- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-25
- Bylos Nr.
- 1-13-750/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-20092-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Civilinis ieškovas
- M. Z.
- Advokatai
- Vytautas Kelpšas, Egidijus Vilkys
- Kategorijos
- 25.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5Apkaltinamajam nuosprendžiui keliami reikalavimai (BPK 297-307 str
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. Z., jos atstovui advokatui Vytautui Kelpšui
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š., gim. (duomenys neskelbtini), Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. pažeidė kelių transporto eismo saugumą, o būtent: 2018 m. balandžio 20 d., apie 19 val.30 min., Šilutės r. sav., Saugų sen., Čiūtelių k., jis vairuodamas automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pradėdamas lenkimo manevrą pažeidė kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimą tuo, kad neįsitikino, jog nė vienas iš važiuojančių paskui vairuotojų nepradėjo jo lenkti, todėl atlikdamas lenkimo manevrą susidūrė su jo automobilį lenkiančiu, M. Z. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko jos automobilis nuvažiavo į pakelės griovį ir apsivertė, tuo padarydamas nukentėjusiajai M. Z. galvos, krūtinės ląstos ir plaštakos sumušimus ir taip minėtai nukentėjusiajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis K. Š. iš dalies prisipažino kaltu ir paaiškino, kad 2018 m. balandžio 20 d. apie 19 val. 30 min. jis iš Žemaičių Naumiesčio su draugais važiavo į „Audi“ automobilių klubo susitikimą. Jis vairavo „Audi A6“ automobilį. Kartu su juo važiavo draugė S. B.. Jam iš paskos su automobiliu važiavo draugas D. P. su M. S.. Čiūtelių k. jis važiavo apie 60 km/h greičiu. Norėdamas aplenkti priekyje važiuojantį automobilį, pažiūrėjo į veidrodėlius, įjungė posūkio signalą ir pradėjo lenkimo manevrą. Tuo metu pajuto, kaip su savo automobilio vairuotojo puse atsirėmė į kitoje kelio juostoje važiavusį „Opel Astra“ automobilį, kurį vairavo M. Z.. Kadangi nepažiūrėjo per petį ir nepastebėjo jį lenkiančio M. Z. automobilio. Po susidūrimo jis grįžo į savo važiavimo juostą, o „Opel Astra“ automobilį pamatė griovyje. Suprato, kad šis automobilis vertėsi, nes buvo sugadintas jo stogas, priekinis bamperis, vairuotojo pusės durelės. Nuėjus prie nukentėjusiosios automobilio jai pasakė, kad nepastebėjo, nenorėjo, jog taip įvyktų. M. Z. skundėsi, kad jai skauda ranką. Pro šalį važiavę asmenys iškvietė policiją, greitąją med. pagalbą. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisykles, t.y. pradėjo lenkimo manevrą neįsitikinęs, kad tai daryti saugu ar jo niekas nelenkia. Mano, kad ir nukentėjusioji pažeidė Kelių eismo taisykles, jos įvykio metu greitis turėjo viršyti 70 k/h greitį, nes iki jo lenkimo ši aplenkė du automobilius. Be to, ji važiavo su techniškai netvarkingu automobiliu.
Nukentėjusioji M. Z. parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. iki 20 val. ji vairuodama „Opel Astra“ automobilį važiavo link Klaipėdos, t.y. į darbą Sakutėlių k. Važiuojant apie 90 km/h greičiu ji aplenkė jos važiavimo juostoje priekyje važiavusį automobilį, po to lenkė K. Š. automobilį. Lenkiant minėto asmens automobilį staiga jos automobilis tapo nevaldomas ir ji nuvažiavo į griovį, vertėsi, po to atsistojo ant ratų. Kiek pamena po įvykio prie jos buvo priėjęs K. Š.. Vėliau jis skambino, tačiau su juo nesusitarė dėl žalos atlyginimo. Jai stipriai skaudėjo rankas, buvo sužalota galva, klubai. Į įvykio vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai, medikai. Jos automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2018-05-07. Tačiau, siekdama anksčiau atlikti techninę automobilio apžiūrą ji įvykio dieną, t.y. iki eismo įvykio buvo nuvariusi automobilį minėtai apžiūrai atlikti. Šios apžiūros metu buvo nustatyti nežymūs trūkumai ir jai leista važiuoti su šiuo automobiliu bei buvo nustatyta pakartotinė apžiūros data.
