Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Aleno Piesliako, rašytinio proceso tvarka spręsdama nukentėjusiosios I. M. (buvusi pavardė M.) atstovės advokatės Evos Jonutytės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties nuteistojo D. C. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

nustatė : Kasaciniu skundu nukentėjusiosios I. M. atstovė advokatė E. Jonutytė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį: D. C. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam realią laisvės atėmimo bausmę, nukentėjusiosios I. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš D. C. 500 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, likusias teismų sprendimų dalis palikti nepakeistas.

14 Dokumentą elektroniniu parašu pasirašė EVAJONUTYTĖ Data: 2023-03-20 19:45:35

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai nėra teisingi dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – D. C. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 1 dalies į 137 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. C. užsimojo taure ir ši dužo atsitrenkusi į nukentėjusiosios taurę ir taip nukentėjusiąją sužalojo, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių bei konstatavo, kad specialisto išvada ir specialisto paaiškinimai patvirtina, jog nukentėjusioji buvo sužalota esant smūgiui į galvos sritį dūžtančiu daiktu ir stiklo šukėmis, D. C. kaltės turinio iš naujo neįvertino, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl D. C. intelektinio santykio su atliktais veiksmais ir kilusiais padariniais. Tai, kad D. C. veiksmai buvo tyčiniai, patvirtina D. C. veiksmų pobūdis – smūgis buvo staigus ir stiprus, suduotas į gyvybiškai svarbią vietą – galvą, rankoje laikydamas dūžtantį daiktą – alaus taurę. Tokiais veiksmais padaryti baisūs ir nepagydomi dešinės akies sužalojimai. D. C. yra suaugęs žmogus, jis suprato ir pagal savo protinius gebėjimus bei būklę turėjo suprasti, kad toks smūgis yra tiek pavojingas, kad gali sukelti sunkius sužalojimus ar nukentėjusiosios mirtį. D. C. įžeidimas ar pažeminimas, I. M. apipylus jį vandeniu, kurio niekas nematė, nėra pagrindas padarytą nusikaltimą pateisinti susijaudinimu ir jį kvalifikuoti kaip neatsargų nusikaltimą. Priešingai, smulkaus sudėjimo merginos žalojimas dūžtančiu daiktu sausakimšame bare galėtų būti vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 2 dalį.

Kasaciniame skunde nesutinkama su D. C. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir jos vykdymo atidėjimu, teigiama, kad buvo netinkamai taikytos BK 54 ir 75 straipsnių nuostatos. Pripažinus D. C. kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jam turi būti paskirta remiantis BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais tinkamai individualizuota šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatyta bausmė. Teismai, skirdami D. C. bausmę, tinkamai jos neindividualizavo, neatsižvelgė į D. C. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, be to, neįvertino dalies nustatytų aplinkybių, susijusių su nusikalstama veika padaryta žala. D. C. elgesys – nukentėjusiosios atviras žeminimas, šmeižtas, kaltinimas jos dėl jo paties padaryto nusikaltimo, skyrybos su sutuoktine, siekiant paslėpti turtą, kuriuo būtų galima iš dalies kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą – turi lemti skiriamos bausmės rūšį ir dydį. Be to, toks D. C. elgesys rodo, kad bausmės vykdymo atidėjimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nors ir nustatė, kad I. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas – regėjimo dešiniąja akimi praradimas, kuris tęsis visą jos gyvenimą ir neabejotinai paveikia visas jo sritis, D. C. I. M. padarytą neturtinę žalą įvertino tik 15 000 Eur suma. Toks neturtinės žalos dydis nėra teisingas, nustatytas neproporcingai, nepakankamai atsižvelgiant į pažeistų vertybių svarbą, pažeidžiant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Teismų išvados šiuo klausimu neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose. Regėjimo netekimas viena akimi yra ne psichologinis diskomfortas, kaip įvertino apeliacinės instancijos teismas, o pajamų ir verslo veiklos bei jos galimybių dalies praradimas negrįžtamai. Be to, nukentėjusioji dėl nusikaltimo metu patirtos agresijos, skausmo ir pažeminimo patyrė ir ilgalaikes ar negrįžtamas psichologines pasekmes, gyvenimo būdo, įpročių bendravimo ir profesinės karjeros negrįžtamus pasikeitimus.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nukentėjusiosios I. M. atstovės advokatės E. Jonutytės teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo – BK 54, 75 straipsnio, 135 straipsnio 1 dalies taikymu, grindžiami ne teisiniais argumentais, o subjektyviu aplinkybių, susijusių su nusikaltimo sudėties požymio (kaltės) atskleidimu, interpretavimu, taip pat nesutikimu su nuteistajam paskirtu laisvės atėmimo bausmės dydžiu ir jos vykdymo atidėjimu. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde keliamais bausmės klausimais pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pateikiant aiškius ir išsamius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų.

Pažymėtina, kad nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio klausimą, nagrinėdami bylą iš esmės, sprendžia pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Bausmės griežtumo (ar švelnumo) klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi ir tai , kad atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas iš esmės taip pat yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir sprendė, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai turi būti didinamas iki 15 000 Eur. Šios instancijos teismas nutartyje pateikė aiškius motyvus, kodėl nukentėjusiajai priteisiamas toks neturtinės žalos atlyginimo dydis. Nukentėjusiosios atstovės advokatės kasaciniame skunde teisinių argumentų, pagrindžiančių teiginius, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius CK nuostatas ar iš esmės pažeidžiant BPK normas, nepateikta. Šiuo atveju paduoto skundo teiginiai dėl CK nuostatų pažeidimų ir teismų praktikos nesilaikymo yra deklaratyvūs, grindžiami subjektyvia kasatorės nuomone.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti nukentėjusiosios I. M. atstovės advokatės Evos Jonutytės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.