Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini)., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, įgijęs profesinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), du kartus teistas (2008 m. ir 2022 m.), paskutinį kartą – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugpjūčio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė ­– laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės atlikimo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Ž. K. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent – jis 2023 m. rugpjūčio 4 d. apie 10.50 val. Elektrėnų sav., kelyje Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys, 45,8 kilometre, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. K. nuosavybės teise priklausančią motorinę transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,30 promilių etilo alkoholio koncentracija.

2. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

3. Veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018).

4. Kaltinamojo Ž. K. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis Ž. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino. Paaiškino, kad 2023 m. rugpjūčio 4 d. nuo pat ryto vartojo alkoholį – šampaną, po to trauktinę. Maždaug po pietų, būdamas (duomenys neskelbtini) pas draugę J. V., su kuria vartojo alkoholį, su ja susipyko. Dėl kilusio konflikto emociškai susijaudino ir nusprendė išvažiuoti pas brolį A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Būdamas neblaivus, sėdo į broliui A. K. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), ir išvažiavo. Dėl neblaivumo ir emocijų tiksliai neprisimena tolimesnių įvykio aplinkybių. Prisimena, kad važiuodamas dar vartojo alkoholį (trauktinę), kuri buvo automobilyje ir bevažiuodamas automobiliu trenkėsi į kažkokį atitvarą. Vėliau taip pat atsitrenkė į priešprieša važiavusį automobilį (pranešime apie įtarimą nurodytu adresu). Prie kito automobilio po susidūrimo matė du kareivius, kurie iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai alkotesteriu patikrino jo neblaivumą, jam buvo nustatytas 2,30 promilių, antru tikrinimu – 2,31 promilių, neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Supranta, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims bei tai, kad, būdamas neblaivus ir sėsdamas prie automobilio vairo bei važiuodamas, pažeidė ne tik Kelių eismo taisykles, bet ir padarė nusikaltimą, suprato, kad negali taip elgtis, tačiau vis tiek vairavo. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi, sutinka, kad byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4.2. Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad kaltinamasis yra jo brolis. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI), priklauso jam. 2023 m. rugpjūčio 3 d. jis leido broliui naudotis minėtu automobiliu, tačiau nežinojo, kad brolis automobilį panaudos nusikalstamai veikai daryti, t. y. kad vairuos jį būdamas neblaivus. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų leidęs naudotis automobiliu. Apie tai, kad brolis vairavo jam priklausantį automobilį neblaivus ir kad jo automobilis buvo sulaikytas, sužinojo 2023 m. rugpjūčio 4 d. apie 23 val.. Šiuo metu negali pasakyti, kas jam tai pranešė, galimai jį informavo jo sutuoktinė E. K. Kokiomis aplinkybėmis jo brolis Ž. K. buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kur jis važiavo jo automobiliu, nežino, negali pasakyti. Broliui dėl šio įvykio jis pretenzijų neturi.

4.3. Liudytojas A. K. , apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Jis kartu su kolegomis M. A. ir A. M. 2023 m. rugpjūčio 4 d. važiavo iš Ruklos miestelio link Vilniaus, keliu Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys. Jam vairuojant (duomenys neskelbtini) „Peugot Expert“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 10.50 val., staiga kelio važiuojamojoje dalyje ties viaduku, vedančiu į magistralinį kelią Vilnius–Kaunas–Klaipėda, pastebėjo „Audi“ markės automobilį, kuris įvažinėjo į priešpriešinę eismo juostą. Jis bandė išvengti susidūrimo, tačiau to padaryti nepavyko ir į priešpriešą išvažiavęs „Audi“ markės automobilis trenkėsi į jo vairuotą tarnybinį automobilį. Iš karto po susidūrimo „Audi“ markės automobilis nesustojęs nuvažiavo tolyn ir sustojo maždaug už 150 metrų. Jam kartu su kolegomis išlipus iš tarnybinio automobilio ir nuėjus link „Audi“ automobilio, jis paskambino Bendrajam pagalbos centrui ir pranešė apie įvykį policijos pareigūnams. Pirmoji prie minėto automobilio priėjo jo kolegė A. M. . Jis pats priėjęs prie „Audi“ automobilio pamatė vieną asmenį, kuris jau buvo išlipęs iš transporto priemonės, jis buvo akivaizdžiai neblaivus, svirduliavo, kalbėjo nevisiškai rišliai, neneigė, kad vairavo „Audi“ markės automobilį. Nei prie automobilio, nei automobilyje daugiau jokių pašalinių asmenų nematė. Apie eismo įvykį taip pat informavo kariuomenės policiją.

