Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2020-09-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-475-1133/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-29
Bylos Nr.
II-475-1133/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02336-2020-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. K.
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. II-475-1133/2020
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02336-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 16.10.; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė,sekretoriaujant Ilonai Okunevičienei,dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui I. K. (toliau – ir Pareiškėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietės, netekėjusios, auginančios nepilnametį vaiką, registruotos Užimtumo tarnyboje, aukštojo išsilavinimo, skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2020 m. gegužės 18 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7303-2020,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojos R. D. 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-7303-2020 I. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 418 straipsnio 2 dalį, konstatavus, kad ji, 2019 m. gruodžio 17 d., 15.43 val., Vilniuje, J. I. Kraševskio g. 5, pastatė automobilį „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Be to administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarė pakartotinai. Nutarime nurodyta, jog tokiu būdu I. K. pažeidė Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Tarybos nustatytomis mokamomis vietomis automobiliams statyti nuostatų, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-127, 17.1 punktą bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja I. K. 2020 m. rugpjūčio 17 d. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti. Pasak pareiškėjos, gavusi protokolą elektroniniu paštu, ji informavo instituciją, jog tuo metu transporto priemone nesinaudojo, tačiau į šią informaciją atsižvelgta nebuvo. Nurodo, kad pagal ANK, organas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas teisės pažeidimas, ar administracinio nusižengimo (skunde nurodoma – pažeidimo) protokole nurodytas asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Atsiliepimas

3. Institucija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo pareiškėjos I. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti priimtą Institucijos nutarimą bei nurodo, kad 2020 m. kovo 12 d. I. K. buvo įteikta pašto siunta su administracinio nusižengimo protokolu, jame buvo nurodyta, kad jeigu protokole nurodytą administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, ji turi iki 2020 m. balandžio 5 d. atvykti į Administracinių nusižengimų tyrimo skyrių pas protokolą surašiusį pareigūną ir vadovaujantis ANK 611 straipsnio reikalavimais pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui priklausančia transporto priemone. I. K. pas administracinio nusižengimo protokolą surašiusį asmenį neatvyko, o elektoriniu paštu pareigūnui atsiuntė panaudos sutarties nepatvirtintą kopiją, kuri buvo nekorektiška ir iš kurios sunku nustatyti šios sutarties pasirašymo datą bei galiojimo ribas. Pareiškėjos pateikti duomenys neatitiko teisė aktų reikalavimo. Kadangi nei prašomų duomenų, nei tinkamos panaudos sutarties pateikta nebuvo, administracinio nusižengimo protokolas perrašytas nebuvo, o 2020 m. gegužės 18 d. I. K. priimtas nutarimas ir išsiųstas Pareiškėjai. Pašto siunta įteikta 2020 m. gegužės 21 d., tą pačią dieną I. K. kreipėsi į Instituciją nurodydama, kad nutarimą gavo, tačiau pažeidimo ji nepadarė, kadangi automobilis tuo laikotarpiu buvo perduotas naudotis uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini). 2020 m. gegužės 25 d. elektroniu paštu I. K. buvo paprašyta pateikti panaudos sutartį, tačiau sutarties ji nepateikė. Institucija pažymi, jog vengimas pateikti korektišką panaudos sutartį, informacijos apie skirtingus automobilio naudotojus pateikimas, kelia abejonių dėl panaudos sutarties ir informacijos apie transporto priemonės valdytoją (naudotoją) pateikimo, tikrumo ir vertintinas kritiškai. Pareiškėjo veiksmai, nepateikiant Institucijai tinkamos panaudos sutarties, informacijos apie skirtingus panaudos gavėjus pateikimas bei nesavalaikis skundo byloje pateikimas, kuomet Pareiškėjai buvo suteikta visa informacija, kaip tai padaryti laiku, yra vertintini kaip proceso vilkinimas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėja I. K. apklausiama teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir paaiškino, kad automobilio tikrai nevairavo ir negali pasakyti, kas jį vairavo, nes automobilis išnuomotas UAB (duomenys neskelbtini). Šiuo metu sutarties neturi ir negali pasakyti konkrečios datos, kada ji buvo sudaryta, galės vėliau patikslinti. Institucijai vieną kartą rašė, jog sutartis sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), o kitą kartą su UAB (duomenys neskelbtini), nes su šiomis dviem firmomis lygiagrečiai buvo sudarytos sutartys. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti, su kuo buvo sudaryta sutartis, gal prieš tai buvo sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), o kita su UAB (duomenys neskelbtini). Gali būti tokia situacija. Gali papildomai pateikti tas sutartis, jeigu Institucija ginčija, kad tokių sutarčių nėra. Tačiau duomenis apie sutartį pateikė ir Institucija galėjo išsireikalauti informaciją iš firmos, kas pažeidimo metu vairavo automobilį. Atvykęs liudytojas galbūt paliudys, jog jis valdė transporto priemonę.