Liudytoja S. B. parodė, kad įvykio dieną apie 19 val. vairuojant K. automobilį „Audi A6“ jie važiavo iš Žemaičių Naumiesčio į Klaipėdą į „Audi“ automobilių susitikimą. Iš paskos jiems važiavo draugai D. P. ir M. S. su „Audi“ automobiliu. Priekyje Kornelijaus vairuojamo automobilio lėtai važiavo „Volvo“ markės automobilis. Tuomet jis apsižvalgė, pažiūrėjo į veidrodėlius, įjungė posūkį ir pradėjo minėto automobilio lenkimo manevrą išvažiuodamas ir priešingą eismo juostą. Pajuto kaip susidūrė su kitoje priešingoje kelio juostoje, ta pačia kryptimi važiavusiu „Opel Astra“ automobiliu, kurį vairavo M.. K. automobilis kliudė minėtą automobilį vairuotojo puse. Po kontakto „Opel Astra“ automobilis nuvažiavo į griovį, apsivertė. Tuomet jie sustojo nubėgo prie griovyje esančio minėto automobilio. M. buvo išsigandusi, ji skundėsi, kad jai skauda ranką. K. jos atsiprašė. Buvo iškviesta greitoji med. pagalba, atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad dėl įvykio kaltas K., nes jis nepasižiūrėjo per petį ar jo nelenkia automobilis, be to kalta ir M., nes ji ištisai lenkė keturis automobilius.
Liudytojas D. P. parodė, kad 2018 m. balandžio 20 d. vakare jis su M. S. automobiliu „Audi A4“ važiavo į „Audi“ klubo suvažiavimą. Ten pat važiavo ir K. su S. B.. Jie važiavo jo vairuojamu automobiliu „Audi A6“. Jis su M. S. važiavo K. iš paskos. Važiuojant link Vilkyčių matė, kad „Opel Astra“ automobilis vairuojamas M. Z. lenkė jo automobilį. Tuo metu kai minėtas automobilis susigretino su jo automobiliu, K., nematydamas M. Z. automobilio, įjungė posūkį ir pradėjo priekyje jo važiavusio automobilio lenkimo manevrą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Ir tuo metu pamatė kaip K. automobilis vairuotojo puse trenkėsi į M. Z. automobilio keleivio pusę. Po to „Opel Astra“ automobilis pradėjo slysti, nuvažiavo į griovį, vertėsi, ir galiausiai atsistojo ant ratų. K. tuoj pat nubėgo prie nukentėjusiosios Z.. Ji buvo sąmoninga. Įvykis buvo tiesiame kelyje, matomumas buvo geras. K. darydamas lenkimo manevrą nepastebėjo „Opel Astra“ automobilio. Jis matydamas šią situaciją norėjo įspėti K., kad jis nelenktų, tačiau nespėjo. Jis matė kaip M. Z. iki įvykio lenkė keturis automobilius, jos važiavimo greitis galėjo būti apie 120 km/h greitis.
Liudytojas M. S., kurio ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai pagarsinti teisiamajame posėdyje, parodė, kad įvykio dieną jis su draugais važiavo į Klaipėdoje vykstantį „Audi“ automobilių klubo susirinkimą. Jis važiavo D. P. vairuojamu automobiliu. S. B. važiavo su K. Š. vairuojamu automobiliu. D. P. važiavo K. Š. iš paskos. Važiuojant nuo Saugų k. link Vilkyčių juos lenkė „Opel“ markės automobilis vairuojamas merginos. Juos aplenkęs minėtas automobilis pradėjo lenkti K. Š. automobilį. Tuo metu šis nepastebėjo, kad jo automobilį lenkia kitas automobilis, ir pradėjo lenkimo manevrą, t.y. lenkti kitą priekyje važiuojantį automobilį. Tuomet abu automobiliai šonais atsitrenkė vienas į kitą. Automobilio „Opel“ vairuotoja pradėjo stabdyti automobilį, kelkraštyje jį sumėtė ir šis nuvažiavo į griovį ir apsivertė. Visi nubėgę prie apsivertusio automobilio padėjo merginai išlipti iš transporto priemonės. Ji buvo išsigandusi, šoko būsenoje, skundėsi, jog jai skauda ranką. Vėliau atvyko policija, greitoji med. pagalba (1t., b.l. 75-76)
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, plane, fotolentelėje užfiksuota, kad Čiūtelių k., Šilutės r., važiuojant link Klaipėdos kairėje pusėje, griovyje yra automobilis „Opel Astra“ (duomenys neskelbtini), už 44,50 m. ant kelio yra automobilis „Audi A6“ valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (1t., b.l. 14-20).
