Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2008-08-07 · Byla Nr. 2KT-45/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-08-07
Bylos Nr.
2KT-45/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
A. A. Ž., K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. K., K. P.
Kategorijos
  • 93.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2KT-45/2008Procesinio sprendimo kategorijos 93.2.6; 101 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTIS2008 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, išnagrinėjęs atsakovų A. A. Ž., K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. K., K. P. įgalioto asmens D. Š. pareiškimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsakovų įgaliotam asmeniui D. Š. paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis Kėdainių rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7-725/2008, peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme iš Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 8 d. buvo gautas Panevėžio apygardos teismo pirmininko raštas, kuriuo prašyta išspręsti klausimą dėl atsakovų A. A. Ž., K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. K., K. P. įgalioto asmens D. Š. pateiktame atskirajame skunde dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7-725/2008 pareikšto Panevėžio apygardos teismo nušalinimo, ir bylos perdavimo nagrinėti iš Panevėžio apygardos teismo kitam apygardos teismui. Atsakovų įgaliotas asmuo atskirajame skunde išdėstė abejones dėl Panevėžio apygardos teismo visų teisėjų nešališkumo, nurodė, jog šio teismo teisėjai sąmoningai nevykdo konstitucinių pareigų, pažeidinėja asmenų teises ir laisves, daro nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2008 m. liepos 14 d. nutartimi pareiškimą dėl teismo nušalinimo atmetė kaip nepagrįstą, o atsakovų įgaliotam asmeniui D. Š. už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Nurodė, kad šioje byloje atsakovų įgaliotas asmuo analogiškais motyvais du kartus reiškė nušalinimo pareiškimus Panevėžio apygardos teismui ir prašė atskirąjį bei apeliacinį skundus perduoti nagrinėti iš Panevėžio apygardos teismo kitam apygardos teismui, kaltino bylą nagrinėjusią pirmosios instancijos teismo teisėją bei apeliacinės instancijos teismo pirmininką nusikaltimų padarymu. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas sprendė, kad D. Š. teisėjų nušalinimo teise naudojasi ne pagal tikslus, kuriems pasiekti ši teisė įtvirtinta civilinio proceso įstatyme, ir tokius veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Pažymėjo, jog Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi buvo atmetęs atsakovų įgalioto asmens pareiškimus dėl teismo nušalinimo ir išaiškinęs atsakovų įgaliotam asmeniui, jog kaltinimai teisėjams nusikaltimų padarymu, jeigu jie neįrodyti, ne tik diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus, bet ir gali sudaryti pagrindą spręsti dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Tokios išvados padarytos atsižvelgus į sąmoningus bei sistemingus atsakovų įgalioto asmens veiksmus, kuriais teismui teikiamuose procesiniuose dokumentuose dėstomi ne nesutikimo su teismo priimtais procesiniais sprendimais teisiniai argumentai, o reiškiami nepagrįsti, teisėjus įžeidžiantys bei teisminę valdžią diskredituojantys tapataus turinio kaltinimai.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2008 m. liepos 31 d. gautas atsakovų įgalioto asmens D. Š. pareiškimas dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. liepos 14 d. nutarties, kuria D. Š. skirta bauda, peržiūrėjimo. Atsakovų įgaliotas asmuo prašo panaikinti jam paskirtą 1 000 Lt baudą. Nurodo šiuos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo argumentus:

1) Baudos paskyrimas už pareiškimą dėl teismo nušalinimo reiškia tarptautiniuose dokumentuose bei nacionaliniuose teisės norminiuose aktuose įtvirtintą teisės į teisminę gynybą nepagrįstą suvaržymą.

2) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepagrįstai nenagrinėjo atskirajame skunde išdėstytų argumentų, jog Panevėžio apygardos teismo teisėjai sąmoningai ne pirmą kartą užkerta atsakovams teisę į apeliaciją ir gina tik ieškovo, kuris elgiasi nesąžiningai ir kuriam padeda piktnaudžiaujantys valdžia prokurorai, teises, taip pat nepaneigė argumentų, jog Panevėžio apygardos teismo bei Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjai vykdo nusikalstamų grupuočių užsakymus, viršijo savo įgaliojimus.

