- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-15
- Bylos Nr.
- 2VP-2496-970/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00968-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Atsakovas
- S. A., V. K.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovams S. A. (K.) ir V. K. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Druskininkų butų ūkis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. A. (K.) ir V. K. 197,50 Eur skolą už suteiktas komunalines paslaugas bei bylinėjimosi išlaidas.
Alytaus apylinkės teismas 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų S. A. (K.) ir V. K. 197,50 Eur skolą ir po 10,00 Eur žyminio mokesčio iš kiekvieno atsakovo ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ naudai.
Šalies argumentai
Pareiškėja antstolė Janė Jakimavičienė pateikė teismui prašymą išaiškinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-726-970/2019 vykdymą, t. y., ar atsižvelgiant į Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-509-418/2005 galima pakeisti pradinius skolininkus S. A. ir V. K. naujomis skolininkėmis G. K. ir D. K. Nurodė, kad vykdo Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2019 m. vasario 21 d. išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-726-970/2019 dėl 207,50 Eur skolos išieškojimo iš skolininkų S. A. ir V. K. Pagal Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso S. A. ir V. K., tačiau yra įsiteisėjęs Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo patvirtinta S. A. ir V. K. 2005 m. spalio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 punktą S. A. ir V. K. jiems lygiomis dalimis priklausantį butą perleido dukroms G. K. ir D. K. Esant tokioms aplinkybėms, vykdymo procese kilo abejonė, ar vykdant minėtus vykdomuosius raštus galima pradinius skolininkus pakeisti naujomis skolininkėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismų sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas patiria teisinius ir turtinius padarinius. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus.
CPK 589 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Pažymėtina, jog procesinės teisės normos, reglamentuojančios sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimą, skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti, taip pat tais atvejais, kai sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismo sprendimo aiškinimo paskirtis, pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to priimtas teismo sprendimas turi būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota teismo sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas. Aiškindamas priimtą sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės, ar išeiti už byloje išspręstų klausimų (Lietuvos Aukščiausiojo 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo, nenustatydamas proceso šalims kitokių ar papildomų teisių bei pareigų, negu buvo nustatyta teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-246-687/2018).
Nagrinėjamu atveju Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimu už akių, tenkinus ieškovo UAB „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį, solidariai iš atsakovų S. A. (K.) ir V. K. ieškovo naudai priteista 197,50 Eur skola bei bylinėjimosi išlaidos. Šio įsiteisėjusio sprendimo pagrindu ieškovui 2019 m. vasario 21 d. išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-726-970/2019, kurie atitinka CPK 648 straipsnyje numatytus vykdomojo dokumento turinio reikalavimus, yra aiškūs ir suprantami. Antstolė, vykdydama priverstinį skolos išieškojimą, sužinojusi faktą, kad įsiteisėjusiu Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-509-418/2005 buvo patvirtinta S. A. ir V. K. 2005 m. spalio 3 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurios 1 punktą S. A. ir V. K. jiems lygiomis dalimis priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido dukroms G. K. ir D. K., kreipėsi į teismą, prašydama išaiškinti, ar ji gali pakeisti pradinius skolininkus S. A. ir V. K. naujomis skolininkėmis G. K. ir D. K.
Teismo vertinimu, antstolė pateiktu prašymu prašo ne išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką, įstatymo ar kito teisės akto neaiškią normą, o išaiškinti vykdymo procese taikytinas CPK normas. Pažymėtina, jog antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Jis, kaip specialus viešosios teisės subjektas ir profesionalus teisininkas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas turi vadovautis teisės aktų nuostatomis ir visus sprendimus, susijusius su vykdymu, priimti pats. Valstybė, suteikdama antstoliui išskirtinę teisę vykdyti šias funkcijas, įpareigoja jas atlikti būtent antstolį (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vykdymo procesą, sprendžia, kokie konkrečiai vykdymo veiksmai turi būti atliekami vykdant vykdomąjį dokumentą, taip pat sprendžia teisių perėmimo klausimus (CPK 596 straipsnis). Teismas negali nurodyti antstoliui, kokius konkrečius veiksmus atlikti vykdant teismo procesinį sprendimą bei konsultuoti antstolį vykdymo procese atliekant jam pavestas funkcijas. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), todėl antstolės kreipimasis į teismą dėl sprendimo vykdymo išaiškinimo, kai jis yra aiškus, yra netinkamas vykdymo funkcijų įgyvendinimas. Antstolei priėmus vykdymui vykdomąjį raštą, išduotą teisėtu pagrindu, ir esant situacijai kai antstolė gali bei turi suprasti teisės normą ar procesinio sprendimo vykdymo tvarką, ji turi atlikti atitinkamus vykdymo veiksmus, taip pat spręsti šalies pakeitimo klausimus, jeigu yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindai, numatyti CPK 596 straipsnio 1 dalyje.
Šiuo atveju Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimas už akių neturi turinio ar vykdymo neaiškumų, dėl kurių teismo sprendimo vykdymas būtų neaiškus. Priešingai, kaip matyti iš antstolės pateiktų duomenų, minėtas sprendimas antstolei buvo aiškus, ji jį vykdė kelis metus, o vien ta aplinkybė, kad kitu teismo sprendimu buvo patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią butas perleistas kitiems asmenims, savaime nedaro Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo už akių neaiškaus vykdymo prasme. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojant procesiniam sprendimui, kurio pagrindu išduotas vykdomasis raštas, naujai paaiškėjus esminėms aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu, esant pagrindui ir įvertinus CPK 368 straipsnyje nurodytus terminus, turėtų būti sprendžiama dėl kreipimosi atnaujinti bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu, procesą (CPK 365 straipsnis, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, kad Alytaus apylinkės teismo 2019 m. sausio 24 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje 2-726-970/2019, vykdymas yra aiškus, todėl pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 589 ir 593 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjos antstolės Janės Jakimavičienės prašymą atmesti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.