- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-05
- Bylos Nr.
- A-552-2793-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00275-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Julius Jasaitis
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, VSDFV) 2012 m. sausio 4 d. įsakymą Nr. P-1 „Dėl tarnybinės nuobaudos R. K. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba už iš pareiškėjui priskirto tarnybinio kompiuterio 2011 m. rugpjūčio 23 d. 13.06 val. parašytą komentarą, neatitinkantį valstybės tarnautojui nustatytų privalomų elgesio principų ir taisyklių, tuo neatliekant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ, Valstybės tarnybos įstatymas) 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatytų pareigų.
Pareiškėjas nurodė, kad iš Išvados argumentų matyti, jog vienintelė sąsaja su tarnybinių pareigų vykdymu šiuo atveju yra ta, kad komentaras rašytas tarnybos metu ir iš tarnybinio kompiuterio. VTĮ ir kiti valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys teisės aktai nustato ir apibrėžia ne bet kokį valstybės tarnautojo elgesį, taip pat ir etikos aspektu, o tik tą, kuris yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Kadangi pagal tarnybines pareigas pareiškėjas nebuvo įpareigotas rašyti komentaro, todėl jo rašytas ir viešai paskelbtas komentaras yra Konstitucijos 25 straipsnyje nustatytos žmogaus teisės turėti savo įsitikinimus ir laisvai juos reikšti išraiška, neturinti nieko bendro su pareiškėjo tarnybinių pareigų atlikimu. Atkreipė dėmesį, jog asmens garbės ir orumo gynimas yra numatytas Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnyje, o civilinių teisių teismine tvarka gynimo būdus nustato CK 1.138 straipsnis. Todėl šiuo atveju, R. S. savo galimai pažeistas teises, galėtų ginti teismine tvarka, nes Valdybos administracija nėra institucija, turinti įgaliojimus jas ginti. Komentaro turinys ir forma negali būti tarnybinio nusižengimo tyrimo objektas, todėl tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas nepagrįstai, o jo išvados yra neteisėtos. Pažymėjo, kad pareiškėjui buvo inkriminuoti kaltinimai dėl civilinio delikto, numatyto CK 2.24 straipsnyje, padarymo, o Išvadoje pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, pažeidęs VTĮ, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintų Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), Fondo administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso ir Naudojimosi internetu taisyklių atitinkamas nuostatas, kurių pažeidimu pareiškėjas nebuvo apkaltintas ir todėl iš esmės negalėjo pateikti argumentuoto paaiškinimo. Išvados dėl tarnybinio nusižengimo konstatuojamojoje dalyje pareikšto kaltinimo dėl tarnybinio nusižengimo ribos buvo neteisėtai ir nepagrįstai išplėstos, t. y. joje buvo nurodyta daugiau kaltinimų, negu buvo suformuluota Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 20-23) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad asmuo, kuris turi valstybės tarnautojo statusą, reikšdamas savo įsitikinimus privalo nepažeisti VTĮ 3 straipsnyje nustatytų pagrindinių valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojų veiklos etikos principų bei, atsižvelgiant į VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Taisyklių, bei VSDFV administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso, patvirtinto Fondo valdybos direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-49 nuostatų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas Valdybos direktoriaus pavaduotoju, yra valstybės tarnautojas, todėl pastarojo parašytas komentaras (išdėstytos mintys) buvo vertinamos paminėtų teisės aktų aspektu, t. y. ar komentaras savo forma ir (ar) turiniu atitinka valstybės tarnautojui nustatytas privalomas elgesio taisykles. Pažymėjo, jog pareiškėjas, keldamas sąsajos klausimą su valstybės tarnautojui nustatytų pareigų atlikimu ir komentaro rašymu (įsitikinimų reiškimu), neįvertino fakto, kad valstybės tarnautojo prievolės (tarnybos metu, iš tarnybinio kompiuterio rašant komentarą (reiškiant įsitikinimus)) nepažeisti valstybės tarnautojui privalomų teisės aktų bei elgesio principų ir taisyklių, ir yra valstybės tarnautojo pareigos, tiesiogiai ir privalomai nustatytos VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose. Tuo tarpu pareiškėjo minėto įpareigojimo rašyti komentarą buvimas ar nebuvimas nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas.
Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūrų nurodė, jog remiantis teismine praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-262-12) bei Taisyklių 7 ir 13 punktų sistemine teisine analize, pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodoma tik valstybės tarnautojo veika, dėl kurios atlikimo jis yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Ir tik vėliau, atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą, ši veika yra kvalifikuojama motyvuotoje išvadoje. Šiuo atveju pranešime apie tarnybinį nusižengimą, kuris buvo įteiktas pareiškėjui, buvo nurodyta, kokiu veiksmu pareiškėjas yra įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą. Dėl pareiškėjo teiginio, jog jo elgesys (komentaro rašymas) yra nesusijęs su valstybės tarnyba nurodė, jog pareiškėjas sąmoningai paaiškinime nepasisakė dėl savo parašyto komentaro (jo turinio), kaip tarnybinio nusižengimo tyrimo objekto, kuris vertinamas kaip bandymas išvengti atsakomybės.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo R. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas rašė ginčo komentarą iš savo kompiuterio, tačiau šiuo atveju būtina nustatyti, ar komentaro parašymas gali būti susietas su pareiškėjo tarnybinių pareigų vykdymu valstybės tarnybos santykius reglamentuojančių teisės aktų kontekste.
Teismas pažymėjo, jog kadangi Išvada yra įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo dalis ta prasme, kad tik joje nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą ir jos pasirinkimą nulėmusios faktinės ir kitos aplinkybės yra reikšmingos teismui sprendžiant skundžiamos nuobaudos pagrįstumo klausimą, todėl sprendžiant klausimą dėl VSDFV 2012 m. sausio 4 d. Įsakymo Nr. P-1 pagrįstumo ir teisėtumo, esminę reikšmę turi Išvadoje nurodyti įrodymai. Nurodė, kad Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta nuostata „laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, yra ir valstybės tarnautojo pareiga bei prievolė, tuo pačiu ir blanketinė nuoroda nukreipiantį į kitus teisės aktus. Todėl valstybės tarnautojo veiklos etikos principai gali būti nustatyti ne tik Valstybės tarnybos įstatyme, bet ir kituose teisės aktuose, kaip šiuo atveju Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekse, patvirtintame VSDFV direktoriaus 2009 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-49, Naudojimosi internetu taisyklėse patvirtintose VSDFV direktoriaus 2010 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-52.
Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, padarė išvadą, jog komisija, vertinanti pareiškėjo siekį naudojantis internetu išreikšti negatyvią nuomonę apie kitą tos pačios institucijos valstybės tarnautoją (nurodant jo vardą ir pavardę, komentaro turinys), bei jam (pareiškėjui) sąmoningai suvokiant (veikiant tyčia), kad veikia priešingai valstybės tarnautojo nustatytoms principinėms nuostatoms, dėl ko vėliau kilo tam tikrų padarinių, tinkamai ir išsamiai (išaiškinant tam tikrų žodžių sąvokas) išnagrinėjo ginčo situaciją bei pagrįstai nustatė, kad buvo pažeisti VTĮ 3 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1, 8 punktai, t. y. atitinkamai: Taisyklėse nurodytas pagarbos žmogui ir valstybei principas (2.1 p.), padorumo principas (5.2 p.), viešumo principas (8 d.), pavyzdingumo principas (9.2, 9.4 p.), VSDFV įstaigų darbuotojų etikos kodekse numatyti veiklos etikos principų vykdymo reikalavimai, kaip gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų kitų teisės aktų, teismų sprendimų, nuosprendžių, nutarčių, nutarimų reikalavimų, įstaigos vidaus tvarkos taisyklių (6.1 p.); mandagiai elgtis su kolegomis, pavaldiniais ir kitų institucijų vadovais (6.7 p.); vadovaujantis teisingumo ir nešališkumo principu nedemonstruoti simpatijų ir antipatijų ar išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms (7.5 p.); vadovaujantis pavyzdingumo principu būti tolerantiškam ir paslaugiam, pagarbiai elgtis su bendradarbiais, bei kitais asmenimis (11.2 p.); tarnybinėje, darbinėje ar kitoje viešoje veikloje savo išvaizda, viešais pasisakymais ir elgesiu laikytis visuotinai pripažintų etikos, dorovės ir moralės normų, valstybės tarnautojų etikos taisyklių (11.5 p.); nereikšti paniekos, neįžeidinėti, nenaudoti psichologinio smurto, kolegų, pavaldinių, vadovų, kutų asmenų atžvilgiu (11.6 p.), išlaikyti savitarpio pasitikėjimą, mandagiai, korektiškai bendrauti, palaikyti darbingą ir draugišką darbo aplinką, nežeminti ir neįžeidinėti kolegų, vengti konfliktų (16 d.), bei Naudojimosi internetu taisyklėse nustatytas draudimas iš interneto atsisiųsti ar įdėti į internetą informaciją, kurios turinys prieštarauja Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams, neatitinka realybės, yra įžeidžiantys, užgaulus ar prieštaraujantis moralės ir etikos normoms (5.1 p.).
