- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-24
- Bylos Nr.
- 1-3-193/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-04060-2007-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Gilys
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Vytautas Krikščiūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ričardas Gilys, sekretoriaujant Editai Marcinkevičienei, Astai Railaitei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, (duomenys neskelbtini) universiteto 4-o kurso studentas, (duomenys neskelbtini) universiteto 3 – io kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal BK 222 str. 1 d., 220 str. 1 d. (dvi veikos), 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 183 str. 2 d., 216 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. G., būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T.l.“) kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, vadovaudamas įmonei UAB „A.“, ir pagal UAB „A.“ Įstatus bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889, 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklą, o pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2006 m. liepos mėn. 04 d. iki 2007 m. gruodžio mėn. 31 d., Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, pažeisdamas Lietuvos Respublikos R 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. 574, 2 straipsnio, 4 straipsnio, 6 straipsnio, 12 straipsnio, 13 straipsnio, 16 straipsnio reikalavimus, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą įmonės UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, o būtent: pažeidė 2001m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 4 straipsnio reikalavimus – pagal kurį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, tai yra, kad įmonės apskaita turi būti vedama laikantis bendrųjų apskaitos principų ir standartų, kad jos vartotojams būtų galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei finansinius rezultatus, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – pagal kurį apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę, pažeidė 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose - netvarkė eksportuojamų automobilių ir remontuojamų automobilių remonto darbų apskaitos, neskaičiavo ir neįvertino šių darbų savikainos ir nesurašė 2006-2007 automobilių apskaitos suvestinių registrų pagal prekių ( automobilių ) pirkimą – pardavimą, jų kiekine ir sumine išraiška, tai yra nepateikė apskaitos registrų pagal konkretaus importuoto automobilio užpajamavimą ir to automobilio eksportavimą, netvarkė 2007 m. bendrovės pirktų automobilių detalių, skirtų jų remontams, apskaitos registrų pagal jų įsigijimą konkrečiam automobiliui, jų užpajamavimą pagal kodą, pavadinimą, kainą, todėl nebuvo galima iš dalies nustatyti, ar visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikti ir patikrinti duomenų apie vykdytas automobilių pirkimo – pardavimo ūkines operacijas užfiksavimo Didžiojoje knygoje teisingumo, nesurašė remonto darbus, pagrindžiančių apskaitos dokumentų – darbų atlikimo aktų, medžiagų nurašymo aktų, nefiksavo buhalterinės apskaitos dokumentuose 2007 metais bendrovėje automobilių tvarkymo ir remonto darbų, dėl ko nebuvo galima nustatyti, kokia remonto darbų verte buvo didinama turto įsigijimo kaina ir remonto darbų konkretiems automobiliams tapatumo, 2 straipsnio 21 punkto reikalavimus – pagal kurį ūkinė operacija – tai ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą ir pažeidė 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – pagal kurį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, - laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėn. 14 dienos iki 2007 m. gruodžio mėn. 10 d., neįtraukė į buhalterinę apskaitą 33 atvejais neapskaitytų, tačiau faktiškai gautų 431755 Lt automobilių pardavimo pajamų, be to, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 17 dienos iki 2007 metų kovo 07 d., į bendrovės apskaitą neįtraukė 158343 Lt pajamų gautų į jo asmeninę banko sąskaitą, tai yra neįtraukė faktiškai gautų 590098 Lt automobilių prekybos pajamų, tiesiogiai susijusių su turto, nuosavo kapitalo pasikeitimu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra, o būtent:
2007 metų kovo – gruodžio mėnesiais realiai gautų pajamų už UAB „A.“ parduotus automobilius:
Eil.Nr.Automobiliopirkimo dataPirkėjo pavardė, vardasPardavimo kaina dokumentuoseTyrimo metu nustatytaNeapskaitytos pajamos1.2007-03-14A. S.720028848216482.2007-11-12A. F.500032873278733.2007-10-08A. I.2300684345434.2007-10-08B. T.330017108138085.2007-05-17B. A.1340046436329966.2007-05-09B. M.1502935526204977.2007-09-27B. A.650017107106078.2007-06-26D. I.12090128717819.2007-06-01I. F.1675125689893810.2007-06-01I. F.1757825689811111.2007-11-19J. A.25005910341012.2007-11-19J. A.35007092359213.2007-04-05K. V.12000362522425214.2007-04-05K. V.16000362522025215.2007-03-29K. V.8000258721787216.2007-07-05K. V.137000253441164417.2007-07-10K. V.13724253411161718.2007-11-16K. B.3800235281972819.2007-09-28K. V.10000292681926820.2007-05-17K. G.12919347602184121.2007-05-30M. M.612714698857122.2007-10-08M. M.4300152751097523.2007-10-08M. M.4300146641036424.2007-10-23M. G.3500240962059625.2007-09-28N. L.11000243901339026.2007-10-08R. N.43009776547627.2007-10-08R. N.43009776547628.2007-03-22S. B. 10000337102371029.2007-07-09S. B. 960017747814730.2007-09-20T. T.8000190321103231.2007-12-10Z. V.40005000100032.2007-12-10Z. V.50006000100033.2007-11-12Z. M.300011740 87402007 m.VISO:431755
2006 metais lapkričio – gruodžio mėnesiais ir 2007 metais sausio – kovo mėnesiais į R. G. valiutinę banko sąskaitą pervestų pinigų už UAB „A.“ priklausančių automobilių pardavimą
Eil. Nr.DataIš ko gautos įplaukosSuma USD Kursas USDSuma Lt1.2006-11-17N. L.14375,002,680538532,192.2006-11-22S. A.11080,002,65929461,723.2006-12-14R. A.9980,002,598525933,034.2006-12-22S. A.6200,002,59616095,205.2007-01-04A. O.5500,002,61414377,006.2007-02-13Č. A.2100,002,63055524,057.2007-02-15K. N.7570,002,601519693,358.2007-02-20V. Y.985,002,6072567,909.2007-03-07V. N.2360,002,60956158,42IŠ VISO:60650158342,86
pažeidė 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir 2 straipsnio 1 dalies ir 1 punkto reikalavimus – pagal kurį apskaitos dokumentas popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, ir kad apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, pažeidė 13 straipsnio 1 dalies ir 1 dalies 5 punkto reikalavimus – pagal kuriuos apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys bei rekvizitai turi atitikti tikrovę – laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 17 dienos iki 2007 m. gruodžio 10 dienos neįtraukė faktiškai gautų automobilių eksporto pajamų 590098 Lt į buhalterinę apskaitą ir ūkinių operacijų dėl šios sumos gavimo neįformino jokiais apskaitos dokumentais, o automobilių pardavimo pajamų neįtraukė į bendrovės apskaitos registrus bei finansines atskaitomybes, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti 2007 metų veiklos finansinių rezultatų, be to, 2007 metais nesurašė remonto darbus pagrindžiančių apskaitos dokumentų – atliktų darbų ir medžiagų nurašymo į sąnaudas aktų, savikainos apskaičiavimo dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti vykdytų ūkinių operacijų – mašinų remonto darbų tapatumo, vertės, veiklos finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros; taip pat, 2007 metais 8 atvejais nesurašė apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų - faktūrų, pagrindžiančių automobilių gabenimo ir tvarkymo paslaugas, buhalterinėje apskaitoje iškraipė ūkinių operacijų turinį, neteisingai už fiksuodamas automobilių pirkimo sąnaudas už 39835 Lt, dėl ko nebuvo galima nustatyti vykdytų ūkinių operacijų – mašinų remonto darbų tapatumo, vertės, veiklos finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros, o būtent: 1. 2007-05-05 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0060, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda J. B. automobilį „Toyota Celica“, 1994 m., už 3500 Lt sumą, tačiau šį automobilį J. B. padovanojo giminės, gyvenantys Amerikoje, o jis sumokėjo 5000 Lt sumą už gabenimo paslaugas, dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 2. 2007-07-03 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0095, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda D. S. automobilį „Mersedes Benz E300D“, 1996 m., už 1200 Lt sumą, tačiau automobilį D. S. nupirko Amerikoje gyvenantis sūnus, o ji sumokėjo už automobilio atvežimą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 3. 2007-07-03 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0096, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda M. M. automobilį „Chevrolete Venture“, 1998 m., už 800 Lt sumą, tačiau automobilį M. M. nupirko Amerikoje jos dukros buvęs vyras, o ji sumokėjo 3000 Lt sumą už dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 4. 2007-07-04 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0097, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda I. M. automobilį „Ford Focus“, 2002 m., už 800 Lt sumą, tačiau automobilį I. M. dovanojo Amerikoje gyvenanti sesuo, o ji sumokėjo 800 Lt sumą už dokumentų tvarkymą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 5. 2007-10-15 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0171, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda A. A. automobilį „VW Passat“, 1998 m., už 1416 Lt sumą, tačiau šį automobilį A. A. Amerikoje nupirko draugas, o jis sumokėjo 2850 Lt sumą už dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 6. 2007-11-28 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0217, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda V. S. automobilį „Toyota Camry“, 1999 m., už 1180 Lt sumą, tačiau šį automobilį Amerikoje jis nusipirko pats, o jis sumokėjo 3938 Lt sumą už dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 7. 2007-12-06 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0221, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda A. R. automobilį „Kia Rio“, 2005 m., už 1180 Lt sumą, tačiau šį automobilį A. R. nupirko Amerikoje sūnus, o jis sumokėjo 900 Lt sumą už dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų; 8. 2007-12-17 suklastojo PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0238, kurioje nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „A.“ parduoda R. M. automobilį „Ford Mustang“, 1998 m., už 1180 Lt sumą, tačiau šį automobilį R. M. Amerikoje nupirko dėdė, o jis sumokėjo 4600 Lt sumą už dokumentų tvarkymą ir už muitą, tokiu būdu, R. G. nesurašė paslaugų atlikimo sutarties, dokumentų paslaugų ūkinei operacijai atlikti, bei atsiskaitymo už atliktą paslaugą dokumentų, R. G. neteisingai užfiksavus šių automobilių pirkimą ir pardavimą, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės 8 ūkinių operacijų tapatumo; pažeidė 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus – pagal kurį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti – neužregistravo laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 17 dienos iki 2007 m. gruodžio 10 dienos faktiškai gautų 590098 Lt pajamų ūkinio įvykio dieną privalomuose apskaitos registruose – Bendrajame žurnale, Didžiojoje knygoje, PVM apskaitoje, Pajamų ir pinigų gavimo specialiuose žiniaraščiuose ir kitose ataskaitose, dėl to nepilni ir neteisingi duomenys apie ataskaitinio laikotarpio gautas pajamas buvo perkelti į 2006 - 2007 metų finansines atskaitomybes, Pelno (nuotolių) ataskaitą, ir 2006 - 2007 metais Metinėse pelno mokesčio deklaracijose buvo deklaruotas neteisingas mokestinių metų rezultatas bei deklaruoti neteisingi duomenys apie mokėtiną pridėtinės vertės mokestį į biudžetą; pažeidė 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus – pagal kurį ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, o nurodyti rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, tai yra turi būti tikri – suklastodamas Transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartis, tai yra nurodydamas neteisingas automobilių pardavimo kainas, laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėn. 14 dienos iki 2007 m. gruodžio mėn. 10 d., 33 atvejais apskaitos dokumentuose neteisingai užfiksavo ūkinių operacijų turinį, tai yra PVM sąskaitose faktūrose užfiksavo nerealiai žemas ir neatitinkančias automobilių rinkos kainoms kainas, o eksportuotų automobilių vertę padidino nurašant nerealiai didelius detalių kiekius, bei įrašė prekių pavadinimus, kurie neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių, taip pat, apskaitos dokumentuose užfiksavo realiai neįvykusias ūkines operacijas tai yra, 2007 metais užfiksavo 28 sandorius, kurie realiai neįvyko tomis sąlygomis, dėl ko nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinių operacijų tapatumo, 2007 metais bendrovės buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitė bei nepagrįstai padidino 230940 Lt sumai sąnaudas, kurias nurašė faktiškai neatliktiems 11 automobilių remontams bei detalėms ir neteisingai užfiksavo 7 asmenis, kurie realiai nepirko 28 automobilių, o būtent: 2007 metais nepagrįstai nurašydamas atsarginių detalių už 39498,31 Lt, kuriomis faktiškai nebuvo pagerinta automobilio vertė prieš pardavimą, tokiu būdu neteisingai nurašė automobilių detalių vertę į bendrovės sąnaudas, o būtent:
Eil.Nr.Automobiliopirkimo dataPirkėjo pavardė, vardasPardavimo kaina dokumentuoseIš to sk.detalių vertė(su PVM) Pirkimo PVM(15,25?)Padidintos sąnaudos1.2007-04-26G. A.16249,568904,901358,007546,92.2007-10-24K. A.35001043,87159,20884,673.2007-05-30M. M.61272342,00357,001985,004.2007-10-08M. M.43002508,30382,502125,805.2007-10-08M. M.43002504,97382,002122,976.2007-03-22S. B.100004573,81697,503876,317.2007-07-09S. B.96005835,03890,004945,038.2007-10-24T. J.65001630,00248,601381,409.2007-10-24V. J. 80003064,04467,302596,7410.2007-08-27V. N.1700011165,791702,819463,0011.2007-10-02V. N.140003033,01462,502570,49Viso:46605,727107,4139498,31
2007 metais, suklastojus transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, tai yra įrašius į juos melagingus duomenis apie automobilių pirkėjus, o dokumentuose nurodyti kaip pirkėjai asmenys neigia pirkę automobilius ir mokėję pinigus, todėl atsargines detales 24 automobiliams už bendrą 157112,28 Lt sumą į bendrovės 2007 m. sąnaudas nurašė nepagrįstai, o būtent: 1. 2007-05-22 suklastojo Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad A. B. perka automobilį „Toyota Camry“, 2002 m. už 16500,00 Lt sumą, kas sudaro: 7533,08 Lt automobilio vertė, 8966,92 Lt detalių ir medžiagų vertė, ir šios sutarties pagrindu 2007-05-22 išrašęs PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0076, nepagrįstai 7600 Lt sumą nurašė į sąnaudas; 2. 2007-06-29 suklastojo Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartį, į kurią įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad M. J. perka automobilį „Lexus“, 1999 m. už 17800 Lt sumą, kas sudaro: 4814,16 Lt automobilio vertė, 12985,84 Lt detalių ir medžiagų vertė, ir šios sutarties pagrindu 2007-07-02 išrašęs PVM sąskaitą faktūrą serija ATM Nr. 0094, nepagrįstai 11006 Lt sumą nurašė į sąnaudas; Suklastojus transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, į kurias įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad I. F. laikotarpiu nuo 2007-06-01 iki 2007-09-17 iš UAB „A.“, nupirko 22 automobilius už bendrą 308894 Lt sumą, kas sudaro 123510,78 Lt automobilio vertė, 185383,22 Lt detalių ir medžiagų vertė ir šių sutarčių pagrindu išrašęs PVM sąskaitas -faktūras, nepagrįstai 157112,28 Lt sumą nurašė į sąnaudas, o būtent:
Eil.Nr.Transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties dataPVM sąskaitos faktūros numerisAutomobilio markė, gamybos metaiAutomobilio pardavimo bendra suma LtA.mob.detalių išlaidos neteisingai nurašytos į sąnaudas Bendra vertėiš to sk.: detalių, medž.vertėpirkimo PVM 12007.06.01ATM Nr.0082Lexus RX300, 1999 m.1675111181,031705,119475,9222007.06.01ATM Nr.0083Lexus RX300, 1999 m.1757811977,961826,6410151,3232007.06.12ATM Nr.0085Lexus RX300, 1999 m.171059897,851509,428388,4342007.06.12ATM Nr.0086Lexus RX300, 1999 m.176009412,561435,427977,1452007.07.11ATM Nr.0109M. M., 2000 m.1470010148,161547,598600,5762007.07.13ATM Nr.0111Lexus RX300, 2000 m.180008638,371317,357321,0272007.07.31ATM Nr.0124Toyota Camry, 1998 m.100006506,01992,175513,8482007.07.31ATM Nr.0126Toyota Camry, 1998 m.117008759,021335,757423,2792007.08.20ATM Nr.0132Toyota Camry, 2004 m.1400089981372,207625,81102007.08.20ATM Nr.0133Toyota Camry, 2002 m.140009000,031372,507627,53112007.08.20ATM Nr.0136Toyota Camry, 2002 m.150009997,991524,698473,30122007.08.20ATM Nr.0135Lexus RX300, 2002 m.172507137,691088,506049,19132007.08.21ATM Nr.0137Lexus RX300, 2000 m.16000102521563,438688,57142007.08.21ATM Nr.0138Lexus RX300, 1999 m.1600011002,641677,909324,74152007.08.21ATM Nr.0139BMW 745, 2002 m.2500016997,162592,0714405,09162007.09.04ATM Nr.0151Lexus RX300, 1999 m.633500,000,00172007.09.11ATM Nr.0155Lexus RX300, 1999 m.138679542,021455,168086,86182007.09.11ATM Nr.0157Lexus RX300, 2000 m.1590811382,241735,799646,45192007.09.17ATM Nr.0158Lexus RX300, 1999 m.100004752,03724,684027,35202007.09.17ATM Nr.0159Toyota Camry, 1999 m.50002066315,071750,94212007.09.17ATM Nr.0160BMW x5, 2000 m.136005723,46872,834850,63222007.09.17ATM Nr.0161Toyota Camry, 1998 m.35002011306,681704,32VISO:308894185383,2228270,94157112,28
Suklastojus transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartis, į kurias įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 3 asmenys laikotarpiu nuo 2007-08-21 iki 2007-10-18 iš UAB „A.“, nupirko 4 automobilius už bendrą 30800 Lt sumą, kas sudaro 12246,73 Lt automobilio vertė, 18553,27 Lt detalių ir medžiagų vertė, ir šių sutarčių pagrindu išrašęs PVM sąskaitas - faktūras, nepagrįstai 15723,87 Lt sumą nurašė į sąnaudas, o būtent:
Eil.Nr.Automobiliopirkimo dataPVM sąskaitos faktūros numerisPirkėjo pavardė, vardasPardavimo kaina dokumentuoseIš to sk.detalių vertė Padidintos sąnaudos1.2007-10-02ATM Nr. 0178A. R.74003879,253287,652.2007-10-18ATM Nr.0192A. R.100007569,056414,753.2007-08-21ATM Nr.0134A. A.100006504,965512,964. 2007-10-02ATM Nr.0176 V. N.3400600,01508,51VISO:3080018553,2715723,87
dėl išvardytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti 2006 metų ir 2007 metų įmonės UAB „A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamasis R. G., būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T.l.“), kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2007-12-10, Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, apgaule - suklastodamas tikrus dokumentus - transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas – faktūras, įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie įmonės UAB „A.“, vardu parduodamų automobilių kainas, tai yra suklastotuose dokumentuose nurodydamas mažesnę nei realiai buvo parduotas automobilis kainą, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 431755 Lt, o būtent: apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-03-14 pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0044, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas A. S. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 7200 Lt, kai A. S. už šį automobilį sumokėjo 11000 USD ( 28 847,5 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 21648 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-03-22 pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0047, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas S. B. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 10000 Lt, kai S. B. už šį automobilį sumokėjo 13000 USD ( 33710,30 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 23710 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-03-29 pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0063, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį „Lexus RX300“, 2000 metų, sumokėjo 8000 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD ( 25872 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 17872 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-04-05 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0051, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 12000 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 14000 USD (36251,60 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 24252 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-04-05 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0052, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį Lexus RX300, 1999 metų, sumokėjo 16000 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 14000 USD (36251,60 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 20252 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-05-09 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0070, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas B. M. už automobilį „Lexus RX300“, 2000 metų, sumokėjo 15029 Lt, kai B. M. už šį automobilį sumokėjo 14000 USD (35526,40 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 20497 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-05-17 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0072, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas B. A. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 13440 Lt, kai B. A. už šį automobilį sumokėjo 19000 USD (46436 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 32996 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-05-17 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0071, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. G. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 12919 Lt, kai K. G. už šį automobilį sumokėjo 13700 USD (34759,64 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 21841 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-05-30 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0080, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas M. M. už automobilį „Toyota Camry“, 1994 metų, sumokėjo 6127 Lt, kai M. M. už šį automobilį sumokėjo 5800 USD (14697,78 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 8571 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-06-01 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0082, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas I. F. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 16751 Lt, kai I. F. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (25689 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 8938 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-06-01 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0083, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas I. F. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 17578 Lt, kai I. F. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (25689 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 8111 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-06-26 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0093, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas D. I. už automobilį „Toyota Camry“, 2002 metų, sumokėjo 12090 Lt, kai D. I. už šį automobilį sumokėjo 5000 USD (12871 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 781 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-07-05 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0106, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 13700 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (25344 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 11644 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-07-09 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0107, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas S. B. už automobilį „Toyota Camry“, 1997 metų, sumokėjo 9600 Lt, kai S. B. už šį automobilį sumokėjo 7000 USD (17747,10 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 8147 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-07- 10 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0108, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 13724 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (25341 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 11617 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-09- 20 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0172, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas T. T. už automobilį „Toyota Camry“, 2000 metų, sumokėjo 8000 Lt, kai T. T. už šį automobilį sumokėjo 75000 USD (19032 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 11032 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-09- 27 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0168, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas B. A. už automobilį „Toyota Camry“, 1999 metų, sumokėjo 6500 Lt, kai B. A. už šį automobilį sumokėjo 7000 USD (17106,6 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 10607 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-09-28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0170, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas N. L. už automobilį „Lexus RX300“, 2000 metų, sumokėjo 11000 Lt, kai N. L. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (24390 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 13390 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-09- 28 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0169, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. V. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 10000 Lt, kai K. V. už šį automobilį sumokėjo 12000 USD (29268 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 19268 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0181, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas A. I. už automobilį „Toyota Camry“, 1993 metų, sumokėjo 2300 Lt, kai A. I. už šį automobilį sumokėjo 2800 USD (6843,20 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 4543 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10- 08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0185, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas B. T. už automobilį „Toyota Camry“, 1998 metų, sumokėjo 3300 Lt, kai B. T. už šį automobilį sumokėjo 7000 USD (17108 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 13808 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0182, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas M. M. už automobilį „Toyota Camry“, 1998 metų, sumokėjo 4300 Lt, kai M. M. už šį automobilį sumokėjo 6250 USD (15275 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 10975 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10- 08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0190, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas M. M. už automobilį „Toyota Camry“, 1997 metų, sumokėjo 4300 Lt, kai M. M. už šį automobilį sumokėjo 6000 USD (14664 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 10364 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0184, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas R. N. už automobilį „Toyota Camry“, 1997 metų, sumokėjo 4300 Lt, kai R. N. už šį automobilį sumokėjo 4000 USD (9776 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 5476 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10-08 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0189, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas R. N. už automobilį „Toyota Camry“, 1997 metų, sumokėjo 4300 Lt, kai R. N. už šį automobilį sumokėjo 4000 USD (9776 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 5476 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-10-23 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0195, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas M. G. už automobilį „Toyota Camry“, 1997 metų, sumokėjo 3500 Lt, kai M. G. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (24096 Lt), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 20596 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-11- 12 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0209, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas Z. M. už automobilį „M. M.“, 2002 metų, sumokėjo 3000 Lt, kai Z. M. už šį automobilį sumokėjo 5000 USD (11740,50 Lt ), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 8741 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-11-12 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0207, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas A. F. už automobilį „Lexus RX300“, 1999 metų, sumokėjo 5000 Lt, kai A. F. už šį automobilį sumokėjo 14000 USD (32873,40 Lt ), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 27873 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-11-16 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0213, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas K. B. už automobilį „M. M.“, 2000 metų, sumokėjo 3800 Lt, kai K. B. už šį automobilį sumokėjo 10000 USD (23528 Lt ), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 19728 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-11-19 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0214, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas J. A. už automobilį „Toyota Camry“, 1998 metų, sumokėjo 2500 Lt, kai J. A. už šį automobilį sumokėjo 2500 USD (5909,75 Lt ), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 3410 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-11-19 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0223, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas J. A. už automobilį „Toyota Camry“, 1999 metų, sumokėjo 3500 Lt, kai J. A. už šį automobilį sumokėjo 3000 USD (7091,7 Lt ), savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 3592 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-12-10 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0230, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas Z. V. už automobilį „Toyota Camry“, 1998 metų, sumokėjo 4000 Lt, kai Z. V. už šį automobilį sumokėjo 5000 Lt, savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 1000 Lt; apgaule – suklastojęs tikrą dokumentą: 2007-12-10 Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą - faktūrą serija ATM Nr. 0231, įrašydamas neteisingus duomenis apie tai, kad pirkėjas Z. V. už automobilį „Lexus RX300“, 2000 metų, sumokėjo 5000 Lt, kai Z. V. už šį automobilį sumokėjo 6000 Lt, savo naudai įgijo svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą 1000 Lt; tokiu būdu, R. G. apgaule, suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 431755 Lt.
