Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo UAB „4finance“ ieškinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad palūkanų suma susidaro iš dviejų sumų. Visų pirma tai fiksuota palūkanų suma – 86,00 Eur, kitaip vadinama mokestis už naudojimąsi paskola. Antra dalis palūkanų paskaičiuota jau po sutarties nutraukimo už beveik 10 mėnesių laikotarpį. Toks laikotarpis, nes atsakovė jokio kontakto su ieškovu po paskolos paėmimo neturėjo. Pirmiausia buvo siunčiami laiškai registruotu ir elektroniniu paštu, taip pat telefono numeriu. Tokių įrodymų byloje nepateikė. Skolos išieškojimas buvo perduotas skolų išieškojimo įmonei, ir ne vienai. Per tą laiko tarpą, palūkanų skaičiavimas buvo sustabdytas.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų bei atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (LR (duomenys neskelbtini) str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2013-02-21 ieškovas UAB „4finance“ ir atsakovė A. S. elektroniniais kanalais sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria ieškovas suteikė atsakovei 434,43 Eur (1 500,00 Lt) kreditą 20 mėnesių terminui. Kreditą ir palūkanas atsakovė įsipareigojo grąžinti ieškovui iki 2014-12-21 dienos kiekvieną mėnesį, pradedant 2013-05-21, sumokėdama 40,28 Eur (139,08 Lt) įmoką pagal kredito grąžinimo grafiką. Iš ieškovo pateiktos sąskaitos ataskaitos matyti, kad atsakovė 2013-02-21 pervedė į ieškovo sąskaitą 0,01 Lt, taip sutikdama su Vivus.lt bendrosiomis paskolos sąlygomis, o ieškovas tą pačią dieną, t.y. 2013-02-21, pervedė į atsakovės banko sąskaitą 434,43 Eur (1 500,00 Lt) kredito sumą.

Bylos duomenimis atsakovė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, sutartyje nustatytu terminu kredito grąžinimo įmokų nemokėjo, todėl ieškovas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu 2013-07-11 nutraukė Sutartį. Atsakovė liko skolinga ieškovui 434,00 Eur negrąžinto kredito ir 86,00 Eur palūkanų sumą, paskaičiuotą už naudojimąsi kreditoriaus pinigais iki Sutarties nutraukimo (nuo 2013-04-21 iki 2013-07-11). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą, nėra. Atsakovė atsiliepimo į bylą neteikė, prieštaravimų dėl ieškovo ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių nereiškė ((duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Teismas konstatuoja, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.886 str.). Kadangi atsakovė sutarties tinkamai nevykdė ir ieškovui kredito negrąžino, iš atsakovės ieškovui priteistina 434,43 Eur negrąžinta paskolos suma ir 86,00 Eur palūkanų paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo (CK 6.37 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.881 str. 1 d.).

Kadangi reikalavimas kildinamas iš vartojimo sutarties teismas ex officio imasi vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų pažeidimo apsaugos. Lietuvos A. T. yra pabrėžęs, kad sutartiniuose santykiuose su vartotojais negali būti remiamasi vien sutarčių laisvės principu – būtinos teisės normos, saugančios silpnesniąją šalį ir įpareigojančios pardavėją ar paslaugų teikėją atsižvelgti į vartotojo interesus.

Paskolos teisiniuose santykiuose palūkanos atlieka dvejopo pobūdžio funkcijas – atlyginimo už naudojimąsi paskolintais pinigais funkciją bei paskolos davėjo nuostolių, kuriuos jis patiria dėl laiku negrąžintos paskolos, kompensavimo funkciją. Kredito sutarties bendrosios dalies 7.1. p. šalys susitarė dėl palūkanų, kurios atlieka kompensacinio pobūdžio funkciją, t.y. kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, sutarties 4.1 p. nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką <...>. Pagal sutarties 4.1 p., už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas, išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 119,50 proc. dydžio bendra kredito kainos metinė norma. Ieškovas paskaičiavo 523,68 Eur dydžio palūkanas už pradelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2013‑07‑12 iki 2014‑05‑07 (299 dienos).

