- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- AN2-333-579/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Pareiškėjas
- M. G.
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutarimo, kuriuo tenkintas pareiškėjo M. G. skundas ir panaikintas Institucijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimas, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. G. Institucijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 60 Eur (šešiasdešimties eurų) bauda už tai, kad jis 2019 m. sausio 20 d., 10.17 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiu ir tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus.
2. Nesutikdamas su aukščiau nurodytu nutarimu, M. G. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. gegužės 29 d. nutarimu skundą tenkino ir Institucijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą panaikino. Teismas pažymėjo, kad be pareigūno M. N. parodymų, kurie neabejotinai nepatvirtina, jog M. G. naudojosi mobilaus ryšio telefonu, vairuodamas transporto priemonę, kitų duomenų, liudijančių nusižengimo faktą, nenustatyta. Byloje esantis vaizdo įrašas yra neinformatyvus, o pateikta detali pareiškėjo naudojamo telefono numerio paslaugų išklotinė patvirtina, jog mobiliuoju telefonu įvykio metu nebuvo naudotasi.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde Institucija prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. vasario 15 d. nutarimą nepakeistą arba grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
3.1. Skunde Institucija nurodo, kad administracinį nusižengimą užfiksavę policijos pareigūnai aiškiai matė, kaip M. G., vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu. Šį faktą jie nurodė ir savo tarnybiniuose pranešimuose. Pažymima, kad policijos pareigūnai pažeidėjo nepažįsta ir nėra suinteresuoti jį nepagrįstai nubausti dėl nusižengimo, kuris neva nebuvo padarytas. Todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo. M. G. teiginių, kad jis nesinaudojo mobiliojo ryšio telefonu nepaneigia jokie byloje esantys objektyvūs duomenys. Kauno apygardos teismo nutartyje Nr. AN2-527-634/2018 yra išaiškinta, kad asmuo gali naudotis ne vienu, o keliais mobilaus ryšio telefono aparatais, taip pat ir išankstinio mokėjimo planais, kur abonento duomenys netgi nėra fiksuojami. Institucijos vertinimu, teismas nepagrįstai pirmenybę suteikė pažeidėjo argumentams ir neatsižvelgė į pareigūno, užfiksavusio nusižengimą, parodymus.
3.2. Skunde pažymima, kad padarytas nusižengimas yra vienas pavojingiausių, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl 2019 m. vasario 15 d. nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. M. G. skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32-34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą M. G. atstovė advokatė D. J. prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti ir apylinkės teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.
6. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta atsakomybė vairuotojui, kuris nesilaiko draudimo naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas).
8. Teisėtas, pagrįstas, o kartu ir teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurių buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos.
9. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas M. G. skundą, išsamiai atskleidė visas bylos aplinkybes, aiškiai išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, išanalizavo iš policijos pareigūnų automobilio daryto vaizdo įrašo duomenis, kitus įrodymus, nurodė kodėl besąlygiškai nesivadovauja ir nelaiko neabejotinais liudytojo policijos pareigūno M. N. parodymų, pagrįstai konstatavo, kad be šio policijos pareigūno parodymų, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje, Institucijos nebuvo surinkta.
9.1. Iš vyr. patrulio M. N. tarnybinio pranešimo (administracinio nusižengimo bylos 6 lapas), kurį pareigūnas surašė iš karto po nagrinėjamo įvykio, matyti, kad M. N. apie pažeidimą nurodė tik tiek, kad vairuotojas M. G., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.