Dėl pareiškėjo argumentų, jog neva buvo padaryti procedūriniai pažeidimai, teismas, vadovaudamasis Taisyklių 7 punkto nuostatomis, nurodė, kad atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau pranešimo apie tarnybinį nusižengimą stadijoje informuoti valstybės tarnautoją, kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Todėl skundo argumentą, kad pareiškėjas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, dėl ko pareiškėjo teigimu buvo pažeistos patikrinimo atlikimo procedūros laikė nepagrįstu. Todėl konstatavo, kad skundžiamas Įsakymas priimtas laikantis tarnybinių patikrinimų atlikimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo reikalavimų ir nustatytos tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo funkcijų vykdymo laike iš darbinio kompiuterio parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju, atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo, pareiškėjo atžvilgiu, pripažinimą. Dėl pareiškėjo argumentų, jog tokiu būdu pažeidžiama Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta teisė į saviraišką, pažymėjo, kad ši teisė nėra absoliuti, todėl nuomonę reiškiantys asmenys kito adresato atžvilgiu, be jokios abejonės turi stengtis nuomonę pateikti laikantis etikos normų.
III.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 94-99) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti ir skundžiamą atsakovo Įsakymą panaikinti. Apeliaciniame skunde iš esmės pakartojo skunde pirmosios instancijos teismui pateiktus motyvus.
Papildomai apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal Taisyklių nuostatas atsakovui nėra numatyta pareiga detaliai ir konkrečiai jau pranešimo apie tarnybinį nusižengimą stadijoje informuoti valstybės tarnautoją kokių teisės aktų nuostatas savo veikimu ar neveikimu jis pažeidė. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūroje Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo yra labai svarbus dokumentas, todėl nors Pranešime nurodyta veikos teisinė kvalifikacija gali keistis, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos įtarimo dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo faktines aplinkybes suformuluoti taip, kad jos būtų konkrečios, aiškiai suprantamos ir atskleidžiančios pažeidimo esmę. Todėl tai ypatingai svarbu tais atvejais, kai asmuo yra kaltinamas etikos normų, kurios teisės aktuose nėra konkretizuotos kaip taisyklės ir veikiau apibrėžtos kaip principai, pažeidimu, kuris buvo išreikštas kalbinės konstrukcijos forma ir gali būti interpretuojamas nevienareikšmiškai.Pranešime dėl tarnybinio nusižengimo nepateikta jokių konkrečių duomenų nei apie objektyviąją, nei subjektyviąją galimai padaryto pažeidimo pusę, tokiu būdu atimant galimybę pareiškėjui pareikšti savo nuomonę dėl komentaro teiginių ir tokiu būdu apsiginti nuo pateiktų kaltinimų. Pažymi, kad patikrinimo atlikimo metu nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų ar duomenų, t.y. nebuvo jokių kliūčių teiginius, išdėstytus Išvados motyvuojamojoje dalyje, glaustai pateikti minėtame Pranešime. Mano, kad tokiu būdu buvo iš esmės pažeista pareiškėjo teisė į visapusišką gynybą. Iš VTĮ 1 straipsnio, 2 straipsnio 12 dalies, 15 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 1 dalies nuostatų matyti, kad įstatymų leidėjas valstybės tarnautojo tarnybinę atsakomybę, taip pat ir būtinumą laikytis etikos principų sieja su jo tarnybine veikla ir tarnybinių pareigų vykdymu, tuo aiškiai atribojant valstybės tarnautojo privatų gyvenimą, kuris nėra ir negali būti valstybės tarnybos reglamentuojamų santykių objektas. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sąvoka „tarnybinis nusižengimas“ pati savaime sudaro pagrindą manyti, kad nusižengimas, už kurį valstybės tarnautojas gali būti patrauktas tarnybinėn atsakomybėn, turėtų būti susijęs su jo tarnyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-281/2007).
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 104-107) su juo nesutinka, prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą. Pakartojo atsiliepime į pareiškėjo skundą pirmosios instancijos teismui pateiktą poziciją.
