- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-06
- Bylos Nr.
- eII-275-1254/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-36-3-00059-2025-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Martyna Verbiejė
- Advokatai
- Eglė Latauskienė, Jūratė Galdikienė
dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu administracinė teisena nutraukta, V. J., jo atstovei advokatei Jūratei Galdikienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. L., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo tyrėjo Virginijaus Blužo 2025 m. liepos 18 d. nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Administracinio nusižengimo teisena V. J. buvo pradėta dėl to, kad jis, vykdydamas savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikydamas įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, savavališkai išardė metalinę tvorą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), priklausančią E. L., be jo sutikimo. Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena (ROIK: (duomenys neskelbtini)) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį nutraukta. Nutarime nurodyta, kad atlikus įvykio aplinkybių patikrinimą, V. J. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl V. J. atžvilgiu pradėta administracinio nusižengimo teisena yra nutrauktina (b. l. 9–18).
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2025 m. rugpjūčio 22 d. gautas nukentėjusiojo E. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundas dėl Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimo, kuriuo prašoma prie administracinio nusižengimo bylos prijungti papildomai su šiuo skundu pateiktus dokumentus, išsireikalauti administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) visus dokumentus ir juos prijungti prie šios bylos, panaikinti Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimą, įpareigoti Instituciją tęsti administracinio nusižengimo bylos teiseną atliekant papildomus procesinius veiksmus, kildinamus iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties, priteisti visas E. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2.1. Skunde nurodoma, kad E. L. nesutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, mano, jog Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jame neatsispindi visa teisiškai reikšminga dokumentinė informacija, kurios deramai ir išsamiai neišnagrinėjo Institucijos atsakingi pareigūnai. Institucijos nutarimas turi būti naikinamas, nes neįrodytos ANK 617 straipsnio 1 dalyje nustatytos privalomosios įrodinėtinos aplinkybės, kurias pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jos padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra ANK 565¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Institucijos nutarimas turi būti naikinamas ir dėl to, nes pažeisti ANK 618 straipsnio 2 dalyje numatyti privalomieji administracinio nusižengimo nutarimo reikalavimai.
2.2. Skunde pažymima, kad 2025 m. gegužės 21 d. įsiteisėjo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis, kuria panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Šiaulių AVPK) 2024 m. spalio 1 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pirmosios instancijos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje teisenos nenutraukė, o Institucijos atsakingas pareigūnas, neatlikęs nei vieno patikslinančio veiksmo (papildomos tiek nukentėjusiojo, tiek asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, apklausos, papildomų dokumentų surinkimo ir vertinimo) teiseną nutraukė.
2.3. Toliau skunde nurodoma, jog kita Institucijoje tirta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) yra susijusi su šia administracinio nusižengimo byla, tačiau procesiniai dokumentai nebuvo įtraukti į administracinio nusižengimo bylų nagrinėjimą. E. L. dar 2025 m. birželio 30 d. pateikė prašymą dėl administracinės nusižengimo bylos ROIK (duomenys neskelbtini) dokumentų gavimo. Tokiu atveju Institucija nevykdė Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytų teismo pavedimų dėl papildomo tyrimo metu nustatinėjamų aplinkybių vertinimo ir šiurkščiai pažeidė E. L. asmens teises ir teisėtus interesus. Skunde taip pat pažymima, jog Institucija nevertino E. L. 2025 m. liepos 14 d. pateikto prašymo dėl papildomų dokumentų pateikimo ir prijungimo į šią bylą (nors prašymas pateiktas dar iki skundžiamo nutarimo priėmimo).
2.4. Skunde pabrėžiama, jog apibendrinus išdėstytas aplinkybes, matyti, kad Institucijos nutarimas yra nepagrįstas ir neišsamus. Institucija neatlikusi nei vieno patikslinančio veiksmo, nutraukė teiseną pagal ANK 518 straipsnį, nebuvo išnaudotos visos įmanomos procesinės galimybės bei neatlikti visi veiksmai dėl asmens kaltės pripažinimo (b. l. 2–6).
Atsiliepimas
3. Atsiliepime Šiaulių AVPK prašo E. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo netenkinti, Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Atsiliepime nurodoma, kad Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas vadovaujantis ANK 32, 34, 617–619 straipsniais. Institucijos nutarime teisingai konstatuota, jog V. J. veiksmuose, kuomet nuo 2024 m. balandžio 6 d. iki 2024 m. balandžio 19 d. išardant E. L. priklausančią metalinę tvorą be jo sutikimo, nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta pagrįstai ir motyvuotai, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu teisiniu pagrindu.
