Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Andžej Maciejevski Romualdos Janovičienės,

uždarame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) O. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1149-67/2009 pagal ieškovės R. L. ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui O. L. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, turto padalijimo, bei atsakovo O. L. priešieškinį ieškovei R. L. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo ir kt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovės ieškinį, patikslintą ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, turto padalijimo patenkino iš dalies, atsakovo O. L. priešieškinį R. L. dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei, neturtinės žalos atlyginimo, turto padalijimo ir kt. patenkino iš dalies. Santuoką, sudarytą 2004-10-02 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3428, tarp ieškovės R. L., ir atsakovo O. L., nutraukė dėl ieškovės R. L. ir atsakovo O. L. kaltės. Ieškovei priteisė iš atsakovo 1/3 dalį buto/patalpos su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis: gyvenamoji, pažymėjimas plane 214, bendras plotas - 60,80 kv.m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 51000 Lt vertės; miegamojo baldų komplektą (550,00 Lt vertės); virtuvės baldų komplektą (300,00 Lt vertės); orkaitę (250,00 Lt vertės); šaldytuvą (400,00 Lt vertės); komodą (50,00 Lt vertės); stalą televizoriui (40,00 Lt vertės); skalbimo mašiną (200,00 Lt vertės); dulkių siurblį (50,00 Lt vertės), viso turto vertė 27340 Lt. Atsakovui O. L. priteisė sporto treniruoklį (200,00 Lt vertės); kompensaciją 25500 Lt už ½ dalies buto, esančio adresu A.P. K. g. 17-214, Vilnius, bei kompensaciją 820 Lt už kilnojamąjį turtą, viso turto vertė 26520 Lt. Ieškovei R. L. po santuokos nutraukimo paliko jos iki santuokos turėtą pavardę - Černiavskaja. Nustatė, kad ieškovė R. L. savarankiškai ir asmeniniu turtu vykdo prievolę kreditoriui G. L. pagal 2005-11-18 paskolos sutartį sudaryta su kreditoriumi G. L. ir ieškove R. L..Nustatė, kad atsakovas O. L. savarankiškai ir asmeniniu turtu vykdo prievolę kreditoriui G. L. pagal 2005-11-18 paskolos sutartį sudaryta su kreditoriumi G. L. atsakovu O. L..Priteisė iš atsakovo O. L. ieškovės R. L. naudai 820,20 Lt žyminio mokesčio bei 1032,00 Lt teismo išlaidų į valstybės biudžetą (I t., b.l.205-213).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Atsakovas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, dalyje kurioje netenkintas jo priešieškinis dėl santuokos nutraukimo esant ieškovės kaltei ir neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje, kurioje santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei dalyje, kurioje netenkintas atsakovo O. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas.

Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuoką

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Vyras ir moteris, sudarę santuoką, įgyja teisinį statusą – jie tampa sutuoktiniai ir įgyja tik jiems nustatytas turtines ir asmenines neturtines teises bei pareigas.

Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Vienam sutuoktiniui pareiškus ieškinį santuoką nutraukti dėl kito sutuoktinio kaltės, pastarasis tiek priešieškinyje, tiek nepateikdamas priešieškinio gali prašyti nutraukti santuoką dėl pirmojo sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas bei atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Pažymėtina, kad pasisakydamas dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006). Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 str. 1 d.). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių lojalumo pareiga yra nustatyta Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, todėl, pripažinus, kad šią pareigą abu sutuoktiniai pažeidė, gali būti taikomas CK 3.61 straipsnis dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo. Lojalumo pareigos, nustatytos CK 3.27 str., pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, jeigu abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, jeigu tą pareigą pažeidė iš esmės – kad dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo išsiaiškintos nepasitikėjimo vienu iš sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A Nr. 3K-3-14/2008; LAT 2010 m. vasario 1 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-24/2010).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visetą, sprendė, kad abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs ir pagarbūs.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, sprendžiant dėl sutuoktinių kaltės, teisiškai reikšmingos yra (tik) tos aplinkybės, kurios egzistavo iki santuokos faktinio iširimo. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija (pavyzdžiui, santuokinę neištikimybę). Tačiau tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo, t. y. kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas būtent dėl šių priežasčių (LAT 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175). Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (LAT 2007 m. birželio 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-220/2007).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, teigė, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas. Atsakovas, pareikšdamas priešieškinį, nurodė, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ji yra atsakovui neištikima, laukiasi kito vyro vaiko.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės teiginys, jog atsakovas su ja žiauriai elgėsi paremtas ieškovės ir liudytojų O. Č., G. L., parodymais, tačiau vien tai negali būti vertinama kaip atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymas, nes ieškovės ir liudytojų teigimu, atsakovas prieš ieškovę panaudojo fizinį smurtą tik vieną kartą, t.y. 2006-08-05. Tuo tarpu ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės 2008-11-13, t.y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams nuo apelianto panaudoto smurto. Atkreiptinas dėmesys ir į tą aplinkybę, jog byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė dėl 2006-08-05 atsakovo prieš ją panaudoto fizinio smurto būtų kreipusisi medicininės pagalbos. Be to, pati ieškovė apeliacinės instancijos teismui paaiškino, jog su sutuoktiniu gyveno šeimos bute iki 2009 m., tačiau nuo 2007 m. vasaros turėjo kitą vyrą (II t., b.l. 25-28) , taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo prieš ieškovę panaudotas fizinis smurtas 2006-08-05, netrukdė ieškovei gyventi su atsakovu šeimyninį gyvenimą dar porą metų. Tai rodo, kad ieškovės nurodytas smurto prieš ją panaudojimo faktas neduoda pagrindo konstatuoti atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo.