Nesutikimas su apeliaciniu skundu taip pat grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo atliktas veiksmas, t. y. valstybės tarnautojo funkcijų vykdymo laike iš darbinio kompiuterio parašytas negatyvaus turinio komentaras, nagrinėjamu atveju, atitinka valstybės tarnautojo veiklos etikos principų ir taisyklių nesilaikymą, kas sąlygojo tarnybinio nusižengimo pareiškėjo atžvilgiu pripažinimą. Apelianto argumentai, jog jis neva nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kokiu tarnybiniu nusižengimu yra kaltinamas, dėl ko pareiškėjo teigimu buvo pažeistos patikrinimo atlikimo procedūros, vertintini, kaip pastarojo subjektyvi gynyba, nes, apeliantas, būdamas išsilavinęs asmuo, be kitą ko, institucijoje užimdamas vadovaujančias pareigas, bei būdamas susipažinęs su tarnybine etika reglamentuojančiais teisės aktais, turėjo suprasti ir darytina išvada suprato, jo atžvilgiu pradėto tarnybinio nusižengimo esmę ir ribas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo įsakymo, kuriuo valstybės tarnautojas , paskelbęs netinkamo turinio komentarą internete, buvo pripažintas tuo padaręs tarnybinį nusižengimą ir jam paskirta tarnybinė nuobauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Apeliantas teigia, kad jokio tarnybinio nusižengimo nepadarė, nes jokios tarnybinės veiklos nevykdė, tik pasinaudojo teise turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti. Atsakovas, kurio poziciją iš esmės palaikė ir pirmosios instancijos teismas, mano, jog R. K. nemandagiai ir įžeidžiančiai atsiliepė viešoje erdvėje apie kitą valstybės tarnautoją ir tuo pažeidė tarnautojo etiką reglamentuojančius teisės aktus.
Pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, kad R. K., būdamas valstybės tarnautoju (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus pavaduotoju) 2011 m. rugpjūčio 23 d. 13 val. 06 min. iš jam priskirto tarnybinio kompiuterio internetiniame tinklapyje delfi.lt patalpino BNS pranešimo „Sodros direktoriaus pavaduotojas teismui apskundė etikos sargų sprendimą“ komentarą, kuriame neigiamai, užgauliai ir įžeidžiai apibūdino R. S. – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Informacinės sistemos eksploatavimo ir informacijos valdymo skyriaus vyriausiąjį specialistą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo rezultatai, inter alia duomenys apie padarytą tarnybinį pažeidimą, jo kvalifikacija, įforminami tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri pagal susiklosčiusią teismų praktiką yra jos pagrindu priimamo individualaus administracinio akto motyvuojamoji dalis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1459/2010). Iš Išvados turinio matyti, kad pareiškėjo veiksmai, rašant ir skelbiant komentarą internete, įvertinti kaip Lietuvos Respublikos VTĮ 3 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1 ir 8 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių bei VSDF administravimo įstaigų darbuotojų etikos kodekso pažeidimai.
Šios teisės normos įtvirtina svarbiausius valstybės tarnautojų veiklos etikos principus (tarp jų pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo) bei įpareigoja valstybės tarnautoją laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų. Minėtų etikos principų valstybės tarnautojas turi laikytis ne tik tiesiogiai atlikdamas savo pareigas, bet ir kitu tarnybos laiku, viešojoje erdvėje vengti tokio elgesio, kuris galėtų suformuoti neigiamą visuomenės ar atskirų jos narių nuomonę apie valstybės tarnybą ir jos elementus.
Asmens parašomas internetinio pranešimo komentaras patenka į viešąją interneto erdvę, su juo gali susipažinti neribotas skaičius asmenų, jo turinys gali būti kopijuojamas, platinamas kituose interneto portaluose ar įprastinėje žiniasklaidoje. Šie internetinio komentaro aspektai leidžia jį traktuoti vienodai su asmens viešais pasisakymais masinės informacijos priemonėse, žmonių susibūrimuose ir viešuose renginiuose, neatsižvelgiant į internetinio komentaro santykinį anonimiškumą. Darytina išvada, kad internetinio komentaro, kurį pateikia valstybės tarnautojas, turiniui gali būti keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir valstybės tarnautojų viešiems pasisakymams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą bei draudimas persekioti už kritiką yra žmogaus laisvės, kurias garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 1 dalis ir 33 straipsnio 2 dalis . Tačiau Konstitucijoje yra ne tik įtvirtintos šios laisvės, bet ir apibrėžtos šių laisvių ribos. Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laisvė reikšti įsitikinimus nesuderinama su nusikalstamais veiksmais, tautinės, rasinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu bei dezinformacija. Konstitucijos 28 straipsnyje taip pat nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinti tokie principai, kaip lojalumas, padorumas, pavyzdingumas, kurie riboja valstybės tarnautojo laisves – reikšti savo įsitikinimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, t.y. valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikinimus ir kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, turi nepažeisti minėtų principų.(žr. pvz. LVAT nutartis administracinėse bylose A-08-259-04, A-756-851-08)
Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis taip pat laiduoja žmogaus teisę į saviraiškos laisvę, tačiau ir šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad naudojimasis laisvėmis gali būti sąlygojamas tam tikrų formalumų, sąlygų, apribojimų ar sankcijų, kurias numato įstatymas ir kurios demokratinėje visuomenėje yra būtinos valstybės saugumo, teritorinio vientisumo ar visuomenės saugos interesams, siekiant užkirsti kelią viešosios tvarkos pažeidimams ar nusikaltimams, apsaugoti žmonių sveikatą ar moralę, taip pat kitų asmenų garbę ar teises, užkirsti kelią įslaptintos informacijos atskleidimui arba užtikrinti teisminės valdžios autoritetą ir bešališkumą. Taigi asmens saviraiškos laisvė ir teisė skleisti informaciją nėra absoliuti ir gali būti ribojama įstatymu.
Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pareiškėjo paskelbto internetinio komentaro turinį, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pareiškėjas viešai nemandagiai , užgauliai ir įžeidžiai atsiliepė apie kitą valstybės tarnautoją ir tuo peržengė teisėtos saviraiškos laisvės ribas. Toks netinkamas nuomonės išreiškimas galėjo turėti įtakos neigiamam kitų asmenų požiūriui į valstybės tarnybą apskritai ir į atskirus valstybės tarnautojus, įžeisti valstybės tarnautoją, minimą komentare.
Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, susiję su internetinio komentaro nepatekimu į pareiškėjo tarnybinės veiklos ribas, yra nepagrįsti. Pareiškėjas šį komentarą parašė tarnybos metu, iš savo darbo vietos, naudodamasis jam priskirtu kompiuteriu. Komentare negatyviai atsiliepiama apie kitą valstybės tarnautoją, kuris dirba toje pačioje institucijoje, kaip pareiškėjas. Be to, valstybės tarnautojas privalo laikytis Valstybės tarnybos įstatyme ir Etikos taisyklėse nurodytų bendrųjų etikos principų tiek vykdydamas tiesiogines tarnybines pareigas, tiek ir kitu tarnybos laiku. Reikalavimas iš valstybės tarnautojų laikytis bendrųjų etikos principų tik tiesiogiai atliekant jų pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtų neprotingas ir nesuderinamas su valstybės tarnybos tikslais.
Apeliaciniame skunde minima LVAT 2007 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A8-281/2007 priimta esant kitoms faktinėms bylos aplinkybėms, nesant jokių sąsajų tarp asmens tarnybos ir jo padarytos priešingos teisei veikos, todėl šioje byloje nėra pagrindo ja tiesiogiai vadovautis. Taigi VTĮ ir Etikos taisyklėse nurodytų veiklos etikos principų nesilaikymas šiuo atveju pagrįstai įvertintas kaip valstybės tarnautojo pareigos laikytis teisės aktų neatlikimas, už kurį galima taikyti tarnybinę atsakomybę.
Pasisakydama dėl pareiškėjo nurodytų, jo manymu, padarytų tarnybinio patikrinimo procedūrinių pažeidimų, kolegija pažymi, kad tam tikri administracinės procedūros pažeidimai (juos nustačius) teismo pirmiausia turi būti vertinami jų reikšmingo objektyvaus bylos nagrinėjimo užtikrinimo aspektu. Tik pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas teismo gali būti pripažintas pagrindu panaikinti administracinėje byloje skundžiamą administracinį sprendimą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Nagrinėjamoje situacijoje tokių procedūrinių pažeidimų atsakovas nepadarė. Pareiškėjui pateiktame pranešime apie tarnybinį nusižengimą buvo nurodyta galimo nusižengimo esmė. Darydama tokią išvadą, kolegija pažymi, kad ir tarnybinio patikrinimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjas turėjo visas galimybes gintis nuo jam pateikto kaltinimo ir, kaip matyti iš tarnybinio tyrimo eigos, šias galimybes realizavo tokia apimtimi, kokia pats pageidavo. Jo nesutikimo su nusižengimu argumentai buvo aptarti ir įvertinti paminėtoje tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pirmosios instancijos teismo sprendime.
Ginčijamu įsakymu pareiškėjui skirta švelniausia VTĮ 29 straipsnio 3 dalyje numatyta tarnybinė nuobauda – pastaba. Teismo nuomone, ši nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pareiškėjo kaltę ir jį charakterizuojančius duomenis, todėl laikytina proporcinga ir pagrįsta.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.