Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-04-14 · Administracinė byla Nr. TA-257-602/2021

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-14
Bylos Nr.
TA-257-602/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01256-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan (pirm.), Arūnas Dirvonas
Atsakovas
Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Pareiškėjas
E. K.
Administracinė byla Nr. TA-257-602/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 14 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. buvo laikomas perpildytuose laikino sulaikymo kambariuose (viename buvo iki 10 asmenų), juose buvo purvina, nehigieniška. Be to, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, teko kvėpuoti dūmais, o tai jam kenkė, nes serga (duomenys neskelbtini), kitomis ligomis. Pareiškėjas pažymėjo, kad kamerose, kuriose buvo laikomas su dar 2–3 asmenimis, jam trūko minimalaus gyvenamojo ploto. Kamerose buvo purvina, jos buvo nesuremontuotos, sienos ir lubos ištrupėjusios, nebuvo ventiliacijos, ant langų buvo metalinės grotos, pro kurias nepatekdavo natūrali dienos šviesa, dirbtinis apšvietimas buvo blogas, dėl ko negalėjo skaityti knygų, mokytis. Pareiškėjas nurodė, kad tualetas buvo atviras, teko kęsti nemalonius kvapus, kameros nesivėdindavo. Per stebėjimo akutę jį, atliekantį gamtinius reikalaus, galėjo stebėti pareigūnai. Visa tai pažeidė pareiškėjo teises, orumą, žemino jį kaip asmenį.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam priklausė dirbantiems vyrams skiriamas maistas, nes jis serga įvairiomis ligomis: (duomenys neskelbtini), tačiau toks maistas jam nebuvo skiriamas. Be to, teigė, kad jam nebuvo suteiktas gydymas, negavo vaistų (duomenys neskelbtini), dėl ko pašlijo sveikata. Pareiškėjas tvirtino, kad dušuose buvo stebėjimo langelis, dėl ko galėjo būti stebimas kitų asmenų, kas pažeidė jo privatumą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dėl visų nurodytų teisių pažeidimų patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautėsi kankinamas.