3.2. Atsiliepime nurodoma, jog ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 518 straipsnį. Pagal ANK asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jo veikoje yra nustatomi visi įstatyme įtvirtinti konkretaus administracinio nusižengimo požymiai. Tokia veika turi pasižymėti pavojingumu, kurį apibūdina konkrečių savavališkų veiksmų pobūdis, padarytos turtinės žalos piniginė išraiška, pažeistų teisių ir interesų svarba bei kitos aplinkybės (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-91-935/2022). Be to, atsakomybėn pagal ANK 518 straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Šiuo atveju byloje esančių įrodymų visuma neleidžia daryti išvados, kad V. J., ardydamas metalinę tvorą, buvusią jo tėvų nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kai dėl tvoros pasiėmimo buvo pranešta tvoros savininkui, suprato, jog veikia sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, o jo veiksmai neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių, taip pat sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
3.3. Galiausiai atsiliepime pažymima, jog administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Tvoros savininkas turi visas galimybes ginti savo teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos išimtiniais atvejais. Bendrieji teisės principai suponuoja, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios ir/ar administracinių nusižengimų teisės normos, o asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos neteisėtos veikos padarymas. Grynai iš civilinių teisinių santykių kilę ginčai turėtų būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Nepaisant to, kad V. J. pasirinktas veikimo būdas ir nėra visiškai tinkamas, tačiau negali būti vertinamas kaip tiek pavojingas, jog jam turėtų būti taikoma administracinė atsakomybė (b. l. 31–36).
4. Atsiliepime V. J. atstovė advokatė Jūratė Galdikienė prašo E. L. skundą atmesti ir palikti Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimą nepakeistą, priteisti iš valstybės V. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas iki Institucijos nutarimo priėmimo – 1 996,50 Eur, taip pat priteisti iš E. L. V. J. bylinėjimosi išlaidas, patirtas šios sudėties teisme.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareikštas visiškai nepagrįstas skundas, galimai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis bei siekiant kitų tikslų, nesusijusių su teisingumo vykdymu. Pats skundo reikalavimas suformuluotas neaiškiai ir nekonkrečiai, kai kurie pateikti argumentai, susiję su informacijos negavimu, kas neturi nieko bendra su V. J..
4.2. Nors skunde nurodoma, kad Institucija neatliko Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartyje nurodytų veiksmų ir prašo teismo įpareigoti Instituciją šiuos veiksmus atlikti, minėtoje teismo nutartyje teismas nekonkretizavo jokių veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti Institucija.
4.3. Atsiliepime pažymima, kad byloje nėra tokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad Institucija nebūtų atlikusi papildomo tyrimo. Bylos rašytinės medžiagos išsamus tyrimas, peržiūrėjimas, proceso dalyvių teisme išsakytos pozicijos įvertinimas, susipažinimas su apeliacinės instancijos teismų formuojama praktika bylose su analogiškomis situacijomis taip pat laikytina tyrimo veiksmais.
4.4. Atsiliepimo autorius nurodo, kad Institucijos nutarimas yra pagrįstas, teisėtas, visi reikiami veiksmai buvo atlikti, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
4.5. Dėl bylinėjimosi išlaidų atsiliepime pažymima, jog Institucija, priimdama 2025 m. liepos 18 d. nutarimą, išlaidų klausimo neišsprendė, todėl jis turėtų būti išspręstas teisme – iki Institucijos nutarimo patirtos išlaidos priteisiamos iš valstybės, o išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant teisme, iš E. L., kaip sankcija už nepagrįsto proceso inicijavimą (b. l. 47–50).
5. Teismo posėdžio metu V. J. paaiškino, jog tuo metu, kai buvo ardoma tvora (2024 m. balandžio 6–19 d.), ši tvora buvo jo tėvams priklausančiame sklype. Šiuo metu ginčas dėl sklypų tarp jo tėvų ir gretimo sklypo savininko dar nėra išspręstas, vyksta ginčas teisme.