Kaltinamasis R. G., būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“), kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2007-03-07, Panevėžyje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, parduodamas įmonei UAB „A.“ priklausančius automobilius, o automobilių pirkėjams nurodęs pervesti pinigus – 60650 USD, tai yra 158342,86 Lt, į jo asmeninę valiutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“ (vėliau AB „Swedbank“), o būtent:
Eil. Nr.DataIš ko gautos įplaukosSuma USD Kursas USDSuma Lt1.2006-11-17N. L.14375,002,680538532,192.2006-11-22S. A.11080,002,65929461,723.2006-12-14R. A.9980,002,598525933,034.2006-12-22S. A.6200,002,59616095,202006 m.41635110022,145.2007-01-04A. O.5500,002,61414377,006.2007-02-13C. A.2100,002,63055524,057.2007-02-15K. N.7570,002,601519693,358.2007-02-20V. Y.985,002,6072567,909.2007-03-07V. N.2360,002,60956158,422007 m.1851548320,72IŠ VISO:60650158342,86
pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės - 158342,86 litų, svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą.
Kaltinamasis R. G., būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“), kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006-06-27 iki 2007-12-30, Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, siekdamas nuslėpti tikrąją pinigų kilmę ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie įsigyti nusikalstamu būdu, atliko su tais pinigais susijusias finansines operacijas, ir panaudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje, o būtent: įvykdęs nusikaltimą – sukčiavimą, tai yra, jis būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“), kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007-03-14 iki 2007-12-10, Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, apgaule - suklastodamas tikrus dokumentus - transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas – faktūras, įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie įmonės UAB „A.“, vardu parduodamų automobilių kainas, tai yra suklastotuose dokumentuose nurodydamas mažesnę nei realiai buvo parduotas automobilis kainą, savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 431755 Lt; įvykdęs nusikaltimą – turto pasisavinimą, tai yra jis, būdamas UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“), kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006-11-17 iki 2007-03-07, Panevėžyje, tiksli vieta tyrimo metu nenustatyta, parduodamas įmonei UAB „A.“ priklausančius automobilius, o automobilių pirkėjams nurodęs pervesti pinigus – 60650 USD, tai yra 158342,86 Lt, į jo asmeninę valiutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“ (vėliau AB „Swedbank“), pasisavinęs jo žinioje buvusį didelės vertės - 158342,86 litų, svetimą, UAB „A.“ priklausantį turtą, taip viso įgydamas nusikalstamu būdu 590097,86 Lt, siekdamas nuslėpti tikrąją šių pinigų kilmę ir įteisinti savo paties pinigus, žinodamas, kad jie įsigyti nusikalstamu būdu, atliko su tais pinigais susijusias finansines operacijas, ir panaudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje legalizavo nusikalstamu būdu įgytą turtą – 424060,31 Lt, o būtent:
laikotarpiu nuo 2006 m. birželio mėn. 27 dienos iki 2007 metų lapkričio mėn. 30 d., R. G. įnešdamas į įmonės UAB „A.“ kasą grynus pinigus, pagal kasos pajamų orderius (toliau KPO), juose nurodžius, kad tai yra skolintos bendrovei lėšos iš akcininko, arba pervedus pinigus į UAB „A.“ atsiskaitomąją sąskaitą AB banke ,,Hansabankas” ( vėliau AB „Swedbank“), pagal mokėjimo pavedimus, nurodžius, kad tai yra skolintos lėšos bendrovei iš akcininko, o būtent:
Eil. Nr.DataDokumento numeris SumaNurodyta paskirtis 1. 1.2006-06-27KPO serija ATM Nr. 0000011000,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko2.2006-09-11Mokėjimo pavedimu Nr. 133255,72 LtSkolintos lėšos iš akcininko3. 2006-09-14Mokėjimo pavedimu Nr. 1619580,40 LtSkolintos lėšos iš akcininko4.2006-10-20Mokėjimo pavedimu Nr. 283100,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko5.2006-10-24Mokėjimo pavedimu Nr. 301997,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko6.2006-11-15Mokėjimo pavedimu Nr. 423400,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko7.2006-11-22Mokėjimo pavedimu Nr. 43500,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko8.2006-11-22Mokėjimo pavedimu Nr. 4310400 LtSkolintos lėšos iš akcininko9.2006-11-23Mokėjimo pavedimu Nr. 446060,54 LtSkolintos lėšos iš akcininko10.2006-12-21Mokėjimo pavedimu Nr. 56250,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko11.2006-12-22Mokėjimo pavedimu Nr. 573900,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko12.2006-12-28KPO serija ATM Nr. 0000262450,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko13.2007-01-22KPO serija ATM Nr. 0000325165,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko14.2007-02-14Mokėjimo pavedimu Nr. 74341,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko15.2007-02-16Mokėjimo pavedimu Nr. 76300,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko16.2007-02-16Mokėjimo pavedimu Nr. 7813556,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko17.2007-03-01Mokėjimo pavedimu Nr. 872339,85 LtSkolintos lėšos iš akcininko18.2007-03-07Mokėjimo pavedimu Nr. 916038,42 LtSkolintos lėšos iš akcininko19.2007-03-26Mokėjimo pavedimu Nr. 104100,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko20.207-03-26Mokėjimo pavedimu Nr. 1042331,18 LtSkolintos lėšos iš akcininko21.2007-03-30Mokėjimo pavedimu Nr. 1071900,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko22.2007-06-04KPO serija ATM Nr. 0000913600,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko23.2007-07-03KPO serija ATM Nr. 0010015800,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko24.2007-08-01KPO serija ATM Nr. 00106850, 00 LtSkolintos lėšos iš akcininko25.2007-09-03KPO serija ATM Nr. 00120210,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko26.2007-10-04KPO serija ATM Nr. 00130448,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko27.2007-10-09KPO serija ATM Nr. 00161175000 LtSkolintos lėšos iš akcininko28.2007-10-22Mokėjimo pavedimu Nr. 22812000 LtSkolintos lėšos iš akcininko29.2007-10-31Mokėjimo pavedimu Nr. 23440000 LtSkolintos lėšos iš akcininko30.2007-11-12Mokėjimo pavedimu Nr. 24010,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko31.2007-11-12KPO serija ATM Nr. 0018645000LtSkolintos lėšos iš akcininko32.2007-11-12Mokėjimo pavedimu Nr. 24028177,20 LtSkolintos lėšos iš akcininko33.2007-11-30Mokėjimo pavedimu Nr. 25515000,00 LtSkolintos lėšos iš akcininko
po to, laikotarpiu nuo 2006 metų rugpjūčio mėn. 02 d. iki 2007 metų gruodžio mėn. 30 d., iš UAB „A.“ kasos išimdamas pagal kasos išlaidų orderius ( toliau KIO) grynus pinigus, orderiuose nurodžius, kad tai grąžintos pasiskolintos iš akcininko lėšos, arba įmonei pervedus pinigus iš UAB „A.“ atsiskaitomosios sąskaitos AB banke ,,Hansabankas” ( vėliau AB „Swedbank“), į R. G. asmeninę valiutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Hansabankas“ (vėliau AB „Swedbank“), pagal mokėjimo pavedimus, nurodžius, kad tai grąžintos pasiskolintos iš akcininko lėšos, o būtent:
Eil. Nr.DataDokumento numeris SumaSuma1. 1.2006-08-02KIO Nr. 61000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui 2.2006-09-25KIO Nr. 1210000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui3.2006-12-22Mokėjimo pavedimu Nr. 572600,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui4.2006-12-27Mokėjimo pavedimu Nr. 586780,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui5.2006-12-29KIO Nr. 14833520,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui6. 2007-02-23Mokėjimo pavedimu Nr. 82220,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui7.2007-02-24Mokėjimo pavedimu Nr. 8380,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui8.2007-02-26Mokėjimo pavedimu Nr. 84100,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui9.2007-02-27Mokėjimo pavedimu Nr. 8560,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui10.2007-03-03Mokėjimo pavedimu Nr. 88300,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui11.2007-03-06Mokėjimo pavedimu Nr. 90240,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui12.2007-03-07Mokėjimo pavedimu Nr. 91540,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui13.2007-03-09KIO Nr. 12010000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui14.2007-03-19KIO Nr. 14010000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui15.2007-03-23KIO Nr. 1588000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui16.2007-04-30KIO Nr. 2962805,11 LtGrąžintos lėšos akcininkui17.2007-05-24Mokėjimo pavedimu Nr. 1351120,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui18.2007-05-25Mokėjimo pavedimu Nr. 136600,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui19.2007-06-08Mokėjimo pavedimu Nr. 1421500,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui20.2007-06-21Mokėjimo pavedimu Nr. 1472100,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui21.2007-07-05Mokėjimo pavedimu Nr. 1563600,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui22.2007-07-09Mokėjimo pavedimu Nr. 1571200,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui23.2007-07-10Mokėjimo pavedimu Nr. 15811000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui24.2007-08-15Mokėjimo pavedimu Nr. 182700,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui25.2007-08-28Mokėjimo pavedimu Nr. 189150,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui26.2007-09-09Mokėjimo pavedimu Nr. 198210,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui27.2007-10-08Mokėjimo pavedimu Nr. 222448,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui28.2007-12-05Mokėjimo pavedimu Nr. 258300,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui29.2007-12-11KIO Nr. 102810000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui30.2007-12-13KIO Nr. 103610000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui31.2007-12-14KIO Nr. 103710000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui32.2007-12-17KIO Nr. 105110000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui33.2007-12-18KIO Nr. 105910000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui34.2007-12-19KIO Nr. 106110000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui35.2007-12-19KIO Nr. 106410000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui36.2007-12-20KIO Nr. 106620000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui37.2007-12-21KIO Nr. 107020000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui38.2007-12-22Mokėjimo pavedimu Nr. 269700,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui39.2007-12-22KIO Nr. 107530000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui40. 2007-12-27KIO Nr. 107830000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui41.2007-12-28KIO Nr. 108225000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui42.2007-12-29KIO Nr. 108525000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui43.2007-12-30Mokėjimo pavedimu Nr. 2734000,00 LtGrąžintos lėšos akcininkui
viso legalizavo nusikalstamu būdu – sukčiaujant ir pasisavinant,- įgytą turtą: 424 060,31 Lt.
R. G. pareikštas kaltinamas tuo, kad jis būdamas UAB „A.“, kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti 9821 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2007-09-20 į 2006 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės apmokestinamąjį pelną, tai yra neteisingai nurodė nuostolį 44549 Lt, nes įvertinus 2006 metais gautas neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 65 473 Lt, tokiu būdu turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 9 821 Lt pelno mokesčio į biudžetą, ir šią suklastotą deklaraciją 2007-09-24 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai Panevėžio skyriui adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.
Be to R. G. pareikštas kaltinimas, kad jis būdamas UAB „A.“, (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“) kodas: (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio mėn. 06 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas 2001-12-20 Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675, 4 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, siekdamas išvengti 114101 Lt pelno mokesčio sumokėjimo, 2008-09-23 į 2007 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės apmokestinamąjį pelną, tai yra neteisingai nurodė nuostolį 50335 Lt, nes įvertinus 2007 metais gautas neužfiksuotas pajamas 480076 Lt ir neteisingai padidintas sąnaudas 330935 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 760676 Lt, tokiu būdu turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 114101 Lt pelno mokesčio į biudžetą, ir šią suklastotą deklaraciją 2008-09-25 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai Panevėžio skyriui adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.
Kaltinamasis R. G. teismo posėdyje dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu neprisipažino ir parodė, kad įmonę „A.“ įkūrė 2006 m. liepos mėnesį. Įmonė užsiėmė medienos ir automobilių prekyba. 2006 m. įmonė pardavė 9 automobilius. Įmonė dirbo pelningai, 2006 m. už automobilius gautas pelnas - 8 000 Lt, už medieną – 36 000 Lt. 2007 m. pelno už automobilius turėjo 154 000 Lt, už medieną - 225 000 Lt. Pagrindinės įmonės pajamos buvo už medienos prekybą. Mano, kad ši byla yra suformuota dėl D. L.. Vykdant ikiteisminį tyrimą jam liepė kalbėti prieš tą žmogų, sakė, kad jei nekalbės, byla atsidurs teisme. Jautė spaudimą iš FNTT pareigūnų. Įmonėje už buhalterinės veiklos organizavimą, vykdymą buvo atsakingas direktorius, t. y. jis. Nupirko kompiuterį, pasamdė buhalterę. Įdiegė „Stekas“ patentuotą programą. Jo buhalterė turėjo apskaitininkės išsilavinimą, tvarkė buhalteriją kitose įmonėse. Dokumentų pateikimas pareigūnams vyko sklandžiai, byloje yra paėmimo aktai, lydraščiai. Tai, kad nebuvo kažkokie dokumentai pristatyti, gali paaiškinti, kad buhalterei buvo daromas spaudimas. 2008 m. gruodžio mėn. jam buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, turėjo kojos traumą. Buhalterė taip pat turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Jiems abiems nedirbant, įmonėje 2009 m. vasario 19 d. buvo daromos kratos. Jis buhalterei uždraudė duoti bet kokius dokumentus, informaciją. Buhalterė jam minėjo, kad FNTT pareigūnai važinėjo pas ją į namus, ją vežiojo į darbą. Siuntė laiškus VMI, FNTT viršininkui, kuriuose nurodė, kad visą informaciją pateiks tada, kai baigsis nedarbingumo pažymėjimas. Specialistė posėdyje kalbėjo, kad valstybei yra padaryta žala apie 1 milijoną litų. Tokios sumos nerado, mokesčių administratorius nepareiškė ieškinio, tyrimas sustabdytas, 259 000 Lt VMI pateikė ieškinį, 80 000 Lt delspinigių nesumokėta.
Dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 222 str. 2 d., kaltu neprisipažįsta. Visi dokumentai buvo tvarkomi pagal Buhalterijos įstatymus, visa informacija yra įmonės kompiuteryje, dokumentuose. Jeigu specialistė negavo duomenų, tai nereiškia, kad to nebuvo. Viskas buvo saugoma kompiuterinėse programose. Kompiuteris ir šiai dienai yra prieinamas. Jų niekas neprašė duoti kompiuterinių programų. Visa buhalterija įmonėje buvo tvarkoma pagal įstatymus. Specialistė jo prašė pateikti importuojamų, eksportuojamų automobilių kodus. Paaiškina, kad įmonė tokių procedūrų neatliko, tokių duomenų įmonėje nėra. Įmonė atliko tranzitą, reeksportą. Kaltinamajame akte yra neigiamos įmonės sąnaudos, detalių medžiagų vertė, kad nepagrįstai nurašyta. Pažymi, kad automobilio avarinė būklė – abstraktus dalykas. Pvz., neveikia kompiuteris, iššovusios saugos oro pagalvės - tai jau automobilio avarinė būklė. Mano, kad remtis abstrakčiais liudytojų parodymais yra neteisinga. Įmonėje yra Muitinės departamento dokumentai, kuriuos pasirašė pareigūnai, yra antspaudai, bet į tai neatsižvelgiama. Pvz., I. F. pirko automobilius, o savo parodymuose mini, kad nepirko automobilių, dėl to sąnaudos nepripažįstamos. Mano, kad parodymuose nėra nurodyta, jog liudytojai nepirko automobilių, jie nurodo, kuriuos automobilius pirko. Jei liudytojas nurodo, kad to automobilio nepirko, tai nereiškia, kad iš viso automobilio nepirko. Iš nurodyto sąrašo 5-4 ar 3 automobilius jis pirko, kitų automobilių nenurodo, o specialistė remiasi tuo, kad jei liudytojai nenurodo kitų automobilių, tai reiškia, kad automobilių iš viso nepirko. Yra 100 automobilių, todėl galimai liudytojai pamiršo, kokius automobilius jie pirko. Nesupranta liudytojų, kurie neigia pirkę automobilius. Juk yra įmonės dokumentai, Muitinės dokumentai, automobilių išvažiavimo deklaracijos, pareigūnų parašai. Yra 8 atvejai su lietuviais. Lietuviai šių automobilių iš įmonės nepirko. Su automobiliais buvo didelės problemos. Automobiliai į Lietuvą buvo atsiųsti. Krovimą vykdė įmonė Amerikoje. Automobiliai įplaukė į Lietuvą konteineriuose, jie tapo Muitinės departamento žinioje, nuo Klaipėdos iki Panevėžio vyko tranzitu, buvo forminamos įvairios muitinės procedūros. Jo įmonė į muitinės sandėlį priėmė savus ir svetimus automobilius. To būtų išvengę, jei 8 lietuviai būtų sutikę apmokėti išlaidas už automobilių grąžinimą į Klaipėdą ar Ameriką. Pas juos buvo atvykę ne įmonės automobiliai. Buvo nutarta priglausti automobilius po įmonės vardu. Įmonė neturėjo jokio intereso dėl tų svetimų automobilių. Reikalavo naujų dokumentų iš įmonės Amerikoje, nes kitaip būtų pažeistos tranzito taisyklės. Ieškojo tų automobilių savininkų, ieškojo per Ameriką. Tai rodo Muitinės dokumentai, liudytojų parodymai. Nutarė, kad už automobilius išlaidos bus įrašomos už sandėliavimą, už muitinės tarpininko paslaugas. Jo įmonė negavo jokių pajamų už tuos svetimus automobilius. Automobiliai buvo įforminti kaip įmonės turtas. Sakė, kad tai ne jo įmonės automobiliai, liepė žmonėms juos pasiimti. Liko kaltas dėl to, kad padėjo žmonėms. Automobilių dokumentai atvažiuodavo kartu su automobiliais iš Amerikos. Jis tų dalykų nekontroliavo, už automobilių kelionę būdavo sumokėta, automobiliai buvo įkrauti kaip jo įmonės, muitinės procedūrų sulaužyti negalima. Jam automobilius siuntė amerikiečių firma. Jis aiškinosi tą situaciją, jie pasakė, kad suklydo. Įmonė per metus atvarydavo po 100 automobilių. Konteineriai su automobiliais stovėdavo muitinės sandėlyje. Jis negalėjo savų automobilių pasiimti, nes konteineriuose buvo įkrauti ir kiti automobiliai, nepriklausantys įmonei. Muitinėje dokumentai buvo įforminti jo vardu. Už automobilių sandėliavimą, tarpininkavimo paslaugas žmonės jam sumokėjo. Žmonės jam sumokėjo už įmonės patirtas išlaidas. R. yra senas žmogus. Jis neteisingai nurodė sumą, kurią sumokėjo įmonei. Automobiliai keliavo per Lietuvą tranzitu, viskas vyko su Muitinės departamento žinia, buvo visi dokumentai. Automobilis „Mustang“ 3 mėnesius prastovėjo sandėlyje, jo savininkas nepasiėmė. S. važiavo į Kauną tvarkyti dokumentų, bet nieko nesusitvarkė. Jis neužsiima automobilių gabenimu per vandenyną. Apie tai, kad įmonė neįtraukė 431 755 Lt kaip neapskaitytas pajamas 33 atvejais parduodant automobilius Kazachstano piliečiams, paaiškina, kad tokių pajamų įmonė neįtraukė, nes tokių dalykų nebuvo. Įmonė įtraukė tuos gautus pinigus, kurie buvo surašyti pardavimo dokumentuose. Kad įmonė neįtraukė 158 342,86 Lt jo asmeninėje sąskaitoje buvusių pinigų, paaiškina, kad tie pinigai nebuvo už parduotus automobilius. Įmonėje buhaltere dirbo V. B.. „A.“ administracinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Jis su buhaltere turėjo atskirtus kabinetus. Jis buvo įmonės kasininkas, turėjo seifą namuose, įmonėje seifo nebuvo. Pinigai visada buvo prie jo. Įmonėje buvo kompiuteris, jis stovėjo pas buhalterę kabinete. Įmonės buhalterija buvo tvarkoma kompiuteriu. „Okean Express“, „Cargo Lines Inc“ tiekė jam automobilius iš Amerikos, yra byloje dokumentai. Nėra matęs amerikiečių partnerių. Atsiskaitymas vyko bankiniu pavedimu prieš ar po automobilių atsiuntimo. Kas jam įkrovė 8 lietuvių automobilius nežino. Įkrovė ta pati įmonė, kuri ir jam kraudavo automobilius, pagal dokumentus siuntėjas buvo tas pats. Nepasiruošęs atsakyti į klausimus, kodėl vienam automobiliui buvo naudojamos kelios detalės ir kodėl per daug nurašyta automobilio detalių. Dėl 8 atvejų su lietuviais, jis nurodė surašyti PVM sąskaitas faktūras. Šiuo atveju kito varianto neturėjo. Jei „eina“ automobilis į tranzitą, tai mokesčių valstybei yra nulis. Lietuvoje mokesčius moka automobilių savininkai. Be pirkimo – pardavimo dokumentų išrašymo jis nieko kito negalėjo padaryti, kitaip įmonėje nebūtų sutvarkyti dokumentai, žmonės būtų negavę automobilių. Įmonėje dokumentai buvo segami į aplankus, tai matosi poėmio akte. Dokumentai buvo vedami tvarkingai. Įmonė automobilių neimportavo, neeksportavo ir tokių dokumentų įmonėje nėra. Automobiliai keliavo į Kazachstaną tranzitu per Lietuvą, sustojant Muitinės sandėlyje, buvo vykdomas reeksportas. Automobilius pardavė Muitinės sandėlyje, VMI tą faktą pripažįsta. Sandėlys yra ne Lietuvos teritorija. Jie mokesčių nemoka. Darbai yra visi atlikti, yra tai patvirtinantys dokumentai. Specialistė teigė, kad jis negali pasakyti, kas atliko remontus. Tačiau dokumentuose parašyta, kad automobilius remontavo direktorius ir kiti asmenys. Yra visi dokumentai, remonto darbų dokumentai. Visa įmonės buhalterija yra programoje, galimai specialistė neturėjo pačios programos.
Iš 2007-05-05 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0060 matyti, kad UAB „A.“ J. B. parduoda automobilį „Toyota Celica“, 1994 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 3500 Lt (t. 1, b. l. 51-52).
