Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Albinas Antanaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas V. S. surašytas už tai, kad jis 2013-09-30, apie 23.20 val., prie (duomenys neskelbtini), Garliavoje, Kauno r. sav., vairavo automobilį BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, jam nustatytas 0,48 promilių girtumas, tuo pažeidė KET 14 p. reikalavimus, t. y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK)126 str. 1 d.

Apeliantui neaišku, kokiu pagrindu teismas padarė išvadą, jog kraujo tyrimas buvo atliktas tik po 1 val. 41 min., jeigu neblaivumo konstatavimas buvo baigtas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas 2013-10-01 data, o į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą jis atvyko 0 val. 55 min., taigi V. S. iniciatyva atliktas kraujo tyrimas buvo padarytas praėjus vos keliolikai minučių nuo policijos neblaivumo patikrinimo alkoholio kiekio matuoklio pagalba.

Apelianto nuomone, teismas be pagrindo kritiškai vertino medicininės apžiūros rezultatus, teigdamas, jog jie padaryti praėjus 1 val. 41 min. nuo pirminio patikrinimo, o „laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja". Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punkte nėra nustatytas terminas, per kurį asmuo privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą. Todėl vien aplinkybė, jog asmuo kreipėsi praėjus daugiau kaip valandai (nagrinėjamu atveju – vos keliolikai minučių) nuo pirminio patikrinimo, savaime negali paneigti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatų. Apeliantas pažymi, kad skirtumas tarp pirminio neblaivumo patikrinimo ir kraujo tyrimo rezultatų yra absoliučiai priešingas: 0,48 (užfiksuota alkotesteriu, neatėmus paklaidos); 0,00 (nustatyta kraujyje). Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad toks alkoholio kiekis per teismo nurodytą laiko tarpą galėjo natūraliai sumažėti, nėra pagrįsta jokia bylos medžiaga ar kitais leistinais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių vise­to išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebu­vi­mą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant tei­siškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nu­sta­ty­mo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išna­gri­nė­jami reikš­mingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmo­sios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. S. padarė ATPK 126 str. 1 d. numatytą ad­mi­nistracinį teisės pažeidimą. Jo kaltė pagrįsta administracinio teisės pažeidimo protokolu, asmens blaivumo testu, tarnybiniais pranešimais, liudytojų parodymais ir kita bylos medžiaga.