Spręsdamas palūkanų dydžio priteisimo klausimą, teismas turi teisę vertinti atitinkamus susitarimus dėl palūkanų dydžio ir pasisakyti, ar toks susitarimas nepažeidė iš esmės šalių interesų pusiausvyros (CK 6.228 str.) ir ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 1.5, 6.37 str. 3 d.) (Lietuvos A. T. 2001-10-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-908/2001; 2003-09-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-830/2003). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymu, teismas taip pat turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos palūkanos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 str. 8 d. nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Š. Į. norma siekiama sukurti teisinį aiškumą dėl vartojimo kredito gavėjo civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę įstatyme nustatyta ir iš anksto žinoma pinigų suma. Kompensacinių mokėjimų (netesybų ar kompensacinių palūkanų), neatsižvelgiant į jų pavadinimą sutartyje, dydis taipogi negali viršyti 0,05 procento už kiekvieną pradelstą dieną. Kadangi vartojimo kredito gavėjo atsakomybė ribojama Vartojimo kredito įstatymo nustatytu dydžiu (0,05 proc.), į šią atskirai neįrodinėtiną sumą turi būti įskaičiuojami ir visi vartojimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (Vilniaus apygardos teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 2S-1844-619/2013 Nordecum v. A.R). Ieškovas gali įrodinėti didesnių nuostolių priteisimo pagrįstumą, tačiau byloje nepateikta objektyvių įrodymų dėl ieškovo patirtų nuostolių dydžio. Teismas negali vertinti hipotetinių ieškovo prielaidų apie galimo pelno netekimą, tuo labiau, kad pats ieškovas delsė kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo tuo didindamas skolininko skolą ir tuo pačiu savo hipotetinius nuostolius,jeigu tokie realiai būtų galimi pagal pareikštą ieškinio turinį ((duomenys neskelbtini) str.).Ieškovui,kaip juridiniam asmeniui,kuris veikia būtent vartojimo kreditų srityje yra taikomi didesni rūpestingumo reikalavimai už vidutinį.Todėl neveikimas yra jo paties rizika dėl realių nuostolių,nes teismas mato,kad jokių duomenų,kad ieškovas pristigo pinigų paskoloms byloje nėra.

Šiuo atveju, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti kompensacinio pobūdžio palūkanų dydžio, teismas atsižvelgia į sutartinių teisinių santykių pobūdį, kad šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis yra tipinė ieškovo vienašališkai nevienkartiniam naudojimui parengta vartojimo sutartis, atsakovė yra vartotoja, ji sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, o kredito sutartį sudarė prisijungimo būdu. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, į pagrindinės prievolės sumą (434,43 Eur), palūkanų normą,kurią sudaro ne tik palūkanos,bet ir bendra kredito kainos dalies suma, (119,50 %), skaičiavimo laikotarpį (299 dienos), ieškovo nepagrįstą delsimą kreipiantis į teismą dėl skolos išieškojimo, ko pasekoje padidėjo palūkanų skaičiavimas vartotojui be jokio objektyvaus pagrįstumo, teismas sprendžia, kad prašomos priteisti palūkanos yra nepagrįstai ir neprotingai didelės(CK 1.5 str.), todėl mažintinos iki 77,80 Eur ((434,43 Eur + 86,00 Eur) x 0,05 proc. x 299 d.), kuri laikytina pagrįsta ir pakankama atlyginti ieškovo turėtus nuostolius dėl termino atsiskaityti praleidimo, įvertinus pagrindinės skolos sumą.Likusioje palūkanų dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2016-01-29, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Patenkinti ieškovo reikalavimai sudaro 57,29 procentus. Ieškovas sumokėjo 23,00 Eur žyminio mokesčio. Todėl, remiantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 13,18 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „4finance“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovės A. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 434,43 Eur negrąžinto kredito, 86,00 Eur palūkanų sumą iki kredito grąžinimo termino, 77,80 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino, iš viso 598,23 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 23 ct) įsiskolinimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 598,23 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-01-29) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 13,18 Eur (trylika eurų 18 ct) žyminio mokesčio.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.