Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios kolegijos 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį Nr. T-41/2014).

Teismas taip pat pažymėjo, kad prie skundo buvo pridėta 2015 m. spalio 9 d. įgaliojimo kopija, iš kurios matyti, kad G. M. įgaliojo A. K. T. atstovauti visose teismo įstaigose ir kitose institucijose atliekant konkrečius veiksmus.

Teismas vadovavosi ABTĮ 47 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu ir pažymėjo, kad A. K. T. nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog G. M. yra jos artimas giminaitis ir kad ji turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, nes tik esant šioms sąlygoms ji turi teisę atstovauti jį administracinėje byloje administraciniame teisme (paduoti skundą ir atlikti kitus procesinius atstovavimo veiksmus). Teismas 2019 m. sausio 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2756-386/2019 A. K. T. jau išaiškino dėl jos atstovavimo sąlygų. Atsižvelgdamas į tai, kad G. M. vardu skundą padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teismas skundą atsisakė priimti taip pat ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

II.

III.

Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo G. M. vardu atskirąjį skundą padavė A. K. T., tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje numatytas aplinkybes, kad ji gali būti įgaliotoji atstovė (pagal pavedimą) teisme, nepateikė. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, apeliacinis procesas pagal pareiškėjo atskirąjį skundą bus nutrauktas, atsižvelgiant į tai, jog atskirąjį skundą pareiškėjo vardu padavė neįgaliotas asmuo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 2 dalį, Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Kai per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. To paties straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinį skundą paduoda įgaliojimų neturintis atstovas. Pagal ABTĮ 138 straipsnio 8 dalį, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. liepos 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui G. M. ir A. K. T. terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumą, t. y. pateikti duomenis, pagrindžiančius A. K. T. teisę būti įgaliotąja pareiškėjo G. M. atstove (pagal pavedimą) teisme ir paduoti atskirąjį skundą G. M. vardu

Vadovaujantis ABTĮ 151 straipsniu ir 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu, įgaliojimų neturinčio asmens atsirojo skundo padavimas sudaro pagrindą atskirąjį skundą atsisakyti priimti. Teisėjų kolegija pažymi, kad G. M. ir A. K. T. neištaisė 2019 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje nustatytų trūkumų ir iki nustatyto termino įrodymų, patvirtinančių A. K. T. įgaliojimus atstovauti G. M. ir jo vardu pateikti atskirąjį skundą, teismui nepateikė. Pažymėtina, kad atskirasis skundas dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties negalėjo būti priimtas, nes buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo. Paaiškėjus, kad atskirasis skundas buvo nepagrįstai priimtas nagrinėti, kadangi buvo paduotas įgaliojimų neturinčio atstovo, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, bylos procesas pagal atskirąjį skundą turi būti nutrauktas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio A. K. T. paduoti naują skundą pirmosios instancijos teismui savo vardu, ginant savo pažeistas teises.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir 8 dalimi, 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Bylos pagal pareiškėjo G. M., atstovaujamo A. K. T., atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. balandžio 24 d. nutarties apeliacinį procesą nutraukti.

Nutartis neskundžiama.