Liudytoja M. M. teisme parodė, kad jos žentas, gyvenantis Amerikoje, jos anūkui atsiuntė automobilį, o kadangi jos anūkas buvo nepilnametis, tai visus dokumentus surašė jos vardu. Su dukra du kartus važiavo į Panevėžį. Iš pradžių pasiėmė automobilį, po to sakė, kad trūksta parašo, todėl antrą kartą važiavo į Panevėžį. Pinigus mokėjo dukra, o ji tik pasirašė kur reikėjo. Dėl automobilio pargabenimo taip pat tarėsi dukra. Ant abiejų dokumentų, t. y. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, PVM sąskaitos faktūros, yra jos parašai. Apie dokumentus nieko nežino, juos tvarkė dukra. Automobilis buvo atsiųstas jos vardu. Nepamena asmens, kuris jai davė pasirašyti dokumentus. Vieną kartą pasirašė tik įvažiavus į Panevėžį, antrą kartą pasirašė lauke prie kolonėlės. Nežino, ar gavo čekį, kvitą, žino, kad buvo sumokėti pinigai. Ant kvito yra jos parašas.
Iš 2007-07-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0096 matyti, kad UAB „A.“ M. M. parduoda automobilį „Chevrolete Venture“, 1998 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 800 Lt (t. 1, b. l. 71-72).
Liudytoja V. V. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, jį mato pirmą kartą. Jos buvęs vyras, gyvenantis Amerikoje, sūnui atsiuntė automobilį, kurį ji pasiėmė iš „A.“. Jai paskambinęs vyras pasakė, kad automobilis jau Lietuvoje, kad reikia atvykti į Panevėžį jo pasiimti. Atvažiavo į Panevėžį, pasakė adresą, kur reikia nuvažiuoti, tai buvo firma „A.“. Prie sandėlių lauke ją pasitiko jaunas, stambokas vyras, kurio ji dabar nepažintų, kuris išnešė popierius, išvarė parodyti automobilį, sakė, kad reikia muitą susimokėti, pasirašyti dokumentuose. Jai liepė duoti pinigus, sakė, kad automobilį išmuitins, viską sutvarkys ir tik tada jį atiduos. Jai automobilio neatidavė kol jo neišmuitino. Kadangi tuo metu vyko skyrybų procesas, dokumentus formino motinos vardu. Automobilį registravo „Regitroje“, nekilo jokių problemų. Trūko kažkokio parašo, atvažiavo vėl į Panevėžį, susitiko prie kolonėlės, ant kokio dokumento pasirašė, nežino. Už automobilio parvežimą (800 dolerių) sumokėjo jos buvęs vyras, ji sumokėjo tik už išmuitinimą - 3400 Lt. Dokumentuose pasirašė jos motina.
Liudytoja D. S. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Automobilį „Mercedes Benz“ jai atsiuntė sūnus, kuris tuo metu gyveno Amerikoje. Neprisimena, kuriais metais jai atsiuntė automobilį. Sūnus tik pasakė, kad nupirko kažkokį automobilį ir liepė jį pasiimti Panevėžyje. Automobilis buvo tik jos vardu, tačiau visus reikalaus tvarkė jos vyras. Ji pati automobilio pasiimti nevažiavo ir jokių veiksmų neatliko, tai darė jos vyras. Automobilis buvo sudaužytas. Kam, kiek ir kur už automobilį sumokėjo, nežino. Ji pati jokių pinigų nemokėjo. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje parašas yra jos vyro. Ji jam leido pasirašyti. R. G. jokių pretenzijų neturi.
Liudytojas J. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį matė vieną kartą, kada atvažiavo atsiimti automobilio. Tai asmuo, kuris jam parvežė automobilį iš Amerikos. Automobilį jam nupirko sūnus, gyvenantis Jungtinėse Amerikos valstijose. Sūnus jam paskambinęs pasakė, kad tokiu tai adresu maždaug už mėnesio „ateis“ automobilis. Sūnaus duotu telefono numeriu paskambino maždaug po mėnesio, automobilio dar nebuvo. Žinojo tik tiek, kad turi pasiimti automobilį „Mercedes“ ir kad jį pasiimti turi iš Panevėžio. Ar įmonės, ar žmogaus vardu tas automobilis turėjo būti atgabentas, nežinojo, tik jam pasiskambinus telefonu, pasakė, kad turi atvažiuoti ten, kur muitinė. Atvažiavo vienas su traliuku, nes automobilis buvo nevažiuojantis. Jie iškrovė tą automobilį. Pirmiausia jis nuvažiavo apsiforminti dokumentų. Automobilį pasiėmė tą pačią dieną. Kaip ir visur, vežėjai formina automobilį ant savęs, todėl jie parašė pažymą, kad jis iš jų automobilį perka už 1200 Lt. Jis jokių pinigų nemokėjo. Jam atrodė, kad jis mokėjo, bet šiandien apmąstė, kad jų iš tikrųjų nemokėjo, nes mašina tai jo buvo. Bet visur popieriuose taip rašo, jis tų automobilių pirkęs gal dvidešimt, kadangi pats važinėjo į Vokietiją, jas dėdavo ant tralo, veždavo įmonei ir įmonė ant savęs formindavo. Dokumentai, t. y. transporto pirkimo - pardavimo sutartis, PVM sąskaita faktūra išduoti jo žmonos vardu, o juose parašai yra jo. Tikėjosi, kad su ta mašina važinės jo žmona, bet ji nevažinėjo. Jis pats su ja važinėja. Ant pirkimo - pardavimo sutarties yra jo parašas už D. S.. Šį dokumentą pasirašė dėl to, kad ant jos vardo apiformino automobilį. Jis pirma pasiėmė automobilį, o po to buvo išrašytas dokumentas. Dokumentą jam išrašė kontoroje, antrame aukšte. Surašant dokumentą buvo jis ir sekretorė matyt. Tai buvo moteris. Ant PVM sąskaitos faktūros taip pat jo parašas. Pinigų turbūt nemokėjo. Visus kartus nemokėjo, tik už parvežimą yra mokama. Šį kartą turbūt mokėjo už pargabenimą, nors tiksliai neprisimena. Muito mokesčius jis mokėjo grynais pinigais. Mokėjo muitinėje, kur iškrovė automobilį. Sumokėjo gal 2500 Lt. Neprisimena, kad būtų mokėjęs pagal transporto pirkimo - pardavimo sutartį. Jeigu jis to neprisimena, tai galėjo už transportavimą sūnus mokėti. Jis pats muitinėje popierių netvarkė, tvarkė kažkokia moteriškė ten vietoje rampoje, kur iškrovinėjo automobilius. Ant lapo užrašė tiek, kiek sumokėjo. Tas lapas yra kelių policijoje, jį pridavė kartu su visais automobilio dokumentais. Dėl atsiskaitymų už automobilio pargabenimą, matyt, nėra kito būdo apiforminti mašinas, vežėjai pirmiausia jas forminasi ant savęs, o paskui iš jų tariamai tą automobilį perki. Taip visur yra daroma.
Iš 2007-07-03 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0095 matyti, kad UAB „A.“ D. S. parduoda automobilį „Mercedes Benz E300D“, 1996 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 1200 Lt (t. 1, b. l. 82-83).
Liudytojas A. A. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas kai tvarkė dokumentus dėl automobilio „Volkswagen Passat“, kurį jam 2007 m. pažįstamas M. M. Amerikoje nupirko. Jis M. M. persiuntė pinigus už automobilį, tik dabar neprisimena, kokią sumą, daugiau sakė, kad popierius sutvarkys vietoje pagal tą įmonę. Neprisimena, ar jam davė telefoną, ar jis pats skambino dėl automobilio. Su tuo asmeniu susitiko Panevėžyje prie muitinės, užpildė popierius ir pasiėmė automobilį, kad jį galėtų „Regitroje“ užsiregistruoti. Iš pradžių lygtai laikiną muitą buvo pasiėmęs, o vėliau - visišką. Už dokumentų tvarkymą kažkiek tai sumokėjo. Dėl registracijos problemų nebuvo. Ant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties ir PVM sąskaitos faktūros yra jo parašai. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jie yra teisingi. Kaltinamasis matytas, tik negali tiksliai pasakyti, ar būtent jis atstovavo „A.“. Dokumentus gavo „A.“ buhalterijoje. Nežino, kas tarėsi su UAB „A.“ dėl automobilio pargabenimo. Jis pats dėl pargabenimo nesitarė. Atrodo, kad jam paskambino, kai automobilis jau buvo grįžęs. Automobilį atsiėmė patį pirmą kartą. 3000 JAV dolerių pervedė draugui už automobilį. 350 Lt perdavė „A.“ darbuotojui už laikiną išmuitinimą. 2500 Lt perdavė už visą išmuitinimą. Kokią sumą sakė paduoti, tokią ir davė. Kažkokius dokumentus gavo, kad sumokėjo, bet kokius, dabar neprisimena. Tuos kur jam rodė, tikrai gavo. „Regitroje“ automobilį registravo pats. Atrodo, kad šitų dokumentų jam užteko, problemų nebuvo. Pagal transporto pirkimo - pardavimo sutartį 1416 Lt nemokėjo. Pagal PVM sąskaitą faktūrą taip pat nemokėjo.
Iš 2007-10-15 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0171 matyti, kad UAB „A.“ A. A. parduoda automobilį „VW PASSAT“, 1998 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 1416 Lt (t. 1, b. l. 24-25).
Liudytojas R. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, lygtai 2007 m iš jo pirko automobilį „Ford Mustang“ 1998 m. Automobilis buvo parplukdytas iš Amerikos. Dėdė jį parplukdė. Dėdė gyvena Amerikoje. Dėdės tuo metu nebuvo Lietuvoje ir jis jo (liudytojo) paprašė nuvažiuoti į Panevėžį ir iš muitinės paimti automobilį. Su dėde dėl automobilio kalbėjo telefonu. Jam davė telefono numerį, jis tuo numeriu paskambino ir jam pasakė, kad atvažiuotų į Panevėžio muitinę. Panevėžio muitinėje bendravo su kaltinamuoju. Panevėžio muitinėje sumokėjo muitą. Sumokėjo daugiau kaip 2000 Lt, gali būti, kad 2800 Lt. 2008-07-28 apklausos metu sakė tiesą. Iš muitininkų gavo dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėjo už automobilį, kurį turi su savimi atsinešęs į teismą. Nežino, kur yra atžyma, kad tuos pinigus sumokėjo. Daugiau jokių popierių neturi. Gali būti, kad sumokėjo 2240 Lt. Kai sumokėjo muitą važiavo iki firmos, kuri buvo prie Panevėžio autobusų stoties. Firmoje surašė sutartį, pagal kurią jis nupirko automobilį. Nežino, kodėl dar pirko automobilį iš „A.“. Transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje bei PVM sąskaitoje faktūroje yra jo parašai. Sumokėjo tiek pinigų, kiek nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje bei pirkimo - pardavimo sutartyje. Automobilį gavo iškarto tą pačią dieną, kai susirašė sutartį. Neprisimena, kam padavė muitui skirtus pinigus. Jo parodymuose nurodyta suma – 1800 Lt yra netiksli, nes jis sakė apytiksliai. Negali pasakyti, už ką sumokėjo 1180 Lt, ar už transportavimą, ar už automobilį. Gali būti, kad šią sumą sumokėjo už transportavimo paslaugas, nes automobilis jau buvo nupirktas. Daugiau automobilių iš įmonės „A.“ nėra pirkęs. Dėl automobilio pargabenimo iš Amerikos į Lietuvą tarėsi dėdė. Nežino, su kuo jis tarėsi. Automobilio neįregistravo. Jis neįregistruotas dar dabar tebestovi jo kieme. Tai yra ne jo automobilis.
Iš 2007-12-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0238 matyti, kad UAB „A.“ R. M. parduoda automobilį „Ford Mustang“, 1998 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 1180 Lt (t. 1, b. l. 41-42).
Liudytojas A. C. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, yra UAB „S.“ direktorius. UAB „S.“ atlieka automobilių remonto, dažymo, virinimo darbus. Remontas – tai kai reikia skardas, žibintus tvarkyti. 2006 - 2007 m. R. G. pas jį į firmą buvo atvaręs remontuoti kelis, gal 4 – 6, automobilius. Automobilių kėbulai buvo smarkiai sudaužyti, todėl teko juos atstatyti, dažyti. Atsiskaitydavo pavedimu per banką pagal išrašytas sąskaitas faktūras, jokių problemų nebuvo. „A.“ iš jų detalių nepirko. Keičiant automobilių detales būdavo atvejų, kai jos lūždavo, tada pirko naujas detales. Detales jiems atveždavo klientas, patys jie detalių nepirkdavo. Nepamena tokio atvejo, kad dedant naują detalę, ją darbuotojai būtų sugadinę. Jie detalių negadina. Daugiausia detales atveždavo padėvėtas, naujų detalių buvo nedaug. Buvo atvejų, kai vienos rūšies detalės buvo dedamos kitos markės automobiliui, nes negaudavo tos markės automobiliui reikiamų detalių. Sąmatos nebuvo, darbų kainą derino. Automobilius daugiausia atveždavo ant tralo, kartu atveždavo ir detales, o reikiamu atveju jas atveždavo papildomai. Jie variklių netaiso. R. G. jie prašydavo atvežti tiek detalių, kiek jiems reikėdavo. Daugiau atvežti detalių jie neprašydavo. Pagarsinus byloje esančias sąskaitas faktūras liudytojas parodė, kad gali būti, jog remontavo 7 „A.“ automobilius. Jam parodytuose dokumentuose yra jo parašai, išskyrus 62 lape (7 t.) yra ne jo parašas, o 64 lape (7 t.) visai nėra parašo. Nepamena, ar „A.“ atveždavo remontuoti po vieną ar po kelis automobilius. Už nurodytą kainą - apie 100 Lt, galėjo automobilis būti poliruojamas, dažomos detalės.
Liudytojas V. S. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Siuntė savo mašiną „Toyota Camry“ iš Amerikos. Tuo metu gyveno Amerikoje ir pats atsisiuntė savo automobilį į Lietuvą. Pažįstamo paprašė ir jis išsiuntė. Turėjo automobilį Klaipėdoje pasiimti, bet jis ar susimaišė ar kaip ten buvo, kad automobilis atsidūrė Panevėžyje, pas kaltinamąjį. Norėjo pasiimti savo automobilį, bet jis kažkaip atsidūrė firmoje ir tada muitinė jam jo nebeatidavė. Tada jam reikėjo susimokėti muitą. Automobilis gavosi firmos vardu ir jam automobilį reikėjo pirkti iš tos firmos. Automobilį pirko, yra sutartis. Jis turi dokumentus, kiek sumokėjo, tai 1180 Lt. Liudytojui parodžius transporto pirkimo - pardavimo sutartį ir 2007-11-28 PVM sąskaitą faktūrą, jis paaiškino, kad tai tie patys dokumentai, ant jų yra jo parašai. Sumokėjo tiek, kiek yra nurodyta pirkimo - pardavimo sutartyje, t. y. 1180 Lt. Už muitinimą sumokėjo muitinėje. Panevėžyje jam automobilio neišmuitino, reikėjo jam grįžti į Klaipėdą, buvo labai daug vargo. Automobilį pasiėmė iš karto po to, kai sutvarkė muitą. Ieškojo būdų, kaip pasiimti automobilį. Važiavo net į Kauno muitinę, klausė, kaip tai ir kur taip galima padaryti. Jam pasakė, kad čia turi spręsti Panevėžys, nes mašina buvo Panevėžyje.
Iš 2007-11-28 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serijos Nr. ATM 0217 matyti, kad UAB „A.“ V. S. parduoda automobilį „TOYOTA CAMRY“, 1999 m. Šalių susitarimu už automobilį nustatyta kaina – 1180 Lt (t. 1, b. l. 34-35).
Liudytojas D. Ž. teisme parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Dirba Kauno apskrities FNTT prie VRM Kauno apskrities skyriuje vyr. tyrėju. Tarp atvykusiųjų liudytojų yra matęs tyrėją, kitų asmenų nepažįsta. V. S. jam nieko nesako. Tvirtina, kad tai jis surašė jo apklausą ir po ja pasirašė.
Liudytojas R. P. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tiek, kiek su juo jam teko susidurti darbo reikalais. Liudytojo A. R. ir ką jis parodė neprisimena. Tvirtina, kad minėto liudytojo apklausos protokolas yra surašytas ir pasirašytas jo. Minėto liudytojo parodymai užfiksuoti teisingai, jie surašyti pagal liudytojo parodymus. Liudytojas jam taip nurodė, kad Panevėžyje jis tokio automobilio nepirko. Čia buvo liudytojo žodžiai. Ką jis sakė, tą ir užrašė. Kaip suprato, tai dokumentuose buvo nurodyta tokia suma – 1180 Lt, o jis lyg sumokėjo mažiau. Turbūt sumokėjo „A.“, dabar neprisimena. Jis „A.“ turbūt identifikavo pagal dokumentus. Liudytojui kažkokį dokumentą matomai rodė. Tvirtina, kad liudytojas matė šiuos dokumentus, t. y. transporto pirkimo – pardavimo sutartį ir PVM sąskaitą faktūrą. Minėto liudytojo sūnaus Ž. R. neieškojo, nes neturėjo galimybių, kadangi jis gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose. Jis pats tos bylos netyrė, jo apklausa yra pavienis veiksmas toje byloje. Neprisimena, ką R. sakė, užrašė tai, kas užrašyta.
Iš teisiamojo posėdžio metu pagarsintų liudytojo A. R. (yra miręs) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2007 m. pabaigoje sūnus Ž. R., gyvenantis JAV, jam pranešė, jog nupirks automobilį ir jį išsiųs į Lietuvą. 2007 m. gruodžio mėnesį automobilis „KIO RIO“, 2005 m. gamybos, atplaukė į Lietuvą, Klaipėdos miestą, o vėliau buvo atvežtas į Panevėžį. Jis sumokėjo tik už automobilio pargabenimą ir laikymą muitinės sandėlyje. Automobilį atgabeno UAB „A.“. Už paslaugas jis šiai įmonei sumokėjo ne mažiau kaip 950 Lt. Iš UAB „A.“ jis automobilio nepirko (1 t., b. l. 18-19).
Iš 2007-12-06 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties bei tos pačios dienos PVM sąskaitos faktūros serija ATM 0021 matyti, kad UAB „A.“ A. R. parduoda automobilį „KIO RIO“ 2005 m. Šalių susitarimu nustatyta kaina už automobilį – 1180 Lt (t. 1, b. l. 20-21).
Liudytoja A. M. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, dirba individualioje L. įmonėje. Yra muitinės tarpininko atstovė. R. G. yra jų įmonės klientas, jie jį atstovauja muitinėje. UAB „A.“ užsiima veikla – automobilių importu iš Amerikos, eksportu į trečias šalis bei automobilių pardavimu Lietuvoje. Su UAB „A.“ buvo sudaryta sutartis, kuri galioja iki šios dienos. Atvykus konteineriui yra paruošiami dokumentai, kurie pateikiami firmai. Iš tranzito deklaracijos matosi, kuriai firmai atvyko prekės. Jei prekės būdavo sandėliuojamos, forminama deklaracija, jeigu importuojamos – pildoma importo deklaracija. Deklaracijoje atsispindėdavo mokesčiai. Tada „A.“ paduodavo pinigus (grynais), kuriuos nunešdavo inspektoriui, kuris išrašydavo kvitelį, kad pinigai sumokėti. Inspektorius pinigus imdavo tik iš jų. Automobiliai stovėdavo individualios įmonės muitinės sandėlyje. Sandėliavimo laikas yra neribotas. Jeigu automobilis parduodamas, jis išvežamas į trečias šalis. Jie tvarkė dokumentus, sumokėdavo mokesčius. „A.“ eksporto deklaracijas pildė jų įmonė. Deklaracijoje būdavo nurodytas gavėjas. Taip nebūdavo, kad deklaracijoje būtų nenurodytas gavėjas, o automobilis išvežamas. „A.“ turėdavo pateikti prašymą, kad nori išsivežti automobilį į tam tikrą vietą tam tikram laikotarpiui. Tokiu atveju jie eina pas postinį, kuris deda vizą. Po leidimo nereikia įforminimo, nes muitinės dokumentuose matosi, kada automobilis išvežamas iš sandėlio ir kada į jį parvežamas. Automobilio techninės būklės dokumentų jie neprašydavo, nes to nereikėjo. Jeigu automobilis būdavo išvežamas remontuoti, prie deklaracijos būdavo pridėta „A.“ pažymą, kokie darbai atlikti ir už kokią sumą. Jeigu automobilis remontuotinas, tai importo deklaracijos 31 langelyje būdavo daromas įrašas - po avarijos. Bet būdavo tokių atvejų, kai nelikdavo 31 langelio, sistema tada mažesnė. Jei įmonė numato, kad automobilis bus eksportuojamas, kartais ranka įrašydavo, kad automobilis po avarijos. Deklaracijoje nebūdavo nurodoma, kad automobilis po avarijos, jeigu jį vizualiai apžiūrėjus jis nebūdavo daužtas. Taip pat deklaracijoje nebus nurodyta, kad automobilis yra su variklio gedimu. Sudaužyti automobiliai paprastai stovėdavo sandėlyje. Prašymuose būdavo nurodoma, kur automobilis iš muitinės sandėlio vežamas remontuoti. Muitinė netikrino, kur automobiliai buvo remontuojami. Muitinės tikrinimo vietoje automobilis privalėjo būti prieš išvykstant importui. Baigiant įforminti deklaraciją tą pačią dieną būdavo sumokami pinigai. Kvitas reiškia deklaracijos įforminimo pabaigą. Mokesčius nustatydavo pagal automobilių rinkos knygelę. Jeigu įsigytas iš užsienio automobilis yra nedaužtas, tai mokama pagal rinkos kainą. Jeigu automobilis daužtas, tada reikėdavo pateikti defekto aktą. Tokiu atveju mokesčius apskaičiuodavo muitininkas pagal formulę. Jie nekontroliuoja, už kiek automobilis bus parduodamas. Būdavo išrašoma kita sąskaita. Jeigu automobilį parduoda trečiai šaliai, mokesčiai nemokami. Mokami mokesčiai tik Lietuvoje, kai automobilis įvežamas į Lietuvą. „A.“ vykdė reeksportą – tai tranzitas šalia eksporto. Reeksportas, kai prekės įvežamos į Lietuvą, yra sąlyginis neapmokestinimas. Po šių procedūrų prekės išvežamos į trečias šalis. Tokiu atveju mokėti nereikia. Už tranzitą atsakingas yra procedūros vykdytojas. Tranzito pažeidimus kontroliuoja muitinė. Privatus asmuo su muitinės tarpininku sudaro sutartį. Tranzito procedūrą įformina Klaipėda. Jeigu prekę dovanoja, tai dovanojimo sutartis yra, gali įsivežti ir nemokėti mokesčių, tai yra įstatymų nustatyta tvarka. Turi įrodyti, kad yra dovanojimas, tai muitinės veikla.
Liudytojas D. M. teisme parodė, R. G. yra jo klientas, ateidavo iš jo pirkti detalių. Yra įmonės „L.“ savininkas. Jo įmonė prekiauja automobilių dalimis, kėbulais. Dar turi servisą, kuriame atliekami smulkūs darbai. Kaltinamasis atstovavo „A.“. Žino, kad kaltinamasis užsiėmė mašinomis. „A.“ iš jų pirko daug detalių. Iš pradžių atsiskaitydavo pavedimu, po to, grynais. Jei klientas perka ne vieną daiktą, o kelis, kiekvienam daiktui atskirai sąskaitos nerašo, rašo vieną sąskaitą. UAB „A.“ buvo geras klientas. Gali per dieną atvykti ir 5 kartus, tai jų reikalas, kiek jie kartų per dieną atvažiuoja pirkti detalių. Negali pasakyti, kodėl tiek kartų pirko detales. Ar jų servise „A.“ remontavo mašinas, nepamena. Automobiliui „Toyota“ gali tikti „Citroen“ detalės, rūko žibintai gali tikti, „Pežo“ žibintai gali tikti „Lexus“ automobiliui. Pvz., „Lexus“ neuždėsi „VW Golf“ kapoto, taip pat „Ford Mondeo“ bamperio, bet yra auksarankių, kurie tai padaro. Iš esmės pritaikyti automobiliams viską galima.