9.2. Skundo nagrinėjimo apylinkės teisme metu šis policijos pareigūnas nebuvo nuoseklus. Apklausos metu liudytojas net kelis kartus pabrėžė, kad iš vieno metro atstumo matė, kaip vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, M. G. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu – laikė įrenginį rankoje priešais save. Peržiūrėjus policijos tarnybiniame automobilyje sumontuoto nuolatinio fiksavimo įrangos užfiksuotą vaizdo įrašą liudytojas sutiko, kad atstumas iš kurio jis matė pravažiuojantį, asmens, patraukto administracinėn atsakomybės, vairuojamą automobilį, didesnis. Skundžiamame Kauno apylinkės teismo nutarime teigiama, kad šis atstumas yra apie 6 metrai. Skundą nagrinėjančio aukštesniojo teismo nuomone, peržiūrėjus minėtą vaizdo įrašą, taip pat šio įrašo duomenis sulyginus su Google maps duomenimis, akivaizdu, kad atstumas, iš kurio liudytojas M. N. matė pravažiuojantį M. G. vairuojamą automobilį, daug didesnis negu 1 metras – apie 8-10 metrų (tarp policijos pareigūnų automobilio ir pravažiuojančio automobilio „Mercedes Benz“ yra pėsčiųjų šaligatvis, apie 4-5 metrų pločio juosta, skirta stovėti automobiliams, važiuojamosios dalies pirma juosta).
9.3. Tuo tarpu asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, M. G., nuo pat jo sustabdymo nuosekliai neigė padaręs nusižengimą – kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu. Iš šio asmens pateiktos jo turimo (naudojamo) mobiliojo ryšio įrenginio ataskaitos matyti, kad pažeidimo padarymo metu, 2019 m. sausio 20 d. 10.17 val. (taip pat ir prieš ir po, iki 10.24 val.) į/iš M. G. mobiliojo ryšio telefoną nebuvo skambinta, gauta ar siųsta trumpųjų žinučių ar naudotasi mobilaus interneto duomenimis (b. l. 8-30).
9.4. Peržiūrėjus policijos tarnybiniame automobilyje sumontuoto nuolatinio fiksavimo įrangos užfiksuotą vaizdo įrašą neįmanoma įžiūrėti, ar automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojas M. G., vairuodamas šią transporto priemonę, rankomis naudojasi mobiliuoju įrenginiu. Iš šio įrašo matyti tik tai, kad minėto automobilio priekinis, šoniniai vairuotojo ir keleivio stiklai yra tamsinti (kaip teigia M. G., tamsinimas atitinka reikalavimus), kas tik apsunkina galimybę įžvelgti (pastebėti) vairuojančio automobilį asmens veiksmus.
9.5. Iš M. G. pateiktų duomenų matyti, kad jo vairuojamame automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, kuri per belaidį ryšį prijungta prie šio asmens mobilaus įrenginio (b. l. 46-48).
10. Štai tokie šioje administracinio nusižengimo byloje Institucijos ir Kauno apylinkės teismo surinkti duomenys, kuriuos vertinant, analizuojant ir lyginant tarpusavyje, įvertinant jų pakankamumą, patikimumą, logiškumą, reikia padaryti išvadą, vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio įrenginiu M. G., ar nesinaudojo. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjęs pareigūnas, pripažindamas M. G. padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, rėmėsi policijos pareigūno M. N. tarnybiniu pranešimu ir to paties pareigūno surašytu administracinio nusižengimo protokolu. Tačiau iš šio lakoniško paaiškinimo, kaip, kokiu būdu pasireiškė naudojimasis mobiliojo ryšio įrenginiu (važiuodamas buvo prisidėjęs telefoną prie ausies, laikė telefoną rankoje prieš akis ar pan.), kokiomis aplinkybėmis (iš kokio atstumo) pareigūnas tai pamatė, visiškai neaišku. Apie naudojimosi būdą – laikė rankoje priešais save, aplinkybes, atstumą iš kurio tai matė, M. N. nurodė tik skundo nagrinėjimo teisme metu. Pažymėtina, kad policijos pareigūnai, aprašydami nusižengimo aplinkybes, turi detaliai ir aiškiai nurodyti kaip, kokiu būdu, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokiomis aplinkybėmis jie šį pažeidimą užfiksavo, ypač tais atvejais, kai įtariamas padaręs nusižengimą asmuo, tai ginčija, nesutinka padaręs nusižengimą, o daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių pareigūno parodymus, nėra. Tai svarbu, siekiant vėliau patikrinti įvykio aplinkybes, šių asmenų parodymų patikimumą ar paneigti nusižengimo padarymu įtariamo asmens versiją. Juolab, kad apklausiami teisme pareigūnai būna jau praėjus tam tikram laikui nuo įvykio, ir dėl tokių ar panašių įvykių gausos, dažnai įvykio aplinkybių neprisimena ir prašo remtis tarnybiniuose pranešimuose pateikta informacija (panaši situacija užfiksuota ir nagrinėjamu atveju).