Atsakovas teismui teigė, jog rūpinosi šeima, stengėsi šeimą išsaugoti, t.y. dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Cargo Via“, jis išvykdavo į ilgalaikes komandiruotes, tačiau, pajutęs santykių šeimoje atšalimą, nusprendė, jog išsaugos šeimą, jei nuolat bus su žmona, neišvyks į ilgalaikes komandiruotes ir dėl to 2008-06-11 išėjo iš darbo UAB „Cargo Via“. Šią aplinkybę patvirtina VSDFV pažyma apie atsakovo valstybinio socialinio draudimo laikotarpius (I t., b.l.46-49). Atsakovas taip pat teigė, jog rėmė sutuoktinę moraliai bei materialiai, pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas sumokėdavo 1/3 įmokų už komunalines paslaugas (I t., b.l.2-7),

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes bei LR CK 3.26 str. 2 d.; 3.27 str., 3.28 str. įtvirtintas teisės normas, konstatuoja, jog byloje surinkti įrodymai nėra pakankami padaryti pagrįstą išvadą, kad šalių bendras gyvenimas tapo negalimas dėl atsakovo netinkamo elgesio, t.y. dėl CK 3.26 str. 2 d.; 3.27 str., 3.28 str. įtvirtintų teisės normų pažeidimo.

Teisėjų kolegija pažymi, jog dėl santuokos iširimo yra kalta ieškovė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, nepateikė teisinių argumentų, paneigiančių jos, kaip sutuoktinės, lojalumo pareigos pažeidimą iki santuokos faktinio iširimo. Atvirkščiai, pati ieškovė pripažino, jog faktiškai dar 2008 metų gyvendama su sutuoktiniu santuokinį gyvenimą ir kartu su juo miegodama, nuo 2007 m. turėjo kitą vyrą, su kuriuo pastoviai turėjo intymius santykius ir vėliau nuo jo susilaukė vaiko (I t., b.l.136; 142). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės neištikimybė, jai nuolatos bendraujant su kitu vyru ir su juo susilaukiant vaiko, vertintinas kaip nesuderinamas su tinkamu Civilinio kodekso trečiojoje knygoje išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu. Be to, pažymėtina, jog ir ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, ieškovė pateikė tik 2008-11-13, jau laukdamasi kito vyro (ne sutuoktinio) vaiko, nuslėpdama šią aplinkybę nuo atsakovo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog ieškinyje ieškovė nenurodė, kad nuo 2007 m. turėjo kitą vyrą, su kuriuo pastoviai turėjo intymių santykių, ko pasekoje ieškovė ėmė lauktis kito vyro vaiko, teigdama, jog santuoka iširo tik dėl atskovo kaltės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pripažintina, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės.

Dėl turtinės ir neturtinės žalos, santuoką nutraukus dėl vieno sutuoktinio kaltės, atlyginimo

Įstatyme įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 str. 2 d.). Ši norma suponuoja kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio pareigą tokią žalą atlyginti. Teismų praktikoje vyrauja nuomonė, jog iš esmės tai yra sutartinės atsakomybės rūšis, kai žalos atsiradimas sąlygotas specifinėje srityje – šeimoje, tarp sutuoktinių, nutraukiant santuoką, kuria buvo įformintas savanoriškas jų susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Tam, kad būtų galima šią civilinę atsakomybę įgyvendinti, be žalos elemento, turi būti nustatytos visos kitos bendrosios atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys bei kaltė (CK 6.245-6.250 straipsniai) (LAT 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-415/2008;LAT 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-222/2009 ). Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 str.).

Šioje nutartyje konstatuota, kad santuoka iširo dėl ieškovės R. L. kaltės, taigi yra priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų (santuokinė neištikimybė) ir pasekmių (atsakovo neigiami išgyvenimai dėl santuokos iširimo).

Nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus. Šiuo atveju, nustatydama atsakovui priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, teisėjų kolegija įvertina aplinkybes, dėl kurių santuoka iširo, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, taip pat atsakovo išgyvenimus dėl ieškovės veiksmų.

Santuokoje šalys pragyveno neilgai – 5 metus (nuo 2004-10-02 (It., b.l.8)), iš kurių pastaruosius metus sutuoktinių santykiai jau buvo pablogėję. Vaikų santuokoje šalys nesusilaukė.

Ieškovės elgesys jai nuolatos bendraujant su kitu vyru ir pagimdant kito vyro (ne sutuoktinio) vaiką, vertintinas kaip nesuderinamas su tinkamu Civilinio kodekso trečiojoje knygoje išvardytų sutuoktinio pareigų vykdymu.