Iš 2008-10-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad IĮ „L.“ savininkas D. M. pateikė sandorių tarp IĮ „L.“ ir UAB „A.“ patvirtinančius dokumentus (t. 1, b. l. 118-123).
Liudytoja V. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, jis nėra jos giminaitis. Nuo 2006 m. iki 2010 m. dirbo kaltinamojo įmonėje buhaltere. R. G. buvo jos direktorius. Iš darbo išėjo savo noru, kadangi įmonė nebevykdė veiklos. Iš pradžių bendrovė vadinosi – UAB „A.“, vėliau pakeitė pavadinimą. Jos darbo funkcijos buvo: visų pirminių dokumentų suvedimas, apskaita, visos ataskaitos. „A.“ dirbo ji ir direktorius. Buvo dar vienas vadybininkas, tai - G. V.. Kuriuo laiku jis buvo priimtas, nebepamena. „A.“ užsiiminėjo medienos ir automobilių prekyba, didmenine ir mažmenine prekyba. Įmonėje kasininkas buvo direktorius. Kito kasininko nebuvo. Ji, kaip buhalterė, tik tvarkė dokumentus. Direktorius atnešdavo sąskaitas, o ji jas suvesdavo į kompiuterį. Ataskaitas, deklaracijas pildydavo ji. Deklaracijas be jos (buhalterės) dar pasirašydavo direktorius. Automobiliai daugiausia būdavo iš Amerikos. Ji gaudavo dokumentus ir viską suvesdavo pagal dokumentus, kas matydavosi „invoice“, deklaracijose. Būdavo, kad jos paprašydavo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, pirkimo - pardavimo sutartį. Tokiu atveju vis tiek jas pasirašydavo direktorius. Ji tik dokumentus tvarkė. Bendrovės „A.“ patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Ten buvo ir buhalterija. 2006-2007 metais sandėliavimo patalpų sutarčių nebuvo. Nežino, ar „A.“ turėjo autoservisą. Su tiekėjais „A.“ atsiskaitydavo bankiniais pavedimais. Pavedimus darydavo direktorius. Ji gaudavo tik išrašus. Neprisimena, kam buvo daromi bankiniai pavedimai, ar įmonėms, ar fiziniams asmenims. 2006-2007 metais bendrovei „A.“ trūko pinigų ūkinei veiklai, nes mokesčių inspekcija buvo sustabdžiusi PVM grąžinimą, kažkokį tyrimą vykdė. Buvo sustabdyta virš 80 000 Lt. Kai trūkdavo lėšų, jų bendrovei skolindavo pats direktorius R. G.. Jis skolindavo nemažas sumas. Kai atsirasdavo laisvų lėšų, jas grąžindavo R. G. kaip skolą. Jeigu R. G. nebūtų skolinęs įmonei lėšų, įmonės veikla būtų sustojusi. Registrai yra suvesti darbo kompiuteryje ir kiek jų pareigūnai prašė, tiek jiems pristatė, nebent ką nors ne taip suprato. Taigi viskas buvo kompiuterizuota ir buvo galima iš programos išsitraukti. Prieš tyrimą FNTT pareigūnai tą programą buvo paėmę. Buvo tokių atvejų, kada direktorius gulėjo ligoninėje, o ją išsikvietę FNTT pareigūnai veždavo į darbą ir iš ten pasiimdavo, ko jiems reikėdavo. Apskaitos registrus dar ir dabar galima patikrinti, nes viskas yra kompiuteryje ir niekas nesikeičia bei nieko negalima pakeisti, nes metų balansai yra uždaryti. Naudojo „Stekos“ apskaitos programą. Automobilių pirkėjai daugiausia buvo Kazachstano piliečiai. Keletas automobilių buvo parduota ir Lietuvos piliečiams. Pati pirkėjų nematė, matė tik sąskaitas. Automobiliai atsirasdavo įmonėje, kai gaudavo invoice, atsiųstą iš Amerikos. Lietuviškai „invoice“ yra kaip deklaracija, sąskaita. Ji būdavo išrašyta įmonės „A.“ vardu. Nepamena, ar buvo nors vienas automobilis, kuriam sąskaita būtų išrašyta ne „A.“ vardu, o kažkokiam fiziniam asmeniui. Automobilį į buhalterinę apskaitą įtraukdavo kaip prekę, skirtą perparduoti. Atiduodant automobilį pirkėjui rašydavo pardavimo sąskaitą faktūrą, pirkimo - pardavimo sutartį, PVM sąskaitą faktūrą. Duomenis jai pasakydavo direktorius arba jai atnešdavo kažkokio dokumento kopiją. Ji surašydavo dokumentą, jį pasiimdavo direktorius ir jai dokumentą grąžindavo su kliento parašais. Ji pati klientų nematydavo, matydavo tik tai, kas būdavo dokumentuose. Po to viską suvesdavo į kompiuterį, į buhalteriją. Pas juos eksportuojamų automobilių nebuvo. Automobilius jie reeksportuodavo. Taip pat ir su importu. Nežino, kas yra adresu (duomenys neskelbtini), nes ji nevažinėdavo. Defektiniai ir remonto aktai įmonės buhalterijai nereikalingi. Pati įmonė nusistato, jeigu jų įmonei reikia, tačiau pagal buhalterijos įstatymą jie neprivalomi. Jos darbo vieta, kaip ir direktoriaus, buvo Savanorių a. 12. Direktorius galėjo ateiti ir į jos kabinetą. Visi dokumentai buvo jos kabinete, nes ji tvarkė buhalteriją. Kasos ji neturėjo, grynų pinigų nematė. Nežino, kur buvo seifas. Ji neturėjo ir interneto. Dėl akcininko lėšų, tai ji matydavo tik banko išrašus, kad yra įneštos lėšos, ir jas apskaitydavau kaip akcininko lėšas. Įmonėje darbo, pareiginių nuostatų nebuvo. Ji buvo atsakinga už dokumentų suvedimą į buhalterinę apskaitą. Tvirtina, kad apgaulingai apskaitos netvarkė. Jos visos sąskaitos yra suvestos, mokesčiams deklaracijos priduotos, PVM centas į centą atitinka. Nežino, kas čia galėtų būti apgaulinga. Apie tai, kad pirminiai dokumentai gali būti suklastoti ar netikri, nieko nežino. Ji nė vieno pirkėjo nematė, tvarkė tik dokumentus. Ofise nebūdavo atsiskaitoma. Kur klientai mokėdavo pinigus, ji nežino. Kasos pajamų orderį išrašydavo ji. Kad jį reikia išrašyti jai pasakydavo direktorius. Direktorius nurodydavo sumą, kokią reikia įrašyti į orderį. Direktorius pasiėmęs dokumentus išvažiuodavo ir juos jai grąžindavo jau su klientų parašais. Iš pateiktų dokumentų matydavo, ar už automobilį būdavo mokėta grynais ar pavedimu. Yra banko išrašai, jeigu klientas sumoka pavedimu. Jeigu sumoka grynais, tai yra pajamų orderis. Buvo toks dalykas, kai direktorius neleido pareigūnams pateikti duomenų, nes jis sirgo ir gulėjo ligoninėje. Buvo prašomi dokumentai be direktoriaus žinios. Kai iš jos reikalavo dokumentų, ji žinojo apie atliekamą įmonės ūkinės, finansinės veiklos patikrinimą. G. L. nepažįsta. A. A. ir R. M. šiandien mato pirmą kartą. Mano, kad jie meluoja. „A.“ patalpos buvo (duomenys neskelbtini). Kabinete buvo vienas kompiuteris. Ji kabinete sėdėjo viena. Buhalterinės apskaitos dokumentus saugojo tame pačiame kabinete. „S.“, kuriame tuo pačiu metu kaip ir „A.“ ji dirbo buhaltere, vadovas buvo D. L.. Paprašius pakomentuoti keturias sąskaitas faktūras, liudytoja paaiškino, kad S. A. 2006-10-06 į dolerinę sąskaitą pervedė 12 000 dolerių ir tą pačią dieną tie patys 12 000 dolerių buvo pravesti G. L. į Čikagą. Rašoma, kad už automobilius. Buvo pirkti du automobiliai 2006-08-31 ir 2006-09-07, abu už 12 050 Lt. Automobilių savikaina - 5668 Lt ir 4912 Lt. Vienas parduotas už 6150 Lt, kitas už 5900 Lt. 500-oji sąskaita yra pardavimo sąskaita. Už tuos automobilius apmokėta pagal tą sąskaitą, kur pravesti tie 12 000 Lt. Buhalterijoje viskas verčiama litais. Sąskaitos išraše matosi doleriai, o paskui, kai veda į programą, suveda litų sumą pagal dolerio kursą. Bendra suma 12 050 Lt. Vėliau dar buvo pirkimas 2007-03-14 7200 Lt. R. A. 2006-10-20 į dolerio sąskaitą pravedė 8000 dolerių. 2006 metais jis nieko nepirko. Jis pirko 2007-01-29 už 6088 Lt. Pinigų, pravestų 2006-10-20, likutis taip ir stovėjo, o 2007 metais dengė už automobilio apmokėjimą: 2007-01-29 6088 Lt, 2007-10-02 7400 Lt, 2007-10-18 8536 Lt. Paskutinis automobilis parduotas už 10 000 Lt, o likusi suma įnešta per kasą 1464 Lt. N. V. 2006-08-25 į dolerinę sąskaitą pravedė 27 000 dolerių, 2006-09-01 - 14 000 dolerių. Yra parduoti automobiliai: 2006-11-28 už 7680 Lt, 2007-08-27 už 17000 Lt, 2007-10-02 už 14 000 Lt, 2007-10-02 už 3400 Lt. Likutis 2007 m. gruodžio 31 dienai – 68 681,67 Lt. V. K. 2006-09-13 už automobilį „Lexus“ pravedė 8000 dolerių, 2006-09-14 8600 dolerių. Rašo, kad pinigai turėjo būti panaudoti automobilio pirkimui. Buvo nupirkti automobiliai: vienas 2007-04-05 už 12 000 Lt, kitas 2007-04-05 už 16 000 Lt, viso 28 000 Lt. Kai jis pervedė į banko sąskaitą tuos pinigus, ji pagal žmogaus asmens kodą įsivedė klientą ir tuos gautus pinigus, o paskui jie liko kaip neapmokėti ir teko sutvarkyti, kad per kasą tas žmogus sumokėtų pinigus, nes programiškai nebuvo galima ištaisyti, tiesiog neužsiskaitė tie pinigai, nes buvo įvestas visai kitas kodas. Pagal banką buvo jos parašyta šitaip, o pagal pardavimo sutartį kliento paso kodas ir tiesiog nesimatė, kad tam žmogui priklauso tie pinigai. Pas juos atsirado du K., į sąskaitą įvesti skirtingi kodai, bet ten vienas ir tas pats žmogus. Netvarkyti 2007 metų bendrovės pirktų automobilių detalių, skirtų jų remontams, apskaitos registrų pagal jų įsigijimą konkrečiam automobiliui, jų užpajamavimo pagal kodą, pavadinimą, kainą jie negalėjo, nes jeigu būtų nesuvestos detalės ir kiekiai, tai jie nebūtų galėję jų nurašyti parduodant, jiems net ir programa neleistų šito dalyko daryti. Jeigu, tarkim, nurašinėtų detales ir nebūtų to kiekio, tai jiems iš viso neįmanomas toks dalykas yra – nurašyti to, ko jie neturi. Kaip minėjo, registrai ir iki šios dienos kompiuterinėje programoje yra, jos vakar dar paprašė ištraukti duomenis ir ji ištraukė už ketvirtį. Šie duomenys tyrimo metu buvo kompiuteriniame variante, jie popierinio varianto neturi ir ką programa leidžia ištraukti, tai tas ir yra. Tvirtina, kad tie registrai buvo, tik jų nepateikė, nes direktorius neleido, jis tuo metu sirgo. Jie visada buvo kompiuteryje. Už laikotarpį nuo 2006-07-04 iki 2007-12-31 gali atspausdinti visus prašomus registrus ir juos pateikti. Prisimena tokią įmonę „L.“, jų bendrovė iš jų pirkdavo automobilių detales. Pati apie detales nieko nesupranta. Kad detalės buvo, tai tikrai, bet kokios ten detalės, ji nežino. Į įmonės apskaitą įtraukdavo visas sąskaitas faktūras už pirktas detales. Jas jai pateikdavo direktorius. Jai direktorius pasakydavo, kokiam automobiliui, kokios detalės bus sunaudotos. Konkrečiai nurodydavo automobilio kėbulo numerį, kad būtent šitam automobiliui, o ne kokiam nors kitam, ir atnešdavo prie to automobilio sąskaitas. Matydavo, kad prie vieno automobilio būdavo pasikartojančių, tų pačių detalių, bet į tai nesigilino. Ji dirbo mechaniškai, vykdė, ką jai sakydavo. Nesigilino ir nelygino, kad išlaidos už detales viršydavo paties automobilio vertę. Ji neklausdavo, kodėl tiek daug detalių. Detalių nurašymas vykdavo tada, kada būdavo parduotas automobilis.
Liudytojas M. B. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Jis tyrė bendrovės UAB „A.“, vėliau persivadinusios į „T. L.“, veiklą. Minėtoje byloje jam teko atlikti daug procesinių veiksmų. Liudytojo G. T. apklausa surašyta jo. Apklausos neprisimena, bet mano, kad UAB „A.“ ir UAB „G.“ galėjo turėti sandorių. Toks klausimas iškilo, nes „A.“ pardavimo sąskaitose, pagrinde užsienio piliečiams, buvo surašyta, kad remontuojant, gerinant automobilio būklę buvo sunaudota po septynis radiatorius, bamperius, įvairūs kiekiai kėbulų, t. y. nelabai realūs kiekiai medžiagų. Pats tą matė iš gautų PVM sąskaitų faktūrų. Iš dokumentų matė, kad vienos rūšies automobiliui buvo naudojamos kitų automobilių dalys.
Liudytoja R. G. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįstą, jis nėra jos giminaitis. Dirba UAB „T.“ vyr. buhaltere. Ši įmonė užsiima buhalterinės apskaitos tvarkymu, mokestiniais ginčais. Šį darbą dirba jau 20 metų. R. G. prašymu peržiūrėjo „A.“ didžiosios knygos išrašus už 2007 metus. R. G. turi „B. D.“ įmonę, jie tvarko tos įmonės buhalterinę apskaitą. Paėmė „Stekas“ (buhalterinę) programą ir peržiūrėjo visus išrašus. Didžiosios knygos išrašai buvo vedami tvarkingai, tai matosi pagal datas, pagal sąskaitų suvedimą, jų suvaikščiojimą, buhalterija nebuvo vedama aplaidžiai. Ar ji buvo vedama teisingai, neturėdama pirminių duomenų, sąskaitų faktūrų, negali pasakyti. Įrašų teisingumo ji netikrino, nes neturėjo pirminių dokumentų. Buhalterinė pažyma reiškia, kad sąskaitos faktūros į buhalterinę programą yra suvedamos laiku, tvarkingai. Tai matosi didžiosios knygos išrašuose. Ar sumos tokios ar ne tokios, negali pasakyti, nes neturėjo pirminių dokumentų. Nurašymai padaryti tvarkingai. Tvirtina, kad 12 str. 1 d. reikalavimai nebuvo pažeisti, nes negali būti iš galvos suvesta tokio kiekio dokumentų, su sąskaitų faktūrų numeriais, datomis. Jei nebuvo pirminių dokumentų, jei nėra išrašytų sąskaitų faktūrų, tai jų ir negalima įtraukti į buhalteriją. Kai ateina pinigų srautai į sąskaitą, turi būti parašyta už ką, kaip. Jeigu nėra įvestų sąskaitų faktūrų, tai jos gali būti įvestos į kitą periodą, gali sąskaitos kur nors nuklysti, būna tokių atvejų tūkstančiai. Padarė išvadą, kad visos operacijos matosi, nes visos sąskaitos faktūros suvestos, suvaikščiojusios, nurašymai datomis suvesti, o ne metų gale, pinigų registrai suvesti, banko, kasos registrai suvesti, visos sąskaitos suvestos tvarkingai. Gali būti taip, kad 2007 m. buhalterija uždarė programą, tai į tą periodą nebegali būti įvesta sąskaitų. Tokiu atveju atėjusios sąskaitos vedamos į kitą periodą. „Stekas“ yra buhalterinė programa. Ši programa skirta smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Ją sudaro keli moduliai – atsargų, pirkimas, pardavimas, o daugiau viskas vedžiojama ranka. Šiai įmonei užteko tokios buhalterinės programos, viską galima surašyti tiek išorės, tiek vidaus įmonės nariams. Peržiūrėjusi į programą gali pasakyti, kad buvo vedami apskaitos registrai, ji juos atsispausdino, įmonei juos reikia metų pabaigoje atspausdinti. Būna, kad neatspausdina, bet duomenys iš programos niekur nedingsta. Žiūrėjo ne tik kasos knygą, bet ir ilgalaikį turtą, jo apskaitą, atsargų, pirkimo – pardavimo apskaitas, atsargų nurašymą, mokesčių apskaičiavimą, banko apskaitą. Iš didžiosios knygos išrašų jokių pažeidimų nenustatė. Tai ji motyvuoja tuo, kad sąskaitos faktūros įtrauktos, nurašymai tvarkingi, didžiojoje knygoje matosi, kas su sąskaita faktūra padaryta, o jei sąskaita faktūra neįtraukta, jos nesimato didžiojoje knygoje, nesimato, kas su ja padaryta. Ji pirminių dokumentų nematė. Jeigu yra pirminiai dokumentai, bet neįtraukti į didžiąją knygą, tokiu atveju padaryta elementari aritmetinė klaida, pamiršta dokumentus įtraukti. Per metus būna nemažas kiekis dokumentų, neįtrauktų į didžiąją knygą. Jai buvo pateiktas kompiuteris. Ji pati atsispausdino „A.“ 2007 metų registrus. Už 2006 m. nespausdino, nes neprašė. „A.“ vykdė automobilių, medžio pardavimą. Jeigu įmonė nupirko automobilį ir jam reikėjo remonto, tai pirko atsargas, dėjo į automobilį, jį remontavo, didėjo automobilio mokestinė vertė, tada jį parduodavo. Buvo atliekami remonto darbai, vienetiniai remonto darbai, buvo nurašomos tos dalys, kurios buvo sudėtos į automobilį. Pagal teoriją, kaip automobilių remonto darbai apskaitomi, nežino. Automobiliai būdavo nupirkti iš Amerikos. „A.“ įmonėje jie būdavo užpajamuojami kaip atsargos. Turi būti nurodytas automobilio pavadinimas, suma, muitai ir viskas. Defektuotam automobiliui neturėjo būti jokio akto įmonėje, nes nėra jokio skirtumo, kokį automobilį nupirko. Apskaitoje neturi matytis, kaip automobilis nupirktas ir kaip jis parduotas. Šioje programoje buvo papildomas modulis, kuris leidžia tai padaryti, bet tai neprivaloma. Patikrino už 2007 m. didžiąją knygą, finansinį rezultatą - kiek gavo pajamų, turėjo sąnaudų, kiek pelno turėjo. Tikrino visus registrus, nurašymus, nežiūrėjo, ar pelningai ar nepelningai dirbo įmonė, neturėjo tikslo patikrinti. „A.“ automobilių detalių skirstymas remontui matosi remiantis išrašais konkrečiam automobiliui, konkrečios detalės – konkrečiam automobiliui, vienetinis nurašymas detalių, atsargos vienetais vedamos. Pati įmonė renkasi, kaip nurašinės detales.
Iš 2009-02-17 teisinės pagalbos pavedimo baudžiamojoje byloje matyti, kad į Kazachstano Respublikos teisėsaugos instituciją buvo išsiųstas teisinės pagalbos pavedimas dėl Kazachstano Respublikos piliečių apklausų (t. 2, b. l. 68-78).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus pagal teisinės pagalbos sutartį gautas Kazachstano Respublikos piliečių apklausas matyti, kad jie parodė:
M. K. Z. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. buvo atvažiavęs į Lietuvą, kur iš Marijampolės pirko automobilį „M. M.“ 2002 m. už 5000 ar 7000 USD. Nepamena, iš ko pirko automobilį, mokėjo grynais. Automobilio būklė buvo gera (2 t., b. l. 93-96 ).
N. I. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 m. spalio mėn. į Lietuvos Respubliką atvyko pirkti automobilių. Iš turgaus pirko automobilį „Toyota Camry“, mokėjo grynais apie 4000 USD. Automobilį pirko iš fizinių asmenų. Jį gabeno geležinkeliu. Nieko negirdėjo apie įmonę UAB ,,A.“, nepažįsta G. L., R. G., D. L.. Automobilio būklė buvo vidutinė, sugadinimų nebuvo (2 t., b. l. 97-100 ).
T. M. T. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2008 m. balandžio mėn. pirko Lietuvos Respublikoje, Marijampolės aikštelės automobilį „Toyota Camry“ 2000 m. už 7500 USD, mokėjo grynais. Automobilio būklė buvo vidutinė. Apie įmonę UAB ,,A.“ nėra girdėjęs, G. L., R. G., D. L. nepažįsta. Automobilio įsigijimo dokumentų neturi (2 t., b. l. 101-104 ).
A. S. C. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad internetu pirko automobilį „Toyota Camry“, už jį mokėjo 1000 USD ir 700 USD už jo pargabenimą. Nurodė senelės E. N. P. anketinius duomenis. Nieko negirdėjo apie įmonę UAB ,,A.“, nepažįsta G. L., R. G., D. L.. Automobilį remontavo pats (2 t., b. l. 109-112 ).
G. B. M. apklausta kaip liudytoja parodė, kad į Lietuvos Respubliką ji niekada nebuvo atvykusi, apie įmonę UAB ,,A.“ nieko negirdėjo, nepažįsta G. L., R. G., D. L.. Gulėdama ligoninėje susipažino su T., kurios pažįstamas vertėsi automobilių gabenimu iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną. 2007 m. lapkričio mėn. 20 d. ji pirko automobilį „Toyota Camry“ 1997 m. už 10 000 USD. Ji davė asmens tapatybės pažymėjimo kopiją ir 3000 USD, o likusius – 7000 USD ji sumokėjo vėliau į nurodytą sąskaitą. Automobilio būklė buvo patenkinama (2 t., b. l. 113-116 ).
N. S. V. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2002 m. iki 2008 m. važiuodavo į Lietuvos Respubliką pirkti automobilių, kuriuos vėliau perparduodavo Kazachstane. 2007 metais rudenį jis iš UAB „A.“ pirko du automobilius, tai „Lexus RX 300“ 1999 m. gamybos ir „Infinity FX 35“ 2003 m. gamybos. Už juos sumokėjo atitinkamai 17 000 ir 14 000 Lt. Už automobilius atsiskaitė grynaisiais. Apie UAB „A.“ jis sužinojo internete. Įmonę „A.“ atstovavo D. L., R. G.. D. L. buvo vadovas, o R. G. buvo vykdytojas. Automobilių techninė būklė buvo vidutinė. Jis neprašė, kad automobiliai būtų suremontuoti. Automobilius gabenosi geležinkeliu per kitas transporto kompanijas už 900 USD. Jokių pinigų jis niekam neskolino. Už automobilius jis yra visiškai atsiskaitęs, jokių įsipareigojimų neturi (2 t., b. l. 117-121).
I. I. D. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad į Lietuvos Respubliką niekada nebuvo atvažiavęs. Apie įmonę UAB „A.“ nieko nežino, nei Dariaus ar G. L., nei R. G. jis nepažįsta. 2007 metų rudenį jo giminaitis Lietuvoje nupirko du automobilius, tai „Toyota Camry“ 2002 m. bei „M. O.“ 2003 m. gamybos už maždaug bendros 5000 USD. Nežino iš ko pirko, kaip formino, nes pats nevažiavo, o tik davė savo asmens dokumentus. Automobilių būklė buvo patenkinama (2 t., b. l. 122-125).