5. Liudytojas K. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, jog yra UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Kažkada buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tačiau šiuo metu nebėra. Patvirtino, jog su I. K. buvo sudaryta nuomos sutartis dėl automobilio „Hyundai I40“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) ir ji galioja iki šiol, galbūt sudaryta 2019 m. rugpjūčio 16 d. Šiai dienai negali pasakyti, kas padarė pažeidimą 2019 m. gruodžio 17 d., galbūt kažkas iš įmonės darbuotojų, nes pažeidimo metu pagal panaudos sutartį automobilį valdė jo įmonės UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai. Prieš einant į teismą nepasiteiravo, kas pažeidimo dieną valdė automobilį ir mano, kad negalės to sužinoti, nes įmonėje dirbo ukrainiečiai, kurių šiuo metu nebėra ir nebebus įmonėje. Nuo sutarties sudarymo dienos įmonė UAB (duomenys neskelbtini) naudojosi tuo automobiliu ir jis, kaip įmonės direktorius, prisiima atsakomybę už automobilį. Galės pateikti sutarties originalą.

6. Institucijos atstovė teismo posėdžio metu parodė, kad nesutinka su I. K. skundu, nes vadovaujantis ANK 610 straipsniu ji privalėjo pateikti korektiškus duomenis, vardą, pavardę, buvo nustatytas ir būdas. Šiuo atveju pateikė nekorektiškus duomenis, iš kurių negalima nuspręsti, kas vairavo transporto priemonę. Institucijos nuomone šiuo atveju turėtų atsakyti pats savininkas. Be to, net ir pačios UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinimas, kad jie nežino, kas vairavo transporto priemonę, kelia pagrįstų abejonių tų duomenų tikrumu.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina tyrimui atlikti.

7. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563, 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

8. Pagal ANK 569 straipsnio 5 dalį administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015).

9. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais įrodymais, juos sugretinęs, palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą, konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo bylos teisena vykdyta neišsamiai ir paviršutiniškai, o skundžiamas nutarimas priimtas nesiėmus visų būtinų priemonių objektyviam tyrimui atlikti.

10. ANK 418 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiasdešimt iki vieno šimto eurų.

11. Administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo.

12. Nagrinėjamu atveju I. K. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2019 m. gruodžio 17 d., 15.43 val., Vilniuje, J. I. Kraševskio g. 5, pastatė automobilį „Hyundai“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 13 d. sprendimu Nr. 1-127 taikoma nustatyta vietinė rinkliava, ir iš karto nesumokėjo vietinės rinkliavos nei į bilietų automatą, nei siųsdama trumpąją mobiliojo ryšio žinutę. Be to, administracinį nusižengimą, numatytą tame pačiame kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarė pakartotinai.

13. Byloje nekyla abejonė, kad buvo fiksuotas pažeidimas, tačiau kyla ginčas dėl asmens, padariusio administracinį nusižengimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog I. K. visos administracinio nusižengimo teisenos metu nuosekliai neigė padariusi pažeidimą teigdama, jog pažeidimo padarymu metu automobilis „Hyundai I40“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutarties pagrindu buvo perduotas įmonei, kuri juo ir naudojosi, bei pateikė panaudos sutartį (nuotrauką, kurioje matosi minima sutartis) (b. l. 8, 37-40).

14. Institucijos pareigūnas šių Pareiškėjos nurodytų aplinkybių netyrė, nurodė, kad pateikta panaudos sutartis nekorektiška, iš jos sunku nustatyti sutarties pasirašymo datą bei galiojimo ribas, be to toks duomenų pateikimo būdas neatitinka duomenų pateikimo reikalavimų pagal ANK 611 straipsnį (b. l. 56-58).

