Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-11-05 · Administracinė byla Nr. I-3054-596/2019

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-11-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-04-14Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
I-3054-596/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01256-2019-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
E. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Administracinė byla Nr. I-3054-596/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01256-2019-9Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. K. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. buvo laikomas perpildytuose laikino sulaikymo kambariuose (viename buvo iki 10 asmenų), juose buvo purvina, nehigieniška. Be to, jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis, nors buvo nurodęs, kad yra nerūkantis, teko kvėpuoti dūmais, o tai jam kenkia, nes serga astma, kitomis ligomis.

Pažymi, kad kamerose, kuriose buvo laikomas su dar 2-3 asmenimis, jam trūko minimalaus gyvenamojo ploto. Kamerose buvo purvina, jos buvo nesuremontuotos, sienos ir lubos ištrupėjusios, nebuvo ventiliacijos, ant langų buvo metalinės grotos, pro kurias nepatekdavo natūrali dienos šviesa, dirbtinis apšvietimas buvo blogas, dėl ko negalėjo skaityti knygų, mokytis.

Nurodo, kad tualetas buvo atviras, teko kęsti nemalonius kvapus, kameros nesivėdindavo. Per stebėjimo akutę jį, atliekantį gamtinius reikalaus, galėjo stebėti pareigūnai. Visa tai pažeidžia jo teises, orumą, žemina jį kaip asmenį.

Pažymi, kad jam priklausė dirbantiems vyrams skiriamas maistas, nes jis serga įvairiomis ligomis: ŽIV, lėtine abstrukcine plaučių liga, lėtine sloga, lėtiniu skrandžio ir dvylikapirštės žarnos uždegimu, tačiau toks maistas jam nebuvo skiriamas. Be to, teigia, kad jam nebuvo suteiktas gydymas, negavo vaistų dėl ŽIV ligos, dėl ko pašlijo sveikata.

Nurodo, kad dušuose buvo stebėjimo langelis, dėl ko galėjo būti stebimas kitų asmenų, kas pažeidė jo privatumą.

Teigia, kad dėl visų nurodytų teisių pažeidimų patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, jautėsi kankinamas (1 t., b. l. 1).