- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- 2S-1090-638/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02039-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovams antstoliui N. A., antstolei V. P., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovas ieškinyje prašė: 1) pripažinti neteisėtais antstolių V. P. ir N. A. 2020 m. rugpjūčio 19 d., 2020 m. rugpjūčio 21 d., 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 sausio 7 d. raštus ir patvarkymus bei juos panaikinti; 2) pripažinti neteisėtais Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus Sprendimų vykdymo instrukcijoje leidžiant išieškoti antstoliams iš ieškovo A. B. banko Swedbank, AB, sąskaitoje esančių piniginių lėšų, iš kurių išieškojimą draudžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 739 straipsnis; 3) priteisti iš Lietuvos Respublikos padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą, sprendimo vykdymą pavedant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti šį ieškinį. Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 1 d. civilinėje byloje Nr. 2S-250-601/2022 iš dalies tenkino ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties ir ieškovo A. B. ieškinio priėmimo klausimą dalyje ieškinio antrojo ir trečiojo reikalavimų grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kauno apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi įpareigojo ieškovą nustatytu terminu pašalinti ieškinio trūkumus. Ieškovas šią nutartį apskundė, tačiau Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-688-343/2022 Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį paliko nepakeistą ir nustatė ieškovui naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose 2022 m. gegužės 19 d. gautas ieškovo A. B. 2022 m. gegužės 17 d. patikslintas ieškinys dėl padarytos ir patirtos žalos atlyginimo atsakovams N. A., V. P. ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Ieškovas prašo: 1) pripažinti, kad atsakovai antstoliai V. P. ir N. A. ieškinio pagrinde nurodytais ir įrodytais veiksmais sistemingai jam padarė turtinę ir neturtinę žalą; 2) pripažinti neteisėtais atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmus neužtikrinus viešo pareiškimo dėl iš paramos karantinui skolų neišieškojimo įvykdymo ir sprendimų vykdymo instrukcijose antstoliams neuždraudžiant išieškoti lėšų, iš kurių išieškojimas neleidžiamas CPK 739 straipsnio pagrindu; 3) priteisti solidariai iš atsakovų Lietuvos respublikos, antstolių V. P. ir N. A. jam padarytos ir patirtos 500 025,12 Eur žalos atlyginimą. Sprendimo vykdymą pavesti atstovui Lietuvos teisingumo ministerijai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo A. B. patikslintą ieškinį.
5. Teismas konstatavo, kad ieškovas akivaizdžiai sąmoningai (tyčia) iškreipia oficialų valstybės pavadinimą, kuris, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“, yra „Lietuvos Respublika“, o ieškovas žodį „respublika“ rašo iš mažosios raidės. Ieškovas aiškiai piktnaudžiauja savo procesine teise kreiptis į teismą, nes ieškinyje nurodo, kad „atsakovo Lietuvos respublikos atstovas Lietuvos teisingumo ministerija ir antstolių rūmai slėpė nuo drausminės atsakomybės neteisėtus atsakovo antstolio N. A. veiksmus ir toliau skatino nebaudžiamai neteisėtai plėšikauti”; „atsakovas Lietuvos respublika ir jos institucijos bei antstoliai prievartavo mane imti greito kredito vartojimo paskolas, kad po to teismuose organizuotų plėšikavimą“; “Lietuvos respublika nebuvo ir nėra teisinė ar demokratinė, bet yra tik plėšikų gauja” ir kt. Teismas nurodė, kad tokia procesinio dokumento retorika negali būti vertinama kaip įprasta valstybei ar jos institucijoms reiškiama kritika bei pripažintina netoleruotina. Teismas iš Liteko duomenų nustatė, kad teismų ne kartą buvo išaiškinta, kad tiek paduodant teismui ieškinį, tiek surašant teismui kitus procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų, vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose. Teismas pažymėjo, kad teismų ne kartą buvo akcentuota ir tai, kad pagal CPK 42 straipsnį šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Teismas sprendė, kad patikslinto ieškinio turinys teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą kitiems Kauno apylinkės teismo rūmams nagrinėti iš esmės, CPK 299, 300 straipsnių pagrindu priimti atskirą nutartį dėl grubių CPK pažeidimų teisėjos J. D. veiksmuose įvertinimo ir nusikaltimo požymių išaiškinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas šališkai ir priklausomai nusikalstamai nutarė atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Nutartis yra neteisėta ir nusikalstama, nes teismas pažeidė procesines ir materialines teisės normas, tiesiogine tyčia nusikalstamai sistemingai provokavo ir šantažavo pažeidinėti įsiteisėjusius procesinius sprendimus dėl ieškinio nagrinėjimo teisme civilinio proceso tvarka.
6.2. Nutartimi tiesiogine tyčia atsisakoma išnagrinėti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi šališkai ir priklausomai slepiami nuo atsakomybės neteisėti ir nusikalstami tiek pačios teisėjos J. D., tiek atsakovo Lietuvos Respublikos institucijų ir antstolių organizuoti neteisėti ir nusikalstami veiksmai sukčiaujant ir plėšikaujant turtą neva vykdant teisingumą, kad nebūtų atlyginta padaryta ir patirta žala bei neleidžiama įrodinėti ieškinio faktus ir aplinkybes dėl persekiojimo už atsakovo Lietuvos respublikos kaip plėšikų gaujos neteisėtą ir nusikalstamą veiklą Lietuvos teritorijoje.
6.3. Teismas nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka dėl to, kad ieškinyje įrodinėjamos aplinkybės, jog atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos teisingumo ministerija ir antstolių rūmai slėpė nuo drausminės atsakomybės neteisėtus atsakovo N. A. veiksmus ir toliau skatino nebaudžiamai neteisėtai plėšikauti, kad atsakovas Lietuvos Respublika ir jos institucijos bei antstoliai prievartavo imti greito kredito vartojimo paskolas, kad po to teismuose organizuotų plėšikavimą ir kad atsakovas Lietuvos Respublika nebuvo ir nėra teisinė ar demokratinė, bet yra tik plėšikų gauja.