15. Teismo vertinimu tokie Institucijos teiginiai yra deklaratyvūs, o nutarimas I. K. atžvilgiu priimtas neatlikus išsamaus tyrimo ir neįvertinus visų byloje esančių duomenų. Iš byloje pateiktos sutarties matyti, jog panaudos sutartis iš tiesų nėra patvirtinta reikiama tvarka, nesimato, kada ji buvo sudaryta (nėra sutarties viršaus), tačiau iš joje esančių duomenų galima nustatyti, jog sutartis yra sudaryta tarp įmonės UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus K. V., ir I. K., sutartyje yra duomenys, jog panaudos objektas – automobilis „Hyundai I40“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) su kuriuo buvo padarytas pažeidimas. Nors sutartyje nėra įmonės adreso, tačiau tokius duomenis galima rasti pagal viešai prieinamą informaciją internete, kuriuos turint galima iškviesti apklausai reikiamus asmenis, patikrinti, ar minima sutartis yra reali, bei atlikti kitus veiksmus, jog nustatyti, kas padarė administracinį nusižengimą. Pažymėtina, jog teismas liudytoją K. V. į posėdį apklausai iškvietė pagal tos pačios sutarties duomenis, taigi matyti, jog jos pateikimo forma netrukdė atlikti išsamų tyrimą.

16. Nors Institucijos atstovas posėdžio metu nurodė, jog I. K. prašė pateikti panaudos sutartį, kuri būtų korektiška, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti.

17. Šiuo atveju Institucija, gavusi duomenis apie panaudos sutartį dėl minėto automobilio, nesiėmė tinkamų priemonių, kad pašalinti byloje kylančias abejones, kam jis priklausė pažeidimo padarymo metu, o visą įrodinėjimo naštą perkėlė I. K., taip pažeisdama ANK 567 straipsnio 3 dalies reikalavimus (įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Šiame kontekste pažymėtina, jog Institucijos teiginiai, jog I. K. vengimas pateikti korektišką panaudos sutartį ir informacijos apie skirtingus automobilio naudotojus (pirmą kartą buvo pateikta panaudos sutartis su UAB (duomenys neskelbtini), kitą kartą buvo nurodyta, kad automobilis perduotas naudotis UAB (duomenys neskelbtini)) kelia abejonių dėl panaudos sutarties ir informacijos apie transporto priemonės valdytoją, vertinti ne kaip pagrindžiantys I. K. kaltę padarius administracinį nusižengimą, o priešingai, kaip administracinio nusižengimo tyrimo veiksmų neatlikimas. Institucija, gavusi tokius duomenis, privalėjo būti aktyvi ir juos patikrinti bei vertinti.

18. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas K. V. patvirtino I. K. viso tyrimo metu teigtą versiją, jog administracinio nusižengimo padarymo metu automobilis panaudos sutartimi buvo perduotas įmonei UAB (duomenys neskelbtini) bei nurodė jog administracinio nusižengimo protokole nurodytą pažeidimą padarė ne I. K., o UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai ir jis, kaip įmonės vadovas, prisiima atsakomybę. Be to, po teismo posėdžio elektroniniu paštu buvo pateikta visos automobilio panaudos sutarties Nr. 2019-08 kopija, iš kurios duomenų matyti, kad ji buvo sudaryta 2019 m. sausio 19 d.

19. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog I. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 2 dalyje.

20. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, nustačius, jog administracinio nusižengimo padarymo metu automobiliu „Hyundai I40“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) panaudos sutarties pagrindu galimai naudojosi ne I. K., o UAB (duomenys neskelbtini), teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, Institucija, priėmusi nutarimą, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, kas leidžia teismui daryti išvadą, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas bei nepagrįstas, todėl naikintinas ir byla grąžintina iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį 2AT-7-689/2020) Tnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriuje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 1, 2 dalimis,

nutaria:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skyriaus vedėjo pavaduotojos R. D. 2020 m. gegužės 18 d. nutarimą, priimtą I. K. administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-7303-2020, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Vilniaus miesto savivaldybei.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą

Teisėja Dalia Ulianskaitė-Zabulionienė