G. R. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 metais paprašė savo pažįstamo P. A., kuris vertėsi automobilių gabenimu iš Lietuvos Respublikos į Kazachstaną, nupirkti automobilį. P. A. jam pasiūlė pirkti automobilį „Lexus RX 300“ 1999 m. už 13 700 USD. Pinigus jis turėjo pervesti į banko sąskaitą Lietuvos Respublikoje. Po to dar keletą kartų prašė P. A. atgabenti jam automobilių. Jis pats į Lietuvą pirkti automobilių nevažiavo (2 t., b. l. 134-136).
V. I. Z. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2007 metų iki 2008 metų važiuodavo į Lietuvos Respubliką pirkti automobilių, kuriuos vėliau perparduodavo. Panevėžio turguje pirko 2 avarinės būklės automobilius, tai „Toyota“ ir „Lexus“ atitinkamai už 5000 ir 6000 Lt. Remontavo bei juos gabenosi pats. Už automobilius yra visiškai atsiskaitęs (2 t., b. l. 141-146).
A. A. B. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2007 m. gegužės mėn. iki 2008 m. spalio mėn. važiuodavo į Lietuvos Respubliką pirkti automobilių, kuriuos vėliau parduodavo Kazachstane. Vilniuje iš aikštelės už 7000 USD pirko automobilį „Toyota Camry“ 1999 m., mokėjo grynais. Automobilio būklė buvo patenkinama. Už gabenimą geležinkeliu mokėjo firmai 750 USD. Nieko negirdėjo apie įmonę UAB ,A.“, nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (2 t., b. l. 147-150).
A. J. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 m. lapkričio mėnesį buvo atvažiavęs į Lietuvą pirkti automobilių, kuriuos vėliau galėtų parduoti Kazachstane. Marijampolės turguje pirko du automobilius. Už vieną automobilį sumokėjo 2500 USD už kitą - 3000 USD. Mokėjo grynais. Automobilių būklė buvo patenkinama. Iš ko pirko automobilius neprisimena, juos gabeno geležinkeliu, sumokėjo dar 750 USD. Automobilius remontavo savo pastangomis. Nieko negirdėjo apie UAB ,,A.“, nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (2 t., b. l. 158-161).
V. V. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2006 metų birželio iki šiol užsiima naudotų automobilių pirkimu Baltijos šalyse. Iš Lietuvos Respublikos yra atgabenęs apie 30-35 automobilių. Daugiausia pirkdavo iš firmos „E.“. Apie įmonę UAB ,,A.“ nieko nežino, nepažįsta G. L., R. G., D. L.. Pirko apie 10 automobilių „Lexus RX-300“. Mokėjo 10 000-12 000 USD grynais. Gabeno geležinkeliu, už paslaugą mokėjo dar 750 USD. Dokumentų neturi (2 t., b. l. 162-165).
T. D. O. B. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad į Lietuvos Respubliką buvo atvažiavęs tik vieną kartą 2007 metų rudenį kartu su savo pažįstamu I. A.. Kaune automobilių turguje už 7000-8000 USD pirko automobilį „Toyota Camry“. Šio automobilio būklė buvo patenkinama. Mokėjo grynais. Automobilį parsigabeno į Kazachstaną geležinkeliu. Nieko negirdėjo apie įmonę UAB ,,A.“, nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (2 t., b. l. 166-169 ).
I. A. O. A. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2007 metų birželio iki šiol užsiima naudotų automobilių pirkimu Baltijos šalyse. Per šį laikotarpį jis iš Lietuvos atgabeno apie 15-20 automobilių. Pirkdavo automobilius Panevėžyje, Vilniuje, Marijampolėje, Kaune iš įvairių privačių asmenų. Automobiliai buvo patenkinamos būklės. Apie UAB „A.“ nieko negirdėjo ir nieko nežino, sandorių su šia įmone nesudarinėjo. Nepažįsta nei G. L., nei R. G.. Prisimena D., iš kurio pirko „Toyota Camry“ 1993 m. už 2800 USD. Dokumentų nebeturi. Automobilius gabeno geležinkeliu už 750 USD (2 t., b. l. 170-173).
B. Ž. S. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2007 m. liepos iki rugpjūčio mėn. užsiėmė naudotų automobilių pirkimu Baltijos šalyse. Per šį laikotarpį tris kartus važiavo į Lietuvos Respubliką ir atsigabeno apie 10-15 automobilių. Automobilius pirkdavo Kaune iš įvairių privačių asmenų. Automobilį „Leksus RX 300“ 2001 m. pirko Kauno turguje už 13 000 USD grynais. Asmenų ir bendrovės nepažįsta. Automobilių būklė buvo avarinė. Už gabenimą mokėjo 1000 USD. Automobilius parsigabeno geležinkelio transportu (2 t., b. l. 174-177).
V. T. K. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2004 m. iki 2007 metų važiuodavo į Lietuvos Respubliką pirkti naudotų automobilių. Per tą laikotarpį jis iš Lietuvos atgabeno maždaug 10-12 automobilių. Naudotus automobilius pirkdavo Vilniuje ir Marijampolėje. Automobilį „Lexus RX 300“ 1999 m. pirko iš nepažįstamų asmenų už 12 000 USD, mokėjo grynais. Automobilio būklė buvo patenkinama. Nieko nėra girdėjęs apie UAB ,,A.“, su šia įmone jokių sandorių niekada nesudarinėjo. Nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (2 t., b. l. 178-181).
M. M. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad nuo 2001 m. rugsėjo iki 2007 m. gruodžio važiuodavo į Lietuvos Respubliką pirkti naudotų automobilių. Per šį laikotarpį iš Lietuvos jis parsigabeno apie 15-17 automobilių. Daugiausia automobilius pirkdavo Vilniuje ir Marijampolėje. 2007 metais jis pirko keturis automobilius iš jam nepažįstamų žmonių. Automobilį „Toyota Camry“ 1998 m. pirko už 6250 USD, kitą automobilį „Toyota Camry“ 1997 m. pirko už 6000 USD. Mokėjo grynais. Apie įmonę UAB ,,A.“ nieko nežino ir sandorių su ja nesudarinėjo. Nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L.. Automobilių techninė būklė būdavo vidutinė arba prasta, juos remontuodavo pats (2 t., b. l. 182-185).
F. A. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad į Lietuvos Respubliką jis pirkti automobilių važiavo tik vieną kartą, tai 2007 m. lapkričio mėnesį. Marijampolės turguje nupirko du automobilius, tai „Lexus RX 300“ 1999 m. už 14 000 USD, ir „Toyota Camry“ 2005 m. už 14 500 USD. Automobilių būklė buvo patenkinama. Apie įmonę UAB ,,A.“ nieko nežino ir jokių sandorių su ja nesudarinėjo. Nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (2 t., b. l. 186-189).
M. V. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad į Lietuvos Respubliką niekada nevažiavo. Apie įmonę UAB „A.“ jis nieko nežino. Nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L.. 2007 metais nusprendė įsigyti automobilį per savo draugą V. V. S., kuris tuo metu vertėsi automobilių iš Lietuvos prekyba. 2007 metų balandžio pradžioje jam paskambino V. V. S. ir pasakė, kad yra automobilis „Toyota Camry“ 1995 m. už 5800 USD. Šią sumą jis pervedė į nurodytą banko sąskaitą. Automobilio būklė buvo nepatenkinama, todėl jis šį automobilį pardavė (2 t., b. l. 193-196).
A. K. B. apklausta kaip liudytoja parodė, kad ji į Lietuvos Respubliką niekada nevyko. 2007 m. rugpjūtį - rugsėjį ji nusipirko automobilį „Lexus RX 300“ 1999 m. už 19 000 USD iš europietiškos išvaizdos vaikinų biure Sujunbaja prospekte. Jokių pirkimo dokumentų nebeturi. Apie įmonę UAB „A.“ nieko nežino. Nepažįsta nei G. L., nei R. G. ar D. L. (3 t., b. l. 8-11).
L. N. N. apklausta kaip liudytoja parodė, kad nuo 2006 metų iki šiol užsiima naudotų automobilių atvežtų iš Lietuvos Respublikos pardavimu Almatoje. UAB „A.“ nežino ir niekada su jais sandorių nesudarinėjo. Nepažįsta nei G. L., nei R. G., nei D. L.. Per nurodytą laikotarpį iš Lietuvos Respublikos ji atgabeno apie 40-50 automobilių. 2007 metais Marijampolėje ji nusipirko penkis automobilius, tarp kurių buvo ir „Lexus RX-300“ 2000 m. gamybos, už kurį sumokėjo 10 000 USD. Per geležinkelio kompaniją „V.“ atgabeno automobilius į Kazahstaną. Už transportavimo paslaugas kompanijai mokėdavo nuo 600 iki 750 USD už automobilį. Dokumentų, patvirtinančių šių automobilių įsigijimą ir pardavimą, neturi (3 t., b. l. 16-19).
A. S. A. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad yra girdėjęs Lietuvoje apie UAB „A.“, tačiau su ja jokių sandorių nepasirašė. Piliečius D. L. ir R. G. pažįsta nuo 2007 metų. Marijampolės turguje 2007-03-14 pirko iš D. L. automobilį „Leksus RX-300“ 1999 m. Už automobilį sumokėjo 11 000 USD grynais. Pinigus perdavė R. G., atsiskaitė visiškai. Automobilį traukiniu gabeno per firmą, kurios neprisimena, kainavo apie 1000 USD. Automobilis buvo prastos būklės, remontuoti neprašė (3 t., b. l. 35-38).
K. V. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad apie Lietuvos Respublikoje registruotą UAB „A.“ jis nieko nežino ir girdi pirmą kartą, atitinkamai jokių sandorių su ja nesudarė, o mašiną pirko iš fizinių asmenų. D. L., G. L., R. G. nežino, jokių sandorių su jais nesudarė. Du automobilius „Leksus RN 300“ 1999 m. pirko Lietuvoje turguje. Už minėtus automobilius atsiskaitė grynais apie 14-15 tūkst. USD. Piniginių lėšų UAB „A.“ ar fiziniams asmenims neskolino. Dokumentų neišsaugojo (3 t., b. l. 39-42).
I. F. M. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad apie UAB „A.“ negirdėjo ir jokių sandorių su šią įmone neturėjo. D. L., G. L., R. G. nežino ir apie juos nieko negirdėjo. Maždaug 2007 m. gegužės mėn., pervedė pinigus apie 10 000 USD. Šiuos pinigus jam davė pažįstamas S. R., kuris paprašė įforminti automobilius, nurodytus lentelėje, tai „Lexus RX 300“, „M. M.“, „Toyota“, „BMW 745“, „BMW X5“. Automobilių iš UAB „A.“ nepirko, automobilius matė tik Kazahstane. Automobilių techninė būklė buvo normali. UAB „A.“, fiziniams asmenims pinigų neskolino. Kvitų už pervestus pinigus neišsaugojo (3 t., b. l. 43-46).
A. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad D. L., G. L. žino, su jais susipažino internetu 2007 metais. Sandorių su jais kaip su fiziniais asmenimis nėra sudaręs. Iš jų nupirko 7 automobilius ir mokėjo grynais. Automobilius, nurodytus priede, pirko iš UAB „A.“. Sumos neprisimena. Automobiliai buvo apgadinti. Jis neprašė jų suremontuoti. Nupirktus automobilius išsiuntė vagonu į Kazahstaną. Nei UAB „A.“, nei D. L. jis pinigų neskolino. Atsiskaitymo dokumentų neturi (3 t., b. l. 47-50). A. A. R. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad niekada nėra buvęs Lietuvos Respublikoje. Apie UAB „A.“ negirdėjo, asmenų - D. L., G. L. ir R. G. nežino. Jis savo pažymėjimą buvo atidavęs broliui A. R. R.. 18 000 Lt jis išsiuntė per banką už automobilį „Leksus RX 300“ 1999 m (3 t., b. l. 51-54).
V. N. Z. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad žino Lietuvoje esančią UAB „A.“, taip pat pažįsta D. L. ir R. G., su jais susipažino automobilių turguje Marijampolėje. Iš jų pirko automobilį „R 300“ už 17 800 Lt grynais. Iš UAB „A.“ 2007 metais pirko du automobilius. Automobiliai buvo prastos techninės būklės. Pinigus perdavė R. G.. Nei D. L., nei R. G. bei UAB „A.“ jis jokių pinigų neskolino. Atsiskaitymo dokumentų neturi (3 t., b. l. 55-58).
B. N. N. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 metais balandžio mėnesį perdavė savo dokumentų kopijas pažįstamam asmeniui, kad jis parvežtų iš Lietuvos automobilį „Lexus RX 300“ 2000 m. Gegužės mėnesio pabaigoje jis perdavė 14 000 USD ir jam buvo atvežtas užsakytas automobilis. Automobilio būklė jam patiko (3 t., b. l. 59-62).
K. B. I. apklaustas kaip liudytojas parodė, kad 2007 m. lapkričio mėn. atvyko į Lietuvą. Turguje jis susipažino su G. L.. Už automobilį „Montero Sport“ mokėjo 10 000 USD G. L., atsiskaitė visiškai. Mašina buvo puikios būklės. Gabeno geležinkeliu už 900 USD per savo pažįstamus. UAB ,,A.“ nežino. 2007 metais pinigų nei D. L., nei G. L. ar R. G., taip pat ir UAB „A.“ neskolino (3 t., b. l. 76-81 ).
Iš 2011-10-24 UAB „T.“ buhalterinės pažymos dėl apskaitos vedimo matyti, kad atlikus UAB „A.“ 2007 m. mokestinių metų didžiosios knygos sąskaitų judėjimo patikrinimą, kuri buvo vesta su buhalterine programa „Stekas“, nustatyta, kad nebuvo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 4 str. reikalavimas, pagal kurį ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorinės informacijos vartotojams, t. y. kad įmonės apskaita turi būti vedama laikantis bendrųjų apskaitos principų ir standartų, kad jos vartotojams būtų galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei finansinius rezultatus, 12 str. 1 d. reikalavimas, pagal kurį visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, taip pat nebuvo pažeistas 13 str. 1 d. 4 p. reikalavimas, pagal kurį apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Nebuvo pažeistas ir 16 str. 1 d. reikalavimas, pagal kurį ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose – visos 2007 m. ūkinės operacijos matosi didžiosios knygos suvestinėse (11 t., b. l. 150-204, 12 t., b. l. 66 ).
Iš 2009-02-26 UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados Nr. 5-5/12 ir jos priedų matyti, kad UAB ,,A.“ buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai, nes įmonės apskaita turi būti vedama laikantis bendrųjų apskaitos principų ir standartų, kad jos vartotojams būtų galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei finansinius rezultatus.
Tačiau, bendrovės direktorius R. G. 2006-2007 metais neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos ir visi vykdytos veiklos finansiniai rezultatai būtų apskaityti buhalterinėje apskaitoje, visos gautos pajamos būtų apskaitytos registruose ir apskaitos dokumentuose. UAB ,,A.“ ūkinių operacijų duomenys apie 2006-2007 m. faktiškai gautas pajamas nebuvo užregistruoti privalomuose apskaitos registruose – Pajamos ir gauti pinigai, bendrajame žurnale, Didžiojoje knygoje. Nepilni ir neteisingi duomenys apie ataskaitinių laikotarpių gautas pajamas 2006 metais ir 2007 metais buvo perkelti į 2006-2007 metų finansines atskaitomybes, Pelno (nuostolių) ataskaitas. 2006 ir 2007 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, buvo neteisingai deklaruotas mokestinių metų nuostolis.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo tvarkoma automobilių tvarkymo, remonto darbų ir paslaugų apskaita, todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti remonto darbų, kurie pratęsė remontuojamų automobilių tarnavimo laiką ir pagerino jo naudingąsias savybes. Tyrimui pateiktuose atsarginių dalių, medžiagų, paslaugų ir kt. prekių įsigijimo dokumentuose pagal apskaitai keliamus reikalavimus buhalteriniais įrašais nebuvo užfiksuota, kokiam konkrečiam remontuojamam automobiliui bus reikalingos įsigytos prekės. Bendrovėje nebuvo surašyti remonto darbus pagrindžiantys apskaitos dokumentai - darbų atlikimo aktai, medžiagų nurašymo aktai, nebuvo skaičiuojama automobilių remonto darbų savikaina, dėl to, nebuvo galima nustatyti, kokia remonto darbų verte buvo didinama turto įsigijimo kaina. Dėl to, negalima buvo iš dalies nustatyti 2007 m. bendrovės ūkinių operacijų –remonto darbų turinio ir savikainos, finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimui nebuvo pateikti 2006-2007 m. automobilių apskaitos suvestiniai registrai pagal prekių - automobilių pirkimą ir pardavimą, jų kiekine ir sumine išraiška, t. y. nebuvo pateikti apskaitos registrai pagal konkretaus importuoto automobilio užpajamavimą ir to automobilio eksportavimą.
Tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti 2007 m. bendrovės vykdytų ūkinių operacijų - automobilių eksporto turinio ir finansinio rezultato, kadangi pardavimų dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos kainos, neatitinkančios automobilių rinkos kainos, dokumentai nepatvirtinti pirkėjų - pardavėjo parašais, į eksportuotus automobilius buvo nurašyta nerealiai dideli atsarginių dalių, detalių kiekiai, o nurašytų detalių, medžiagų ir kt. prekių pavadinimai neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių, automobilių tvarkymo paslaugos ir remonto darbai nebuvo įvertinti, nebuvo apskaityti buhalteriniais dokumentais ir nebuvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006 ir 2007 metais už eksportuotus automobilius gavo 158 342,86 Lt daugiau pajamų, negu užfiksavo savo buhalterinės apskaitos dokumentuose, finansinių atskaitomybių Pelno (nuostolių) ataskaitose, nedeklaravo Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio AVMI.
Pagal bendrovės apskaitos dokumentus ir 8 liudytojų nurodymus apklausų protokoluose, tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,A.” išrašytose 8 PVM sąskaitose faktūrose buvo neteisingai užfiksuotas automobilių pirkimas - pardavimas, kai realiai tų automobilių bendrovė nei pirko, nei pardavė. Bendrovės 2007 m. buhalterinėje apskaitoje, automobilių importo dokumentuose neteisingai įforminus tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių pirkimą, o ne paslaugų atlikimą, buvo iškraipytas ūkinių operacijų turinys ir bendrovės veiklos finansiniai rezultatai.
Todėl, 2006-2007 metais UAB ,,A.”, tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai, nurodyti:
- 6 straipsnio 2 dalyje: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio ,,Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą – Ūkinė operacija ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2006-2007 metais bendrovėje nebuvo apskaitytos faktiškai gautos 158 343 Lt automobilių prekybos pajamos, tiesiogiai susijusios su turto, nuosavo kapitalo pasikeitimu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra.
- 12 straipsnio 1 dalyje: ,,Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta: ,,Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas. Tačiau bendrovėje 2006-2007 metais faktiškai gautos automobilių eksporto pajamos 158 343 Lt nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Bendrovėje pažeidus šią nuostatą, 158 343 Lt gavimo ūkinės operacijos nebuvo įformintos jokiais apskaitos dokumentais ir prekių pardavimo pajamos nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitos registrus bei finansines atskaitomybes.
Bendrovėje pažeidus minėto įstatymo straipsnio nuostatą, 2007 m. nebuvo surašyti remonto darbus pagrindžiantys apskaitos dokumentai - atliktų darbų ir medžiagų nurašymo į sąnaudas aktai, savikainos apskaičiavimo dokumentai. Nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2007 m. 8 atvejais nebuvo išrašyti apskaitos dokumentai - PVM sąskaitos faktūros, pagrindžiančios automobilių gabenimo ir tvarkymo paslaugas. Buhalterinėje apskaitoje iškraipė ūkinių operacijų turinį, neteisingai užfiksuodami automobilių pirkimo sąnaudas už 39 835 Lt. Dėl to, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti vykdytų ūkinių operacijų - mašinų remonto darbų tapatumo, vertės, veiklos finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
- 12 straipsnio 4 dalyje: ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“(pagal 2003-12-18 LR įstat.Nr.IX-1914). UAB ,,A.” ūkinių operacijų duomenys apie 2006-2007 m. faktiškai gautas pajamas 158 343 Lt nebuvo užregistruoti privalomuose apskaitos registruose – Pajamų ir pinigų gavimas, bendrajame žurnale, Didžiojoje knygoje. Nepilni ir neteisingi duomenys apie ataskaitinių laikotarpių gautas pajamas 2006 metais ir 2007 metais buvo perkelti į 2006-2007 metų finansines atskaitomybes, Pelno (nuostolių) ataskaitas. 2006 ir 2007 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, buvo neteisingai deklaruotas mokestinių metų nuostolis.
- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t.y. turi būti tikri.
Kadangi bendrovės apskaitoje nebuvo tvarkoma automobilių remonto darbų apskaita, į sąnaudas buvo nurašomos nepagrįstos dokumentais išlaidos, o dokumentuose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko tomis sąlygomis, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
UAB ,,A.“ 2006 m.09 mėn. sandoriuose su UAB ,,A.“ 3 PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuoti ūkinių operacijų duomenys, kurie neatitiko faktiškai vykdytų sąlygų, t. y. ūkinės operacijos neįvyko tomis sąlygomis, kurios buvo užfiksuotos apskaitos dokumentuose.
Motyvuojamoji dalis
Pagal pateiktus apskaitos dokumentus, pažeidus minėto įstatymo straipsnio reikalavimus, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės 8 ūkinių operacijų tapatumo, nes apskaitos dokumentuose neteisingai užfiksuotas automobilių pirkimas ir pardavimas.
Tyrimo metu pagal pateiktus 2007 m. apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti vykdyto automobilių eksporto finansinių rezultatų, nes juose įformintas turinys neatitiko tikrovės, kadangi PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos nerealiai žemos ir neatitinkančios automobilių rinkos kainos, eksportuotų automobilių vertė buvo padidinta, nurašant nerealiai didelius detalių kiekiai, o nurašytų detalių ir kt. prekių pavadinimai neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių.
- 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte: ,,Asmens(ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos“, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. UAB ,,A.“ 105 atvejais bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir 30 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse trūko privalomų rekvizitų: bendrovės vadovo parašų bei pirkusių automobilius asmenų parašų. 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ reikalavimai, kad kiekvienas apskaitos dokumentas turi būti pasirašytas asmeniškai.
- 16 straipsnio 1 dalyje: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes bendrovė 2007 metais netvarkė vykdytų automobilių remonto darbų apskaitos, neskaičiavo ir neįvertino šių darbų savikainos. Tyrimui nebuvo pateikti 2006-2007 m. automobilių apskaitos suvestiniai registrai pagal prekių - automobilių pirkimą ir pardavimą, jų kiekine ir sumine išraiška, t. y. nebuvo pateikti apskaitos registrai pagal konkretaus importuoto automobilio užpajamavimą ir to automobilio eksportavimą. Pagal pateiktus 2006-2007 m. pirminius automobilių importo ir eksporto apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti, ar visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikti ir patikrinti duomenų apie vykdytas automobilių pirkimo - pardavimo ūkines operacijas užfiksavimo Didžiojoje knygoje teisingumo. Todėl negalima iš dalies nustatyti 2006-2007 m. UAB ,,A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 6, 12, 13, 16 straipsnių reikalavimų nesilaikymo pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-2007 m. UAB ,,A.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2006-2007 m. UAB ,,A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 reikalavimus. Todėl pagal pateiktus bendrovės dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės 2006-2007 m. veiklos finansinių rezultatų, pelno mokesčio, PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą, bei duomenų, deklaruotų 2006 ir 2007 metų finansinėse atskaitomybėse ir Metinėse pelno mokesčio deklaracijose teisingumo.