Iš Transporto priemonės techninės būklės ir patikrinimo apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad po įvykio užfiksuoti automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šie išoriniai sugadinimai: priekinio bamperio, stogo, variklio dangčio, priekinių rūko žibintų, radiatoriaus, kairės ir dešinės pusės priekiniai ir galiniai sparnai, priekinės, galinės kairės ir dešinės pusės durelių, bagažinės dangčio, kairės ir dešinės pusės vaizdo veidrodėlių, statramsčio (b.l. 21-27). Pakvitavime nurodyta, kad M. Z. įsipareigojo saugoti minėtą automobilį iki atskiro nurodymo (b.l. 33).
Iš Transporto priemonės techninės būklės ir patikrinimo apžiūros protokolo ir fotolentelės matyti, kad apžiūrėjus po eismo įvykio automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuoti šie išoriniai sugadinimai: kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlio, kairės pusės priekinio sparno, kairės pusės priekinės ir galinės durelės, kairės pusės galinis sparnas ( 1t., b.l. 28-32). Po eismo įvykio K. Š. grąžintas minėtas automobilis, kurį jis įsipareigojo saugoti (1t.,b.l. 34).
VĮ „Regitra“ registracijos liudijime nurodyta, kad automobilio „Audi A6“ valst. Nr (duomenys neskelbtini) savininkas yra G. Š. ( 1t., b.l. 78).
Iš Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo LT/AMA 8220754 matyti, kad automobilis „Audi A6“ valst. Nr.(duomenys neskelbtini) draustas ADB „Compensa Vienna Insurance group“ nuo 2018-02-28 iki 2018-08-27 (1t., b.l. 79).
Techninės apžiūros rezultatų kortelėje užfiksuota, kad minėta transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techninė apžiūra galioja iki 2019-01-31 (1t., b.l. 80).
Automobilio „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) Nr. 402-0152365 nurodyta, kad minėtas automobilis atitinka techninius reikalavimus. Apžiūra galioja iki 2018-05-07 (2 t. b.l.55).
Minėto automobilio techninės apžiūros 2018-04-20 kortelėje (ataskaitoje) Nr. 402-0198386 nurodyta, kad ši transporto priemonė neatitinka techninių reikalavimų. Šioje kortelėje nurodyta, kad žibintai pritvirtinti netinkamai, žibintų sureguliavimas netinkamas, ženklo apšvietimas netinkamas, duslintuvas nepatikimai pritvirtintas, nustatytas skysčio nuotėkis. Be to nurodyta, kad minėtos transporto priemonės pakartotinė apžiūra turi būti atlikta iki 2018-05-20 ( 1t.,b.l. 85).
Iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK 2018-04-20 administracinio sprendimo Nr. 94SDU-33700680-18 matyti kad po eismo įvykio nustatyta, jog automobilis „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka techninių reikalavimų (deformuotas statramstis), todėl uždrausta minėtai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme ir panaikinta privalomosios techninės apžiūros dokumento Nr. 402-0152365 galiojimas (2 t., b.l. 56).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 983/2018(03) konstatuota, kad M. Z. nustatyti galvos, krūtinės ląstos ir plaštakų sumušimai. Sužalojimai gavosi nuo sumušimo -atsitrenkimo į automobilio kėbulo (salono) vidaus įrangos dalis. Krūtinės ląstos sumušimas galėjo gautis nuo saugos diržų ar išsiskleidusios oro pagalvės. Dėl eismo įvykio patirto dešinės plaštakos sumušimo M. Z. sveikata sutrikdyta ilgesiniam nei 10 dienų laikotarpiui, todėl šis sužalojimas vertinamas kaip sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kiti paviršiniai sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto (1t., b.l. 55-56).