Nagrinėjamos bylos atveju apeliantas reikalauja priteisti 30.000 Lt neturtinės žalos, motyvuodamas tuo, jog jis kreipėsi pagalbos į medikus dėl pablogėjusios sveikatos, paaiškėjus, jog santuoka iširo. Teisėjų kolegija pažymi, jog iš VĮ Karoliniškių poliklinikos 2009-03-05 rašto matyti, kad tik 2009-02-26 apeliantas kreipėsi į poliklinikos vidaus ligų gydytoją dėl galvos skausmų, nerimo, blogo miego, skausmų širdies plote ir gydytoja nustatė diagnozę- Ūminė stresinė reakcija (I t., b.l.61). Tačiau, kaip savo procesiniuose dokumentuose nurodė pats apeliantas, jis jau 2008 m. gegužės mėn. pastebėjo, kad šeimyniniai santykiai pašlijo, žmona tapo abejinga jam, vengė artumo, o nuo 2008 m. rugpjūčio mėn. žmona visiškai nustojo gyventi su juo intymiai bendrauti. Taigi, darytina išvada, jog Ūminė stresinė reakcija, diagnozuota apeliantui 2009-02-26, tiesiogiai nesietina su santuokos iširimu, nes apeliantas jau beveik metus laiko žinojo apie santuokos irimą, tačiau per tą laikotarpį į medikus pagalbos nesikreipė.

Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į neigiamus atsakovo išgyvenimus dėl ieškovės netinkamo elgesio, tačiau pažymi, jog šiuo metu ieškovės turtinė padėtis nėra itin gera, nes ji 2009-05-02 pagimdė vaiką (I t., b.l.142), jos darbo užmokestis iki motinystės atostogų nebuvo didelis (I t.,b.l. 126-128), ji turi nedidelės vertės nekilnojamojo turto (I t., b.l. 16-17) bei skolinių įsipareigojimų.

Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto prašoma priteisti 30.000 Lt suma neturtinės žalos atlyginimui, yra per didelė ir neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.; CPK 3 str. 1 d.), todėl apeliantui priteisiama 2.500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl vieno iš sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės pasėkmes, todėl priėmė dalyje santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dalyje dėl atsakovo O. L. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimo nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą, todėl sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir dalyje dėl atsakovo O. L. reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetimo, naikintinas (CPK 326 str.1 d. 2 p.).

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuokinių kaltei bei dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, panaikintas, patenkinus atsakovo reikalavimą pripažinti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės ir iš dalies patenkinus reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, perpaskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.), nurodant, kad iš atsakovo O. L. priteisiama 820,20Lt ieškovei R. L. žyminio mokesčio ir 1500,00Lt advokato pagalbos išlaidų, viso – 2320,20Lt, o taip pat 825,00Lt valstybei nesumokėto žyminio mokesčio; iš ieškovės R. L. priteisiama 1000,00Lt atsakovui O. L. advokato pagalbos išlaidų ir 75,00 Lt (2500Ltx3proc.) valstybei žyminio mokesčio; priteisiama iš atsakovo O. L. 14,40Lt, o ieškovės R. L. 10,0Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Kadangi apeliacinis skundas iš dalies tenkintinamas, vadovaujantis CPK 88, 93, 98 str. iš ieškovės ir atsakovo priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (II t., b.l. 22; ). Kadangi apeliacinis skundas yra priimtas esant nesumokėtam žyminiam mokesčiui už neturtinį reikalvimą, šis mokestis (132Lt) valstybei priteistinas iš ieškovės, nes kolegija pripažino, jog santuoka iširo dėl jos kaltės.

Taip pat iš ieškovės ir atsakovo priteisiama valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, patirtos apeliacinėje teismo instancijoje (II t., b.l.22).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu,

nusprendė:

panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1149-67/2009 dalyje, kurioje santuoka, sudaryta 2004-10-02 Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 3428, tarp ieškovės R. L. ir atsakovo O. L., nutraukta dėl ieškovės ir atsakovo kaltės, ir priimti naują sprendimą, nurodant, kad santuoka nutraukta dėl ieškovės R. L. kaltės.

Panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-1149-67/2009 dalyje, kurioje netenkintas atsakovo O. L. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priimti naują- priteisti iš ieškovės R. L. 2.500,00 Lt atsakovui O. L. neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.

Pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi šlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„priteisti iš atsakovo O. L. 820,20 Lt ieškovei R. L. žyminio mokesčio ir 1500,00Lt advokato pagalbos išlaidų, viso – 2320,20 Lt, o taip pat 825,00 Lt valstybei nesumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iš ieškovės R. L. 1000,00 Lt atsakovui O. L. advokato pagalbos išlaidų ir 75,00 Lt valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo O. L. 14,40 Lt, o ieškovės R. L. 10,00 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų“

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo O. L. 1000,00 Lt ieškovei R. L. advokato pagalbos išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Priteisti iš ieškovės R. L. 75,00 Lt atsakovui bylinėjimosi (žyminio mokesčio) išlaidų ir 132,00 Lt valstybei žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo O. L. 4,00 Lt, o ieškovės R. L. 2,85 Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.