Atlikus priešpriešinius patikrinimus, gavus informaciją iš Panevėžio apskrities VMI, iš Swedbank, pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis ir kitą surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad į 2006-2007 metais UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos ir nebuvo apskaitytos 158 343 Lt faktiškai gautos automobilių eksporto pajamos, neteisingai buvo užfiksuotos veiklos sąnaudos, padidinta PVM atskaita.
UAB ,,A.“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-575 4 str.: ,,Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas” ir 15 str. 10 p., kur nurodyta: ,,Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizacijos duomenimis“.
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,A.“ tiriamuoju laikotarpiu pažeidė eilę mokestinių įstatymų, nes neteisingai apskaičiavo bei deklaravo mokesčius į valstybės biudžetą ir pinigų fondus:
1. Bendrovėje buvo pažeista 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatyme Nr.IX-675 nustatyta 2006 ir 2007 m. apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Pagal tyrimo metu surinktą informaciją buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006 m. gavo 110 022 Lt, o 2007 m.- 48 321 Lt, iš viso:158 343 Lt realizavimo pajamų, faktiškai gautų už eksportuotus bendrovės automobilius, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo finansinėje atskaitomybėje ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje. Todėl UAB ,,A.“ tiriamuoju laikotarpiu pažeidė LR Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus
LR Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokios turto įsigijimo išlaidos turi būti pagrindžiamos dokumentais ir galiojančiais sandoriais ir jei pagal tuos dokumentus galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Pagal bendrovės tvarkytą buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima buvo nustatyti automobilių detalių pirkimo tikslo, panaudojimo konkrečiam automobiliui. Negalima tyrimo metu buvo iš dalies nustatyti remonto darbų vertės, kuri pagerino automobilių naudingąsias savybes, bei detalių nurašymo teisingumo. Dėl to pagal bendrovėje nustatytą buhalterinę automobilių prekybos tvarkytą apskaitą, neatitinkančią pagrindinius reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti galiojančiuose norminiuose aktuose: LR Buhalterinės apskaitos įstatyme, LR pelno mokesčio įstatyme, VĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr.1 patvirtintame 11 – ame VAS ir kt. norminiuose aktuose negalima patirtų automobilių detalių išlaidų 99995 Lt priskirti bendrovės automobilių remonto sąnaudoms.
Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina LR Mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą: ,,Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“ ir 69 straipsnio: ,,Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą“ nuostatos. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas apskaitos dokumentais turi pagrįsti, kad sandorio, ūkinės operacijos ar bet kokios jų grupės sudarymo pagrindiniai tikslai yra verslo nauda, o mokestinė nauda atsirado tik kaip pasekmė.
Dėl to, tyrimo metu buvo perskaičiuotas ir nuostoliu sumažintas 2006 ir 2007 m. UAB ,,A.“ apmokestinamasis pelnas, pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bendrovei apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą: 9821 Lt už 2006 m. ir 14 697 Lt už 2007 m.
UAB ,,A.“ 2006 ir 2007 metų finansinėse atskaitomybėse, būtent: Pelno (nuostolių) ataskaitose, neteisingai deklaravo Pardavimo pajamas bei Veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą, kaip atvaizduota: pardavimo pajamų eilutėje 2006 m. nedeklaravo 110 022 Lt gautų pajamų, 2007 metais - 48321 Lt, veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą neteisingai padidino 2007 metais 99 995 Lt. (žiūrėti į išvados 22 lentelę).
UAB ,,A.“ iš 2006 ir 2007 m. Pelno (nuostolių) ataskaitų neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas bei veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą perkėlė į Metines pelno mokesčio deklaracijas, kurias pateikė Panevėžio AVMI, būtent:
Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2006 metus (patikslintoje) eilutėje ,,Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ neteisingai nurodė 453 836 Lt pajamos, turėjo deklaruoti 563 858 Lt, nes neužfiksuotos automobilių prekybos pajamos, nustatytos tyrimo metu sudarė 110 022 Lt. Be to, eilutėje ,,Apmokestinamasis pelnas“ neteisingai nurodė nuostolį 44 549 Lt, nes įvertinus gautas neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 65 473 Lt (110 022 – 44 549). Taip pat, eilutėje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo pelno mokesčio, kai tyrimo metu nustačius neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, bendrovė turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 9821 Lt pelno mokesčio į biudžetą.
Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus eilutėje ,,Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ neteisingai nurodė 2 223 714 Lt pajamos, turėjo deklaruoti 2 272 035 Lt, nes neužfiksuotos automobilių prekybos pajamos, nustatytos tyrimo metu sudarė 48 321 Lt. Be to, eilutėje ,,Apmokestinamasis pelnas“ neteisingai nurodė nuostolį 50 335 Lt, nes įvertinus gautas neužfiksuotas pajamas 48 321 Lt ir neteisingai padidintas sąnaudas 99 995 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 97 981 Lt (48 321+99 995-50 335). Taip pat, eilutėje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo pelno mokesčio, kai tyrimo metu nustačius neužfiksuotas pajamas ir neteisingai padidintas sąnaudas, bendrovė turėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 14697 Lt pelno mokesčio į biudžetą.
2. Pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, tyrimo metu įvertinus surinktų duomenų bei aplinkybių visumą ir išanalizavus bendrovės teisę į PVM atskaitą buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006-2007 m. pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą Nr. IX-751 ir PVM deklaracijose neteisingai deklaravo 2006-2007 metų mokėtiną PVM į biudžetą.
Minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnyje numatytos sąlygos, kurias atitikus, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas. Įstatymo 80 str. 1 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vienas iš privalomų rekvizitų: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2006-2007 m. UAB ,,A.“ apskaitos dokumentais nepagrindė 99 995 Lt patirtų sąnaudų bei 2006 m. – 5407 Lt, 2007 m. – 10 473 Lt PVM atskaitos teisingumo. UAB ,,A.“ 2006 m.09 mėn. ir 2007 m. 01, 03-11 mėn. PVM deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, neteisingai sumažino mokėtiną PVM į biudžetą.
Todėl vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu papildomai apskaičiuota 158 80 Lt (5407,0+10473,0) PVM.
UAB ,,A.“ pažeidus 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme Nr. IX-751 (galioja nuo 2002-07-01) nustatytą PVM atskaitos tvarką, 2006 m.09 mėn. ir 2007 m.01-11 mėn. PVM deklaracijose neteisingai buvo padidinta PVM atskaita, būtent:
-2006 metų rugsėjo mėnesio PVM deklaracijoje turėjo deklaruoti 6209,0 Lt pirkimo PVM, deklaravo 11 616,0 Lt, skirtumas 5407 Lt, turėjo deklaruoti 6209 Lt grąžintiną iš biudžeto PVM, deklaravo – 11 616,0 Lt, neteisingai padidino grąžintiną PVM iš biudžeto 5407 Lt.
- 2007 m. 01-11 mėn.neteisingai padidinta PVM deklaracijose PVM atskaita atvaizduota išvados 23 lentelėje.
Pažeidus 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatyme Nr. IX-751 (galioja nuo 2002-07-01) nustatytą PVM deklaravimo tvarką, 2006 m.11-12 mėn. ir 2007 m.01-03 mėn. PVM deklaracijose neteisingai buvo deklaruota prekių ir paslaugų tiekimo apmokestinamoji vertė (PVM tarifas 0 ?).
Kaip nustatyta pagal bendrovės pateiktą buhalterinę apskaitą ir automobilių prekybos apskaitos dokumentus, 2007 m. UAB ,,A.“ automobilių prekyba Lietuvos ir užsienio pirkėjams buvo ekonomiškai nenaudinga bendrovei, nes automobilių pardavimo kaina 21 atveju buvo užfiksuota mažesnė, nei pirkimo kaina, dėl to bendrovė patyrė nuostolį 62 313,17 Lt.
Kaip nustatyta pagal bendrovės tvarkytus apskaitos dokumentus, automobilių pirkėjų skolų likutis 2007 m. gruodžio 31 dienai sudarė 408 041,39 Lt. Kadangi 2007 m. bendrovė realizavo automobilius, bet buhalterinėje apskaitoje apskaitė kaip neišieškotas skolas už prekes, todėl bendrovė patyrė prekybos nuostolį 408 041 Lt.
Iš viso, tyrimo metu buvo papildomai apskaičiuota UAB ,,A.“ nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetus ir fondus 40 398 Lt, iš to skaičiaus: pelno mokesčio – 24 518 Lt, iš to skaičiaus: 2006 m.- 9821 Lt, 2007 m. – 14 697 Lt, PVM – 15 880 Lt, iš to skaičiaus: 2006 m. – 5407 Lt, už 2007 m. – 10 473 Lt.
3. Kaip nustatyta tyrimo metu pagal pateiktus dokumentus, priešpriešinių patikrinimų duomenis, Swedbank duomenis bei kitą surinktą ir pateiktą medžiagą, 2006-2007 metais UAB ,,A.“ direktorius R. G. vykdė ūkinę finansinę veiklą, t. y. pardavinėjo bendrovės prekes ir į savo sąskaitą gavo pajamų. Į R. G. asmeninę banko sąskaitą buvo pervedamos pajamos iš UAB ,,S.“, iš užsienio (Kazachstano) piliečių, kurie pirko automobilius iš UAB ,,A.“, pinigus pervesdavo D. L. (UAB ,,S.“ direktorius), pats R. G. įnešdavo grynus pinigus (valiuta) su įrašu ,,sąskaitos papildymas“ (žiūrėti į išvados 28 lentelę).
Pagal pateiktus tyrimui duomenis nustatyta, kad R. G. laikotarpiu 2006 m. birželio mėn.- 2007 m. gruodžio mėn. 31 d. į savo asmenines banko sąskaitas gavo 525 026,84 Lt pajamų, iš to skaičiaus: iš UAB ,,S.“ (direktorius D. L.)– 78 240 Lt, iš UAB ,,A.“ automobilių pirkėjų - užsieniečių – 60 650 USD (158 342,86 Lt), iš UAB ,,S.“ direktoriaus D. L. – 43 992,25 Lt (31 693 Lt+500 USD (12 299,25 Lt)), R. G. įnešė grynus pinigus valiuta, kuriuos pervedė Dariui ir G. L. -92 960 USD (244 451,73 Lt).
UAB ,,A.“ direktorius R. G., vykdydamas ūkinę finansinę veiklą bei 2006 metais gavęs 358 670 Lt ir 2007 metais -166 357,15 Lt gavęs pajamų, tyrimui nepateikė pajamų kilmę pagrindžiančių dokumentų.
Pagal tyrimo medžiagą ir dokumentus nustatyta, kad gautas pinigines lėšas R. G. daugumoje atvejų išimdavo grynais pinigais bankomatuose ar iš banko, kuriuos pervesdavo D. L., G. L. į Čikagą ar ofšorinei kompanijai.
Vadovaujantis LR 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 8 str. 1 d.: Pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Taigi, pajamos pripažįstamos tada, kai asmuo bet kokia forma (pinigais ar natūra) jas gavo faktiškai; 3 str.: pajamų mokestį moka pajamų gavęs gyventojas (nuolatinis arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas). Gyventojų pajamų mokestį moka nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gavę pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje; 27 str.1 d.: Nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų tiek A klasės, tiek B klasės pajamoms, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 4 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.
R. G. pažeidė LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nustatytą tvarką, nes 2006 m. formoje GPM302V neteisingai deklaravo gautas pajamas, deklaruodamas tik pajamas, gautas turint verslo liudijimą, o ne visas realiai gautas pajamas. 2007 m. vykdęs veiklą ir gavęs veiklos pajamų, nedeklaravo jų Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2007 m. formoje GPM 305V ir iki 2008 m. gegužės 1 d. jos nepateikė mokesčių administratoriui.
Pagal GPMĮ 6 str. 1 d. tyrimo metu nustatyta ir apskaičiuota į biudžetą 46 032 Lt gyventojo pajamų mokesčio už 2006 ir 2007 metus nuo R. G. gautų pajamų, iš to skaičiaus: už 2006 m. – 28 327 Lt, už 2007 m. – 17 705 Lt (118036 x15? ).
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,A.“ direktorius R. G. pažeidė LR 2002-05-03 PVM įstatymo Nr.IX-751 71 str. ,,Prievolė skaičiuoti ir (arba) mokėti į biudžetą PVM ir privalomas registravimas PVM mokėtoju“ 1 dalį, nes nustatyta, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį viršijęs 100 000 Lt, R. G. neįsiregistravo PVM mokėtoju, neapskaičiavo 69 455 Lt mokėtino PVM į biudžetą ir nedeklaravo PVM deklaracijų Panevėžio AVMI.
Iš viso, tyrimo metu buvo papildomai apskaičiuota R. G. nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetus ir fondus 115 487 Lt, iš to skaičiaus:
- GPM – 46 032 Lt, iš to skaičiaus: 2006 m.- 28 327 Lt, 2007 m. – 17 705 Lt,
- PVM - 69 455 Lt, iš to skaičiaus: 2006 m. – 44 086 Lt, už 2007 m. – 25 369 Lt (5 t., b. l. 8-189; 6 t., 1-200; 7 t., 1-200; 8 t., b.l. 1-97 ).
Iš 2010-01-19 UAB „A.“ ūkinės finansinės veiklos specialisto išvados Nr. 5-5/5 ir jos priedų matyti, kad pagal pateiktus 2006-07-01 – 2007-12-31 UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir tyrimo metu surinkta medžiaga buvo nustatyta, FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities skyriaus 2009-02-26 specialisto išvadoje Nr.5-5/12 užfiksuota ir gavus iš Kazachijos Respublikos papildomus dokumentus buvo patvirtinta, kad UAB-je ,,A.“, tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pagrindiniai reikalavimai.
Bendrovėje buvo pažeisti 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai, nurodyti 4 straipsnyje: ,,Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams”. Tai reiškia, kad įmonės apskaita turi būti vedama laikantis bendrųjų apskaitos principų ir standartų, kad jos vartotojams būtų galima nustatyti turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį bei finansinius rezultatus.
Tačiau pagal bendrovės pateiktus apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2007 m. finansinių rezultatų, kadangi nebuvo tvarkoma eksportuotų automobilių remonto darbų apskaita. Pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima buvo iš dalies nustatyti remonto darbų, kurie pratęsė remontuojamų automobilių tarnavimo laiką ir pagerino jo naudingąsias savybes. Pateiktuose atsarginių dalių įsigijimo dokumentuose nebuvo nurodyta, kokiam remontuojamam automobiliui reikalingos įsigytos detalės. Bendrovėje nebuvo surašyti remonto darbus pagrindžiantys apskaitos dokumentai – darbų atlikimo aktai, medžiagų nurašymo aktai, dėl to, nebuvo galima nustatyti – kokia remonto darbų verte buvo didinama turto įsigijimo kaina ir remonto darbų konkretiems automobiliams tapatumo. Tyrimui nebuvo pateikti 2006-2007 m. automobilių apskaitos suvestiniai registrai pagal prekių - automobilių pirkimą ir pardavimą, jų kiekine ir sumine išraiška, t. y. nebuvo pateikti apskaitos registrai pagal konkretaus importuoto automobilio užpajamavimą ir to automobilio eksportavimą.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nebuvo tvarkoma automobilių remonto darbų ir paslaugų apskaita, todėl pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima iš dalies nustatyti remonto darbų, kurie pratęsė remontuojamų automobilių tarnavimo laiką ir pagerino jo naudingąsias savybes. Tyrimui pateiktuose atsarginių dalių, medžiagų, paslaugų ir kt. prekių įsigijimo dokumentuose pagal apskaitai keliamus reikalavimus buhalteriniais įrašais nebuvo užfiksuota, kokiam konkrečiam remontuojamam automobiliui bus reikalingos įsigytos prekės. Bendrovėje nebuvo surašyti remonto darbus pagrindžiantys apskaitos dokumentai - darbų atlikimo aktai, medžiagų nurašymo aktai, nebuvo skaičiuojama automobilių remonto darbų savikaina, dėl to, nebuvo galima nustatyti, kokia remonto darbų verte buvo didinama turto įsigijimo kaina. Dėl to, negalima buvo iš dalies nustatyti 2007 m. bendrovės ūkinių operacijų – remonto darbų turinio ir savikainos, finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Iš pateiktų UAB ,,A.“ buhalterinių dokumentų bei pateiktos papildomos medžiagos, gautos iš Kazachijos Respublikos tyrimo metu buvo nustatyta, kad buhalterinės apskaitos dokumentuose, neteisingai užfiksavus ūkinių operacijų turinį, bendrovės 2007 m. buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitytos bei nepagrįstai padidintos 230 940 Lt sąnaudos, nurašytos faktiškai neatliktiems automobilių remontams bei detalėms ir neteisingai užfiksavus dokumentuose asmenis, kurie realiai nepirko automobilių.
Tiriant UAB ,,A.“ 2006-2007 metų automobilių prekybos sandorius, buvo nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje parduodamų automobilių kainos buvo kelis kartus žemesnės, už automobilių rinkos vertę. Tyrimo metu nebuvo galima iš dalies nustatyti 2007 m. bendrovės vykdytų ūkinių operacijų - automobilių eksporto turinio ir finansinio rezultato, kadangi pardavimų dokumentuose - PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos kainos, neatitinkančios automobilių rinkos kainos, dokumentai nepatvirtinti pirkėjų - pardavėjo parašais, į eksportuotus automobilius buvo nurašyta nerealiai dideli atsarginių dalių, detalių kiekiai, o nurašytų detalių, medžiagų ir kt. prekių pavadinimai neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių, automobilių tvarkymo paslaugos ir remonto darbai nebuvo įvertinti, nebuvo apskaityti buhalteriniais dokumentais ir nebuvo užfiksuoti buhalterinėje apskaitoje.
Tyrimo metu papildomai gauta medžiaga iš Kazachijos Respublikos su tikėtinais liudytojų parodymais apklausų protokoluose patvirtino 2009-02-26 specialisto išvados Nr.5-5/12 teiginius apie neteisingą faktiškai gautų automobilių pardavimo pajamų apskaitymą apskaitos dokumentuose. Tikslūs parodymai liudytojų apklausų protokoluose patvirtino tai, kad faktiškai automobiliai buvo parduoti rinkos verte, o apskaitos dokumentuose pardavimo kaina buvo įforminta mažesnė, siekiant sumažinti apmokestinamąsias pajamas metinėje finansinėje atskaitomybėje.
Pagal tyrimui papildomai pateiktą medžiagą ir 24 liudytojų tikėtinus nurodymus apklausų protokoluose, buvo nustatyta, kad už 33 pirktus automobilius jie mokėjo daugiau, negu buvo užfiksuota bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose.
Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006 ir 2007 metais už eksportuotus automobilius gavo daugiau pajamų, negu užfiksavo savo buhalterinės apskaitos dokumentuose, tyrimo metu nustatytos neapskaitytos pajamos sudarė – 590 098 Lt, kurių neužfiksavo savo buhalterinės apskaitos dokumentuose, finansinių atskaitomybių Pelno (nuostolių) ataskaitose, nedeklaravo Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio AVMI.
Bendrovės direktorius R. G. 2006-2007 metais neužtikrino, kad visos ūkinės operacijos ir visi vykdytos veiklos finansiniai rezultatai būtų apskaityti buhalterinėje apskaitoje, visos gautos pajamos būtų apskaitytos registruose ir apskaitos dokumentuose. UAB ,,A.” ūkinių operacijų duomenys apie 2006-2007 m. faktiškai gautas pajamas nebuvo užregistruoti privalomuose apskaitos registruose – Pajamos ir gauti pinigai, bendrajame žurnale, Didžiojoje knygoje. Nepilni ir neteisingi duomenys apie ataskaitinių laikotarpių gautas pajamas 2006 metais ir 2007 metais buvo perkelti į 2006-2007 metų finansines atskaitomybes, Pelno (nuostolių) ataskaitas. 2006 ir 2007 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, buvo neteisingai deklaruotas mokestinių metų nuostolis.
Pagal pateiktus 2006-2007 m. UAB ,,A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti bendrovės vykdytų automobilių prekybos ūkinių operacijų tapatumo, finansinių rezultatų, asmenų, kurie vykdė automobilių prekybos sandorius, atsiskaitymo už automobilius sumų. Pagal papildomai gautą medžiagą iš Kazachijos Respublikos su tikėtinais liudytojų parodymais apklausų protokoluose, buvo nustatyta, kad :
- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje neteisingai buvo apskaitytos automobilių pardavimo pajamos, t. y. 2007 m. UAB ,,A.“ apskaitoje nustatytos neapskaitytos pajamos sudaro 431 755 Lt.
- Bendrovės 2006-2007 m. buhalterinėje apskaitoje buvo neteisingai apskaitytos bei nepagrįstai padidintos 230 940 Lt sąnaudos, nes buvo nurašytos pirktos detalės faktiškai neatliktiems automobilių remontams ir neteisingai užfiksavus dokumentuose asmenis, kurie realiai nepirko automobilių,
- Bendrovės buhalterinėje apskaitoje 2007-12-31 dienai neteisingai buvo apskaitytos piniginės lėšos už parduotus automobilius, būtent: pirkėjų skolos bendrovei – 346 805 Lt ir bendrovės skolos pirkėjams – 408 041 Lt yra neteisingi. Liudytojai A. R, V. N. ir Z. Vl., apskaitoje užfiksuoti kaip asmenys pirkę automobilius, nurodė, kad žinojo UAB ,,A.“, daugelis liudytojų įvardino fizinius asmenis: D. L. ir R. G., su kuriais vykdė sandorių ir kuriems pilnai sumokėjo už automobilius. Nei vienas liudytojas nenurodė, kad bendrovė skolinga jiems.
Dėl to, tyrimo metu nustatyta, kad 2006-2007 metais UAB ,,A.“ buvo pažeistas LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktas,,Ūkinės operacijos turinys“, kuris reiškia, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys turi atitikti tikrovę. Tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei tikslius nurodymus liudytojų apklausų protokoluose buvo nustatyta, kad duomenys apie parduotų automobilių kainas ir gautas pajamas už juos, atsarginių detalių automobiliams nurašymą į sąnaudas, atsiskaitymą už automobilius, neatitiko tikrovės.
Tyrimo metu buvo vizualiai palyginti automobilių pirkėjų iš Kazachijos Respublikos liudytojų apklausų protokoluose parašai su automobilių pirkėjų parašais Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse.
Nustatyta, kad tyrimui pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose – Transporto priemonių pirkimo – pardavimo visose sutartyse, kuriose užfiksuotas automobilių pirkimas, ir pirkėjų parašai liudytojų apklausų protokoluose buvo akivaizdžiai neadekvatūs. Nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, kad parašai sutartyse sutaptų su liudytojų parašais apklausų protokoluose.
Todėl, pagal papildomai gautą medžiagą iš Kazachijos Respublikos, kuri patvirtino FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities skyrius UAB ,,A.“ 2009-02-26 atlikto ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei surašytus specialisto išvadoje Nr.5-5/12 teiginius, tyrimo metu buvo papildomai nustatyta, kad 2006-2007 metais UAB ,,A.”, tvarkant buhalterinę apskaitą, buvo pažeisti Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr.IX-574 reikalavimai, nurodyti:
- 6 straipsnio 2 dalyje: ,,Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”. Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio ,,Pagrindinės įstatymo sąvokos“ 21 punktą – Ūkinė operacija ūkio subjekto veikla, keičianti turto ir (arba) nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydį ir (arba) struktūrą. Tačiau pagal tyrimui pateiktus dokumentus bei duomenis liudytojų apklausų protokoluose buvo nustatyta, kad 2007 m. bendrovė į buhalterinę apskaitą neįtraukė ir 33 atvejais neapskaitė faktiškai gautų automobilių pardavimo pajamų bei 2006-2007 m. į bendrovės apskaitą nebuvo įtrauktos pajamos, gautos į R. G. asmeninę banko sąskaitą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2006-2007 metais bendrovėje nebuvo apskaitytos faktiškai gautos 590 098 Lt automobilių prekybos pajamos, tiesiogiai susijusios su turto, nuosavo kapitalo pasikeitimu, įsipareigojimų dydžiu bei struktūra.