6. Šioje byloje nėra ginčo dėl tam tikrų faktinių aplinkybių, tai yra, jog 2024 m. balandžio mėnesį metalinė tvora, esanti adresu (duomenys neskelbtini), buvo išardyta ir šiuos ardymo darbus taip pat atliko ir V. J.. Kartu su V. J. tvorą ardė ir jo tėvas S. J., taip pat brolis M. J.. Kaip matyti, nurodyti įvykiai vyko pakankamai seniai, daugiau nei prieš pusantrų metų. Institucija, priimdama skundžiamą 2025 m. liepos 18 d. nutarimą, padarė išvadą, jog šiuo atveju V. J. veiksmuose administracinio nusižengimo požymių nenustatyta, o grynai iš civilinių tiesinių santykių kilę ginčai turėtų būti sprendžiam civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Prieš atsakydamas į nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto E. L. atstovės skundo argumentus, teismas visų pirma aptars ne tik šioje byloje, bet ir kitose bylose vykusių (tebevykstančių) procesų eigą ir juose priimtus sprendimus.
7. Visų pirma pažymėtina, jog Institucija, šioje byloje vertindama V. J. veiksmus, buvo priėmusi ir kitokį sprendimą, kuris vėliau, nagrinėjant atitinkamus skundus teismuose, buvo panaikintas:
7.1. Administracinio nusižengimo teisena šioje byloje buvo pradėta 2024 m. balandžio 6 d., kuomet pranešėjas E. L. policijos pareigūnams nurodė per vaizdo stebėjimo kameras pamatęs, kaip kaimynai V. J., S. J. ir M. J. ardo E. L. statytą tvorą (ROIK medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 6);
7.2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. spalio 1 d. nutarimu už nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, V. J. buvo paskirta 40 Eur dydžio bauda (ROIK medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 4, 5);
7.3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartimi minėtas 2024 m. spalio 1 d. nutarimas buvo panaikintas, byla grąžinta institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ROIK medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 105–122). Teismas šiuo atveju pažymėjo, jog nagrinėjamoje situacijoje nėra identifikuotas ginčas tarp asmenų – V. J. ir E. L., o tokio pobūdžio ginčo nustatymas yra būtinas siekiant tinkamai inkriminuoti ANK 518 straipsnį. Institucijos nutarime nurodyta, kad V. J. vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, tačiau nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime nėra nurodyta, kokią konkrečiai savo tariamą teisę vykdė V. J., kodėl ji laikytina būtent tokia, tai yra, tariama. Teismas akcentavo, jog pagal ANK 518 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai, o galimo pažeidimo padarymo metu tvora stovėjo A. L. priklausančiame sklype (minėtos nutarties 29, 35 pastraipos);
7.4. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. gegužės 21 d. nutartimi atmetė V. J. atstovės skundą (ROIK medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) b. l. 123–132). Teismas pritarė apylinkės teismo išvadoms ir pažymėjo, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei institucijos nutarime esančiuose kaltinimuose nėra aprašyti esminiai V. J. inkriminuojamos nusižengimo sudėties požymiai, nėra nurodytas vieno iš būtinųjų nusižengimo pagal ANK 518 straipsnį sudėties požymio – tariamos teisės – tyrinys, tai yra, kokią konkrečiai savo tariamą teisę vykdė V. J. ir kodėl ji laikytina būtent tokia – tariama, kas ją ginčija (minėtos nutarties 14 pastraipa).
8. Taigi apylinkės teismas grąžino V. J. bylą Institucijai, nurodydamas identifikuoti ginčą būtent tarp V. J. ir E. L.. Kaip teisingai pažymėta E. L. atstovės skunde, Institucija, neatlikusi nei vieno patikslinančio veiksmo, skundžiamu 2025 m. liepos 18 d. nutarimu teiseną nutraukė. Vertinant išskirtinai tik aptartą priimtų sprendimų seką gali atrodyti, jog Institucija, nutraukdama teiseną V. J. atžvilgiu, išties nesiėmė jokių papildomų veiksmų. Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, jog konkrečių atliktinų veiksmų, be jau minėto ginčo tarp V. J. ir E. L. identifikavimo, 2025 m. kovo 20 d. nutartyje ir nebuvo nurodyta. Be to, paraleliai procesui V. J. atžvilgiu, buvo nagrinėjama ir kita administracinio nusižengimo byla, kurioje galutinis sprendimas priimtas 2025 m. balandžio 25 d. ir šis sprendimas, teismo vertinimu, pagrįstai aptartas Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarime, kadangi jame padarytos išvados turi reikšmės ir nagrinėjamai bylai:
8.1. Kaip teisingai pažymėta Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarime, administracinių nusižengimų teisenos buvo pradėtos ir S. J. bei M. J. atžvilgiu, jiems buvo inkriminuojami tie patys veiksmai, kaip ir V. J. – savavališkas metalinės tvoros, priklausančios E. L., išardymas. Nors iš pradžių institucija abu asmenis nubaudė pagal ANK 518 straipsnį, o apylinkės teismas, išnagrinėjęs skundus dėl tokių nutarimų, paliko juos nepakeistus, tokie sprendimai buvo apskųsti ir galiausiai Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs be kita ko ir M. J. bei S. J. atstovės skundus, panaikino M. J. ir S. J. nubaudimą (Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-38-951/2025). Pažymėtina, jog minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ir E. L. atstovės, advokatės Eglės Latauskienės skundas, taigi tiek E. L., tiek jo atstovei buvo žinoma apie priimtą sprendimą.
