdama pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeidė, o skundžiamas įsakymas, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda pastaba, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.

nusprendė:

pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.