Skunde apeliantas kelia abejones dėl policijos pareigūnų kompetencijos naudotis alkotesteriu bei dėl alkotesterio duomenų patikimumo, tačiau tokių abejonių apeliantas neišsakė nei patikrinimo metu, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme. Policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo metu V. S. lengvas girtumo laip­s­nis (0,48 prom.) nustatytas tinkamu naudoti alkotesteriu „Lion alkolmeter 500“ Nr. 18725. Abejoti prietaiso pa­ro­dymų patikimumu pagrindo nėra – patikra galiojo iki 2013-12-16 (patikros sertifikatas Nr. 1403267, b. l. 4). Pats pa­žeidėjas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, po jais pasirašė, jokių prieštaravimų nei dėl pareigūnų darbo, nei dėl alkotesterio panaudojimo nepareiškė, teisės pažeidimo protokole įrašė, kad dėl pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 2), jokių kitų aplinkybių, tame tarpe ir dėl burnos skalavimo skysčio panaudojimo, nenurodė. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neaišku, kuris pareigūnas atliko patikrinimą, nes asmens blaivumo teste aiškiai nurodyta, kad patikrą atliko K. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas skunde vadovaujasi nebegaliojančio Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002-12-24 įsakymu Nr. 660 patvirtinta Policijos patrulių veiklos instrukcijos redakcija. Šiuo metu galiojančiame Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 „Dėl Policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 96-4537) patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcija) 6.5.2.6. punkte nurodyta, kad teisės pažeidimams nustatyti gali būti naudojami tik tokie matavimo prietaisai, kurie turi galimybę atmintyje kaupti atliktų matavimų duomenis arba fiksuoti teisės pažeidimus filmuojant arba fotografuojant. Alkotesteris „Lion alkolmeter 500” yra būtent toks, jis atmintyje gali kaupti patikrų rezultatus. Instrukcijoje nebėra atskiro reikalavimo alkotesterį naudojančiam pareigūnui būti išlaikiusiam naudojimosi alkotesteriu įskaitą. Mokėjimas naudotis alkotesteriu įeina į bendruosius reikalavimus pareigūnams tinkamai vykdyti savo veiklą. Be to, pareigūnas negali daryti jokios įtakos alkotesteriu užfiksuotiems parodymams, nes jie yra įrašomi ir kaupiami prietaiso atmintyje, atspausdinami ir pridedami prie pažeidimo protokolo. Priešingai nei tvirtina V. S., teismas įvertino ir apelianto pateiktas Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto ir specialisto išvadas. Tiesiog teismas jas įvertino kritiškai, ne taip, kaip tikėjosi apeliantas bei pasisakė dėl kokių priežasčių. Apylinkės teismas teisingai nurodė, kad medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą. Kaip nurodo ir pats apeliantas, teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje Nr. N444-344/2008, N444-394-/2011), todėl V. S. iniciatyva atliktos medicininės apžiūros rezultatai patys savaime nenuneigia policijos pareigūnų atlikto testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tokias pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. O iš bylos medžiagos (nors su tuo ir nesutinka apeliantas) akivaizdžiai matyti, kad medicininė apžiūra buvo atlikta 2013-10-01, 0 val. 56 min., t. y. po 1 val. 32 min., nuo patikrinimo alkotesteriu (patikrinimas padarytas 2013-09-30, 23 val. 24 min.), o kraujas tyrimui paimtas dar vėliau – po 1 val. 41 min., todėl tyrimų išvada negali būti vertinama kaip neginčijamas V. S. neblaivumo įrodymas. Pažeidėjas teisus, teigdamas, jog 2006 m. gegužės 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 452 patvirtintų Tran­s­porto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktas leidžiantis asmeniui savo iniciatyva kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai, nenurodo per kokį laiką asmuo turi kreiptis dėl pakartotinio tyrimo, visgi šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasakęs (administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-12-2013), kad laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu. Tačiau jis reikšmingas iš esmės tik tuo aspektu, kad laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus orga­nizme, paprastai mažėja, kad asmuo per tam tikrą laiko tarpą iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėje byloje N62-3686/2008, N261-1189/2012). Kaip jau minėta, medicininis patikrinimas po to, kai jau vairavimo momentu buvo nustatytas neblaivumas, neturėtų lemiamos reikšmės dėl asmens kaltės pripažinimo dar ir dėl tos priežasties, kad medicininės apžiūros metu gauti duomenys vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir kiti įrodymai, todėl, abejojant medicininės apžiūros rezultatais, apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su pažeidėju parodymais ir pan. Taigi, būtent įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu re­zul­ta­tai paprastai geriausiai atspindi asmens būseną vairavimo metu, o medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neparodo to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą, gana ilgą, laiko tarpą. Šioje byloje, be alkoholio matuokliu nustatyto girtumo laipsnio, ši aplinkybė įrodyta patrulių tarnybiniais pranešimais bei K. B. parodymais, kurie nesikeitė viso proceso metu ir jais netikėti nėra pagrindo. Beje, pats pažeidėjas policijos pareigūnams, medicininės apžiūros metu ir teisme prisipažino, jog prieš kelias valandas iki tikrinimo buvo išgėręs vieną bokalą alaus. Teismo posėdyje apeliantas iškėlė versiją, kad kelios minutės iki patikrinimo jis burną prasiskalavo burnos skalavimo skysčiu, todėl alkotesterio parodymai buvo neteisingi, tačiau teismas pagrįstai šią versiją atmetė kaip gynybinę. Policijos pareigūnas S. L. tarnybiniame pranešime, o policijos pareigūnas K. B. ir teisme paaiškino, jog nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, o ne mėtų, koks turėtų jaustis, jei V. S. būtų prieš kelias minutes iki patikrinimo prasiskalavęs burną burnos skalavimo skysčiu. Pareigūnai nurodė, kad pažeidėjo kalba buvo nerišli, vairuotojas buvo akivaizdžiai sutrikęs, jokių aplinkybių apie burnos skalavimo skysčio naudojimą nenurodė. Priešingai, V. S., nustebęs alkotesterio parodymais, prisipažino, kad prieš kelias valandas gėrė alaus, tačiau manė, jog alkoholis jau bus pasišalinęs iš organizmo.

Nesutiktina ir su apelianto pozicija, jog teismas, nagrinėdamas bylą buvo nepakankamai aktyvus. Pažymėtina, kad bylos šalims suteikta teisė pačioms teikti įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo iškeltas versijas ar apsiginti nuo kaltinimu, taip pat gali prašyti juos išreikalauti teismo, jei pats asmuo to negali padaryti. Šiuo atveju medicininė apžiūra neblaivumui nustatyti buvo atlikta apelianto iniciatyva, o ne teismo nurodymu, apeliantui nebuvo jokių kliūčių gauti išvadą, todėl teismo įsikišimas nebuvo reikalingas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dažniausiai turi ne pareigą, o tik teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva ar šalių reikalavimu, kai nusprendžia, jog tai būtina pagal bylos aplinkybes, todėl teismui nėra privaloma vykdyti ir visus bylos šalių pageidavimus. Tai pasakytina ir dėl ekspertizės skyrimo. Beje, ekspertizės reikalingumo klausimas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo keliamas, tokio prašymo nepateikė nė viena šalis. Visgi vertinti byloje surinktus įrodymus yra išskirtinai teismo kompetencija, todėl tik teismas sprendžia koks įrodymų kiekis yra pakankamas, kad būtų nustatyta inkriminuojamo pažeidimo sudėtis ir pagrįsta pažeidėjo kaltė. Apylinkės teismui nekilo abejonių dėl V. S. nustatyto neblaivumo lygio vairavimo metu, kas buvo aktualiausia vertinant pažeidėjo kaltę, todėl teismui nebuvo būtina papildomai rinkti įrodymus.

Apeliantas neteisus ir manydamas, jog apylinkės teismas pažeidė ATPK 297 str. nuostatas, nurodydamas, kad teisės vairuoti transporto priemones pažeidėjas netenka nuo nutarimo priėmimo dienos. Pažymėtina, kad būtent ATPK 330 straipsnio 1 dalis yra išimtis iš bendrųjų nuobaudos vykdymo taisyklių ir ji imperatyviai numato, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 297 str. nuostatos.

Apibendrinant aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas ad­ministracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka su­rinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išdėstė, kuriais įro­dy­mais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir pa­da­rė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pa­grindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti kitaip ar naikinti ginčijamą nu­tarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų ver­ti­nimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.