8.2. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutarime, nutraukdamas teiseną M. J. ir S. J. atžvilgiu, išsamiai aptarė CK 4.103 straipsnio nuostatas, ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėtį ir būtinuosius šio nusižengimo požymius. Teismas taip pat analizavo VĮ „Registrų centras“ išrašus, sklypo, priklausančio S. J. ir jo sutuoktinei, taip pat sklypo, šiuo metu priklausančio E. L., kadastrinius matavimus ir dėl to vykstančius teisminius ginčus (minėto nutarimo 23 pastraipa). Apygardos teismas padarė išvadą, jog minėtai bylai aktualiu laikotarpiu nuo 2024 m. kovo 7 d. iki 2024 m. balandžio 22 d. (kuris aktualus ir V. J. bylai, kadangi tvoros ardymo darbai vyko tuo pačiu metu, tvora buvo ardoma bendrai V. J., S. J. ir M. J.) nebuvo nagrinėjama jokia byla tarp gretimų žemės sklypų savininkų – S. ir V. J. bei E. L. - nei dėl žemės sklypų ribų, nei dėl šios bylos ginčo objekto - tvoros.
8.3. Apygardos teismas taip pat akcentavo, jog tiek baudžiamoji, tiek administracinių nusižengimų teisė yra paskutinės griežčiausios atsakomybės formos ir taikomos tik išimtiniais atvejai. Duomenų, kad nukentėjusiuoju pripažintam E. L. būtų apsunkintos galimybės ginti savo, jo nuomone, pažeistas teises civilinio proceso tvarka, šiuo atveju nėra gauta. Civilinio proceso metu E. L. turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises, įrodinėdamas jam galimai padarytos žalos faktą bei dydį, ir tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos priemonės (minėto nutarimo 27 pastraipa).
8.4. Galiausiai minėtame nutarime pažymėta, jog pagal ANK 518 straipsnio dispoziciją ir prasmę atsakomybėn pagal šį straipsnį asmuo gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu jis veikė tyčia. Byloje esančių įrodymų visuma teismui neleido daryti išvados, kad M. J. ir S. J., ardydami metalinę tvorą, buvusią S. ir V. J. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kai dėl tvoros pasiėmimo buvo pranešta tvoros savininkui, suprato, jog veikia sąmoningai ignoruodami įstatymo reikalavimus, o jų veiksmai neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių taip pat sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų (minėto nutarimo 28 pastraipa).
8.5. Pažymėtina, jog E. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės prašymus atnaujinti aptartą administracinio nusižengimo bylą S. J. ir M. J. atžvilgiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakė priimti jau du kartus – 2025 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi (informacinės sistemos LITEKO duomenys).
9. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarime išaiškinta, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, o paisant jau įtvirtintų. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normų, principų) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko), anksčiau sprendžiant analogiškas bylas. Šio nutarimo išaiškinimus papildė Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsnių (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriame nurodyta, kad, teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu.