3) Duomenys apie teisėjų ir teismų padarytus nusikaltimus, kitus teisės pažeidimus pagrįsti faktais, o faktų paviešinimas negali būti aiškinamas kaip piktnaudžiavimas procesine nušalinimo teise.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

Byloje sprendžiama, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas atsakovų įgalioto asmens veiksmus pirmosios instancijos teisme išnagrinėtoje ir apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje įvertino kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir šiam asmeniui paskyrė 1 000 Lt baudą (CPK 95 str.). Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, būtina, atsižvelgiant į bylos konkrečias aplinkybes, nustatyti, ar asmuo pagal paskirtį naudojosi teisėjų (teismo) nušalinimo teise, ar nėra kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą ar ją panaikinti.

Bylą nagrinėjančio teisėjo (teismo) nušalinimo teisė yra svarbi teisės į teisingą procesą garantija. Šia teise, kaip ir visomis kitomis procesinėmis teisėmis, turi būti naudojamasi sąžiningai, tik pagal paskirtį - užtikrinti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., CPK 7 str.). Nušalinimo teise asmuo naudojasi sąžiningai ir pagal paskirtį tuomet, kai pareiškime dėl teisėjo (teismo) nušalinimo išdėstomi argumentai, kurie sudaro sąlygas atsirasti racionalumu pagrįstoms abejonėms dėl teisėjų galimo šališkumo. Naudojimasis nušalinimo teisė sistemingai, dėstant argumentus, nepagrįstus konkrečiais įrodymais, neatitinka šios procesinės teisės paskirties. Tokiu atveju galima daryti išvadą, jog nušalinimo teisė naudojama kaip priemonė veikti prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Teisinėje valstybėje tokie procesiniai veiksmai negali būti toleruojami. Tuomet, kai nušalinimo pareiškimuose dėstomos aplinkybės, nesusijusios su nagrinėjama byla, o tik siekiama, nesant įrodymų, diskredituoti vieną ar kitą teisėją, teismą, nesant įrodymų nuolatos kaltinti juos neteisėtų veiksmų atlikimu, galima daryti tik vieną išvadą - asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Nustatęs, kad procesinėmis teisėmis naudojamasi priešingai jų paskirčiai, jomis piktnaudžiaujant, teismas privalo ex officio (iš lot. kalbos - savo iniciatyva) šalinti tokius neteisėtus veiksmus ir jų pasekmes, tai yra nustatęs, jog jomis piktnaudžiaujama, teismas turi konstatuoti, kad atitinkamos procesinės teisės išvis nėra įgyvendinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje G. K. v. AB ,,Turto bankas”, bylos Nr. 3K-3-999/2001, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Arthur Andersen” v. UAB ,,Ūkas”, bylos Nr. 3K-3-1212/2001, kat. 84; 87.1; 92). Esant tokiais situacijai, asmeniui, akivaizdžiai piktnaudžiaujančiam nušalinimo teise, teismas turi paskirti baudą (CPK 95 str.). Šiuo atveju baudos paskyrimas nereiškia teisės į teisminę gynybą suvaržymo ar pažeidimo. Įstatymai gina tik sąžiningus asmenis, o asmuo, kuris elgiasi nesąžiningai, „paliekamas už teisės ribų“, t.y. teisė jo negina.