- 12 straipsnio 1 dalyje: „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais”. Minėto įstatymo 2 straipsnio 1 punkte nurodyta: ,,Apskaitos dokumentas - popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio Įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas. Tačiau bendrovėje 2006-2007 metais faktiškai gautos automobilių eksporto pajamos 590 098 Lt nebuvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodyta: ,,Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”. Bendrovėje pažeidus šią nuostatą, 590 098 Lt gavimo ūkinės operacijos nebuvo įformintos jokiais apskaitos dokumentais ir automobilių pardavimo pajamos nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitos registrus bei finansines atskaitomybes.
Bendrovėje pažeidus minėto įstatymo straipsnio nuostatą, 2007 m. nebuvo surašyti remonto darbus pagrindžiantys apskaitos dokumentai - atliktų darbų ir medžiagų nurašymo į sąnaudas aktai, savikainos apskaičiavimo dokumentai. Dėl to, tyrimo metu nebuvo galima nustatyti vykdytų ūkinių operacijų - mašinų remonto darbų tapatumo, vertės, veiklos finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
- 12 straipsnio 4 dalyje: ,,Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“ (pagal 2003-12-18 LR įstat. Nr.IX-1914). UAB ,,A.“ ūkinių operacijų duomenys apie 2006-2007 m. faktiškai gautas pajamas 590 098 Lt nebuvo užregistruoti privalomuose apskaitos registruose – Pajamų ir pinigų gavimas, bendrajame žurnale, Didžiojoje knygoje. Nepilni ir neteisingi duomenys apie ataskaitinių laikotarpių gautas pajamas 2006 metais ir 2007 metais buvo perkelti į 2006-2007 metų finansines atskaitomybes, Pelno (nuostolių) ataskaitas. 2006 ir 2007 metų Metinėse pelno mokesčio deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, buvo neteisingai deklaruotas mokestinių metų nuostolis.
- 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t.y. turi būti tikri.
Tačiau pagal tyrimui pateiktą gautą medžiagą ir tikėtinus liudytojų teiginius apklausų protokoluose buvo nustatyta, kad duomenys apie parduotų 33 automobilių kainas ir gautas pajamas už juos, atsarginių detalių automobiliams nurašymą į sąnaudas, atsiskaitymą už automobilius, neatitiko tikrovės. Tyrimo metu pagal pateiktus 2007 m. apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti vykdyto automobilių eksporto finansinių rezultatų, nes juose įformintas turinys neatitiko tikrovės, kadangi PVM sąskaitose faktūrose buvo užfiksuotos nerealiai žemos ir neatitinkančios automobilių rinkos kainoms, eksportuotų automobilių vertė buvo padidinta, nurašant nerealiai didelius detalių kiekius, o nurašytų detalių ir kt. prekių pavadinimai neatitiko remontuojamų automobilių pavadinimų ir markių.
Apskaitos dokumentuose - transporto pirkimo - pardavimo sutartyse, PVM sąskaitose faktūrose bei registruose užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko tomis sąlygomis, asmenys įforminti pirkėjais, liudytojų apklausų protokoluose nepatvirtino 2007 m. įformintų 28 sandorių, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.
Pagal pateiktus apskaitos dokumentus, pažeidus minėto įstatymo straipsnio reikalavimus, iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės ūkinių operacijų tapatumo, nes UAB ,,A.“ 2007 m. buvo užfiksuoti ūkinių operacijų duomenys, kurie neatitiko faktiškai vykdytų sąlygų, t. y. ūkinės operacijos neįvyko tomis sąlygomis, kurios buvo užfiksuotos apskaitos dokumentuose.
Vadovaujantis LR Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 d. 4 p. ,,Ūkinės operacijos turinys“, iš pateiktų UAB ,,A.“ buhalterinių dokumentų bei pateiktos medžiagos, gautos iš Kazachijos Respublikos tyrimo metu buvo papildomai nustatytos bendrovės 2007 m. buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitytos bei nepagrįstai padidintos 230 940 Lt sąnaudos, nurašytos faktiškai neatliktiems 11 automobilių remontams ir neteisingai užfiksavus dokumentuose 7 asmenis, kurie realiai nepirko 28 automobilių. Nustatyta 2007 m. kovo-spalio mėn. bendrovės pateiktose PVM deklaracijose deklaruota neteisinga 41 554 Lt PVM atskaita.
-13 straipsnio 1 dalies reikalavimai: ,,Privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai: 5 punktas: Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir kiekine išraiška“ tai reiškia, kad apskaitos dokumentuose užfiksuotas ūkinių operacijų turinys bei rekvizitai turi atitikti tikrovę. Kaip nustatyta tyrimo metu, 2007 metais 33 automobilių pardavimo ūkines operacijas įformintuose apskaitos dokumentuose ir apskaitos registruose neteisingai buvo užfiksuotos faktiškai gautos pardavimų pajamos, bendrovės įformintuose apskaitos dokumentuose buvo neteisingai nurodytos 431 755 Lt sumažintos realizacinės pajamos. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2007 m. bendrovės veiklos finansinių rezultatų.
- 13 straipsnio 1 dalies 6 punkte: ,,Asmens(ų), kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas, pavardė, parašas ir pareigos“, tačiau tyrimo metu nustatyta, kad 2007 m. UAB ,,A.“ 105 atvejais bendrovės išrašytose PVM sąskaitose faktūrose ir 30 transporto priemonių pirkimo - pardavimo sutartyse trūko privalomų rekvizitų: bendrovės vadovo parašų bei pirkusių automobilius asmenų parašų. 14 straipsnio ,,Apskaitos dokumentų pasirašymas“ reikalavimai, kad kiekvienas apskaitos dokumentas turi būti pasirašytas asmeniškai. Tyrimo metu buvo vizualiai palyginti automobilių pirkėjų iš Kazachijos Respublikos liudytojų apklausų protokoluose parašai su automobilių pirkėjų parašais Transporto priemonių pirkimo – pardavimo sutartyse ir nustatyta, kad tyrimui pateiktuose bendrovės apskaitos dokumentuose – Transporto priemonių pirkimo – pardavimo visose sutartyse, kuriose užfiksuotas automobilių pirkimas, ir pirkėjų parašai liudytojų apklausų protokoluose buvo akivaizdžiai neadekvatūs. Nebuvo nustatytas nė vienas atvejis, kad parašai sutartyse sutaptų su liudytojų parašais apklausų protokoluose. Dėl to, tyrimo metu negalima buvo iš dalies nustatyti asmenų atlikusių sandorių tapatumo.
- 16 straipsnio 1 dalyje: ,,Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, nes bendrovė 2007 metais netvarkė vykdytų automobilių remonto darbų apskaitos, neskaičiavo ir neįvertino šių darbų savikainos. Tyrimui nebuvo pateikti 2006-2007 m. automobilių apskaitos suvestiniai registrai pagal prekių - automobilių pirkimą ir pardavimą, jų kiekine ir sumine išraiška, t. y. nebuvo pateikti apskaitos registrai pagal konkretaus importuoto automobilio užpajamavimą ir to automobilio eksportavimą. Pagal pateiktus 2006-2007 m. pirminius automobilių importo ir eksporto apskaitos dokumentus nebuvo galima iš dalies nustatyti, ar visi pirminiai apskaitos dokumentai buvo pateikti ir patikrinti duomenų apie vykdytas automobilių pirkimo - pardavimo ūkines operacijas užfiksavimo Didžiojoje knygoje teisingumo.
Dėl specialisto išvadoje nurodytų pažeidimų ir Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 6, 12, 13 straipsnių reikalavimų nesilaikymo pagal pateiktus dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti 2006-2007 m. UAB ,,A.” turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Tyrimo metu nustatyta, kad 2006-2007 m. UAB ,,A.“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 reikalavimus.
Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimais, ūkinė operacija turi būti įvykusi apskaitos dokumente nurodytomis sąlygomis. Nurodyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai nustatomi tikslu identifikuoti įvykusią ūkinę operaciją, ją vykdžiusius asmenis, todėl jie turi būti tikri. Įstatymais nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai reiškia, kad būtent apskaitos dokumente nurodytas ūkio subjektas, dokumente nurodytomis sąlygomis atliko ūkinę operaciją ir dokumentą surašę ir pasirašę asmenys yra įgalioti veikti apskaitos dokumentus išdavusių subjektų vardu.
Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina LR Mokesčių administravimo įstatymo (2004-04-13 Nr. IX-2112) 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą: ,,Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“. T. y. nustačius, kad ūkinė operacija realiai įvyko ne tarp PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų ūkio subjektų, neįmanoma identifikuoti tarp kokių subjektų ji vyko ir pan., teisė į PVM atskaitą LR PVM įstatyme (2002-03-05 Nr. IX-751) nustatyta tvarka negali būti realizuota. Analogiškai ,,juridinės galios“sąvoka aiškintina ir LR Pelno mokesčio įstatyme (2001-12-20 Nr. IX-675) t. y. jeigu PVM sąskaita faktūra neatspindi tikrojo ūkinės operacijos turinio, ji laikytina neturinčia juridinės galios, todėl pagal ją išlaidų pripažinimas leidžiamais atskaitymais, mažinančiais apmokestinamąjį pelną, negalimas.
Tyrimo metu pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, atlikus priešpriešinius patikrinimus, gavus informaciją iš Panevėžio apskrities VMI, iš Swedbank, pagal liudytojų apklausų protokolų duomenis ir kitą surinktą medžiagą buvo nustatyta, kad į 2006-2007 metais UAB ,,A.“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos ir nebuvo apskaitytos 590 098 Lt faktiškai gautos automobilių eksporto pajamos, į veiklos sąnaudas neteisingai užfiksuotos automobilių detalių pirkimo išlaidos, padidinta PVM atskaita.
UAB ,,A.“ pažeidė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-575 4 str.: ,,Finansinė atskaitomybė turi būti sudaryta taip, kad teisingai atspindėtų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas” .
Tyrimo metu nustatyta, kad UAB ,,A.“ tiriamuoju laikotarpiu pažeidė eilę mokestinių įstatymų, nes neteisingai apskaičiavo bei deklaravo mokesčius į valstybės biudžetą ir pinigų fondus:
1. Bendrovėje buvo pažeista 2001-12-20 LR Pelno mokesčio įstatyme Nr. IX-675 nustatyta 2006 ir 2007 m. apmokestinamojo pelno ir pelno mokesčio apskaičiavimo tvarka.
Pagal tyrimo metu surinktą informaciją buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006 m. gavo 110 022 Lt, o 2007 m.- 480 076 Lt, iš viso: 590 098 Lt realizavimo pajamų, faktiškai gautų už eksportuotus bendrovės automobilius, kurių neapskaitė buhalterinėje apskaitoje, nedeklaravo finansinėje atskaitomybėje ir metinėje pelno mokesčio deklaracijoje. Todėl UAB ,,A.“ tiriamuoju laikotarpiu pažeidė LR Pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr. IX-675 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus
LR Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kokios turto įsigijimo išlaidos turi būti pagrindžiamos dokumentais ir galiojančiais sandoriais ir jei pagal tuos dokumentus galima nustatyti ūkinės operacijos turinį. Pagal bendrovės tvarkytą buhalterinę apskaitą tyrimo metu iš dalies negalima buvo nustatyti automobilių detalių panaudojimo konkrečiam automobiliui. Negalima tyrimo metu buvo iš dalies nustatyti remonto darbų vertės, kuri pagerino automobilių naudingąsias savybes, bei detalių nurašymo teisingumo. UAB ,,A.“ neteisingai apskaitos dokumentuose atvaizdavo ūkinių operacijų turinį, nes į parduotų automobilių vertę įskaičiavo bei į sąnaudas įtraukė automobilių detalių, jų remonto darbų vertę, t. y. ūkines operacijas, kurių realiai neatliko arba nepatvirtino liudytojai apklausų protokoluose.
Dėl to pagal bendrovėje nustatytą buhalterinę automobilių prekybos tvarkytą apskaitą, neatitinkančią pagrindinius reikalavimus, keliamus buhalterinei apskaitai, kurie nurodyti galiojančiuose norminiuose aktuose: LR Buhalterinės apskaitos įstatyme, LR pelno mokesčio įstatyme, VĮ LR apskaitos instituto standartų tarybos 2003-12-18 nutarimu Nr.1 patvirtintame 11 – ame VAS ir kt. norminiuose aktuose negalima patirtų automobilių detalių vertės 230 940 Lt priskirti bendrovės automobilių remonto sąnaudoms.
Aplinkybę, jog lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtina LR Mokesčių administravimo 2004-04-13 įstatymo Nr.IX-2112 10 straipsnis, kuris įtvirtina turinio viršenybės prieš formą principą: ,,Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“ ir 69 straipsnio: ,,Mokesčio apskaičiavimas taikant turinio viršenybės prieš formą principą“ nuostatos. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojas apskaitos dokumentais turi pagrįsti, kad sandorio, ūkinės operacijos ar bet kokios jų grupės sudarymo pagrindiniai tikslai yra verslo nauda, o mokestinė nauda atsirado tik kaip pasekmė.
Dėl to, tyrimo metu buvo perskaičiuotas ir nuostoliu sumažintas 2006 ir 2007 m. UAB ,,A.“ apmokestinamasis pelnas, pagal Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bendrovei apskaičiuota sumokėti į valstybės biudžetą: 9821 Lt už 2006 m. ir 114 101 Lt (14 697 +99 404 pagal liudytojų protokolus) už 2007 m.
UAB ,,A.“ 2006 ir 2007 metų finansinėse atskaitomybėse, Pelno (nuostolių) ataskaitose, neteisingai deklaravo Pardavimo pajamas bei Veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą, būtent: pardavimo pajamų eilutėje 2006 m. nedeklaravo 110 022 Lt gautų pajamų, 2007 metais – 480 076 Lt, veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą neteisingai padidino 2007 metais 278 667 Lt.
UAB ,,A.“ iš 2006 ir 2007 m. Pelno (nuostolių) ataskaitų neteisingus duomenis apie pardavimo pajamas bei veiklos sąnaudas ir pardavimo savikainą perkėlė į Metines pelno mokesčio deklaracijas, kurias pateikė Panevėžio AVMI, būtent:
Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2006 metus (patikslintoje) eilutėje ,,Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ neteisingai nurodė 453 836 Lt pajamos, turėjo deklaruoti 563 858 Lt, nes neužfiksuotos automobilių prekybos pajamos, nustatytos tyrimo metu sudarė 110 022 Lt. Be to, eilutėje ,,Apmokestinamasis pelnas“ neteisingai nurodė nuostolį 44 549 Lt, nes įvertinus gautas neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 65 473 Lt (110 022-44 549). Taip pat, eilutėje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo pelno mokesčio, kai tyrimo metu nustačius neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, bendrovė turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 9821 Lt pelno mokesčio į biudžetą.
Metinėje pelno mokesčio deklaracijoje už 2007 metus eilutėje ,,Pajamų, įtrauktų į mokestinio laikotarpio pelno mokesčio bazę, suma“ neteisingai nurodė 2 223 714 Lt pajamas, turėjo deklaruoti 2 703 790 Lt, nes neužfiksuotos automobilių prekybos pajamos, nustatytos tyrimo metu sudarė 480 076 Lt. Be to, eilutėje ,,Apmokestinamasis pelnas“ neteisingai nurodė nuostolį 50 335 Lt, nes įvertinus gautas neužfiksuotas pajamas 480 076 Lt ir neteisingai padidintas sąnaudas 330 935 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 760 676 Lt (480 076+330 935-50 335) . Taip pat, eilutėje ,,Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ neapskaičiavo pelno mokesčio, kai tyrimo metu nustačius neužfiksuotas pajamas ir neteisingai padidintas sąnaudas, bendrovė turėjo apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti 114 101 Lt pelno mokesčio į biudžetą.
2. Pagal pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus, tyrimo metu įvertinus surinktų duomenų bei aplinkybių visumą ir išanalizavus bendrovės teisę į PVM atskaitą buvo nustatyta, kad UAB ,,A.“ 2006-2007 m. pažeidė 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymą Nr.IX-751 ir PVM deklaracijose neteisingai deklaravo 2006-2007 metų mokėtiną PVM į biudžetą.
Minėto įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje, 64 straipsnyje numatytos sąlygos, kurias atitikus, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas. Įstatymo 80 str. 1 dalyje nustatyta, kad PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko, ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Vienas iš privalomų rekvizitų: ,,Ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“ reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie tyri atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri.
Tyrimo metu pagal bendrovės pateiktus dokumentus bei gautą medžiagą iš Kazachijos Respublikos, nustatyta kad UAB ,,A.“ apskaitos dokumentais nepagrindė 2007 m. 278 667 Lt patirtų sąnaudų, todėl vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio 2 dalimi tyrimo metu nustatyta kad UAB ,,A.“ 2007 m. 03-10 mėn. PVM deklaracijose, pateiktose Panevėžio apskrities VMI, neteisingai padidino PVM atskaitą 50 055 Lt (8501+41 554 pagal liudytojų protokolus) bei sumažino mokėtiną PVM į biudžetą .
Todėl vadovaujantis PVM įstatymu, tyrimo metu nustatyta 41 554 Lt per didelė 2007 m. 03-10 mėn. PVM deklaracijose deklaruota PVM atskaita.
FNTT prie LR VRM Panevėžio apskrities skyrius UAB ,,A.“ atliko ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio metu vyr.specialistė D. Kupcikevičienė 2009-02-26 specialisto išvadoje Nr.5-5/12 pagal pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad UAB ,,A.“ 2006-2007 m. nesumokėjo PVM ir pelno mokesčių į valstybės biudžetus ir fondus iš viso 40398 Lt.
Gavus papildomą medžiagą iš Kazachijos Respublikos su tikėtinais liudytojų – asmenų, bendrovės apskaitoje įformintų kaip automobilių pirkėjais, parodymais liudytojų apklausų protokoluose, buvo papildomai apskaičiuota UAB ,,A.“ 2007 metais nesumokėtų PVM ir pelno mokesčių 140 959 Lt, iš to skaičiaus: pelno mokesčio – 99 404 Lt, PVM – 41 555 Lt (8 t., b.l. 103-198; 9 t., 1-176;).
Dėl veikų vertinimo
Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis visiškai įrodyta, kad R. G. apgaulingai tvarkė UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir dėl to negalima iš dalies nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio. Pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 d., 2 d., būdamas atsakingu asmeniu už apskaitos organizavimą, tyčia pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų normatyvinių aktų reikalavimus.
R. G. būnant bendrovės direktoriumi, bendrovėje buhalterinę apskaitą tvarkė pasamdyta buhalterė V. B.. Iš pačios buhalterės paaiškinimų matyti, kad ji buhalterinę apskaitą tvarkė pagal R. G. pateiktus pirminius dokumentus. Už pateikiamų duomenų teisingumą atsakė pats direktorius. Iš paties R. G. parodymų matyti, kad automobilių pardavimo sutartis, pinigų priėmimo kvitus pildė jis pats. Kaltinime nurodyti automobiliai buvo įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir parduoti UAB „A.“ vardu. Iš liudytojų, M. K. Z., N. I. R., T. M. T., N. S. V., A. A. B. ir t.t., pirkusių automobilius, parodymų, matyti, kad pinigai už automobilius buvo mokami grynaisiais ir jie yra sumokėję žymiai didesnes sumas, nei yra nurodyta pardavimo sutartyse. Iš liudytojų parodymų taip pat matyti, kad pardavimo sutartys buvo pildomos pardavimo vietoje, t. y. turgavietėse. Iš specialisto išvados matyti, kad dalis pirkimo pardavimo sutarčių buvo įtrauktos į buhalterinę apskaitą nesant pirkėjo – pardavėjo parašų. Kaip jau minėta, automobiliai buvo įgyti UAB „A.“ vardu ir buvo bendrovės turtas. R. G., kaip bendrovės direktorius, buvo atsakingas už bendrovės turtą ir privalėjo kontroliuoti tų automobilių pardavimą bei atsakė už teisingą sandorių atspindėjimą pirkimo pardavimo dokumentuose. Liudytojų parodymais ir specialisto išvada neabejotinai nustatyta, kad už 33 pirktus automobilius buvo sumokėta daugiau, negu buvo užfiksuota bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentuose ir registruose. Pagal bendrovės apskaitos dokumentus ir 8 liudytojų (J. B., M. M., V. V. ir t.t.) parodymus, nustatyta, kad UAB ,,A.” išrašytose 8 PVM sąskaitose faktūrose buvo neteisingai užfiksuotas automobilių pirkimas - pardavimas, kai realiai tų automobilių bendrovė nei pirko, nei pardavė. Darytina išvada, kad R. G. buvo žinoma, jog pardavimo sutartyse bei pinigų priėmimo kvituose yra tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilių pardavimo faktą, pardavimo kainą bei tai, kad nurodoma automobilių atstatymo kaina bei nurašomų detalių kiekiai ir rūšinė priklausomybė neatitinka tikrovės. Tiek savo parašu patvirtindamas tokius dokumentus, tiek tokius pat dokumentus perduodamas buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei R. G. prisiėmė atsakomybę už tų dokumentų teisingumą. Šiais veiksmais kaltinamasis pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., pagal kurią „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. reikalavimą, jog „apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 13 straipsnio 4 ir 5 dalis – „privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys bei rezultatas pinigine išraiška“.
Specialisto išvada nustatyta, kad bendrovės 2007 m. buhalterinėje apskaitoje, automobilių importo dokumentuose neteisingai įforminus tikrovės neatitinkančius duomenis apie automobilių pirkimą, o ne paslaugų atlikimą, buvo iškraipytas ūkinių operacijų turinys ir bendrovės veiklos finansiniai rezultatai. Nesurašant apskaitos dokumentų – PVM sąskaitų - faktūrų, pagrindžiančių automobilių gabenimo ir tvarkymo paslaugas, buhalterinėje apskaitoje buvo iškraipytas ūkinių operacijų turinys, neteisingai užfiksuotos automobilių pirkimo sąnaudos už 39835 Lt. Laikotarpiu nuo 2007 metų kovo mėn. 14 dienos iki 2007 m. gruodžio mėn. 10 d., neįtraukus į buhalterinę apskaitą 33 atvejais neapskaitytų, tačiau faktiškai gautų 431 755 Lt automobilių pardavimo pajamų, be to, laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 17 dienos iki 2007 metų kovo 07 d., į bendrovės apskaitą neįtraukus 158 343 Lt pajamų gautų į R. G. asmeninę banko sąskaitą, tai yra neįtraukė faktiškai gautų 590 098 Lt automobilių prekybos pajamų, tiesiogiai susijusių su turto, nuosavo kapitalo pasikeitimu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti 2007 metų veiklos finansinių rezultatų. Be to, 2007 metais nesurašė remonto darbus pagrindžiančių apskaitos dokumentų – atliktų darbų ir medžiagų nurašymo į sąnaudas aktų, savikainos apskaičiavimo dokumentų, dėl ko nebuvo galima nustatyti vykdytų ūkinių operacijų – mašinų remonto darbų tapatumo, vertės, veiklos finansinių rezultatų, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros. 2007 metais bendrovės buhalterinėje apskaitoje neteisingai apskaitė bei nepagrįstai padidino 230 940 Lt sumai sąnaudas, kurias nurašė faktiškai neatliktiems 11 automobilių remontams bei detalėms ir neteisingai užfiksavo 7 asmenis, kurie realiai nepirko 28 automobilių. Dėl šių veiksmų negalima nustatyti bendrovės veiklos finansinių operacijų, turto, įsipareigojimo dydžio bei struktūrų. Netikėti specialisto išvada nėra pagrindo.