11. Taigi nagrinėjamu atveju duomenys, patvirtinantys, kad M. G. padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, – tai neinformatyvus tarnybinis policijos pareigūno M. N. pranešimas (bei juo remiantis surašytas administracinio nusižengimo protokolas) ir šio liudytojo parodymai nagrinėjant M. G. skundą Kauno apylinkės teisme. Tačiau apklausiamas teisme šis liudytojas nebuvo nuoseklus. Pradžioje jis kategoriškai (du kartus) tvirtino, kad matė kaip M. G. vairuodamas naudojosi mobiliu įrenginiu iš vieno metro atstumo. Peržiūrėjus vaizdo įrašą M. N. jau sutiko, kad atstumas iš kurio matė, tikrai didesnis. Kaip jau minėta, Institucijos skundą nagrinėjančio teismo nuomone, šis atstumas buvo ne mažesnis kaip 8-10 metrų. O toks pabrėžtinas šio liudytojo akcentavimas, kad matė nusižengimą iš vieno metro atstumo, kai šis atstumas iš tiesų nustatytas daug didesnis, sukelia abejonių M. N. parodymų realumu, patikimumu, ar tikrai jis matė pravažiuojančio automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją M. G. besinaudojantį mobiliuoju telefonu, ar gerai prisimena įvykio aplinkybes, nepainioja šio įvykio su kitu (kaip jis pats apklausos teisme metu nurodė, kad tokių ir panašių įvykių jo darbe būna labai daug, jie visi vienodi).
12. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, išskyrus neinformatyvų policijos pareigūno tarnybinį pareiškimą ir jo nenuoseklius parodymus teisme, kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių M. G. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymu, nėra. Atvirkščiai, peržiūrėjus policijos tarnybiniame automobilyje sumontuoto nuolatinio fiksavimo įrangos užfiksuotą vaizdo įrašą nustatyti, ar M. G., vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojasi mobiliuoju įrenginiu, negalima (nėra galimybės pamatyti). Taigi šis įrašas kylančias abejones tik dar labiau sustiprina. Kaip ir kiti ištirti įrodymai – vairuotojo M. G. nuoseklūs parodymai, kad vairuodamas automobilį telefonu nesinaudojo, šio asmens naudojamo mobiliojo ryšio įrenginio ataskaitos duomenys, kad nusižengimo užfiksavimo metu į/iš M. G. mobiliojo ryšio telefoną nebuvo skambinta, gauta ar siųsta trumpųjų žinučių ar naudotasi mobilaus interneto duomenimis, kad minėto asmens automobilyje įrengta laisvų rankų įranga, kuri per belaidį ryšį prijungta prie M. G. mobilaus įrenginio.
13. Apibendrinant galima daryti išvadą, kad Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, nesurinko pakankamai įrodymų, kuriuos įvertinus galima būtų neabejotinai teigti, kad buvo padarytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Kauno apylinkės teismas pagrįstai nurodė, jog iš paminėtų duomenų (nurodytų 11 nutarties punkte), juos palyginus su kitais administracinio nusižengimo byloje ištirtais įrodymais, įvertinus įrodymus tiek visumoje, tiek ir atskirai, neabejotinai tvirtinti, kad policijos pareigūnai tikrai matė, kad M. G. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliuoju įrenginiu, negalima.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.