Kaip minėta, nušalinimo pareiškimas teisėjui (teismui) turi būti grindžiamas konkrečiais įrodymais, t.y. aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nušalinti teisėją (teismą) nuo bylos nagrinėjimo pagrįstumą turi įrodyti nušalinimo pareiškimą teikiantis asmuo (CPK 12, 178 str.). Todėl nepagrįstas atsakovų įgalioto asmens pareiškime dėl baudos panaikinimo išdėstytas argumentas, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nepaneigė D. Š. teiginių dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų. Atsakovų įgaliotas asmuo nagrinėjamoje civilinėje byloje ne kartą reiškė nušalinimo pareiškimus bylą nagrinėjusiai pirmosios instancijos teismo teisėjai, šio teismo pirmininkui, visam teismui (2007 m. rugsėjo 18 d., 2008 m. sausio 22 d. įvykusiuose teismo posėdžiuose), taip pat apeliacinės instancijos teismo vadovams, kitiems šio teismo teisėjams (dviejuose prašymuose dėl bylų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, atskirajame skunde dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutarties). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, tiek ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas šiuos pareiškimus atmetė kaip nepagrįstus (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. kovo 27 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 2KT-26/2008 ir 2KT-27/2008, 2008 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-45/2008). Tokie teismų procesiniai sprendimai priimti dėl to, kad atsakovų įgaliotas asmuo teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo pareiškimus grindė tais pačiais motyvais: bylą nagrinėja šališki teisėjai, kurie išimtinai gina tik nesąžiningo ieškovo teises ir atsisako ginti atsakovų teises bei teisėtus interesus, vykdo nusikaltimus.

Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartyje, kuria atsakovų įgaliotam asmeniui paskirta bauda, tokie teisėjams bei teismams sistemingai reiškiami nušalinimo pareiškimai trukdo teismams vykdyti pagrindinę funkciją – operatyviai nagrinėti ginčus tarp asmenų. Be to, pareiškimai dėl teisėjo (teisėjų, teismo) nušalinimo, kuriuose teisėjai sąmoningai kaltinami nusikaltimų padarymu, bendradarbiavimu su nusikalstamomis grupuotėmis, jeigu jie neįrodyti, diskredituoja teisminę valdžią, atskirus teismus ir teisėjus. Pastebėtina ir tai, kad paskutinį nušalinimo pareiškimą teismui, po kurio ir buvo paskirta bauda, atsakovų įgaliotas asmuo pareiškė atskirajame skunde, nenurodęs jame jokių su pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu susijusių argumentų.

Taip pat nepagrįsti atsakovų įgalioto asmens argumentai dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko neteisėtų veiksmų, nenagrinėjant atskirajame skunde, kuriame reiškiamas nušalinimas apeliacinės instancijos teismui, išdėstytų argumentų. Tuo atveju, kai apygardos teismui pareiškiamas nušalinimas ir dėl to prašoma bylą perduoti nagrinėti kitam apygardos teismui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas nagrinėja tik tuos argumentus, kurie susiję su teismo nušalinimu (CPK 35 str. 2 d., 69 str. 1 d.). Dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų gali pasisakyti tik bylą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas CPK XVI skyriuje nustatyta tvarka.

D. Š. pareiškime dėl teismo paskirtos baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise panaikinimo nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą suabejoti paskirtos baudos teisėtumu bei pagrįstumu. Dar daugiau, šiame pareiškime jis taip pat, kaip ir ankstesniuose nušalinimo pareiškimuose, dėsto analogiškus argumentus dėl teisėjų nusikalstamų veiksmų. Atsakovų įgaliotam asmeniui nepaneigus Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 14 d. nutartyje padarytų išvadų dėl jo piktnaudžiavimo procesine nušalinimo teise ir nepateikus jokių su bylos nagrinėjimu susijusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą sumažinti paskirtą baudą, keisti teismo nutarties dėl bylos paskyrimo ar ją panaikinti nėra pagrindo.

Esant tokioms aplinkybėms, kai atsakovų įgaliotas fizinis asmuo visą bylos nagrinėjimo laiką reiškia tais pačiais motyvais grindžiamus pareiškimus dėl pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo teisėjų nušalinimo, nepateikia įrodymais pagrįstų argumentų, kurios sudarytų pagrindą atsirasti pagrįstoms abejonėms dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. liepos 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, keisti ar naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 107 straipsniu, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas

nutaria:

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2008 m. liepos 14 d. nutartį dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atsakovų A. A. Ž., K. L., S. V., P. L., R. V., Z. M., A. D., M. M., B. V., A. K., K. P. įgaliotam asmeniui D. Š. paskyrimo palikti nepakeistą.

Civilinių bylų skyriauspirmininkas Artūras Driukas