Kaltinamojo R. G. paaiškinimai, kad buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai ir visa informacija yra įmonės kompiuteriuose ir ji atspindėta teisingai vertintina kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Paties kaltinamojo paaiškinimai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Vienu metu R. G. tvirtina, kad visa informacija yra kompiuteriuose, tačiau niekas neprašė pateikti tuos duomenis, o kitoje vietoje nurodo, kad kai 2009 m. vasario mėn. 19 d. buvo daromos kratos bendrovėje, jis pats turėjo nedarbingumo pažymą, o buhalterei uždraudė duoti bet kokius dokumentus. Iš tokių jo paaiškinimų darytina išvada, jog jis ne tik tyrimo pradžioje vengė pateikti visus reikiamus buhalterinius dokumentus, bet ir viso tyrimo eigoje jų nepateikė nors jau nuo 2009-02-19 tyrėjai reikalavo pateikti viską. Priešingai nei teigia kaltinamasis, tai, kad tyrimą atliekančiai specialistei nebuvo pateikti visi dokumentai, rodo ne tyrimą atliekančių pareigūnų netinkamą darbą, o jo, kaip bendrovės vadovo norą nuslėpti tuos dokumentus, kadangi jis tų dokumentų (jei jie realiai egzistuoja) nepateikė sąmoningai nors per ilgą tyrimo laiką galėjo ir privalėjo tai padaryti. Be to R. G. tvirtindamas, kad buhalterinėje apskaitoje visi ūkiniai finansiniai įvykiai atspindėti teisingai, tačiau kartu pripažįsta, jog 8 atvejais lietuviai automobilių nepirko (kaip, kad yra užfiksuota buhalterinėje apskaitoje), o tie automobiliai buvo tik pargabenti iš JAV. Kartu jis pripažįsta, kad tie automobiliai nepagrįstai buvo įforminti kaip įmonės turtas. Tokį elgesį jis teisina tuo, kad norėjo padėti žmonėms.
R. G. neigia, jog 33 automobilius Kazachstano piliečiams pardavė brangiau nei nurodyta buhalterinėje apskaitoje (skirtumas 431 755 Lt). Tačiau tokius jo parodymus paneigia pagal teisinės pagalbos prašymą apklausti automobilių pirkėjai. Nepagrįstas kaltinamojo teiginys, jog toks skirtumas galėjo susidaryti, kadangi apklausiami pirkėjai nesuprato kokia valiuta nurodomos kainos. Kaip nurodo R. G., Kazachstano piliečiai visada mokėjo JAV doleriais. Iš minėtų pirkėjų apklausų matyti, jog savo paaiškinimuose jie ir nurodė, kad mokėjo JAV doleriais ir kiek mokėjo. Savo paaiškinimuose jie nurodo faktiškai mokėtas sumas, o ne skirtumą tarp UAB „A.“ dokumentuose nurodytos ir faktiškai mokėtos sumos.
R. G. tvirtina, kad 158 342,86 Lt pervesti į jo asmeninę sąskaitą (pervedimai daryti JAV doleriais) nebuvo pinigai už parduodamus automobilius, tačiau atsisako paaiškinti už ką tie pinigai buvo gauti. Taip pat jis atsisako paaiškinti kodėl nurašant detales automobilių remontui, vienam automobiliui buvo nurašoma po kelias tapačias detales, kodėl nurašoma detalių, kurių vertė ženkliai viršija paties automobilio vertę ir t.t. Visa tai parodo, kad kaltinamojo teiginiai apie teisingai ir tvarkingai vestą buhalterinę apskaitą yra deklaratyvūs ir neatitinka tikrovės.
R. G. kaltės apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą nepaneigia ir teisme apklaustos R. G. parodymai. Minėta liudytoja nurodo, kad patikrino kaip UAB „A.“ buvo tvarkoma buhalterinė apskaitą ir jokių pažeidimų nenustatė – buhalterinė apskaita nebuvo vedama aplaidžiai. Ji konstatuoja, kad dokumentai visi įtraukti į buhalterinę apskaitą, pirkimo – pardavimo sąskaitos, atsargų nurašymai, mokesčių skaičiavimas atliktas tvarkingai. Tačiau liudytoja pripažįsta, kad atlikdama šį patikrinimą ji neturėjo pirminių dokumentų, ir todėl negali pasakyti ar buhalterinė apskaita buvo vedama teisingai. Atkreiptinas dėmesys, kad R. G. ir nėra kaltinamas aplaidžiai tvarkęs buhalterinę apskaitą. Niekas ir neneigia, kad tie dokumentai, kuriuos kaltinamasis pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai darbuotojai ir pati buhalterinė apskaita buvo tvarkoma laiku ir laikantis teisės aktų reikalavimų. Nusikaltimo esmė yra tai, kad R. G. įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikdavo tikrovės neatitinkančius, suklastotus pirminius dokumentus.
Visuma aptartų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad R. G. sąmoningai pateikdavo buhalterinę apskaitą tvarkančiai darbuotojai suklastotus, tikrovės neatitinkančius pirminius dokumentus, suprato, kad dėl to buhalterinėje apskaitoje pateikiami duomenys neatitiks tikrovės, t.y. ji bus tvarkoma apgaulingai ir siekė šio tikslo. Tai reiškia, jog jis veikė tiesiogine tyčia. Todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal LR BK 222 str. 1 d.
Iš bylos medžiagos bei specialisto išvados matyti, kad R. G. į 2006 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės apmokestinamąjį pelną, tai yra neteisingai nurodė nuostolį 44 549 Lt, nes įvertinus 2006 metais gautas neužfiksuotas pajamas 110 022 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 65 473 Lt, tokiu būdu turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 9 821 Lt pelno mokesčio į biudžetą, ir šiuos neteisingus duomenis 2007-09-24 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai Panevėžio skyriui adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.
Be to taip pat nustatyta, kad R. G. į 2007 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją įrašė žinomai neteisingus duomenis, apie įmonės apmokestinamąjį pelną, tai yra neteisingai nurodė nuostolį 50 335 Lt, nes įvertinus 2007 metais gautas neužfiksuotas pajamas 480 076 Lt ir neteisingai padidintas sąnaudas 330 935 Lt, turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti apmokestinamąsias pajamas 760 676 Lt, tokiu būdu turėjo apskaičiuoti ir deklaruoti 114 101 Lt pelno mokesčio į biudžetą, ir šiuos neteisingus duomenis 2008-09-25 pateikė Panevėžio apskrities mokesčių inspekcijai Panevėžio skyriui adresu Durpyno g. 3, Panevėžys.
Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b. papunktyje (Žin., 2003, Nr. 38-1733) nurodyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu yra praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad paskutinė nusikalstama veika, kuriomis kaltinamas R. G. ir yra padaryta 2008-09-25. Nuo šios veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai. Duomenų, kad R. G. būtų padaręs nusikalstamas veikas vėliau nėra. Tai reiškia, kad apkaltinamojo nuosprendžio senaties eiga šioje byloje nebuvo nei sustojusi, nei nutrūkusi.
LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. nurodo, kad baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Ši aplinkybė byloje nustatyta, todėl baudžiamasis procesas R. G. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 220 str. 1 d. padarymo, nutrauktinas.
Byloje surinktai ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais nustatyta, kad R. G. laikotarpyje nuo 2007-03-14 iki 2007-12-10, apgaule - suklastodamas tikrus dokumentus - transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis ir PVM sąskaitas – faktūras, įrašydamas į juos žinomai neteisingus duomenis apie įmonės UAB „A.“, vardu parduodamų automobilių kainas, tai yra suklastotuose dokumentuose nurodydamas mažesnę nei realiai buvo parduotas automobilis kainą, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 431 755 Lt. Laikotarpyje nuo 2006-11-17 iki 2007-03-07, parduodamas įmonei UAB “A.“ priklausančius automobilius, o automobilių pirkėjams nurodęs pervesti pinigus – 60 650 USD, tai yra 158 342,86 Lt, į jo asmeninę valiutinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB“ Hansabankas“, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – 158 342,86 Lt. Tokiu būdu, R. G. apgaule, suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo didelės vertės svetimą UAB „A.“ priklausantį turtą – viso 590 097,86 Lt.
Kaltinamojo kaltę įrodo specialisto išvada bei liudytojų (Kazachstano piliečių) parodymai.
R. G. neigia savo kaltę ir tvirtina, jog automobiliai buvo parduodami už tokią kainą, kokia nurodyta pirkimo pardavimo sutartyse. Taip pat teigia, jog į jo asmeninę sąskaitą pinigai už parduodamus automobilius nebuvo pervedami.
Tokie kaltinamojo paaiškinimai vertinami kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Įrodymai, kurie pagrindžia, kad buvo klastojamos pirkimo pardavimo sutartys, nurodant mažesnę automobilių pardavimo kainą nei buvo sumokėta realiai yra aptarti pasisakant dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir nebekartojami. Specialisto išvada nustatyta, kad bendrovėje nebuvo apskaityta 431 755 Lt gauti už parduodamus automobilius. Kaip jau minėta, netikėti šia išvada teismas neturi pagrindo. Specialisto išvada nagrinėtais atvejais už automobilius buvo atsiskaitoma grynais pinigais. Minėtas pirkimo pardavimo sutartis sudarinėjo ir pinigus priėmė R. G.. Kadangi visi pinigai nebuvo įnešti į bendrovės kasą, darytina išvada, kad skirtumas, t.y. 431 755 Lt pasiliko pas R. G.. Kritiškai vertinamas kaltinamojo teiginys, kad į jo asmeninę sąskaitą pinigai už automobilius nebuvo pervedami. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, į jo asmeninę sąskaitą per pakankamai trumpą laiką (per nepilnus keturis mėnesius) buvo pervesta pakankamai didelė suma. Paties R. G. paaiškinimai apie šiuos pervedimus yra prieštaringi. Vienu metu jis teigia, kad tuos pinigus jam pervedė dėkingi draugai (Kazachstano piliečiai). Kitą kartą jis jau aiškiną, jog valiutiniai pervedimai nuo 1000 iki 5000 Lt ekvivalentu buvo už parduodamų automobilių transportavimą, tačiau negalėjo paaiškinti už ką buvo pervedamos pakankamai didelės sumos (14 375 USD, 11 080 USD ir t.t.). Be to prieštaraudamas pats sau, nurodo, jog buvo atvejai, kai pinigus už parduotus automobilius yra pervedę ir į jo sąskaitą. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad pinigai į R. G. asmeninę sąskaitą iš tikrųjų buvo pervedami už parduotus automobilius. Kadangi parduoti automobiliai buvo bendrovės turtas, tai reiškia, kad R. G. nurodydamas pinigus už tuos automobilius pervesti į jo asmeninę sąskaitą ir neįnešdamas tų pinigų į bendrovės kasą, savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą.
Dėl minėtų 590 097,86 Lt kaltinimas R. G. suformuluotas kaip dvi atskiros nusikalstamos veikos, t.y. dėl 431 755 Lt neapskaitytų lėšų kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d., o dėl į asmeninę sąskaitą pervestų 158 342,86 Lt pagal LR BK 183 str. 2 d. Atribojant sukčiavimą nuo turto pasisavinimo esminis kriterijus yra kaltininko įgaliojimų svetimo turto ar turtinės teisės atžvilgiu, apibrėžtų teisės aktu ar sutartimi, buvimas. Sukčiavimo atveju neteisėtą svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą lemia apgaulė, o esant turto pasisavinimui – kaltininko įgaliojimai šiam turtui. Atribojant šias veikas vertinamas turto valdymo pagrindų teisėtumas. Sukčiavimo atveju įgaliojimai turtui atsiranda suklaidinus nukentėjusįjį, t.y. neteisėtai. Todėl kai asmuo pasisavina svetimą turtą prieš tai sudaręs sandorius dėl šio turto patikėjimo ar perdavimo jo žinion ne siekdamas sukurti tikras sandoriuose numatytas teises ir pareigas, bet tam, kad įgytų galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas išankstinę tyčia jį pasisavinti – tokia veika kvalifikuojama ne kaip turto pasisavinimas, o kaip sukčiavimas. Šiuo atveju akivaizdu, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo nurodyti automobilių pirkėjams pinigus už automobilius pervedinėti į asmeninę sąskaitą. Tai, reiškia, jog pinigų įplaukimas į asmeninę sąskaitą nesuteikė R. G. teisės jai laisvai disponuoti, todėl tai negali būti laikoma turto pasisavinimu. Akivaizdu, kad R. G. tiek klastodamas pirkimo pardavimo sutartis nurodydamas mažesnes parduodamų automobilių kainas ir neįnešdamas visų grynų pinigų į kasą, tiek nurodydamas pinigus pervesti į asmeninę sąskaitą, veikė vieninga tyčia, siekdamas įgyti galimybę disponuoti šiuo turtu, turėdamas tikslą jį pasisavinti. Todėl R. G. veika iš LR BK 183 str. 2 d. perkvalifikuojama į LR BK 182 str. 2 d. ir laikytina viena testine veika dėl visų 590 097,86 Lt pasisavinimo.
R. G. pareikštas kaltinimas ir pagal LR BK 300 str. 1 d., t.y., kad jis suklastojo 33 pirkimo - pardavimo sutartis įrašydamas į jas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ parduodamų automobilių kainas. Tai reiškia, kad pagal atskirą baudžiamojo kodekso straipsnį kvalifikuoti veiksmai, kurie jau įvertinti kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas ir sukčiavimas. Akivaizdu, kad neteisingi duomenys į pirkimo – pardavimo sutartis buvo įrašomi turint tikslą apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą ir tai sudaryti sąlygas svetimų, UAB „A.“ priklausančių lėšų pasisavinimui, t.y. buvo veikiama vieninga tyčia. Tai reiškia, kad minėtų dokumentų klastojimą apima tiek LR BK 222 str. 1 d., tiek LR BK 182 str. 2 d. ir atskirai šios veikos kvalifikuoti nebereikia. Tuo pagrindu iš kaltinimo LR BK 300 str. 1 d. šalinama.
Kaip jau yra pasisakyta aukščiau, R. G. sukčiavimo būdu pasisavino 590 097,86 Lt. Iš byloje esančių dokumentų bei specialisto išvados matyti, kad 424 060,31 Lt jis panaudojo ūkinėje komercinėje veikloje. Laikotarpiu nuo 2006-06-27 iki 2007-11-30 R. G. įnešė į UAB „A.“ kasą 424 060,31 Lt grynų pinigų, nurodydamas, kad tai yra skolintos bendrovei lėšos iš akcininko. Laikotarpiu nuo 2006-08-02 iki 2007-12-30 iš UAB „A.“ kasos pagal kasos išlaidų orderius bei pervedant įmonei pinigus į jo asmeninę sąskaitą R. G. išėmė 336 573,11 Lt nurodant, kad tai gražintinos pasiskolintos iš akcininko lėšos.
Tais atvejais kai su nusikalstamu būdu įgytais pinigais ar turtu atliekamos finansinės operacijos, sudaromi sandoriai, naudojama ūkinėje komercinėje veikoje ar melagingai nurodoma, kad tie pinigai ar turtas gauti iš teisėtos veiklos, tokia veika vertinama kaip nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimas. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo bent vienos iš alternatyvių veikų atlikimo momentu. Aukščiau aptarti įrodymai leidžia daryti kategorišką išvadą, kad R. G. suvokė, jog pinigus jis įgijo nusikalstamu būdu. Akivaizdu, jog jis panaudodamas šiuos pinigus ūkinėje komercinėje veikloje – įnešdamas į UAB „A.“ kasą kaip akcininko skolintas lėšas bei vėliau atsiimdamas įneštus pinigus suvokė, kad taip legalizuoja nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir to siekė, t.y. veikė tiesiogine tyčia.
R. G. aiškinimas, kad bendrovei skolino savo asmeninius, teisėtai uždirbtus pinigus, vertinamas kritiškai kaip pasirinktas gynybos būdas. Kaip matyti iš dokumentų, per pakankamai trumpą laiko tarpą (per pusantrų metų) į bendrovės kasą kaip skolintos lėšos buvo įnešta labai didelė suma – 424 060,31 Lt. Byloje nėra duomenų įrodančių, kad kaltinamasis tokias grynų pinigų sumas įgijo teisėtai. Kaip matyti iš buhalterinių dokumentų, R. G. atlyginimas UAB „A.“ buvo apie 600 Lt per mėnesį. Duomenų apie tai, kad jis turėjo kitokių oficialių pajamų byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip skolinamos lėšos buvo įnešamos labai didelės sumos (2007-07-03 – 15 800 Lt; 2007-10-09 – 175 000 Lt; 2007-10-31 – 40 000 Lt; 2007-11-12 – 45 000 Lt ir t.t.). Be to tarp lėšų skolinimo ir grąžinimo yra nedideli laiko tarpai ar jie beveik sutampa. Pavyzdžiui iš dokumentų matyti, kad 2006-12-28 bendrovei buvo paskolinta 2450 Lt (darytina išvada, kad bendrovei truko apyvartinių lėšų), o jau 2006-12-29 R. G. sugrąžinama 33 520 Lt paskolintų lėšų. Reikšminga ir ta aplinkybė, kad bendrovei paskolintų pinigų suma yra artima tai sumai, kurią R. G., apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą ir sukčiaudamas yra pasisavinęs iš bendrovės.
Visa tai leidžia daryti išvada, kad R. G. iš tikrųjų nusikalstamu būdu įgytus pinigus legalizavo įnešdamas juo į UAB „A.“ sąskaitą kaip skolintas akcininko lėšas. Tai, kad jis iki tyrimo pradžios iš bedrovės atsiėmė tik 336 573,11 Lt nusikalstamos veikos apimties nemažina, kadangi, kaip jau minėta, šis nusikaltimas yra baigtas nuo bent vienos iš alternatyvių veikų atlikimo momento – šiuo atveju nuo nusikalstamu būdu įgytų pinigų panaudojimo ūkinėje komercinėje veikoje, t.y. nuo pinigų įnešimo į bendrovės kasą. Todėl R. G. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 216 str. 1 d.
Dėl bausmių skyrimo
Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 str. 1 ir 2 d. numatytas bausmių nustatymo taisykles, atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę.
R. G. atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
R. G. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių nusikaltimų, ir viena apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Nusikaltimai yra baigti. Veikos padarytos tiesiogine tyčia. V. G. yra charakterizuojamas teigiamai, neteistas, baustas administracine tvarka, į priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitą neįrašytas (T. 10, b. l. 55 - 61). Už nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d. ir 216 str. 1 d. sankcijose numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Tačiau skiriant bausmes atkreiptinas ypatingas dėmesys, bausmė R. G. skiriama praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo veikos padarymo. Dėl praėjusio ilgo laiko tarpo neabejotinai sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.
Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos užtikrina asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje.
Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko daugiau nei du metus ir keturis mėnesius, t. y. nuo 2007 m. gruodžio 13 d. iki 2010 m. balandžio 26 d. (surašytas kaltinamasis aktas). Teisminis bylos nagrinėjimas užsitęsė beveik ketverius metus. Nors tokiam ilgam bylos nagrinėjimui buvo ir objektyvios priežastys (vyko daug teismo posėdžių, buvo kreiptasi su teisinės pagalbos prašymu į užsienio valstybę), tačiau vis dėlto darytina išvada, kad bylos tyrimas ir nagrinėjimas užsitęsė dėl valstybės institucijų veiksmų. Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bendras daugiau nei penkerių metų baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo laikotarpis laikytinas ilgu. Pats bausmės laukimas bei taikytos kardomosios priemonės, daugiau ar mažiau apribojančios kaltinamojo teises ir laisves, sukelia kaltinamajam neigiamas pasekmes. Ši aplinkybė yra svarbi nustatant bausmės dydį. Netgi įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (dvi iš padarytų veikų priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos nebuvo atsitiktinės, tęsėsi pakankami ilgą laiką, pasisavinta didelė suma), LR BK 182 str. 2 d. ir 216 str. 1 d. sankcijose numatytų bausmių paskyrimas prieštarautų LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams. Šios aplinkybės, o taip pat kaltinamojo asmenybė (neteistas, nėra duomenų, kad po šio tyrimo pradžios būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas) leidžia daryti išvadą, kad yra pagrindas taikyti LR BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmes nesusijusias su realiu laisvės atėmimu.
Kadangi iš visumos įrodymų matyti, kad apgaulingai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai siekiant pasisavinti UAB „A.“ lėšas, todėl laikytina, kad šios veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai. Todėl pagal LR BK 222 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, subendrinta bausmė su bausme paskirta pagal LR BK 216 str. 1 d. bendrinama iš dalies jas sudedant.
Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios paliktina nepakeista.
Nuosavybės teisių apribojimas R. G. turtui 100 000 Lt sumai paliktinas galioti, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius.
Kaip jau yra nustatyta, R. G. pasisavino 590 079,86 Lt UAB „A.“ (nuo 2007-12-28 pakeitė pavadinimą į UAB „T. l.“) lėšų. Šioje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškiniai nėra pareikšti. Todėl formaliai yra pagrindas taikyti LR BK 72 str. ir konfiskuoti atitinkamos vertės turtą. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad iš LITEKO duomenų matyti, jog 2012-09-10 Panevėžio apygardos teisme UAB „T. l.“ (buvusi UAB „A.“) yra iškelta bankroto byla. Iš priimtų procesinių sprendimų nagrinėjant bankroto bylą matyti, kad yra pareikšti kreditoriniai reikalavimai 490 073,74 Lt sumai, iš jų net 456 176,93 Lt VMI kreditorinis reikalavimas (2013-04-29 Panevėžio apygardos teismo nutartis). Akivaizdu, kad bankroto administratorius negalėjo pareikšti civilinių ieškinių šioje baudžiamojoje byloje, kadangi bankroto byla buvo iškelta jau po to, kai buvo pradėta nagrinėti ši baudžiamoji byla. Tačiau R. G. pripažinus kaltu dėl jo vadovaujamos bendrovės lėšų pasisavinimo, bankroto administratorius atsiranda pagrindas išsiieškoti padarytą žalą civilinio proceso tvarka. Kaip jau minėta. šiai dienai yra pareikšta kreditorinių reikalavimų 490 073,74 Lt sumai, tačiau bankroto byla dar nėra baigta ir tokių reikalavimų suma gali didėti. Konfiskavus pasisavintos sumos dydžio R. G. turtą, būtų užkirstas kelias bankroto administratorius žalą išsiieškoti civilinio proceso tvarka, kadangi dvigubas išieškojimas negalimas. Todėl siekiant užtikrinti kreditorinių reikalavimų patenkinimą bankroto byloje, turto konfiskavimas netaikomas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 297 str., 301–305 str., 307 str., 308 str., teismas
nusprendė:
R. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 216 str. 1 d. ir jį nubausti:
pagal BK 182 str. 2 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. - laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausme;
pagal BK 222 str. 1 d. – 200 MGL, t.y. 26 000 (dvidešimt šešių tūkstančių litų ) bauda;
pagal BK 216 str. 1 d., pritaikius BK 54 str. 3 d. - laisvės apribojimo 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams bausme.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnę apimant švelnesnę bei iš dalies sudedant ir skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dviems) metams. Įpareigoti R. G. per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
R. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą dalyje dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d. (2004-07-13 red.) pajamų deklaracijos pateikimas 2007-09-24 nutraukti, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. – suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
R. G. atžvilgiu baudžiamąją bylą dalyje dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 220 str. 1 d. (2004-07-13 red.) pajamų deklaracijos pateikimas 2008-09-25 nutraukti, vadovaujantis LR BPK 3 str. 1 d. 2 p. – suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą.
Nuosavybės teisių apribojimą R. G. turtui 100 000 Lt sumai palikti galioti, siekiant užtikrinti galimus civilinius ieškinius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.