10. Tvoros ardymo darbus, kaip minėta, šiuo atveju atliko trys asmenys – S. J., M. J. ir V. J.. Dviejų asmenų – S. J. ir M. J. – veiksmai buvo galutinai įvertinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. balandžio 25 d. nutarime, teismui pripažįstant, jog jų veiksmuose nėra tyčios savavaldžiauti, taip pat pažymint, jog E. L., jei jam buvo padaryta žala, savo interesus turėtų ginti civilinio proceso tvarka. Taigi apygardos teismas, vertindamas kilusio ginčo kilmę, iš esmės pripažino, jog yra susidarę civilinio pobūdžio santykiai. Nors aukštesnės instancijos, tai yra, Šiaulių apygardos teismas, kaimynų ginčą su E. L. vertino kelis kartus – ne tik minėtame 2025 m. balandžio 25 d. nutarime (vertindamas S. J. ir M. J. veiksmus), bet ir 2025 m. gegužės 21 d. nutartyje (akcentuodamas būtinybę identifikuoti ginčas tarp asmenų – V. J. ir E. L.), minėti aukštesnės instancijos teismo sprendimai iš esmės vienas kitą papildo, kadangi identifikuodamas ginčą tarp S. J., M. J. ir E. L. kaip civilinį, apygardos teismas iš esmės sukūrė precedentą V. J. ir E. L. ginčo identifikavimui, tai yra, kilusio ginčo vertinimui kaip civilinio pobūdžio. Įvertindama šį precedentą Institucija šiuo atveju priėmė skundžiamą 2025 m. liepos 18 d. nutarimą. Kodėl V. J. veiksmai turėtų būti vertinami kitaip nei buvo įvertinti analogiški S. J. ir M. J. veiksmai, skunde iš esmės nenurodo ir nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto E. L. atstovė.
Motyvuojamoji dalis
11. Skirtingo V. J. atliktų veiksmų vertinimo nepatvirtina ir prie šios administracinio nusižengimo bylos prijungta administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiaga (gauta 2025 m. rugsėjo 9 d.) (b. l. 70–95). Ši teisena buvo pradėta pagal A. L. anūko E. M. skundą dėl S. ir V. J. veiksmų, kuomet jie nusiuntė pranešimą A. L. dėl tvoros nuardymo. Teismas pažymi, jog nei šioje byloje priimtame 2025 m. kovo 22 d. nutarime, nei šioje medžiagoje apskritai V. J. netgi nebuvo minimas. Nors E. L. atstovė, susipažinusi su minėta medžiaga, kurią prašė išreikalauti ne tik skunde, bet ir teismo posėdžio metu, pateikė prašymą atlikti papildomus veiksmus (b. l. 99, 100), prašomų atlikti veiksmų visiškai nesusiejo su V. J. situacija. Papildomos S. J., V. J., E. L. ir jos sesers S. M. apklausos šiuo atveju neturėtų jokios reikšmės V. J. veiksmų vertinimui.
12. Įvertinęs aptartas aplinkybes, E. L. atstovės skundo argumentus, išreikalautą administracinio nusižengimo bylos ROIK: (duomenys neskelbtini) medžiagą, teismas pripažįsta, jog sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną V. J. atžvilgiu yra teisėtas ir pagrįstas. Kaip ir jo tėvo bei brolio veiksmuose, taip ir V. J. veiksmuose teismas nemato tyčios savavaldžiauti, tai yra, tyčios sąmoningai ignoruoti įstatymo reikalavimus ardant tvorą, kuri tuo metu, kaip suprato V. J., buvo jo tėvams priklausančio sklypo dalyje. Kaip teisingai pažymėjo Šaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutarime, E. L. turi galimybę ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, tam nėra būtinos administracinių nusižengimų teisenos priemonės. Todėl jo atstovės skundas atmetamas, o Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimas paliekama nepakeistas.
Dėl proceso išlaidų
13. Nukentėjusiojo atstovės skunde prašoma atlyginti E. L. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma patirtų išlaidų suma – 720 Eur (b. l. 101–104). Kadangi nukentėjusiuoju šioje byloje pripažinto asmens skundas atmetamas (nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutraukta, paliekamas nepakeistas), pagrindo išlaidų atlyginimui nėra.
14. Bylinėjimosi išlaidas atlyginti prašo ir V. J. atstovė, advokatė Jūratė Galdikienė (b. l. 105, 106). Prašyme nurodoma, jog išnagrinėjus V. J. skundą ir panaikinus jo atžvilgiu priimtą nutarimą (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-5-1131/2025), bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas (kadangi byla grąžinta Institucijai). Tačiau Institucija, priimdama skundžiamą nutarimą, net ir nutraukusi tyrimą, nesant nusižengimo sudėties, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taip pat neišsprendė. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos iki skundžiamo nutarimo priėmimo – 1 996,50 Eur, jas prašoma priteisti iš valstybės. Bylinėjimosi išlaidos, patirtos po nutarimo priėmimo – 544,50 Eur, jas 2025 m. rugsėjo 17 d. prašyme prašoma priteisti iš procesą inicijavusio asmens, E. L. (b. l. 60–63). Vėliau teisme gautas papildomas prašymas dėl išlaidų, kuriame po nutarimo priėmimo patirtų išlaidų suma nurodoma 786,50 Eur (b. l. 116, 117).