Iš alkoholio kiekio matuoklio naudojimo registracijos žurnalo matyti, kad patikrinus girtumą 2018-04-20 19 val. 46 min. M. Z., tą pačią dieną 19 val. 58 min. K. Š., nustatyta, kad jie yra blaivūs (1t., b.l. 86-88).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos specialisto išvadose Nr. T-A 3896/2018(01) bei Nr. T-A 3895/2018 (01) konstatuota, kad M. Z. kraujyje, paimtame 2018-04-20 21 val. 45 min., bei K. Š. kraujyje, paimtame tą pačią dieną, 21 val. 20 min., nerasta etilo alkoholio (1t., b.l. 92, 93).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Kaltinamasis K. Š. iš dalies prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, t.y. pripažino, kad jis pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino ar iš paskos važiuojantys automobiliai nepradėjo jo lenkti, todėl susidūrė su jį įvykio metu lenkiančiu nukentėjusiosios M. Z. „Opel Astra“ vairuojamu automobiliu. Tačiau kaltinamasis nurodo, kad dėl įvykio kilimo kalta ir minėta nukentėjusioji, nes ji vairavo techniškai netvarkingą automobilį bei įvykio metu ji važiavo viršydama leistiną važiavimo greitį. Teisminio nagrinėjimo metu remiantis kartu su kaltinamuoju važiavusios liudytojos S. B. parodymais nustatyta, kad K. Š. įvykio metu lenkdamas priekyje jo važiavusį automobilį, neįsitikino, jog tuo metu nepradėjo lenkti kitas automobilis, t.y. nepastebėjo M. Z. vairuojamo automobilio, lenkiančio jį, todėl jį kliudė dėl šis nuvažiavo į griovį, vertėsi. Šias aplinkybes patvirtino ir kaltinamajam iš paskos važiavę liudytojai D. P. su M. S. kitu automobiliu, kurie įvykį matė tiesiogiai, būdami nedideliu atstumu nuo įvykio vietos. Šie liudytojai patvirtino, tiek kaltinamojo, tiek liudytojos S. B. nurodytas eismo įvykio kilimo aplinkybes. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, jų parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nurodytų liudytojų parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios M. Z. parodymai, kad lenkiant K. Š. automobilį, šis staiga tapo nevaldomas ir nuvažiavęs į griovį, vertėsi ir jai buvo padaryti sužalojimai. Nors minėta nukentėjusioji nesuprato dėl ko jos transporto priemonė įvykio metu tapo nevaldoma, t.y. neužfiksavo paties susidūrimo momento su kaltinamojo automobiliu, tačiau remiantis paties kaltinamojo ir minėtų liudytojų parodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad K. Š. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, kurio metu buvo sužalota M. Z.. Tai, kad buvo sužalota minėta nukentėjusioji įvykio metu patvirtina ir teismo med. specialisto išvada iš kurios matyti, kad jai padaryti sužalojimai atitinka eismo įvykio laiką ir nustatytas aplinkybes. Teismas laiko nepagrįstais kaltinamojo teiginius, kad eismo įvykis kilo dėl nukentėjusiosios techniškai netvarkingo automobilio bei jos greičio įvykio metu. Nors teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad nukentėjusioji M. Z. vairavo automobilį „Opel Astra“, kuris įvykio metu nebuvo visiškai techniškai tvarkingas, tačiau iš tą pačią dieną, iki įvykio 2018-04-20 kortelėje (ataskaitoje) Nr. 402-0198386 užfiksuotų minėto automobilio nežymių trūkumų, teismo nuomone darytina išvada, jie nebuvo priežastiniame ryšyje su įvykio kilimu. Tai, kad po apžiūros, įvykio dieną buvo leidžiama nukentėjusiosios automobiliui dalyvauti viešajame transporte ir vėliau buvo numatyta jo pakartotinė apžiūra (2018-05-20) patvirtina, kad minėtame akte konstatuoti trūkumai buvo neesminiai ir nukentėjusioji eksploatuodama minėtą automobilį nekėlė pavojaus sau ar kitiems eismo dalyviams. Byloje nėra neginčijamų duomenų, kad nukentėjusioji viršijo įvykio vietoje leistiną važiavimo greitį, iš nustatytų byloje įvykio aplinkybių akivaizdžiai matyti, kad nukentėjusiosios veiksmai nėra tiesiogiai susiję su eismo įvykio kilimu ir nepaneigia kaltinamojo veiksmų tiesioginio priežastinio ryšio su eismo įvykio kilimu. Teisminio nagrinėjimo metu remiantis nukentėjusiosios M. Z., liudytojų S. B., D. P., M. S. parodymais, teismo med. specialisto išvada, Kelių eismo įvykio vietos plane bei šios vietos apžiūros, transporto priemonių techninės būklės protokoluose užfiksuotais duomenimis neginčijamai nustatyta, kad K. Š. įvykio metu vairuodamas automobilį „AudiA6“ pradėdamas lenkimo manevrą neįsitikino, kad nė vienas iš važiuojančių paskui vairuotojų nepradėjo jo lenkti, todėl pradėdamas lenkimo manevrą susidūrė su jo automobilį lenkiančiu M. Z. automobiliu „Opel Astra“, kuris po to nuvažiavo į pakelės griovį, apsivertė. Dėl minėto kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu K. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.1 p. reikalavimus
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, paremtą bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, kaltinamojo K. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir kvalifikuotina pagal BK 281 str. 1 d., nes nustatyta, kad kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 136.1 punkto reikalavimus, šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis – eismo įvykiu, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta M. Z. sveikata.
Bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant K. Š. mamą – S. Š..
Kaltinamojo laiduotoju prašanti būti S. Š. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo mama. Teigė, kad šiuo metu gyvena atskirai nuo sūnaus, tarpusavio santykiai geri. Įvykio metu gyveno katu. Abejoja ar sūnaus elgesiui galėtų daryti įtaką. Ji dirba socialine darbuotojo padėjėja, sutinka būti sūnaus laiduotoja.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Be to minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad priimant sprendimą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat yra aktuali ir teismo verto pasitikėjimo laiduotojo kandidatūra (BK 40 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ne kartą yra pasisakęs, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (žr. pvz., kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010; 2K-116-1073/2018).
K. Š. padarytas nusikaltimas neatsargus, jis neteistas. Kaltinamasis iš dalies prisipažino kaltu padaręs nusikalstamą veiką, baustas administracine tvarka už nusižengimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, alkoholinių gėrimų vartojimu viešoje vietoje, tyčiniu turto sugadinimu (1t., b.l. 100-104). Šiuo atveju darytina, kad šiuo atveju nėra BK 40 straipsnyje 2 dalies 2 p.ir 4 p. numatytų sąlygų.
Be to, nustatyta, kad kaltinamojo K. Š. gyvenimas kartu su mama S. Š. nesulaikė jo nuo administracinių nusižengimų bei nagrinėjamo nusikaltimo padarymo. Todėl teismo nuomone, nėra pakankamo manyti, kad K. Š. perdavus S. Š. atsakomybei, pagal laidavimą, ji jam turės tokią įtaką, kad šis daugiau nebenusikals. Išdėstytos aplinkybės rodo, kad S. Š. nėra tinkama laiduotoja, gebėsianti pakeisti ar teigiamai įtakoti kaltinamąjį (savo sūnų). Dėl nurodytų priežasčių prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netenkintinas.
BAUSMĖS SKYRIMAS
Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš kaltinamojo akto šalintina tai, kad minėto asmens atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nes teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis iš dalies prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką.
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę tai, kad K. Š. padarė neatsargų nusikaltimą, būdamas neteistas (1t., b.l. 105), nusikaltimą įvykdė būdamas baustas administracine tvarka (1t., b.l. 100-104), dirbantis, atsiprašė nukentėjusiosios. Esant tokioms aplinkybėms teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti K. Š. paskyrus švelniausią BK 281 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę- baudą. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, jam paskirtos baudos mokėjimas nustatytinas per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos .
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji M. Z. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo K. Š. 1000 Eur turtinės žalos. (1t., b.l. 41). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji pateikė teismui ieškinį (1t.,b.l.166-168), kuriuo pakeitė atsakovą bei patikslino ieškinio reikalavimus, t.y. prašo iš atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ priteisti 1001 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro žala dėl eismo įvykio metu visiškai jos sugadinto automobilio. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas patirtas dėl jai padarytų sužalojimų įvykio metu. Nurodė, kad ilgai jautė skausmą, nuo įvykio praėjus maždaug apie pusę metų galėjo normaliai valdyti dešinę ranką. Dėl patirtų sužalojimų gydėsi namuose. Dėl padarytų sužalojimų ji negalėjo dirbti, buvo nedarbinga nuo 2018-04-24 iki 2018-05-25. Po įvykio praėjus 2-3 savaitėms ji sužinojo, kad laukiasi. Visą nėštumo laikotarpį jai grėsė persileidimas. Po eismo įvykio ji buvo peršviesta rentgeno aparatu siekiant nustatyti ar nėra lūžių. Tuo metu nebuvo žinoma apie nėštumą. Šis faktas kaip parodė nukentėjusioji sukėlė dvasinius išgyvenimus, kadangi ji nežinojo kaip sužalojimai, rentgeno spinduliai atsilieps jos vaikui. Gydytojai aiškino, kad nėštumo laikotarpiu negali būti atliekamas tyrimas rentgeno aparatu. Dėl gresiančio persileidimo gulėjo VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-04-20 K. Š. eismo įvykio metu vairavo automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ (1t., b.l. 79).
Nukentėjusioji dėl turtinės žalos atlyginimo remiasi minėto draudiko apskaičiuota draudimo išmoka (1001 Eur) turtinei žalai atlyginti, kuri nustatyta įvertinant transporto priemonės (vidutinę) vertę ir transporto priemonės likusių dalių vertę bei šių verčių skirtumą (1t.169, 2 t., b.l. 5-6). Nukentėjusiosios reikalavimas dėl turtinės žalos pagrįstas ir tenkintinas.
Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, padaryto kūno sužalojimo mąstą. Kaltinamasis K. Š. nukentėjusiajai M. Z. nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė neatsargiais nusikalstamais veiksmais, būdamas blaivus. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų teko gydytis ambulatoriškai, jos patirti sužalojimai turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei. Jos argumentai, kad eismo įvykio metu patirti sužalojimai turėjo tiesioginę įtaką jos nėštumui ir dėl to grėsė persileidimas, teismo nuomone nepagrįsti, nes šių nurodytų aplinkybių nepatvirtina bylos duomenys. Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visetą vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nustatytina, kad kaltinamojo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai M. Z. padaryta neturtinė žala yra 1200 Eur, t.y. iš dalies tenkintinas minėtos nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo.(CK 6.250 str.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. iki 2018 m. spalio 31d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 Eur neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes iš dalies tenkintinas nukentėjusiosios M. Z. civilinis ieškinys ir jai iš civilinio atsakovo (draudiko) ADB „Compensa Vienna Insurance group“ priteistina 1001 Eur turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2 d. nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš nukentėjusiosios M. Z. atstovo advokato V.Kelpšo prašymo pareikšto teisminio nagrinėjimo metu ir pateikto pinigų priėmimo kvito 2018-10-12 matyti, kad minėta nukentėjusioji advokatui už suteiktas teisines paslaugas ( atstovavimą, dokumentų surašymą, patarimą) sumokėjo 600 Eur ir prašo šias išlaidas priteisti iš kaltinamojo (2 t., b.l. 57). Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu, nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų tenkintinas, t.y. iš kaltinamojo K. Š. priteistina 600 Eur nukentėjusiajai M. Z..
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. automobilis „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas kaltinamajam K. Š., o automobilis „Opel Astra“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) paliktinas nukentėjusiajam M. Z..
Kaltinamajam K. Š. paskirta kardomoji priemonė-rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2 d., 306 str.,
nusprendžia:
K. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirti 23 MGL (1150 Eur) baudą, ją sumokant per septynis (7) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą ( Įmokos kodas 6801).
Nukentėjusiosios M. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, t.y. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance group“ minėtai nukentėjusiajai priteisti 1001 Eur (vieną tūkstantį vieną eurą ) turtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur ( vieną tūkstantį du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo K. Š. 600 Eur (šešis šimtus eurų) nukentėjusiajai M. Z. išlaidoms už advokato pagalbą nukentėjusiajai atlyginti.
Automobilį „Audi A6“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti kaltinamajam K. Š., o automobilį „Opel Astra“, valst. Nr (duomenys neskelbtini) palikti nukentėjusiajai M. Z..
Kaltinamajam K. Š. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.