6.4. Neteisėtoje ir nusikalstamoje nutartyje nenustatyta, kad nebuvo pašalinti ieškinio trūkumai ir tuo pačiu neįvykdyti 2022 m. vasario 21 d. nutarties reikalavimai dėl atsakovo Lietuvos teisingumo ministerijos konkrečių veiksmų neteisėtumo konkretaus aiškumo, suformuluojant aiškiai savo reikalavimą ir jo pagrindą bei nurodant ir pridedant įrodymus. Nutartyje atsisakoma ieškinį priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, nors tokie ieškinio trūkumai nebuvo nustatyti nei kitų teismų pridedamuose procesiniuose sprendimuose, nei pačios teisėjos J. D. nutartyse šioje civilinėje byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė suinteresuotam asmeniui įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad įstatymų leidėjas procesiniuose įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ir tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-313/2019). Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111, 113-115 straipsniuose, ir papildomus reikalavimus, numatytus CPK 135 straipsnyje.
10. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas apelianto ieškinį atsisakė priimti įvertinęs, jog apeliantas piktnaudžiauja teise kreiptis į teismą, t. y. nuolat teikia procesinius dokumentus, kuriuose vartojama netinkama procesinė retorika, tyčia iškreipiami valstybės ir jos institucijų pavadinimai, siekiant jų pažeminimo. Be to, ieškovas netinkamo procesinio elgesio nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise pagal teismų praktiką eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą.
11. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie skundžiamos nutarties motyvai ir argumentai šiuo konkrečiu atveju yra pagrįsti. Asmenys, siekiantys teisminės savo pažeistų teisių gynybos, negali įgyvendinti šios teisės nesilaikydami teisės aktuose nustatytos jos įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų. Tuo atveju, kai asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, piktnaudžiauja šia teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 3 dalis).
12. Kaip jau ne kartą pareiškėjui Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis buvo išaiškinta, kreipiantis į teismą turi būti laikomasi įstatymo nustatytų bylinėjimosi taisyklių. Tai yra, kad surašant teismui procesinius dokumentus turi būti laikomasi elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir lietuvių (valstybinės) kalbos reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1024-370/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015, 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1101-407/2015).
13. Nagrinėjamu atveju apeliantas ne tik nesilaiko įstatymo keliamų reikalavimų ir teismo jam nurodytų pažeidimų ir išaiškinimų apie teisines pasekmes nepašalinus pažeidimų, tačiau toliau piktnaudžiauja teise. Šioje byloje pateiktame procesiniame dokumente vėl yra vartojama įžeidžiama kalba valstybės ir jos institucijų atžvilgiu, t. y. „atsakovo Lietuvos respublikos atstovas Lietuvos teisingumo ministerija ir antstolių rūmai slėpė nuo drausminės atsakomybės neteisėtus atsakovo N. A. veiksmus ir toliau skatino nebaudžiamai neteisėtai plėšikauti, kad atsakovas Lietuvos respublika ir jos institucijos bei antstoliai prievartavo imti greito kredito vartojimo paskolas, kad po to teismuose organizuotų plėšikavimą ir kad atsakovas Lietuvos respublika nebuvo ir nėra teisinė ar demokratinė, bet yra tik plėšikų gauja“. Tokie išsireiškimai vertintini ne tik kaip procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų pažeidimas, bet ir kaip teismo negerbimas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Iš pateikto atskirojo skundo turinio matyti, kad apelianto tikslas yra ne pasinaudoti įstatymų suteikiama teise į teismo priimto procesinio dokumento teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą instancine tvarka, tačiau pademonstruoti niekinamą, įžeidžiantį požiūrį į valstybę, jos institucijas, pareigūnus.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo pozicija dėl ieškinio nepriimtinumo nagrinėti teisme atitinka jau suformuotą nuoseklią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kuriose ieškovo A. B. nekeičiamas procesinis elgesys, niekinančiai, įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus ir teisėjus, priėmusius ieškovui nepalankius procesinius sprendimus, vertinamas kaip aiškus ir sąmoningas piktnaudžiavimas teise, eliminuojantis ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymo galimybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1228-464/2015; 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-426-196/2016; 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-992-464/2017; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1323-178/2017; 2018 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182-464/2018; 2019 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286-516/2019; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-72-464/2020 ir kt.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovas netinkamo procesinio elgesio, niekinančiai bei įžeidžiančiai apibūdinant tiek valstybę, tiek teismus, į kuriuos kreipiamasi su ieškiniu, nekeičia, o toks aiškus ir sąmoningas ieškovo piktnaudžiavimas teise eliminuoja ieškinio trūkumų šalinimo institutą.
15. Apeliantas CPK 299, 300 straipsnių pagrindu prašo priimti atskirą nutartį dėl grubių CPK pažeidimų teisėjos J. D. veiksmuose įvertinimo ir nusikaltimo požymių išaiškinimo.
16. CPK 299 straipsnyje nustatyta, jog jeigu teismas nagrinėdamas civilinę bylą padaro išvadą, kad asmenys pažeidė įstatymus ar kitas teisės normas, jis priima atskirąją nutartį ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog aplinkybė, kad apeliantas yra nepatenkintas Kauno apylinkės teismo teisėjos priimtais procesiniais sprendimais, pagrindo priimti atskirąją nutartį dėl šios teisėjos neva neteisėtų veiksmų nesudaro, ir tokio pagrindo apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl šis apelianto prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
17. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.