4.4. Liudytojai M. A. ir A. M., apklausti ikiteisminio tyrimo metu, parodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytojas A. K. .

4.5. Neblaivumo nustatymo akto duomenimis, Ž. K. nustatytas neblaivumo požymis – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Pagal bendrą asmens būklę, eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – gali. Alkotesteriu 2023 m. rugpjūčio 4 d. 11 val. jam nustatytas 2,30 promilių neblaivumas, 11.25 val. – 2,31 promilių neblaivumas.

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – Kalninių Mijaugonių k., Gilučių sen., Elektrėnų sav., kelias Jonava–Žasliai–Kalniniai Mijaugonys, 45,8 km. Įvykio vietoje stovi dvi transporto priemonės – „Peugot Expert“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI). Minėtos transporto priemonės stovi 168 metrų atstumu. Apžiūrint „Peugot Expert“ automobilį, kuris stovi po magistralinio kelio A1 viaduku, matyti išdaužtas automobilio kairys priekinis žibintis, apgadintas priekinis bamperis su priekiniu kairiu sparnu bei priekiniu kairiu ratu. Apžiūrint automobilį „Audi A6“, matyti, kad yra apgadinta automobilio kairė pusė, t. y. priekinis bamperis, abu kairės pusės sparnai, kairės pusės durelės bei priekinis kairės pusės žibintas su veidrodėliu, suveikusios automobilio keleivio bei vairuotojo pusės saugos pagalves. Po Apžiūros automobilis uždarytas į saugomą automobilių aikštelę esančią adresu – Vilnius, Eišiškių pl. 127.

4.7. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), valdytojas–savininkas yra A. K..

4.8. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, 2010 m. gamybos automobilio „Audi A6“ kaina su PVM – 7 720 Eur.

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama Ž. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Įvykio metu kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę (automobilį), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,30, promilių neblaivumas. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams uždraudžiant kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), piniginę vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 720 Eur.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Teismas, parinkdamas bausmės rūšį (jos dydį) bei skirdamas bausmę (taip pat ir baudžiamojo poveikio priemones (žr. tolimesnius šio baudžiamojo įsakymo punktus)) kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau du kartus teistas (už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas), per vienerių metų laikotarpį du kartus baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), dirba. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe šiuo atveju pripažintina tai, kad jis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas); skiriant bausmę kaltinamajam taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą. Tačiau šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, kad kaltinamasis neblaivus važiavo tokiu paros metu, kai eismas kelyje yra intensyvus, kai eisme dalyvauja daug eismo dalyvių. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis šiuo atveju kitiems eismo dalyviams kėlė realų pavojų – kliudė ir apgadino kitą automobilį.

11. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, jos dydį nustatant didesnį, nei siūlo prokurorė, ir paskiriant kaltinamajam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą, kuri pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas mažinta 1/3. Teismo vertinimu, minėtos rūšies bei dydžio bausmė yra proporcinga tiek konkrečios veikos, tiek ir asmens pavojingumui ir pakankama bausmės tikslams pasiekti.

12. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

13. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

14. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

16. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

17. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).

18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

19. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso trečiajam asmeniui, t. y. kaltinamojo broliui A. K. – nenustatyta, kad automobilio savininkas žinojo, davė sutikimą, jog automobilis butų panaudotas nusikaltimui daryti.

21. Minėta, kad automobilis „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad šiuo atveju sąmoningas svetimo automobilio panaudojimas nusikaltimui daryti, neturi tapti būdu išvengti galimo nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Taigi, nesant galimybės konfiskuoti automobilį iš jo savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7 720 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

22. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL (4 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. K. paskirti galutinę bausmę – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio baudą.

Ž. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti Ž. K. 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2023 m. rugpjūčio 4 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. K. išieškoti automobilio „Audi A6“, valstybinis Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 720 Eur (septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt eurų), valstybės naudai.

Ž. K. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą bei dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą Ž. K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 2 (du) mėnesius turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.