15. Kartu su prašymais dėl bylinėjimosi išlaidų buvo pateikti ir šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (priedai prie Jūratės Galdikienės 2025 m. rugsėjo 11 d. atsiliepimo, 2025 m. spalio 16 d. advokatės Jūratės Galdikienės prašymo, esantys informacinėje sistemoje LITEKO, taip pat priedai prie 2025 m. rugsėjo 17 d. prašymo):
15.1. 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už papildomų įrodymų išreikalavimą, rašytinius paaiškinimus, nurodyta suma 363 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie atsiliepimo, LITEKO);
15.2. 2024 m. spalio 7 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už skundą dėl 2024 m. spalio 1 d. nutarimo, nurodyta suma 242 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie atsiliepimo, LITEKO);
15.3. 2024 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2024 m. gruodžio 10 d. posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. II-326-496/2024 (vėliau suteiktas bylos Nr. II-5-1131/2025), nurodyta suma 181,50 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie atsiliepimo, LITEKO);
15.4. 2025 m. sausio 14 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą teisme 2025 m. sausio 14, vasario 11 d. posėdžiuose administracinio nusižengimo byloje Nr. II-326-496/2024 (vėliau suteiktas bylos Nr. II-5-1131/2025), nurodyta suma 605 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie atsiliepimo, LITEKO);
15.5. 2025 m. balandžio 9 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už apeliacinį skundą administracinio nusižengimo byloje Nr. II-5-1131/2025, nurodyta suma 605 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie atsiliepimo, LITEKO);
15.6. 2025 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už atsiliepimo į E. L. skundą parengimą ir pasirengimą bylos nagrinėjimui, atstovavimą 2025 m. rugsėjo 18 d. teismo posėdyje, nurodyta suma – 544,50 Eur (b. l. 62), sąskaitą apmokėjo V. J. (b. l. 63);
15.7. 2025 m. spalio 16 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2025 m. spalio 16 d. teismo posėdyje administracinio nusižengimo byloje Nr. eII-275-1254/2025, nurodyta suma 242 Eur, sąskaitą apmokėjo V. J. (priedas prie 2025 m. spalio 16 d. Jūratės Galdikienės prašymo, LITEKO).
16. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, t. y. kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.
17. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas.
18. Kadangi Institucijos 2025 m. liepos 18 d. nutarimu teisena V. J. atžvilgiu nutraukta, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo požymių, turi būti sprendžiamas klausimas dėl jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kaip matyti iš pateiktų dokumentų, patirtas išlaidas patvirtina V. J. išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Visgi teismas pažymi, jog ne visos išlaidos šiuo atveju turi būti priteisiamos:
18.1. 15.1. pastraipoje nurodytos išlaidos buvo priteistos kitoje administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apygardos teismas 2025 m. balandžio 25 d. nutartyje be kita ko sprendė išlaidų pagal 2024 m. gegužės 27 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) atlyginimo klausimą, šias išlaidas priteisė (minėtos nutarties 35 pastraipa), taigi tos pačios išlaidos negali būti priteisiamos antrą kartą;
18.2. 15.5. pastraipoje nurodytos išlaidos taip pat nepriteistinos, kadangi Jūratės Galdikienės apeliacinis skundas dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025 m. kovo 20 d. nutarties buvo atmestas.
19. Visos kitos išlaidos, nurodytos šios nutarties 15.2.–15.4., 15.6., 15.7. pastraipose, tai yra, 1 815 Eur (242 + 181,50 + 605 + 544,50 + 242) priteistinos V. J. naudai iš valstybės. Nei BPK, nei ANK šiuo atveju nenumato galimybės išlaidas priteisti iš procesą inicijavusio asmens, tai yra, E. L..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas,
nutaria:
palikti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Virginijaus Blužo 2025 m. liepos 18 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ROIK: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nepakeistą ir E. L. atstovės advokatės Eglės Latauskienės skundo netenkinti.
Priteisti iš valstybės V. J. 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) išlaidų, susijusių su administracinio nusižengimo byloje, kurios ROIK: (duomenys neskelbtini), institucijoje ir pirmosios instancijos teisme teiktomis advokato paslaugomis, atlyginimą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.